- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-05-07
- Bylos Nr.
- 1A-283-495-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranyte-Zalieckiene (pirm.), Vilmantas Antanas Gaidelis, Virginija Švediene
- Kaltinamasis
- S. T., T. B.
- Nukentėjusysis
- S. A. A.
Pranešeja Daiva Pranyte–Zalieckiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-283/2010
Teisejas Vytautas Kastytis Antanelis Procesinio dokumento kategorija:
1.2.4.5.; 2.1.7.4.; 1.1.12.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
2010 m. gegužes 7 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes - Zalieckienes,
Žemesnės instancijos teismas
vertejai Boženai Seniut,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos ir nukentejusiojo S. A. A. (S. A. A. ) apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:
S. T. (S. T. ) pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
T. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. išteisinta, nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
S. A. A. civilinis ieškinys del neturines žalos atlyginimo atmestas (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p.).
Aprašomoji dalis
nustate:
Žemesnės instancijos teismas
S. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su T. B. , 2004-09-14 apie 17 val. 30 min. prie namo, esancio (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, auliniu batu sudave S. A. A. viena karta i galva, viena karta - i kaire kaklo puse, viena karta - i kairi peti ir viena karta i kairi keli, o T. B. , rankoje laikytu akmeniu du kartus sudave i galvos kaire puse, tuo kartu su T. B. padarydami šiuos išorinius kuno sužalojimus: odos nubrozdinima su aplinkiniu audiniu patinimu kaktos kaireje puseje, poodine kraujosruva smakro kaireje, du smulkius apatines lupos, pereinamosios dalies nubrozdinimus ir nedideli linijini odos nubrozdinima kairiajame žande bei nedideli odos nubrozdinima kaireje blauzdoje, del ko kliniškai buvo nustatytas galvos smegenu sukretimas ir visi sužalojimai visumoje bei galvos smegenu sukretimas su kraujosruvomis kaktoje kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu pagal ilgalaiki sveikatos sutrikdymo požymi.
T. B. buvo kaltinama tuo, kad ji, veikdama kartu su S. T. , 2004-09-14 apie 17 val. 30 min. prie namo, esancio (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, po to kai S. T. auliniu batu sudave S. A. A. viena karta i galva, viena karta - i kaire kaklo puse, viena karta - i kairi peti ir viena karta i kairi keli, ji, rankoje laikytu akmeniu du kartus sudave i galvos kaire puse, tuo kartu su S. T. padarydami šiuos išorinius kuno sužalojimus: odos nubrozdinima su aplinkiniu audiniu patinimu kaktos kaireje puseje, poodine kraujosruva smakro kaireje, du smulkius apatines lupos, pereinamosios dalies nubrozdinimus ir nedideli linijini odos nubrozdinima kairiajame žande bei nedideli odos nubrozdinima kaireje blauzdoje, del ko kliniškai buvo nustatytas galvos smegenu sukretimas ir visi sužalojimai visumoje bei galvos smegenu sukretimas su kraujosruvomis kaktoje kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu pagal ilgalaiki sveikatos sutrikdymo požymi.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkes prokuratura prašo Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nuosprendi panaikinti ir priimti nauja nuosprendi:
Žemesnės instancijos teismas
S. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 138 str. l d. ir paskirti 6 menesiu laisves apribojimo bausme, ipareigojant nuo 22 val. iki 6 val. ryto buti namuose, jei tai nenusije su darbu, atlyginti nukentejusiam padaryta turtine žala.
T. B. pripažinti kalta padarius jai inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti 6 menesiu laisves apribojimo bausme, ipareigojant nuo 22 val. iki 6 val. ryto buti namuose, jei tai nenusije su darbu, atlyginti nukentejusiam padaryta turtine žala.
Patenkinti S. A. A. 450 Lt civilini ieškini patirtai turtinei žalai, susijusiai su jam S. T. ir T. B. nusikalstamais veiksniais padarytu sveikatos sutrikdymu ir priteisti šia suma solidariai iš T. B. ir S. T. .
Prokuraturos nuomone, nuosprendis S. T. ir T. B. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis del nuosprendyje išdestytu teismo išvadu neatitikimo bylos aplinkybems (BPK 329 str. 2 p.).
Nukentejusysis S. A. A. parode, kad 2004-09-14 apie 17.30 jis su savo žmona G. A. ir pažistama G. T. atvažiavo prie namo (duomenys neskelbtini), pažiureti, nes jam buvo pranešta, kad T. B. griauna sodybos statinius, o del šio žemes sklypo tarp jo ir T. B. vyksta teisminis gincas. Jam pradejus fotografuoti, išbego S. T. ir pradejo keiktis, grasino susidorojimu. S. T. jam viena karta su kerziniu batu trenke per galva, po to viena karta i peti ir viena karta i kairio kelio sriti, o T. B. su akmeniu du kartus trenke jam per galva, del ko jis prarado samone (t. l, b.l. 31-33).
Liudytoja I. T. parode, kad kai po ivykio prie jos privažiavo G. A. vairuojamas automobilis, tai pamate, kad pas S. A. patinusi akis, prakirsta galva, tekejo iš galvos kraujas. Jai S. A. A. sake, kad ji sumuše T. B. ir A. T. (t. l, b.l. 171, 172).
Liudytoja G. A. dave parodymus, analogiškus nukentejusiojo parodymams (t. l, b. 1.35-37).
Liudytoja G. T. parode, kad S. A. A. i namo (duomenys neskelbtini) kiema užejes nebuvo, tik fotografavo iš gatves puses sklypo kieme griaunamus pastatus bei pjaunamus medžius. S. T. batu sudave S. A. A. kelis smugius i ivairias kuno vietas, o T. B., rankoje laikydama akmeni, du kartus sudave nukentejusiajam per galva (t. l, b. 1. 39- 41). Skunde pažymima, kad ši liudytoja nera nukentejusiojo giminaite, kaip nurodyta nuosprendyje.
Tai, kad S. A. A. dave nuoseklius parodymus, apelianto nuomone, rodo ir kitu tyrimo veiksmu protokoluose (akistatu, parodymu patikrinimo vietoje) užfiksuoti rezultatai (t l, b.1. 145-149, 159-162,163-166,173-176, t. 2, b.1. 66-68, 148-150, 170-172, 175-177, t. 3, b.1. 102, 103, 104-106). Todel teismas be pagrindo kritiškai vertino ir atmete minetus parodymus.
Kaltinamasis S. T. parode, kad 2004-09-14 apie 17.30 jis buvo pas savo seseri T. B. , gyv. (duomenys neskelbtini). Budamas už namo kampo išgirdo, kad šaukia jo sesuo. Jis pamate, kad S. A. A. spardo jo seseri. Jis išstume pastaraji iš kiemo ir uždare vartelius. Prieš S. A. A. jis smurto nevartojo (t. l, b.1. 65, 66).
T. B. dave analogiškus parodymus kaip ir S. T. ir parode, kad ji nemuše S. A. , tai jis ja primuše, del ko kojai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. l, b.1. 80, 81).
Liudytojas A. M. parode, kad S. T. prašymu jis su broliu V. M. padejo remontuoti žoliapjove. Buvo apie 20 m nuo namo. Per pietus jie vartojo alkoholi. Apie 17 val. išgirdo šaukiant T. B. , o po to pamate kaip S. T. iš savo kiemo išstumineja S. A. , kad kas nors ka nors muštu, jis nemate (t. 1, b.1. 44, 45).
Liudytojas V. M. parode, kad jis mate kaip S. A. muše T. B. , taciau neapibudino, kuo pasireiške mušimas. Mate tik, kad T. B. pritupe (t. l, b.1. 46, 47, t. 2, b.1. 134-136, 192-194).
Šie parodymai nenuoseklus ir prieštaringi, ne visai atitinka parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, todel vertintini kritiškai. Abu liudytojai broliai M. ikiteisminio tyrimo metu liudijo, kad nuejo prie namo išgirde E. B. riksma, tuo metu jie remontavo žoliapjove kitoje namo puseje, apie 20 metru nuo namo, todel kelia abejoniu, ar jie mate, kas vyko prie namo (duomenys neskelbtini), nuo kelio puses, kaip S. A. A. muše T. B. . V. M. teige, jog mate kaip S. A. A. viena karta spyre T. B. i pilvo sriti ir karta sudave ranka per galva, po to S. T. išstume S. A. iš kiemo.
Liudytoja V. T. parode, kad apie 17.30 išgirdo sesers riksma ir pamate, kad S. A. A. spyre B. ir 3 kartus ranka sudave per galva (t. l, b.1. 42, 43).
Atkreiptinas demesys, jog V. M. , A. M. bei S. T. remontuodami žoliapjove per pietus vartojo alkoholi, todel kyla abejoniu, ar jie galejo matyti ivykius ir adekvaciai ivertinti. Be to, jie yra geri kaltinamuju pažistami, V. T. yra artima kaltinamuju giminaite -sesuo ir duoda parodymus palankius S. T. bei T. B. .
Teismas be pagrindo pripažino kaltinamuju S. T. bei T. B. , liudytoju V. T. , V. M. ir A. M. parodymus kaip nuoseklius, atitinkancius parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu ir vadovavosi priimant išteisinamaji nuosprendi.
Iš 2008-01-15 komisines teismo medicinos ekspertizes akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad S. A. A. sužalojimus patyre butent 2004 09 14 apie 17 val. 30 min. Visi šie sužalojimai užfiksuoti medicininiuose dokumentuose, kai iš karto po ivykio S. A. A. kreipesi i gydymo istaigas.
S. A. A. iš karto po patirtu sužalojimu - 2004 09 14 kreipesi i Vilniaus GPUL, kurios siuntimu vyko okulisto konsultacijai i Vilniaus (duomenys neskelbtini) ligonine, 2004 09 15 kreipesi i Vilniaus Centro poliklinika del galvos, kairio peties ir kairio kelio skausmu.
