Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei.Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam V. B., jo gynėjui advokatui Artūrui Kuzmai, nuteistajam D. K., jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistųjų V. B. ir D. K. apeliacinius skundus dėl 2011 m. vasario 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo

V. B. pripažintas kaltu ir pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams,

D. K. pripažintas kaltu ir pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, nustatė:

Aprašomoji dalis

V. B. pagal BK 260 str. 1 d. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, bei psichotropines medžiagas platino šiomis aplinkybėmis: 2009 m. liepos 31 d. apie 13.30 val. parke prie Alytaus miesto stadiono, esančio Birutės g. 5, Alytuje, turėdamas tikslą platinti, nusipirkdamas iš D. K. neteisėtai įgijo 50 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,598 g 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, sąrašas Nr.1 yra psichotropinė medžiaga, draudžiama vartoti medicinos tikslams ir šią psichotropinę medžiagą neteisėtai parsigabeno į savo namus Alytaus r., Nemunaičio sen., Nemunaičio mstl., (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai ją laikė. 2010 m. rugpjūčio 1 d. kaltinamasis V. B. 50 vnt. tablečių neteisėtai laikė su savimi ir nusivežęs į Trakų miestą, tyrimo metu tiksliau nenustatytą vietą, 6 tabletes, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos 1-(3­chlorofenil) piperazino (mCPP), neteisėtai platino - pardavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o likusias 44 tabletes toliau neteisėtai laikė su savimi ir parsigabenęs į savo namus laikė jas iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. 9.10 val., iki kratos metu jas aptiko ir paėmė policijos pareigūnai.

D. K. pagal BK 260 str. 1 d. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, bei psichotropines medžiagas platino šiomis aplinkybėmis: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ne vėliau kaip 2009 m. liepos 31 d. 13.30 val. nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo 50 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,598 g 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP), kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, sąrašas Nr.1 yra psichotropinė medžiaga, draudžiama vartoti medicinos tikslams,ir kurią neteisėtai laikė ir 2009 m. liepos 31 d. apie 13.30 val., parke prie Alytaus miesto stadiono, esančio Birutės g. 5, šias 50 tablečių pardavė V. B..

Be to, jis tyrimo metu nenustatytu laiku, ne vėliau kaip 2009 m. rugpjūčio 14 d. nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo ne mažiau kaip 13,073 g kanapių (ir jų dalių), kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, sąrašas Nr.1 yra narkotinė medžiaga, draudžiama vartoti medicinos tikslams ją neteisėtai laikė automobilyje ,,BMW“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), bei savo namuose (duomenys neskelbtini) Alytuje, iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. 15.50 val. kuomet 13,024 kanapių (ir jų dalių) policijos pareigūnai rado ir paėmė kratos (duomenys neskelbtini) Alytuje, metu, o 0,049 g kanapių (ir jų dalių) 2009 m. rugpjūčio 19 d. 10.05 val., paėmė policijos pareigūnai automobilio apžiūros metu.

Jis ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu nuoširdžiai gailėjosi, tad teismas to jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino nepagrįstai. Pagal LR BK 59 str. 1 d. 2 p. jis privalėjo tai padaryti. Skirdamas bausmę, teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad nors jis ir įsigijo 50 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos, ketindamas jas parduoti, tačiau jų realizavo labai mažą dalį - viso 6 tabletes. Jo daryta veika nutrūko vos tik jam pradėjus daryti ją. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog jis faktiškai yra našlaitis, iš jo motinos motinystės teisės yra atimtos, augo jis pas savo senelius, kurių gaunamas pajamas sudaro tik pensijos, jog jo seneliai yra silpnos sveikatos, jog juos reikia pastoviai prižiūrėti ir padėti jiems apsirūpinti maistu, vaistais, jog jis mokosi Alytaus kolegijoje ir, jog jis tik trūkstant lėšų pragyvenimui, lengvabūdiškai, nepagalvojo apie galimas pasekmes, atsitiktinai, pasiūlius kitiems asmenims, užsiėmė šia nusikalstama veika tik turėdamas tikslą nors kiek gauti lėšų pragyvenimui. Nuteisus jį realiu laisvės atėmimu 2 metams, senelių neliktų kam prižiūrėti bei jiems padėti.

