- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-20
- Bylos Nr.
- 2SP-29741-886/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19152-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“, L. S.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Laima Kriaučiūnaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“ ir L. S. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjai UAB „Skolų valdymo sprendimai“ ir L. S. teismui pateikė 2019 m. spalio 30 d. taikos sutartį ir prašymą ją patvirtinti. Nurodo, kad taikos sutartimi išsprendė kilusį ginčą dėl transporto priemonės Peugeot 406, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo pagal 2014 m. spalio 12 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą.
Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismui patvirtinus taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas taikos sutartį patvirtina tuo atveju, jei nustato, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų.
Pareiškėjai nurodo, kad taikos sutartimi išsprendė tarp jų kilusį ginčą dėl transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo. Iš pateiktos taikos sutarties matyti, kad šalių susitarimu skolininko kreditorei mokėtina suma už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą sudaro 1 700 Eur. Teismas pažymi, kad nei taikos sutartyje, nei 2015 m. spalio 12 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartyje Nr. 15/10/12, sudarytoje tarp pradinės kreditorės UAB „Priekabos“ ir naujos kreditorės UAB „Skolų valdymo sprendimai“, nei kituose prieduose nenurodyta, kokiu būdu nustatytas skolos dydis: kokia skolos dalis paskaičiuota už transporto priemonės nuvežimą, kokia už saugojimą, už kiek dienų ir kokiais įkainiais buvo paskaičiuota nurodyta skola. Taip pat nėra aišku, kokio dydžio reikalavimą pagal Reikalavimo teisės perleidimo sutartį pradinė kreditorė perleido naujai kreditorei. Taikos sutarties 2 punkte nurodytai 1 700 Eur sumai už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą pagrįsti nepateikta jokių duomenų.
Teismas tvirtindamas taikos sutartį privalo įsitikinti, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CK 6.983, 6.985 straipsniai). Pažymėtina, kad taikos sutartyje turi būti aiškiai aptarta taikos sutarties sąlygų vykdymo ir sankcijų už jų pažeidimą taikymo tvarka.
Taikos sutarties 5 punkte numatytos sankcijos skolininkui už taikos sutarties 3 punkte numatytų įsipareigojimų (sumokėti 1 700 Eur skolą dalimis po 50 Eur kiekvieną mėnesį per 34 mėnesius) pažeidimą: 1) kreditorės teisė reikalauti visos sumos sumokėjimo iš karto ir 2) skolininko pareiga mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo nesumokėtos sumos. Teismas pažymi, kad taikos sutartyje neaptarta, kokiomis aplinkybėmis bus laikoma, kad skolininkas laiku ir tinkamai neįvykdė taikos sutarties 3 punkto įsipareigojimų, ir kokiais atvejais bus pradėtos taikyti taikos sutarties 5 punkte numatytos sankcijos. Iš taikos sutarties turinio neaišku, ar dvigubos sankcijos (reikalavimas sumokėti visą likusią skolos sumą iš karto ir 0,1 procento dydžio delspinigių taikymas) bus taikomos tuo pačiu metu, ar kreditorės pasirinkimu atskirai. Teismo vertinimu, taikos sutarties 5 punkte numatytos netesybos (delspinigiai) pripažintinos neprotingai didelėmis (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) ir prieštaraujančiomis šalių interesų pusiausvyrai.
Teismas daro išvadą, kad šios taikos sutarties sąlygos neužkerta kelio teisminiams ginčams. Skolininkui pažeidus dalinio skolos mokėjimo terminą galimi ginčai ir dėl vykdomojo rašto išdavimo, ir dėl netesybų (delspinigių) skaičiavimo, galimi nauji ginčai dėl materialinių reikalavimų, kreditorei reikalaujant netesybų.
Įstatymas nesuteikia teismui teisės savo iniciatyva keisti šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygų. Atsižvelgus į CK 6.983 straipsnio 1 dalyje numatytus taikos sutarties sudarymo tikslus, ir remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), taikos sutarties sąlygų turinį gali nustatyti tik pačios taikos sutarties šalys.
Esant šioms aplinkybėms, ir atsižvelgus į tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdomas dokumentas, taikos sutartį patvirtinti atsisakoma (CK 6.895, CPK 42 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjams išaiškinama, kad ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį neatima iš pareiškėjų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 579–582 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“ ir L. S. prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.