Teismas be pagrindo kritiškai vertino S. A. A. parodymus, kadangi jis medikams, teismo medicinos specialistams ir policijos pareigunams esa nurodydavo skirtingas sužalojimo aplinkybes ir ji sužalojusius asmenis. Nukentejusysis i teismo specialista kreipesi 2004-09 15 15 val. 55 min. ir nurode, kad ji sumuše S. T. . Tai, kad nenurode, jog ji muše ir T. B. , o rašydamas pareiškima Vilniaus miesto 2 PK 2004 09 14 nurode, kad T. B. tik norejo jam trenkti akmeniu, negali buti vertinama kaip nenuoseklumas ar samoningas melavimas. Teismas neatsižvelge i tai, kad pareiškima raše bei i teismo medicinos specialista kreipesi po patirto smegenu sukretimo, po patirto nervinio šoko.
Be to, vienu iš motyvu, kad esa S. A. A. yra nenuoseklus, teismas nurodo, jog 2006 01 05 teismo medicinos specialistui apžiuros metu nurode, kad ji sumuše nepažistami, taciau tokia išvada neatitinka tikroves, nes specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ji sumuše butent S. T. ir T. B. .
Velesniu teismo medicinos specialistu apžiuru metu jis taip pat nurode, kad ji sumuše butent kaltinamieji.
Jokiu duomenu, kad S. A. A. kuno sužalojimus patyre kitomis aplinkybemis ir nuo kitu asmenu, byloje nera. Visi byloje surinkti duomenys rodo, kad S. A. A. nustatyta sveikatos sutrikdyma patyre 2004 09 14 prie namo (duomenys neskelbtini), konflikto su S. T. ir T. B. metu, del pastaruju neteisetu veiksmu. Byloje duomenu, kad buvo dar kitas konfliktas tarp S. A. A. ir nenustatytu asmenu, nera.
Teismas be pagrindo nevertino S. A. A. ivykio metu darytu fotonuotrauku kaip vieno iš irodymu, kaip S. T. rankoje laiko bata ir ruošia mesti i nukentejusiji.
Žemesnės instancijos teismas
Tokiu budu darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenu apie tai, kad S. T. ir T. B. padare nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. l d., bet pirmosios instancijos teismas nepagristai atmete kai kuriuos irodymus, nevertino ju visumoje ir todel prieme išteisinamaji nuosprendi.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentejusysis S. A. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008-12-09 nuosprendi ir T. B. bei S. T. atžvilgiu priimti apkaltinamaji nuosprendi arba perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo kita teismo sudetimi, tenkinti civilini ieškini baudžiamojoje byloje. Apelianto isitikinimu, apylinkes teismo nuosprendis neteisetas ir nepagristas.
Priimdamas išteisinamaji nuosprendi teismas neisigilino i byloje surinktus irodymus ikiteisminio tyrimo metu, neatliko ir neužtikrino visapusiško bei objektyvaus visu aplinkybiu nagrinejimo, rašytiniu irodymu tyrimo. Iš to seka, kad nagrinedamas baudžiamaja byla, teismas iš esmes nesivadovavo ir pažeide Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimus.
Teismas, priimdamas išteisinamaji nuosprendi, apelianto nuomone, nepagristai vadovavosi išimtinai kaltinamuju T. B. , S. T. bei kaltinamuju liudytoju parodymais, kurie yra prieštaringi, nenuoseklus ir nesutampa su parodymais ir irodymais surinktais ikiteisminio tyrimo metu. Apelianto teigimu, kaltinamuju T. B. ir S. T. parodymai duoti teismo posedžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu yra melagingi, ju parodymus pilnai paneigia nuotraukos, nufotografuotos prieš pat incidenta bei liudytoju G. T. , G. A. ir I. T. parodymai. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad incidentas buvo T. B. namo kieme, nes byloje esancios nuotraukos bei liudytoju parodymai pilnai paneigia šia kaltinamuju versija. Nuotraukos pilnai paneigia T. B. versija apie muštynes jos namo kieme, esa jai tvarkant namo kiema, apeliantas užpuole ja ir, jai rekiant pagalbos, išbego iš už namo kampo S. T. . Šie irodymai nuosprendyje visiškai neivertinti, ko pasekoje teismas padare nepagrista ir kita išvada, kad kalinamieji S. T. ir T. B. nedalyvavo 2004-09-14 apie 17.30 val. sužalojant S. A. A. , esa tai patvirtino liudytojai V. T. , V. M. ir A. M. . Apeliantas atkreipia demesi i tai, kad liudytojai V. T. , V. M. ir A. M. ivykio metu buvo visiškai kitoje vietoje, t.y. prie kudros, ir tik apie 18.00 val., kai atvažiavo greitosios pagalbos automobilis, atejo i T. B. kiema, šias aplinkybes detaliai paaiškino liudytoja I. T. . Iš dalies I. T. parodymai sutampa su liudytoju A. ir V. M. parodymais, kurie parode, kad apie 18.00 val. jie kartu ejo nuo kudros link T. B. namo.
Vertinant liudytoju V. ir A. M. parodymus, kurie nuo pat pradžiu buvo prieštaringi ir nenuoseklus, prokuratura nusprende atlikti eksperimenta ir patikrinti matomuma nuo kudros iki T. B. namo. Kaltinamoji T. B. iki eksperimento atlikimo momento suspejo kardinaliai pakeisti savo namo kiemo aplinka, nugriove kiemo ukinius statinius, užstojancius tiesiogini matomuma nuo kudros ir išpjove kiemo soda, byloje yra pastaba del eksperimento. Kai šis faktas buvo užfiksuotas, A. ir V. M. pakeite savo parodymus del buvimo vietos ivykio metu.
Kaltinamieji S. T. ir T. B. teismui parode, kad ivykis buvo apie 17 val., o liudytojai broliai V. ir A. M. parode, kad ivyki mate apie 18.00 val., kai jie ejo nuo kudros. Tai, apelianto isitikinimu, irodo, kad mineti liudytojai negalejo matyti ivykio situacijos ne tik del laiko skirtumo, kuris yra 30 min., bet ir del ivykio stebejimo atstumo, broliai ejo kartu, vienas ivyki mato 20 metru atstumu, o kitas 50 metru atstumu, šie parodymai yra prieštaringi ir neobjektyvus.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepastebejo vienos svarbios aplinkybes, o butent, kad V. T. kaip liudytoja byloje atsirado tik po devyniu dienu, 2004-09-23 dienos T. B. pareiškime V. T. yra pirma karta ivardinta kaip šio ivykio liudytoja. 2004-09-14 pareiškime policijai kaltinamasis S. T. ivardino save ir tris asmenis, T. B. ir brolius A. ir V. M. . Pažymetina, kad V. T. kaip šio ivykio liudytoja šiame pareiškime visiškai neminima. Ikiteisminio tyrimo metu šios liudytojos (V. T. ) buvimo vieta ivykio metu buvo nustatyta liudytojos I. T. parodymais. Liudytojos I. T. parodymai kaip tik sutampa su V. ir A. M. pirminiais parodymais, kur jie parode, jog apie 18.00 val. ejo nuo kudros link T. B. namo.
Apelianto nuomone, nepagristos yra teismo abejones del liudytoju I. T. , G. A. ir G. T. parodymu, kurie neva yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes yra apelianto gimines. G. T. nera jam gimine, taciau jos ir G. A. parodymai yra analogiški, o liudytojos I. T. , nors ji nera ivykio liudytoja, parodymai yra svarbus, nustatant V. ir A. M. bei V. T. buvimo vieta ivykio metu. Kita vertus, teismas, apelianto teigimu, visiškai neivertino tos pacios aplinkybes iš kaltinamuju puses, kad kaltinamoji T. B. , kaltinamasis S. T. ir liudytoja V. T. yra labai artimi giminaiciai, seserys ir brolis, butent ši aplinkybe, apelianto isitikinimu, ir patvirtina suinteresuotuma bylos baigtimi.
Nepagristas teismo argumentas, kad neva T. B. tik norejo apeliantui suduoti akmeniu. Apeliantas atkreipia demesi i tai, kad jis, siekdamas apginti savo žmona, užstojo ja ir tuo metu T. B. du kartus akmeniu sudave jam i galvos kaire sriti, nuo ko aptemo akyse ir jis prarado samone, nuo to momento iki samones atgavimo jis nieko neprisimena (7-10 min.). Kad jis prarado samone, patvirtino G. A. patikslintame pareiškime ir G. T. . Samones praradimas buvo konstatuotas ir ligonineje, tai patvirtino ir keturios specialistu išvados. Be to, jo kuno sumušimo vietu lokalizacija sutampa su maciusiu ivyki liudytoju parodymais.
Nesutinka apeliantas ir su teismo išvada, kad jo kuno sužalojimai galejo buti padaryti savo paties ranka. Tokiu duomenu byloje nera. Teismo nuosprendyje gimusi nauja versija apie tai, kad apelianta po ivykio 2004-09-14 (duomenys neskelbtini) gatveje dar „sumuše gatveje nepažistami”, teismo posedžio metu nebuvo tirta, teismas nesieme jokiu veiksmu, kad ši prieštaravima, atsiradusi 2006-01-05 specialisto išvadoje, pašalinti. Ši prieštaravima teismas galejo pašalinti, išreikalaves iš Vilniaus greitosios pagalbos universitetines ligonines apelianto asmens sveikatos istorija ir išsamiai ištyres jo veiksmu chronologija 2004-09-14 nuo 17.30 val., ivykio (duomenys neskelbtini) gatveje, iki 21.40 val. Šiu duomenu, apelianto nuomone, pakanka nustatyti, kad jokio kito ivykio nebuvo, todel nuosprendyje gimusi versija del antro ivykio nepagrista jokiais duomenimis.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, jog ji sužalojo T. B. ir S. T. . Ju kalte pilnai irodyta byloje esanciais irodymais, tuo tarpu teismas, priimdamas išteisinamaji nuosprendi, neobjektyviai vertino bylos medžiaga, vadovavosi prielaidomis bei rašteliu, kuris nera irodymas. Neobjektyvus irodymu vertinimas, apelianto nuomone, suformavo klaidinga teismo vidini isitikinima, ko pasekoje buvo priimtas nepagristas ir neteisetas nuosprendis.