Teismas neįvertino ir tokios svarbios aplinkybės, kad asmuo nuvežęs parduoti 50 vnt. psichotropinių tablečių,V. B. pasakojimu, buvo visiškai nepanašus į apeliantą ir atvažiavo ne tokios kaip apelianto, spalvos automobiliu. SMS žinutės, siųstos iš telefono Nr.+370 628 52085, ne iš jo telefono, bet iš jo draugui Antanoi (Antoškos). To draugo duomenis jis policijai nurodė, bet ši ne tik tyrimą atliko nepilnai, bet ir nepagrįstai jo parodymus įvertino kritiškai bei nesuteikė jam galimybės įrodyti savo versijos teisingumo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo patikrinta ir jo nurodyta aplinkybė apie tai, kad tą dieną, kai jis tariamai pardavė 50vnt. tablečių V. B., jis sirgo, gydėsi namuose, ir tai patvirtinti galėjo visa eilė jo pažįstamų, draugų bei namiškių. Teismas jo kaltę patvirtinančiais įrodymais laikydamas, pokalbius iš įvairių telefonų, nepagrįstai padarė išvadą, kad asmuo pravardėmis „Akinis“, „Rojus 2", „Rojus 3" yra būtent jis, nes jo vienintelė pravardė yra „Doncė".

„Žolės" naudojimo jis neneigia ir toje vietoje nuosprendžio neginčija. Pprisipažįsta, kad pirko psichotropines medžiagas kanapes, laikė 13,024 gr. automobilyje BMW ir pats jas naudojo (rūkė), todėl sutinka, kad padarė nusikaltimą numatytą LR BK 259 str. l d. Kvalifikuoti jo veiklą pagal LR BK 260 str. ld. teismui nebuvo pagrindo. Įrodymų, kad bet kada ,bet kam jis būtų siūlęs „žolės" porcijas ir norėjęs jas platinti, nėra. Nei vienas asmuo, kuriam bent vieną porciją „žolės" jis būtų pardavęs ar siūlęs nusipirkti, nenustatytas. Išvadą lėmė vien tik prielaidos ir spėjimai, kurie įrodymais kaltinant jį sunkaus nusikaltimo padarymu, būti negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

V. B. apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmetamas. D. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

Dėl V. B. skundo

Apeliantas nusikalstamos veikos padarymo bei kvalifikacijos neginčija, tad apelianto skundas nagrinėjamas tik jo apeliacinio skundo ribose.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., padarymą numatyta vien tik laisvės atėmimo nuo 2 iki 8 metų bausmė. BK 61 str. įpareigoja skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio. Bausmės vidurkis už BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra 5 metai. Teismas nei apelianto atsakomybę sunkinančių, nei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas bausmę, teismas bausmės skyrimui keliamų reikalavimų, nepažeidė ir atsižvelgėį BK 54 str. išdėstytas aplinkybes, įvertino ir nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumą, ir jauną amžių, ir tai, kad teisiamas jis buvo pirmą kartą, turėjo pastovią gyvenamą vietą, baustas administracine tvarka nebuvo, savo veiksmus vertino neigiamai, nusikalto daugiau atsitiktinai, daryti nusikaltimus nelinkęs ir paskyrė jam minimalią įstatymo sankcijoje nustatytą 2 m. laisvės atėmimo bausmę. Pagrindo šią bausmę jam laikyti aiškiai per didele ir mažinti, nėra.

Apelianto prašomi taikyti jam BK 62 str. 1 d. ir 62 str. 3 d. 1 p., švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę skirti leidžia tik esant visoms reikalaujamoms sąlygoms, t.y. tik tokiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris pats savo noru atvyko ar pranešė apie padarytą veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailėjosi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Apeliantas pats savo noru į valstybės instituciją neatvyko, pats apie jo padarytą nusikaltimą institucijai ar jos tarnautojams, nepranešė. Nesant bent vienos iš BK 62 str. 1 d. nurodytų sąlygų, švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimas BK 62 str. 1 d. pagrindu, yra negalimas, todėl skundas atmetamas.

Apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nėra. Prisipažinimas kaltu laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tik tuomet, kai kartu su juo eina ir nuoširdus gailėjimasis. Prisipažinimas, esant nusikalstamai veikai padarytai kartu su kitu asmeniu, pasireikšti turi savanorišku prisipažinimu apie nusikaltimo padarymą ir atskleisti ne tik prisipažįstančiojo, bet ir bendrininko padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo veiksmuose nuoširdaus gailėjimosi požymių nėra. Jo išsakomi teiginiai, kad jis nuoširdžiai gailisi, faktiniais duomenimis byloje, nepatvirtinti. 2011 m. spalio 3 d. kratos Kauno tardymo izoliatoriuje metu tarp V. B. priklausančių daiktų skutimosi tutų flakone rastas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GT-E1081T“ su Sim kortele „Pildyk“ (t.5, b.l. 89), pagrindo apeliantą laikyti nuoširdžiai besigailinčiu, taip pat neduoda.

Dėl D. K. skundo

BK 260 str. 1 d. atsakomybę numato už neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, gabenimą, siuntimą, tikslu juos parduoti ar kitaip platinti arba pardavė jas.

D. K. nuteistas už tai, kad, 2009 m. rugpjūčio 14 d. jis neteisėtai įgijo ir iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. 10:05 val. laikė namuose bei automobilyje 13,073 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

Teisminėje praktikoje įgijimu laikomi veiksmai, kuriuos atlikęs, asmuo narkotinę medžiagą gauna, o laikym – narkotinės medžiagos buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nei nuo jų turėjimo laiko trukmės, nei nuo jų buvimo vietos.

Narkotinės medžiagos (kanapių ir jų dalių) įgijimą bei laikymą kaltinamasis pripažįsta. Pasak jo, jis, už 600 lt Vilniuje, čigonų tabore nusipirko 15 pakelių“žolės“, turėjo ją namuose bei automobilyje ir pats ją naudojo.

Kratos metu, apelianto namuose, jo stalo stalčiuje be elektroninių svarstyklių, buvo rasta ir 13,024 g. narkorinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), o automobilio BMW 730, v/n (duomenys neskelbtini) bagažinėje bei apelianto namuose buvo rasta 17 folijos lankstinukų su 0,049 g. narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) pėdsakais.

Apelianto teigimu, jis, pas jį rastą narkotinę medžiagą, nusipirko Vilniuje, čigonų tabore. Kad D. K. Vilniuje, čigonų tabore kanapes (ir jų dalis) pirkdavo, duodamas parodymus, patvirtino ir liudytojas A. K..

Nusipirkdamas šią narkotinę medžiagą, apeliantas ją neteisėtai įgijo, o narkotinės medžiagos – 13,024 g. kanapių (ir jų dalių), suradimas apelianto namuose bei 0,049 g. kanapių ir jų dalių pėdsakų suradimas ant jo namuose bei automobilyje rastų folijos lankstinukų, rodo, kad jis šią, jo įsigytą narkotinę medžiagą taip pat neteisėtai ir laikė.

Ne tik svarstyklių narkotikams sverti, gumulėlio narkotinės medžiagos degtukų dėžutėje bei 16 folijos rutulėlių su narkotine medžiaga, bet ir polietileninio krepšelio su folijos likučiais stalo stalčiuje ir krepšelio su folijos skiautėmis, ant kurių buvo narkotinės medžiagos pėdsakai, radimas tiek jo namuose bei perlenktų folijos lapelių su narkotinės medžiagos pėdsakais radimas automobilyje, rodo, kad folijos lapeliuose buvusi narkotinė madžiaga yra išnaudota, tačiau apelianto šlapime opijatų, amfetaminų, kanabinoidų ir etilo alkoholio nėra. Vadinasi, apelianto parodymai apie kanapių ir jų dalių įsigijimą bei laikymą savo reikmės, akivaizdžiai yra neteisingi. Pats narkotinės medžiagos nenaudodamas, apeliantas, turėjo tikslą jas platinti, tad, šioje dalyje, apelianto veika pagrįstai teismo yra kvalifikuota pagal BK 260 str. 1 d., kaip narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) įgijimas bei laikymas, turint tikslą jas platinti. Šioje dalyje apelianto skundas nepagrįstas ir atmetamas.