Teismo posedžio metu išteisintieji ir ju gyneja praše skundus atmesti, nukentejusysis praše skundus praše tenkinti, o prokurore – byla nutraukti suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui.
Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos, nukentejusiojo S. A. A. apeliaciniai skundai netenkintini.
Teiseju kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagristai T. B. ir S. T. išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., neirodžius, jog pastarieji padare veika, turincia nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia irodymais, kurie ivertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklemis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Butina salyga vertinant irodymus – vidinis isitikinimas turi buti pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Gi nagrinejamu atveju teismas, analizuodamas byloje surinktus irodymus, nevertino ju visumos, tarpusavio sasajos, vertindamas irodymus atsietai arba juos nepagristai vertindamas kaip patikimus ar nepatikimus, suteike visai kitokia teisine reikšme, o kai kuriems bylos irodymams, kurie ir buvo susije su nagrinejamu kaltinimu, visai neteike reikšmes, tokiu budu pažeide LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.
Apylinkes teismas T. B. ir S. T. atžvilgiu priimta išteisinamaji nuosprendi grinde ju paciu bei pastaruju gynybine pozicija patvirtinaciu liudytoju V. T. , V. M. , A. M. neva tai nuosekliais ir tarpusavyje sutampanciais parodymais. Taciau, teiseju kolegija, ivertinusi minetu asmenu parodymus bei kitus byloje surinktus ir ištirtus irodymus, daro išvada, jog tiek T. B. , S. T. , tiek minetu liudytoju parodymai prieštaringi, nenuoseklus ir nesutampantys tarpusavyje, be to, jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinems aplinkybems, todel negali buti vertinami kaip patikimi, faktines aplinkybes atitinkantys ir T. B. bei S. T. kalte, sužalojus S. A. A. , paneigiantys irodymai.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teisme S. T. apklaustas kaltinamuoju savo kaltes del jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parode, jog 2004-09-14 apie 17.30 jis buvo pas seseri (T. B. ), kartu su broliais V. M. , A. M. už namo kampo taise žoliapjove. Jis išgirdo rekiancia T. B. ir pamate, kad jo seseri spardo kojomis S. A. A. . Jis mate, kaip S. A. A. gal pora kartu trenke seseriai kumšciais per galva, pastaroji pasilenke ir ja bekrentancia pagavo tuo metu iš kiemo išbegusi kita sesuo V. T. . S. A. A. buvo seses kieme ir turejo fotoaparata. S. A. A. jau išejo iš kiemo, kai jis norejo ji pagauti už apykakles, taciau nespejo, todel jis S. A. A. pastume. Iki muštyniu jis T. B. ir S. A. A. pokalbio negirdejo. Jis S. A. A. auliniu batu nemuše, jis rankoje bato neturejo. Kad S. A. A. butu sumuštas, jis nemate. G. T. muštyniu metu nebuvo. Byloje esanciose nuotraukose nufotografuoti auliniai batai, taciau jis nežino iš kur jie, taip pat jis nieko nežino apie batu išmetima (b.t. 4, b.l. 143-144).
Ikiteisminio tyrimo metu, 2005-08-03 vykusioje apklausoje S. T. apie tai, kad ivyki mate broliai V. ir A. M. , jo sesuo V. T. net neužsimine. Minetos apklausos metu S. T. parode, jog 2004-09-14 apie 17.30 val. jis buvo (duomenys neskelbtini), pas savo seseri T. B. namo kieme, bet už namo kampo. Tuo metu jis išgirdo sesers T. B. riksma, ji prašesi pagalbos. Jis pribego prie savo sesers ir pamate, kad S. A. A. ja spardo ju namo kieme. Jis pribego arciau, paeme S. A. A. už peciu iš už nugaros, išvede pastaraji iš savo kiemo ir greitai uždare vartus. Jis nuneše namo seseri ir iškviete greitaja pagalba bei policija. Jis nei S. A. A. , nei jo žmonos nemuše (b.t. 1, b.l. 65-66).
Ikiteisminio tyrimo metu, 2006-09-05 apklaustas itariamuoju S. T. iš dalies pakeite savo parodymus ir paaiškino, jog 2004-09-14 vakare jis su draugais V. ir A. M. padejo seseriai T. B. ardyti rusi. Po darbo jie užejo i sesers namo kiema ir už sesers namo taise žoliapjove. Apie 17.30 val. išgirdo šaukiancia T. B. , ji šaukesi pagalbos. Namo kieme jis pamate S. A. A. , kuris kojomis sparde jo seseri, sparde jai i pilva. Jis bego link sesers, paskui ji bego ir M.. Taip pat tuo metu iš namo išbego jo kita sesuo V. T. . S. A. A. juos pamates, liovesi spardes seseri ir eme begti iš namo kiemo pro vartus. Jis prisivijo S. A. A. prie pat vartu, išstume pastaraji iš kiemo, pastume ji i nugara, ir uždare vartus. Jo sesuo T. B. buvo be samones, V. T. ja laike, kad nenukristu ant žemes. Jis pakele seseri T. B. ant ranku ir nuneše i namus. Kažkas iškviete greitaja med. pagalba ir seseri išveže i ligonine. Jis S. A. A. nemuše (b.t. 1, b.l. 191). S. T. patvirtino savo parodymus parodymu patikrinimo vietoje metu (b.t. 1, b.l. 193-198).
Pirmosios instancijos teisme T. B. apklausta kaltinamaja savo kaltes del jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parode, jog 2004-09-14 apie 17.30 val. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena su vyru, trimis vaikais, seserimi V. ir motina. Kai atvažiavo S. A. A. , ji buvo kieme. Ji pamate S. A. A. ir jo žmona, G. T. ejo i Vilniaus puse. S. A. A. begiojo su fotoaparatu ir fotografavo sklypa. Jis ibeginejo i jos kiema. Ji nuejo uždaryti vartu. S. A. A. suspaude jos rankas ir pradejo spardyti kojomis i ivairias kuno vietas, i rankas, kojas, krutine, pilva. Kai buvo smugiai per pilva, ji pasilenke, todel gavo tris kartus per galva. Nuo smugiu per galva ji atsibudo tik namuose. V. T. iškviete greitaja pagalba, kuri ja išveže i ligonine. Ji papraše, kad jos neguldytu i ligonine, kadangi sirgo jos vaikai. Pas ja rankose nebuvo akmens ir ji S. A. A. nesudave, ji nežino iš kur atsiradusios S. A. A. traumos, ji nežino kas ji sumuše. A. T. muše, ji nemate. Ivyki mate jos sesuo V., brolis S. T. , A. M. , V. M. . Kai atvažiavo greitoji, S. A. A. stovejo prie savo automobilio, jis pagalbos pas gydytojus nepraše. Kol ji buvo namuose, policija nebuvo atvažiavusi. Ta diena pas ja dirbo brolis (S. T. ) su M.. Incidento metu M. buvo už namo kampo ir jie mate ivyki. Ji šaukesi pagalbos, nes S. A. A. ibego i kiema ir sparde ja kojomis. S. T. atbego, išgirdes jos riksma (b.t. 4, b.l. 144-145).
Ikiteisminio tyrimo metu, 2005-08-03 vykusioje apklausoje T. B. ivykio aplinkybes aiškino kiek kitaip, pastaroji parode, jog 2004-09-14 ji kartu su broliu (S. T. ) tvarke savo kiema. Apie 17.30 val. ji pamate, kad atvažiavo S. A. A. su savo žmona bei G. T. . S. A. A. ibego i jos kiema ir pradejo fotografuoti žemes sklypa. Ji priejo prie vartu, norejo vartus uždaryti ir normaliai papraše S. A. A. pasišalinti. Tuo metu S. A. A. ja labai stipriai rankomis stume i krutine, ko pasekoje ji nugriuvo. Po to ji sugebejo atsistoti, bet S. A. A. ja stipriai sumuše, t.y. jis 3-4 kartus sudave jai kumšciu per galva. Ji prarado samone, todel neatsimena kas buvo. Po to atvažiavo greitoji pagalba ir ja nuveže i ligonine. Ji nei S. A. A. , nei jo žmonos nemuše. Jos brolis S. T. taip pat nieko nemuše, bet viska mate (b.t. 1, b.l. 82-83). Atkreiptinas demesys i tai, kad T. B. , kaip ir S. T. pirmosios apklausos metu taip pat nenurode, jog ivyki mate broliai V. ir A. M. bei jos sesuo V. T. .
Ikiteisminio tyrimo metu, 2006-09-05 apklausta itariamaja T. B. savo parodymus iš dalies pakeite ir paaiškino, jog 2004-09-14 apie 17.30 val. ji buvo savo namo kieme, (duomenys neskelbtini). Ant kelio, kuris skiria jos namo kiema ir sklypa, del kurio su S. A. A. vyksta gincai, pamate stovinti S. A. A. su žmona G. ir G. T. . S. A. A. fotografuodamas sklypa tai ibegdavo, tai išbegdavo iš jos namo kiemo. Ji išejo i namo kiema ir priejo prie kiemo vartu, noredama juos uždaryti. Jai priejus prie vartu S. A. A. abiem rankom sugriebe jai už peciu ir atbula istume ja i jos namo kiemo giluma. Istumes ja i kiema, S. A. A. pradejo ant jos šaukti, ižeidineti necenzuriniais žodžiais. Moterys tuo metu stovejo ant kelio. S. A. A. viena karta jai spyre i krutine, viena karta i kaire ranka ir du kartus i pilva. Po smugio i pilva ji iš skausmo susiriete. Tuomet S. A. A. 3 kartus sudave jai kumšciu per galva. Jai pasidare silpna, aptemo akyse ir ji prarado samone, atsipeikejo namuose. Kažkas iš namiškiu iškviete greitaja pagalba ir greitosios med. pagalbos automobilis nuveže ja i ligonine. Jai diagnozavo smegenu sutrenkima. Kai S. A. A. ja muše, jos namo kieme buvo brolis S. T. ir jo pažistami V. M. bei A. M. . Ji negali tiksliai pasakyti, ka pastarieji veike, kai ja muše S. A. A. . Jos sesuo V. B. tuo metu buvo namuose, taciau ji nežino, ar sesuo mate ivyki. Daugiau žmoniu ta diena muštyniu matyti negalejo, kadangi daugiau nieko aplinkui nebuvo. Ji neprisipažista kalta del S. A. A. sumušimo, kadangi ji jo neliete (b.t. 2, b.l. 5-6). T. B. parodymu patikrinimo vietoje metu velgi iš dalies pakeite savo parodymus, ji parode, jog tuo metu kai ja muše S. A. A. , V. M. ir A. M. prie ukinio pastato, esancio 15 metru atstumu nuo vartu, taise žoliapjove (b.t. 2, b.l. 33-36).
Priešingai aukšciau išdestytiems T. B. bei S. T. parodymams, nukentejusiojo S. A. A. parodymai viso proceso metu buvo išsamus bei nuoseklus, tarpusavyje sutampa su byloje liudytojais apklaustu bei tiesiogiai ivyki maciusiu G. A. , G. T. , I. T. parodymais. Be to, tai, jog S. A. A. padaryti sužalojimai buvo padaryti kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybemis patvirtina byloje esantis ekspertizes aktas.
Pirmosios instancijos teisme nukentejusysis S. A. A. parode, jog tarp jo ir T. B. bei S. T. vyksta gincas del žemes ir statiniu. 2004-09-14 apie pietus jam paskambino kaimynas ir pasake, kad B. su dviem vyriškiais pjauna soda bei griauna statinius. Jis kartu su savo žmona G. A. bei I. T. , G. T. nuvažiavo pasižiureti. Nuvažiave visi išlipo, mašina paliko prie kaimyno J. sklypo. I B. kiema jie nebuvo užeje, jis fotografavo iš gatves puses. Po 10 minuciu iš už namo kampo išejo T., jis pradejo keiktis. S. T. reke, kad musu cia nieko nera. Jie i jo žodžius nereagavo, todel S. T. nusieme kelnes ir ranka sau per užpakali sudave, sakydamas, kad jie nieko negaus. S. T. parode jiems špyga ir tuo metu pasirode B.. T. B. ir S. T. pakalbejo tarpusavyje, S. T. paeme bata ir mete i ju puse. Jie tuo metu stovejo už tvoros, batas pataike G. A. i peti ir nukrito ant pravažiuojamosios kelio dalies. Jie bata patrauke i šona. S. T. išbego i gatve ir juos išstumde savo peciais, po to paeme bata, sugriebe G. A. ir pradejo ja mušti. G. pradejo priešintis, perdave fotoaparata ir jai pavyko išsilaisvinti. Tada išbego B. ir patempe G. A. už plauku. Jis pradejo ginti žmona, tada S. T. paeme už apykakles ir pradejo dusinti, batu sudave i galva, dar pataike i peti, i kaklo sriti, be to su koja sparde jam i kojas. Ir T. B. netycia gavo per veida su batu nuo S. T. . Po to, T. B. pribego prie jo su akmeniu ir sudave i galvos kaire puse du kartus. Kai sudave antra karta, jam aptemo samone, pasidare bloga ir jis atsibudo ant gatves. Iš už namo kampo buvo ateje M. ir V. T. . Kai atvažiavo greitoji pagalba, jis norejo prašyti pagalbos, bet greitoji pagalba atvažiavo i B. kiema. Jis nedriso ten eiti, jis su ta greitaja neišvažiavo. Su greitaja pagalba išvažiavo B.. Ji i Lazdynu ligonine nuvažiavo rugsejo 14 diena, o rugsejo 15 d. jis kreipesi pas ekspertus. Jam nustate galvos smegenu sutrenkima. Taip, jis pas ekspertus raše, kad muše ji T., apie B. jis nieko nesake, nes tuo metu neprisimine visu aplinkybiu (b.t. 4; b.l. 154-155).
Ikiteisminio tyrimo metu (2005-02-07) nukentejusysis S. A. A. dave iš esmes analogiškus parodymus, duotiesiems teisiamojo posedžio metu (b.t. 1, b.l. 31-33), be to, juos patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu (b.t. 1, b.l. 145-149). Taip pat nukentejusysis savo nuoseklios pozicijos laikesi, savo parodymus patvirtino ir akistatu su S. T. , T. B. , liudytoju V. M. metu (b.t. 2, b.l. 66-68; 70-73; b.t. 3, b.l. 104-106).
Liudytoja G. A. pirmosios instancijos teisme parode, jog 2004-09-14 apie 17.30 val. ji, jos vyras S. A. A. , G. T. , I. T. buvo (duomenys neskelbtini), nes paskambino kaimynas, kad naikinamas rusys. Jie nufotografavo, kad naikinamas ju rusys. Jos vyras i teritorija neužejo, viskas vyko gatveje. Už namo T. pradejo keiktis, išvadino juos necenzuriniais žodžiais, rode užpakali. S. T. nusiave batus ir norejo užeiti i namus. Jie iškviete policija ir lauke. Tada S. T. paeme bata ir mete i ju puse. Jai batas pataike i kairi peti. Bata jie paspyre toliau ir pasake, jog bus geras irodymas. Tada S. T. išejo pro vartus. S. pagalvojo, kad T. nori muštis ir perdave jai fotoaparata. S. T. pradejo juos visus stumdyti peciais. S. T. paeme bata ir nusprende iš jos atimti fotoaparata, jis puole ja su batu. Tada ji S. T. pradejo stumti, o B. ja už plauku tampe. S. T. su batu pataike T. B. ir ji atšoko nuo jos. Tada ji fotoaparata perdave S.. Po to S. T. pradejo mušti S. su batu ir koja. Tada T. B. pribego ir su akmeniu du kartus sudave i kaire galvos puse. Pamate, kad S. krenta. Tada S. T. ir T. B. išsigando ir pabego. M. su V. atejo tada, kai atvažiavo greitoji pagalba. Kai atvažiavo greitoji pagalba, jie buvo savo mašinoje. A. norejo kreiptis pagalbos pas medikus, bet nedriso ieiti i ju kiema (b.t. 4, b.l. 158-159).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. A. dave iš esmes analogiškus parodymus, duotiesiems teisiamojo posedžio metu, taip pat parode, jog S. T. , noredamas atimti iš jos vyro fotoaparata, trenke jam viena karta batu i galva iš kaires puses, po to trenke jam batu viena karta i kakla iš kaires puses ir viena karta i kairi peti, taip pat viena karta i kairio kelio sriti (b.t. 1, b.l. 35-37). Liudytoja savo parodymus patvirtino ir parodymu patikrinimo vietoje metu (b.t. 1, b.l. 159-162).
Liudytoja G. T. pirmosios instancijos teisme parode, jog 2004-09-14 su A. atvažiavo i (duomenys neskelbtini). A. turejo fotoaparata ir fotografavo kas buvo sode. Jie lauke policijos, nes negalejo užeiti. Muštynes pradejo T.. S. T. pradejo rekti „ko jus norite, nieko negausite”. S. A. A. atsake „gal ir gausime, koks tavo reikalas”. T. pradejo jiems rodyti savo genitalijas, su batu mete i S. A. , bet pataike i G. A. . Galina pasake, kad tas batas bus irodymas. S. T. muše su kuloku, su batu. B. du kartus trenke akmeniu A. i kaire galvos puse. Ji su A. nera gimines (b.t. 4, b.l. 156-157).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. T. dave iš esmes analogiškus parodymus, duotiesiems teisiamojo posedžio metu, taip pat paaiškino, jog S. A. A. , budamas viešoje vietoje, kelyje, nufotografavo keleta nuotrauku. Tuo metu jie pamate S. T. , jis prie savo namo pradejo keiktis necenzuriniais žodžiais. S. T. pažadejo su jais fiziškai susidoroti, jeigu jie neišvažiuos. S. T. greitai paeme nuo žemes viena savo bata ir numete i G. A. , jai pataike i kairi peti. Po to S. T. pradejo rodyti špygas, mojuoti genitalijomis. S. A. A. parode S. T. fotoaparata ir pasake, jog viskas yra nufotografuota, pažadejo viska parodyti teisme bei policijai. Tada S. T. susinervines išbego iš savo kiemo, pribego prie S. A. A. . S. A. A. suspejo fotoaparata perduoti savo žmonai G. A. . S. T. bande atimti fotoaparata iš G. A. , t.y. jis sugriebe G. A. abiem rankom iš priekio, pradejo traukti fotoaparata iš G.. S. T. nepavyko ištraukti fotoaparato iš G., tada jis trenke G. batu i kairi peti. Tuo metu prie G. A. iš už nugaros pribego T. B. ir sugriebe rankomis G.i už plauku. S. T. vel norejo trenkti G. su batu, taciau G. spejo pasilenkti ir jis pataike batu seseriai T. B. per veida. Po to, kai S. T. pamate, jog fotoaparatas jau yra pas S. A. A. , pradejo mušti ji, t.y. S. T. , turedamas dešineje rankoje savo bata, iš priekio trenke S. A. A. viena karta per galva, viena karta per kakla iš kaires puses, viena karta i kairi peti, viena karta i kairio kelio sriti. Tuo metu T. B. pakele nuo žemes akmeni ir du kartus trenke S. A. A. per galva iš kaires puses. Po to S. A. A. prarado samone. Kai T. B. ir S. T. pamate, kad S. A. A. be samones, jie greitai pasišalino iš ivykio vietos i savo nama. Ji mate visa konflikta, kadangi stovejo triju metru atstumu nuo muštyniu vietos (b.t. 1, b.l. 39-41). Liudytoja savo parodymus patvirtino ir parodymu patikrinimo vietoje metu (b.t. 1, b.l. 163-166).
Liudytoja G. T. 2007-05-23 vykusios papildomos apklausos metu taip pat papildomai parode, jog muštyniu metu ji V. T. nemate. Kai išvažiavo greitosios pagalbos automobilis, bei V. T. su savo automobiliu, iš už namo kampo išejo broliai M.. Iš kur jie atejo, ji nežino, bet pasirode iš už namo kampo (b.t. 2, b.l. 129-132).
Iš liudytojos I. T. pirmosios instancijos teisme duotu parodymu seka, jog ji 2004-09-14 paties ivykio (muštyniu) nemate. Taciau ji tiek atvažiavo i (duomenys neskelbtini), tiek išvažiavo iš ten kartu su S. A. A. . Grižtant namo, automobili vairavo jos dukra G. A. , o S. A. buvo sumuštas, jam tekejo kraujas (b.t. 4, b.l. 156).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. T. dave iš esmes analogiškus parodymus, duotiesiems teisiamojo posedžio metu, be to parode, jog nuvykus i (duomenys neskelbtini), ji nuejo i darža, kuris yra netoli T. B. namo. Už T. B. namo yra kudra. Praeidama ji mate, kad prie kudros sedi S. T. , jo sesuo V. ir dar du vyriškiai. Ji dirbo darže. Po to pamate važiuojanti greitosios pagalbos automobili. Tuomet S. T. , V. ir vyriškiai nuejo link T. B. namo. Netrukus atvažiavo policijos automobilis. Veliau prie jos privažiavo G. A. savo automobiliu. Jos vyras S. A. A. sedejo keleivio sedyneje, jo akis buvo patinusi, prakirsta galva, tekejo iš galvos kraujas. Kas ir kaip primuše jos ženta, ji negali pasakyti, nes nemate (b.t. 1; b.l. 171-172).
Liudytoja I. T. parodymu patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus ir parode, jog eidama link daržo mate, jog prie 34-ajam namui priklausancios pirties lauke sedejo V. T. ir broliai M.. Jai einant link daržo nuo pirties link namo ejo S. T. . I. T. parode, jog ji dirbo savo darže kai pamate gatve važiuojanti greitosios pagalbos automobili. Atvažiavus greitosios pagalbos automobiliui, broliai M. ir V. T. pakilo ir nuejo link 34-ojo namo (b.t. 1, b.l. 173-176).
Baudžiamojoje byloje buvo pateiktos trys specialisto išvados.
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog S. A. A. padaryta kaktos kaires puses, apatines lupos, kairio žando, kaires blauzdos odos nubrozdinimai, smakro kaires puses poodine kraujosruva. Šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu poveikyje ir galejo gautis suduodant smugius nukentejusiojo nurodytu budu, t.y. auliniu batu. Šie sužalojimai padaryti paros laikotarpyje iki apžiuros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.t. 1, b.l. 15).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog S. A. A. nustatyti šie išoriniai kuno sužalojimai: odos nubrozdinimas su aplinkiniu audiniu patinimu kaktos kaireje puseje, poodine kraujosruva smakro kaireje, du smulkus apatines lupos pereinamosios dalies nubrozdinimai ir nedidelis linijinis odos nubrozdinimas kairiajame žande bei nedidelis odos nubrozdinimas kaireje blauzdoje. Kaktos ir smakro sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais; apatines lupos ir blauzdos nubrozdinimai padaryti paveikus kietais bukais riboto paviršiaus ar bukabriauniais daiktais; linijinis žando nubrozdinimas (ibrežimas) padarytas kampu, smailuma ar briauna. Visi šie sužalojimai padaryti maždaug vienu laiku nuo keleto valandu iki vienos dienos laikotarpi iki A. S. A. apžiuros. Visi šie sužalojimai tiek pavieniui, tiek ir visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. S. A. A. nustatyti išoriniai sužalojimai yra nedideli ir nesunkiai pasiekiamose kuno dalyse bei srityse, todel ju padarymo galimybe savo paties ranka neatmetama. Taip pat neatmetama ir kaktos, smakro bei blauzdos sužalojimu padarymo atsimušant i aplinkos daiktus galimybe. Savigynai budingu sužalojimu rankose nenustatyta. Vien iš medicininiu požymiu apie kovos veiksmus spresti negalima. Šie sužalojimai galejo buti padaryti veida žalojanciu daiktu paveikus ne mažiau kaip 3 kartus ir blauzda viena karta. Visi šie sužalojimai galejo buti padaryti trejopas savybes: buka kieta paviršiu, briauna, smailu kampa ar smailuma turinciu daiktu, ar daiktais. Taciau daikta (-us) sukonkretinancios savybes sužalojimuose neatsispindeje. Sužalojimams padaryti dideles jegos nereikejo. Kliniškai nustatytas peties ir kelio sanariu sumušimas pagristas tik nusiskundimais ir nera objektyvizuotas, todel nekvalifikuojamas ir neanalizuojamas. Kliniškai nustatyta galvos smegenu sukretimo diagnoze yra abejotina del simptomatikos su arterine ir intrakranijine hipertenzija bendrumo ir išoriniu sužalojimu menkumo. Todel galvos smegenu sukretimo diagnozei pagristi ir kvalifikuoti yra tikslinga atlikti papildoma išsamu klinikini neurologini tyrima (b.t. 1, b.l. 56-59).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog S. A. A. nustatyti šie išoriniai kuno sužalojimai: odos nubrozdinimas su aplinkiniu audiniu patinimu kaktos kaireje puseje, poodine kraujosruva smakro kaireje, du smulkus apatines lupos pereinamosios dalies nubrozdinimai ir nedidelis linijinis odos nubrozdinimas kairiame žaste bei nedidelis odos nubrozdinimas kaireje blauzdoje, ir kliniškai nustatytas galvos smegenu sukretimas. Kaktos ir smakro sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais; apatines lupos ir blauzdos nubrozdinimai padaryti paveikus kietais bukais riboto paviršiaus ar bukabriauniais daiktais; linijinis žando nubrozdinimas (ibrežimas) padarytas kampu, smailuma ar briauna. Padarant kraujosruvas su nubrozdinimais kaktoje ir smakre galejo buti sukrestos galvos smegenys. Visi šie sužalojimai padaryti maždaug vienu laiku nuo keleto valandu iki vienos dienos laikotarpi iki A. S. A. apžiuros. Sužalojimas visumoje ir galvos smegenu sukretimas su kraujosruvomis kaktoje, su kuriomis jis galejo buti padarytas (atskirai) kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu pagal ilgalaiki sveikatos sutrikdymo požymi. Visi kiti sužalojimai (paimti atskirai) kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. S. A. A. nustatyti išoriniai sužalojimai yra nedideli ir nesunkiai pasiekiamose kuno dalyse bei srityse, todel ju padarymo galimybe savo paties ranka neatmetama. Taip pat neatmetama ir kaktos, smakro bei blauzdos sužalojimu padarymo atsimušant i aplinkos daiktus galimybe. Savigynai budingu sužalojimu rankose nenustatyta. Vien iš medicininiu požymiu apie kovos veiksmus spresti negalima. Šie sužalojimai galejo buti padaryti veida žalojanciu daiktu paveikus nemažiau kaip 3 kartus ir blauzda - l karta. Visi šie sužalojimai galejo buti padaryti trejopas savybes: buka kieta paviršiu, briauna, smailu kampa ar smailuma turinciu daiktu, ar daiktais. Taciau daikta (-us) sukonkretinancios savybes sužalojimuose neatsispindeje. Sužalojimams padaryti dideles jegos nereikejo. Kliniškai nustatytas peties ir kelio sanariu sumušimas pagristas tik nusiskundimais ir nera objektyvizuotas, todel nekvalifikuojamas ir neanalizuojamas. Tuo tarpu šiam tyrimui gauti papildomi medicininiai duomenys, kuriu nebuvo atliekant ankstesnius tyrimus, kliniškai nustatyta galvos smegenu sukretimo diagnoze daro patikimesne. Del to sužalojimas perkvalifikuojamas i nesunku sveikatos sutrikdyma (b.t. 1, b.l. 139-144).
Siekiant pašalinti specialisto išvadose esancius prieštaravimus bei netikslumus buvo paskirta komisijine teismo medicinos ekspertize. Ekspertizes išvados, kaip aukšciau jau buvo mineta, patvirtina, jog nukentejusiajam S. A. A. nustatyti sužalojimai galejo buti padaryti 2004-09-14, t.y. ivykio aplinkybese fiksuotu laiku, apie 18.00 val.
Ekspertizes akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog S. A. A. nustatyti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas su aplinkiniu audiniu patinimu kaktos kaireje puseje, poodine kraujosruva smakro kaireje, du smulkus apatines lupos pereinamosios dalies nubrozdinimai ir nedidelis linijinis odos nubrozdinimas kairiajame žande bei nedidelis odos nubrozdinimas kaireje blauzdoje, kliniškai nustatytas galvos smegenu sukretimas. Visi nustatyti sužalojimai galejo buti padaryti 2004-09-14, t. y. ivykio aplinkybese fiksuotu laiku, apie 18 val. Odos nubrozdinimai kaktoje, kairiame žande, lupose ir kaireje blauzdoje bei poodine kraujosruva smakre tiek atskirai, tiek visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Galvos smegenu sukretimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimu visuma del galvos smegenu sukretimo vertinama nesunkiu sveikatos sutrikimu. Kaktos ir smakro sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais; apatines lupos ir blauzdos nubrozdinimai padaryti paveikus kietais bukais riboto paviršiaus ar bukabriauniais daiktais; linijinis žando nubrozdinimas (ibrežimas) padarytas kampu, smailuma ar briauna. Atsakyti konkreciai, kurie sužalojimai galejo buti padaryti auliniu batu, akmeniu, smugiuojant rankomis, spardant, pargriunant ir atsitrenkiant i kieta paviršiu ir susižalojant paciam, negalima, nes individualus žalojancio daikto ar irankio požymiai neužsifiksavo. Pirmosios S. A. A. apžiuros metu - 2004-09-15 (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatyta požymiu ir kitu duomenu, kuriais remiantis galima butu itarti galvos smegenu sukretima - tai objektyvus galvos traumavimo požymiai – odos nubrozdinimai kaktoje, apatineje lupoje ir kairiame žande. Medicininiai dokumentai, kuriuose buvo irašyta galvos smegenu sukretimo diagnoze, šios apžiuros metu ekspertui nepateikti. Pagal bylos medžiagos duomenis galima spresti, kad galvos smegenu sukretimas galejo buti padarytas 2004-09-14 ivykio metu. Galvos smegenu sukretimas buvo diagnozuotas 2004-09-14 VGPU ligonineje, ivertinus nusiskundimus galvos skausmu ir svaigimu, pykinimu, trumpalaikiu samones praradimu, o taip pat objektyviais simptomais - išoriniais galvos srities sužalojimais, abipusiu I laipsnio spontaniniu horizontaliu nistagmu, nestabilumu Rombergo pozoje. Veliau, lankantis poliklinikoje (2004-09-15, 2004-09-23, 2004-09-24 ir veliau), buvo konstatuoti panašus simptomai. Horizontalus nistagmas po 2004-09-24 išnyko, taciau išliko subjektyvus simptomai - galvos svaigimas ir skausmas, o taip pat nestabilumas Rombergo pozoje. Ilgalaikis pastaruju simptomu išlikimas gali buti paaiškintas intrakranijine hipertenzija, kuri diagnozuota nukentejusiajam. Del galvos smegenu traumos padariniu ir galvos smegenu skyscio hipertenzinio sindromo 2006-09-06 Neigalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnyba nustate 90 % darbingumo lygi. Detalus kiekvieno subjektyvaus ar objektyvaus simptomo kitimo (praejus ilgesniam laikui po ivykio) aprašymas netikslingas, nes sveikatos sutrikdymo masto nustatymui pakanka 10 dienu trukmes sveikatos sutrikdymo termino. Galvos smegenu sukretimo diagnoze buvo pagrista pakankamais objektyviais duomenimis ir tyrimais. S. A. A. buvo taikytos butinos diagnostines ir gydymo priemones: neurologinis ištyrimas bei gydymas vazoaktyviais, dehidratuojanciais preparatais ir trankviliantais (lorafen 2,5 mg, ketanov 10 mg, sermion 5 mgx3, furosemidi 0,04, tocopheroli 400 mg, mikrozen 8 mg) - gydyma 2004-09-15 skyre neurologe gyd. J. A. . Tai iprastines diagnostines ir gydymo priemones galvos smegenu sukretimo atveju. Medicinineje dokumentacijoje nera duomenu apie netinkama paskirto gydymo ar režimo vykdyma. Tinkamas gydymo ir režimo laikymasis niekada neaprašomas medicinineje dokumentacijoje. Imanoma simuliuoti galvos smegenu sukretimui budingus nusiskundimus (subjektyvius požymius), taciau medicinineje dokumentacijoje šia (simuliacijos) versija patvirtinanciu duomenu nera. Kiti bylos duomenys šio klausimo sprendimui neinformatyvus. Medicininiu duomenu apie S. A. A. centrines nervu sistemos bukle iki ivykio (2004-09-14) pateiktuose dokumentuose nera. Nedarbingumo laikotarpiu ir veliau buvo konstatuota letine galvos smegenu išemija, kaklo srities osteochondroze, galvos smegenu skyscio hipertenzinis sindromas, kuris gali buti ir traumines kilmes - tai galejo tureti itakos subjektyviems simptomams - nusiskundimams, bei pusiausvyros sutrikimui - nestabilumui Rombergo pozoje. Šie duomenys neturi itakos galvos smegenu sukretimo diagnozes bei su juo susijusio ilgesnio nei 10 dienu sveikatos sutrikdymo laikotarpio vertinimui (b.t. 3, b.l. 179-189).
Žemesnės instancijos teismas
Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, S. T. ir T. B. gynybine pozicija patvirtinanciu liudytoju V. T. , A. M. , V. M. parodymai yra nenuoseklus, prieštaringi ir tarpusavyje nesutampa.
Liudytoja V. T. pirmosios instancijos teisme parode, jog ji gyvena kartu su seserimi T. B. . 2004-09-14 buvo ivykis, ji buvo namuose virtuveje ir apie 17.30 val. išgirdo riksma kieme. Ji pamate kaip S. A. A. kojomis sparde jos seseri B.. S. A. A. su koja spyre T. B. per pilva ir ji susiriete, po ko kaire ranka trenke jai per galva. S. A. A. trenke jai kumšciu ir sesuo pradejo kristi, ji išbego ir seseri sugriebe. Sesuo prarado samone, o ji ja laike. Tada ji pamate broli (S. T. ), tuo metu S. A. A. jau ejo iš ju kiemo. S. T. norejo sulaikyti S. A. A. , bet jis išsisuko ir pabego. S. A. A. seseri muše ju kieme. S. A. A. galva nebuvo kruvina. Ji iškviete greitaja pagalba ir kartu su seserimi nuvažiavo i ligonine. Kai jos išvažiavo i ligonine, A. su žmona, T. liko prie savo mašinos. Dar buvo M., jie taise žoliapjove (b.t. 4, b.l. 157).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. T. parode, jog 2004-09-14 apie 17.30 val. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir tuo metu išgirdo, kad kieme rekia A.. Jis keikesi, labai garsiai reke ant jos sesers T. B. . Ji išbego i kiema ir pamate kaip S. A. A. tris kartus trenke T. B. su kumšciu per galva ir viena karta spyre jai i pilva. S. A. A. užpuole T. pas juos kieme, o ne gatveje. S. T. nieko nemuše (b.t. 1, b.l. 42-43).
Parodymu patikrinimo vietoje metu liudytoja V. T. be parodymu duotu ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu parode ir tai, kad sudaves smugius T. B. , S. A. A. išbego iš ju kiemo. Nuo ukiniu pastatu puses atbeges brolis S. T. pasivijo S. A. A. ir stumtelejo gatves link. V. T. parode, jog ji nuvede seseri T. B. i nama. Netrukus atvažiavusi greitoji pagalba išveže T. B. i ligonine. V. T. parode, kad jos sesuo S. A. A. nemuše (b.t. 1, b.l. 167-168). Atkreiptinas demesys i tai, kad liudytoja apie tai, kad ivyki mate V. M. , A. M. ikiteisminio tyrimo metu net neužsimine.
Liudytojas A. M. pirmosios instancijos teisme parode, jog 2004 m. rugsejo menesi, tikslios dienos jis neprisimena, apie 18.00 val. jis buvo su savo broliu. Ju T. B. papraše pataisyti žoliapjove. Su juo buvo brolis ir S. T. . Vakare jie išgirdo T. riksma. Jie tuo metu buvo už namo. Nuo namo jis buvo apie 20 metru. Pirmas nubego S. T. , po to jo brolis (V. M. ), o jis bego už ju. Kai jis iejo i kiema, jis mate S. A. A. išeinanti pro vartelius. S. T. dar norejo ji sugriebti, taciau S. A. A. išejo. Kieme buvo T., ja jos sesuo laike ant ranku. T. buvo be samones. S. ja nuneše namo. Po to atvažiavo greitoji. Jis nežino kodel T. buvo nugriuvusi. Jis konflikto nemate, jis išgirdo tik šauksma. Kai atvažiavo greitoji, A. ir dar dvi moterys buvo už tvoros, A. nebuvo kraujuotas. Kai atvažiavo policija, jis mate, kad už vairo sedo S. A. A. ir išvažiavo (b.t. 4, b.l. 178-179). Pažymetina tai, kad liudytojas teismui nesugebejo paaiškinti, kodel iš esmes pakeite savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Gi ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parode, jog 2004 m. rugsejo menesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, apie 18.00 val. jis kartu su broliu V. M. ejo nuo ežero link (duomenys neskelbtini), kur gyvena pažistami, t.y. S. T. , T. B. . Tuo metu jis išgirdo kaip pradejo rekti T. B. . Jam atrodo, jog T. B. praše pagalbos. Jis pamate kaip S. T. išstumde iš savo namo kiemo i gatve A.. Daugiau jis nieko nemate ir nežino. Jis mušimo metu nedalyvavo ir muštyniu nemate. Del ko iškilo konfliktas jis nežino, nežino kas pradejo konflikta ir kas su kuo pradejo muštis. Jis mate kaip S. T. išstume A.. Kadangi jis buvo apie 20 metru atstumu, daugiau nieko nemate (b.t. 1, b.l. 44-45).
Liudytojas V. M. pirmosios instancijos teisme parode, jog jis mate 2004-09-14 ivykius. Jis padejo remontuoti T. žoliapjove. Jis išgirdo riksma ir T., o už jo ir jis nubego. Reke T. B. , ji kviete S. T. pagalbos. Jis mate kaip S. A. A. muše T.. Muše ja su koja, o paskui su kumšciu per galva. S. A. A. trenke T. B. koja, o su kumšciu trenke du ar tris kartus, tiksliai smugiu skaiciaus nepamena, nes praejo daug laiko. S. nuneše B. namo, o V. iškviete greitaja pagalba. S. T. norejo sugriebti S. A. A. , bet jis išbego pro vartus. Niekas S. A. A. nemuše, jis to nemate, kraujo ant pastarojo nebuvo. Viskas ivyko T. B. kieme. Kai išgirdo riksma jis buvo už namo, kiek metru yra nuo tos vietos kur jis buvo iki namo, jis nežino. Jo brolis (A. M. ) tuo metu buvo, bet jis atbego veliau. Jis nežino, kokius parodymus jo brolis dave ikiteisminio tyrimo metu, todel negali to komentuoti (b.t. 4, b.l. 158).
Ikiteisminio tyrimo metu, 2005-04-29 vykusios apklausos metu liudytojas V. M. parode, jog 2004 m. rugsejo men. viduryje, tikslios datos nepamena, apie 18.00 val. jis kartu su broliu A. M. išgirdo rekiancia T. B. prie jos namo, (duomenys neskelbtini). Jis nuo tos vietos buvo apie 50 metru atstumu. Jis pamate kaip S. A. A. trenke T. B. per galva su ranka viena karta, o po to mate kaip S. T. išstume S. A. A. iš savo kiemo. Del ko iškilo konfliktas, kas pradejo muštis pirmas, jis nežino, nes daugiau nieko nemate (b.t. 1, b.l. 46-47).
Papildomos, 2007-06-04 vykusio apklausos metu liudytojas V. M. iš esmes pakeite savo parodymus ir parode, jog 2004 metu rugsejo men., tikslios datos neprisimena, jis kartu su broliu A. M. buvo T. B. kieme, (duomenys neskelbtini). Jis su broliu padejo S. T. , kuris yra T. B. brolis, taisyti žoliapjove. Už T. B. gyvenamojo namo yra sandeliukas. Taigi, jie tryse buvo už mineto sandeliuko ir taise žoliapjove. Išgirdo namo kieme besišaukiancia pagalbos T. B. . S. T. nubego padeti seseriai. Po akimirkos paskui S. T. nuejo ir jis. Jis išejo iš už sandeliuko ir pamate namo kieme, netoli kiemo vartu, T. B. ir S. A. A. . Jis mate kaip S. A. A. spyre T. B. i pilva. Po smugio T. B. susilenke ir pritupe. Tuomet S. A. A. sudave T. B. kumšciu per galva. Tuo metu S. T. bego link sesers. S. A. A. , sudaves smugius, spruko pro vartus i gatve, o S. T. ji pasivijo ir stume i nugara, išstumdamas iš namo kiemo. Jo brolis A. M. ejo paskui ji, taciau jis nežino, ar pastarasis mate S. A. A. suduodamus smugius. Išstumes pro vartus S. A. A. , S. T. uždare vartus. S. T. ivede seseri T. B. i nama. V. T. iškviete greitaja med. pagalba. S. A. A. dar kuri laika stovejo gatveje ir šauke, keikesi. Kartu su S. A. A. gatveje stovejo moteris, kurios jis nepažista. Atvažiavus greitosios pagalbos automobiliui, gatveje šalia S. A. A. mate dar viena pagyvenusia moteri, kurios taip pat nepažista. Daugiau žmoniu gatveje nebuvo. Jis nemate, kad S. A. A. butu sužalotas, kraujo ant veido, galvos nesimate. T. B. namo kiemo gale yra kudra, o prie jos pirtele, taciau ivykio diena jie prie kudros nebuvo (b.t. 2, b.l. 134-135). Liudytojas V. M. 2007-06-04 apklausos metu duotus parodymus patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu (b.t. 2, b.l. 195-199).
2008-01-03 akistatu metu tarp V. M. ir I. T. (b.t. 3, b.l. 102-103), tarp V. M. ir S. A. A. (b.t. 3, b.l. 104-106) kiekvienas patvirtino savo parodymus.
Nors 2007-06-04 vykusios apklausos metu liudytojas V. M. parode, jog prie S. A. A. mate dvi moteris, taciau 2008-01-03 akistatu tarp V. M. ir G. T. (b.t. 3, b.l. 107), tarp V. M. ir G. A. (b.t. 3, b.l. 108) metu pastarasis parode, jog jis G. T. bei G. A. nepažista ir niekada ju nera mates.
Taigi, teiseju kolegija, vertindama aukšciau aptartu irodymu visuma, daro išvada, kad byloje surinkta pakankamai objektyviu irodymu, kurie suteikia pagrinda išvadai, jog S. T. ir T. B. tarpusavio konflikto metu panaudojo nukentejusiojo S. A. A. atžvilgiu fizini smurta, t.y. S. T. auliniu batu sudave S. A. A. viena karta i galva, viena karta i kaire kaklo puse, viena karta i kairi peti ir viena karta i kairi keli, po ko T. B. , rankoje laikytu akmeniu, du kartus sudave i galvos kaire puse, ko pasekoje S. A. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaip jau mineta, pirmosios instancijos teismas, priimdamas S. T. ir T. B. atžvilgiu išteisinamaji nuosprendi, kaip patikimus, nuoseklius, tarpusavyje sutampancius ir minetu asmenu kalte, padarius jiems inkriminuota nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., paneigiancius irodymus vertino paciu kaltinamuju parodymus, liudytoju V. T. , A. M. , V. M. parodymus. Taciau, atlikus šiu asmenu parodymu analize, matyti, kad jie yra nenuoseklus, prieštaringi reikšmingose aplinkybese tiek savo turiniu, tiek nesutampa tarpusavyje.
Pirmosios apklausos metu S. T. parode, jog jis, išgirdes sesers T. B. riksma, pribego prie jos ir pamate, kad S. A. A. seseri spardo ju namo kieme, jis pribego arciau, paeme S. A. A. už peciu iš už nugaros, išvede pastaraji iš savo kiemo ir greitai uždare vartus. Atkreiptinas demesys i tai, kad liudytojas šios apklausos metu apie tai, kad S. A. A. mušant T. B. buvo broliai A. V. M. , kita sesuo V. T. net neužsimine. Tuo tarpu 2006-09-05 vykusios apklausos metu, S. T. jau nurodo, jog, išgirdes sesers T. B. riksma, link sesers bego jis, o paskui ji bego ir broliai M.. Tuo pat metu iš namo išbego jo kita sesuo V. T. . S. A. A. juos pamates, liovesi spardes seseri ir eme begti iš namo kiemo pro vartus. Jis prisivijo S. A. A. prie pat vartu, išstume pastaraji iš kiemo, pastume ji i nugara, ir uždare vartus. Jo sesuo T. B. buvo be samones, V. T. ja laike, kad nenukristu ant žemes. Jis pakele seseri T. B. ant ranku ir nuneše i namus. Kažkas iškviete greitaja med. pagalba ir seseri išveže i ligonine. Pažymetina ir tai, kad antrosios apklausos metu liudytojas jau konkreciai nurode, jog S. A. A. T. B. sparde i pilva. Tuo tarpu byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme S. T. paaiškino, jog S. A. A. jo seseri (T. B. ) sparde kojomis, gal pora kartu trenke seseriai kumšciu per galva, pastaroji pasilenke ir ja bekrentancia pagavo tuo metu iš kiemo išbegusi kita sesuo V. T. .
Analizuojant T. B. parodymus pastebetina tai, kad iš pastarosios parodymu taip ir neaišku, kurioje gi vietoje ivykio metu buvo jos brolis S. T. , sesuo V. T. , V. M. ir A. M. . Pirmosios apklausos metu (2005-08-03) T. B. parode, jog 2004-09-14 ji su broliu (S. T. ) tvarke savo kiema. Apie tai, kad ivykio metu buvo ir ji mate broliai M., sesuo V. neužsimine. 2006-09-05 vykusios apklausos metu T. B. parode, jog kai S. A. A. ja muše, jos namo kieme buvo brolis S. T. ir jo pažistami V. M. ir A. M. . Ji negali tiksliai pasakyti, ka pastarieji veike, kai ja muše S. A. A. . Jos sesuo V. T. tuo metu buvo namuose, taciau ji nežino, ar sesuo mate ivyki. Jau parodymu patikrinimo vietoje metu T. B. nurode, jog tuo metu, kai ja muše S. A. A. , V. M. ir A. M. prie ukinio pastato, esancio 15 metru atstumu nuo vartu, taise žoliapjove. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme kaltinamoji nurode, kad ivyki mate sesuo V., brolis S. T. , A. M. , V. M. . Ta diena pas ja brolis S. T. su M. dirbo. Incidento metu M. buvo už mano kampo ir jie mate ivyki. S. T. atbego išgirdes jos riksma. Prieštaringi T. B. parodymai ir dalyje del jai S. A. A. suduotu smugiu. Apklausta itariamaja (2005-08-03) T. B. parode, jog jis norejo uždaryti vartus, tuo metu S. A. A. ja labai stipriai rankomis stume i krutine, ko pasekoje ji nugriuvo. Po to ji sugebejo atsistoti, bet S. A. A. ja stipriai sumuše, t.y. jis 3-4 kartus sudave jai kumšciu per galva. Ji prarado samone. Antrosios apklausos metu (2006-09-05) pastaroji parode, jog jai priejus prie vartu, S. A. A. abiem rankom sugriebe jai už peciu ir atbula istume ja i jos namo kiemo giluma. Istumes ja i kiema, S. A. A. pradejo ant jos šaukti, ižeidineti necenzuriniais žodžiais. S. A. A. viena karta jai spyre i krutine, viena karta i kaire ranka ir du kartus i pilva. Po smugio i pilva ji iš skausmo susiriete. Tuomet S. A. A. 3 kartus sudave jai kumšciu per galva. Jai pasidare silpna, aptemo akyse ir ji prarado samone, atsipeikejo namuose. Pirmosios instancijos teisme T. B. paaiškino, jog ji nuejo uždaryti vartu. S. A. A. suspaude jos rankas ir pradejo spardyti kojomis i ivairias kuno vietas, i rankas, kojas, krutine, pilva. Kai buvo smugiai per pilva, ji pasilenke, todel gavo tris kartus per galva. Nuo smugiu per galva ji atsibudo tik namuose.
Ivertinus liudytoju V. T. , A. M. , V. M. viso proceso metu duotus parodymus, darytina išvada, jog, jie taip pat yra prieštaringi ir nesutampa tarpusavyje su S. T. bei T. B. parodymais.
Atkreiptinas demesys i tai, kad liudytoja V. T. nei ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje, nei parodymu patikrinimo vietoje metu neužsimine, jog ivykio vietoje buvo ir ivyki mate broliai V. ir A. M. . Aplinkybe, jo broliai M. ivykio metu taise žoliapjove, pastaroji nurode, tik byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme. Pažymetina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parode, jog S. A. A. tris kartus trenke T. B. su kumšciu per galva ir viena karta spyre jai i pilva. Tuo tarpu teisiamojo posedžio metu paaiškino, jog S. A. A. su koja spyre T. B. per pilva ir ji susiriete, po ko kaire ranka trenke jai per galva. S. A. A. trenke jai kumšciu ir sesuo pradejo kristi. Prieštaringi liudytojos parodymai ir dalyje del T. B. samones praradimo. V. T. parodymu patikrinimo vietoje metu nurode, jog po smugiu sudavimo ji seseri T. B. nuvede i nama, tuo tarpu pirmosios instancijos teisme jau tvirtino, jog sesuo samone prarado. S. T. apklausu metu tvirtino, jog jis seseri, kuri buvo praradusi samone, nuneše i namus.
Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurode, jog aukšciau paminetu liudytoju parodymai iš esmes nesiskiria nuo parodymu duotu ikiteisminio tyrimo metu, taciau susipažinus su liudytoju A. ir V. M. viso proceso metu duotais parodymais, darytina išvada, jog aukšciau pamineta pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai nepagrista.
Pažymetina, jog liudytojo A. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme kardinaliai skiriasi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parode, jog jis ivykio diena apie 18.00 val. kartu su broliu V. M. ejo nuo ežero link (duomenys neskelbtini), kur gyvena pažistami S. T. , T. B. . Jis muštyniu metu nedalyvavo ir ju nemate. Del ko iškilo konfliktas jis nežino, nežino ir kas pradejo konflikta, kas su kuo pradejo muštis. Jis buvo 20 metru atstumu. Gi iš liudytojo teisiamojo posedžio metu duotu parodymu seka, jog jis ivykio diena apie 18.00 val. kartu su broliu ir S. T. už T. B. namo taise žoliapjove. Jie išgirdo T. B. riksma. Pirmas nubego S. T. , po to jo brolis (V. M. ), o jis bego už ju. Ibeges i kiema, jis mate S. A. A. išeinanti pro vartelius. T. B. buvo be samones, ja laike ant ranku sesuo V.. Kaip aukšciau jau buvo mineta, liudytojas teismui negalejo paaiškinti, kodel iš esmes pakeite savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Kaip ir liudytojas A. M. , taip ir liudytojas V. M. pirmojoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje (2005-04-29) patvirtino, jog buvo kartu su broliu (A. M. ). Minetos apklausos metu liudytojas parode, jog jis nuo T. B. namo, (duomenys neskelbtini), buvo 50 metru atstumu. Jis mate kaip S. A. A. trenke T. B. per galva su ranka viena karta, o po to mate kaip S. T. išstume S. A. A. iš savo kiemo. Del ko iškilo konfliktas, kas pradejo muštis pirmas, jis nežino, nes daugiau nieko nemate. 2007-06-04 vykusios apklausos metu liudytojas pakeite savo parodymus. Iš jo parodymu seka, jog jis ivykio diena kartu su broliu buvo T. B. kieme, (duomenys neskelbtini). Jie padejo S. T. už sandeliuko taisyti žoliapjove. Išgirdo namo kieme besišaukiancia pagalbos T. B. . S. T. nubego padeti seseriai. Paskui S. T. nubego ir jis su broliu. Jis mate kaip S. A. A. spyre T. B. i pilva. Po smugio T. B. susilenke ir pritupe. Tuomet S. A. A. sudave T. B. kumšciu per galva. Išstumes pro vartus S. A. A. , S. T. uždare vartus. S. T. ivede seseri T. B. i nama. Pirmosios instancijos teisme liudytojo parodymai velgi iš dalies pasikeite, jis paaiškino, jog jis mate kaip S. A. A. muše T.. Muše ja su koja, o paskui su kumšciu per galva. S. A. A. trenke T. B. koja, o su kumšciu trenke du ar tris kartus, tiksliai smugiu skaiciaus nepamena, nes praejo daug laiko. S. nuneše B. namo, o V. iškviete greitaja pagalba.
Teiseju kolegijos vertinimu, ivertinus aukšciau išdestytus liudytoju A. M. ir V. M. parodymus, darytina išvada, jog pastarieji paties konflikto ir muštyniu nemate, todel teigti, kad minetu liudytoju parodymai patvirtina, jog S. T. ir T. B. nedalyvavo 2004-09-14 apie 17.30 val. sužalojant S. A. A. , nera pagrindo.
Kita vertus, teiseju kolegijos vertinimu, nera pagrindo netiketi nukentejusiojo S. A. A. parodymais. Kaip aukšciau jau buvo mineta, pastarojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklus, išsamus, juos patvirtina ne tik liudytoju G. A. , G. T. nuoseklus ir tarpusavyje del esminiu aplinkybiu sutampantys parodymai, bet ir byloje esantis ekspertizes aktas. Be to, fakta, jog nukentejusysis 2004-09-14 S. A. A. buvo sužalotas patvirtino ir byloje liudytoja apklausta I. T. . Tuo paciu pažymetina, jog tai, kad liudytoja G. A. yra nukentejusiojo žmona, o I. T. – uošve, nesuteikia pagrindo išvadai, jog pastarosios yra suinteresuotos bylos baigtimi. Be to, atkreiptinas demesys i tai, kad liudytoja G. T. nera nukentejusiojo giminaite. Tai liudytoja pati patvirtino byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme.
Kaip matyti iš ekspertizes akte Nr. (duomenys neskelbtini)aprašytu medicininiu dokumentu, nukentejusysis ta pacia diena (2004-09-14 20.18 val.) del patirtu sužalojimu kreipesi i Vilniaus GPUL priemimo skyriu, 2004-09-15 kreipesi i Vilniaus Centro poliklinika del galvos, kairio peties ir kairio kelio skausmu. Ekspertizes aktu patvirtinta, jog S. A. A. nustatyti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas su aplinkiniu audiniu patinimu kaktos kaireje puseje, poodine kraujosruva smakro kaireje, du smulkus apatines lupos pereinamosios dalies nubrozdinimai ir nedidelis linijinis odos nubrozdinimas kairiajame žande bei nedidelis odos nubrozdinimas kaireje blauzdoje, kliniškai nustatytas galvos smegenu sukretimas. Visi nustatyti sužalojimai galejo buti padaryti 2004-09-14, t. y. ivykio aplinkybese fiksuotu laiku, apie 18 val. Sužalojimu visuma del galvos smegenu sukretimo vertinama nesunkiu sveikatos sutrikimu.
Teiseju kolegija vertinimu, nera pagrindo kaip irodyma šioje byloje pripažinti nukentejusiojo pateiktas fotonuotraukas. Vadovaujantis LR BPK 20 str. 1 d. nuostatomis, irodymais baudžiamajame procese yra istatymu nustatyta tvarka gauti duomenys. Nagrinejamu atveju buvo fotografuojama privati teritorija, be to, iš fotonuotrauku negalima pasakyti kada tiksliai fotonuotraukos buvo padarytos, t.y. ant nuotrauku nera fiksuota ju fotografavimo data, jos gi nera užfiksuotos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Taigi, teiseju kolegija, ivertinusi aukšciau aptartus irodymus, daro išvada, jog byloje irodyta, jog S. T. bei T. B. 2004-09-14 apie 17 val. 30 min. prie namo, esancio (duomenys neskelbtini), panaudojo nukentejusiojo S. A. A. atžvilgiu fizini smurta, S. T. auliniu batu sudave S. A. A. viena karta i galva, viena karta - i kaire kaklo puse, viena karta - i kairi peti ir viena karta i kairi keli, T. B. rankoje laikytu akmeniu du kartus sudave i galvos kaire puse, ko pasekoje nukentejusiajam buvo padaryti išoriniai kuno sužalojimai: odos nubrozdinimas su aplinkiniu audiniu patinimu kaktos kaireje puseje, poodine kraujosruva smakro kaireje, du smulkus apatines lupos pereinamosios dalies nubrozdinimai ir nedidelis linijinis odos nubrozdinimas kairiajame žande bei nedidelis odos nubrozdinimas kaireje blauzdoje, del ko kliniškai buvo nustatytas galvos smegenu sukretimas ir visi sužalojimai visumoje bei galvos smegenu sukretimas su kraujosruvomis kaktoje kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu pagal ilgalaiki sveikatos sutrikdymo požymi.
Tuo paciu svarbu pažymeti, kad šioje byloje negali buti priimtas apkaltinamasis nuosprendis del suejusio baudžiamosios atsakomybes senaties termino. LR Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. yra išvardintos aplinkybes, del kuriu baudžiamasis procesas negalimas, o viena iš ju - suejo baudžiamosios atsakomybes senaties terminai. Taigi, asmuo, padares nusikaltima, negali buti traukiamas baudžiamojon atsakomyben, jei sueina istatymo numatyti senaties terminai ir jie nera nutraukti ar sustabdyti. Baudžiamosios atsakomybes senaties terminai yra nustatyti Lietuvos Respublikos BK 95 str. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo nuteisti S. T. , T. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Mineta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkiu nusikaltimu (BK 11 str. 3 d.). BK 95 str. 1 d. 1 p. „b“ p. p. nustatyta, kad jeigu padarytas neatsargus arba nesunkus tycinis nusikaltimas, asmeniui apkaltinamasis nuosprendis negali buti priimamas, jei praeje penkeri metai. Šioje byloje nera BK 95 str. 3 bei 4 dalyse numatytu aplinkybiu, del kuriu senaties eiga sustoja arba nutruksta, nes T. B. , S. T. nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo nebuvo pasislepe ir nepadare nauju nusikalstamu veiku.
Senaties terminai siejami su apkaltinamojo nuosprendžio priemimu. Nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinami S. T. , T. B. , padaryta 2004-09-14, o tai reiškia, kad baudžiamosios atsakomybes senaties terminai suejo 2009-09-14. Apeliacines instancijos teismas nustates, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisingas, palieka ji galioti, taciau padares išvada, kad reikia priimti apkaltinamaji nuosprendi, apeliacines instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 4 dalies, 329 straipsnio 2 punkto nuostatomis, panaikina pirmosios instancijos teismo išteisinamaji nuosprendi ir priima nauja nuosprendi, kuriuo nutraukia byla suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui (baudžiamoji byla Nr. 2K-9/2006). Taigi, esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nuosprendis naikintinas, o S. T. ir T. B. atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktinas.
Pažymetina ir tai, kad nustacius, jog S. T. ir T. B. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis, suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui, negali buti priimtas, nukentejusiojo S. A. A. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinetu, pripažistant jam teise i ieškinio patenkinima civilinio proceso tvarka (LR BPK 113 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nuosprendi panaikinti ir baudžiamaji procesa T. B. ir S. T. atžvilgiu nutraukti, suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui.
Nukentejusiojo S. A. A. civilini ieškini palikti nenagrineta, pripažistant jam teise i ieškinio patenkinima civilinio proceso tvarka.