D. K. nuteistas teismo yra už tai, kad, ne vėliau, kaip 2009 m. liepos 31 d. 13:30 val. neteisėtai įgijio bei laikė tikslu platinti psichotropinę medžiagą – 50 vienetų tablečių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1.598 g. psichotropinės medžiagos - piperazino ir ją 2009 m. liepos 31 d. 13:30 val. pardavė V. B..

Neteisėtas psichotropinės medžiagos pardavimo fakto buvimas abejonių nekelia.

Nuteistasis V. B. pripažįsta 2009 m. liepos 31 d. apie 13:30 val. nusipirkęs 50 vnt. psichotropinės medžiagos – tablečių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė 1-(3chlorofenil) piperazino (mCPP) medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis V. B. apeliantą D. K., kaip asmenį, pardavusį jam psichotropinę medžiagą, atpažinimo iš nuotraukų metu, atpažino. Nors vėlesnių apklausų bei duodamas parodymus teisme jis atpažinimo, teigdamas, jog apelianto D. K. jis niekada nėra matęs, atsisakė, teismas tokius jo parodymus pagrįstai vertino kritiškai.

Apeliantas D. K., 2009 m. rugpjūčio 11 d. pasirašydamas Alytaus kolegijos ir studento, priimamo į valstybės finansuojamą vietą, sutartį, kontaktiniu savo savo telefono numeriu nurodė Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 143). Sudarytoje vairavimo mokymo su UAB „Alytaus technikos mokykla“ sutartyje Nr. 51, jis savo kontaktiniu numeriu nurodė Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 142), o 2009 m. rugpjūčio 18 d. darbo biržai savo kontaktiniu numeriu nurodė Nr. (duomenys neskelbtini) (t.4, b.l. 63).

Išrašai iš duomenų bazių apie SIM kortelių ir telefonų naudojimą rodo, kad telefonų numeriai(duomenys neskelbtini), naudojami buvo su tais pačiais mobilaus ryšio telefonų aparatais, kurie kratos metu paimti buvo iš apelianto D. K. (t.1, b.l. 130-135). Iš jo paimto telefono, abonentinis Nr.(duomeys neskelbtini) atminties adresų knygoje įrašyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo, o Nr.(duomenys neskelbtini) – jo tėvo. Bylos duomenimis patvirtinta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) tikrai priklauso apelianto tėvui A. K. (t.1, b.l. 78, t.4, b.l. 58, 144-145)

Liudytojo E. S. mobilaus ryšio telefone Nr. 8-627-43291 esantys duomenys ne tik rodo, kad jo telefono adresų knygoje esantys įrašai „Doncė2 (duomenys neskelbtini)“, „Akinis+(duomenys neskelbtini)“ ir „Doncė(duomenys neskelbtini)“, pagal telefonų numerius pilnai sutampa su telefonų, kratos metu paimtų iš apelianto D. K. telefonų numeriais, bet ir tai, kad be „Rojus 3“, D. K. vadinamas buvo ir „Donce“, ir „Donce2“, ir „Akiniu“ (t.2, b.l.8-16), tiek „Doncė2“, tirek „Doncė“, tiek ir „Akinis“, tiek ir apeliantas D. K. yra vienas ir tas pats asmuo.

Iš nuteistojo V. B. paimto mobilaus ryšio telefono „Nokia N95-1“ abonentinis Nr. 8-(duomenys neskelbtini) apžiūros matyti, kad šio telefono adresų knygoje išsaugoti yra Rojus 3 telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir Rojus 2 telefono Nr.(duomenys neskelbtini) .

Iš V. B. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomeys neskelbtini) kataloge „gautos sms žinutės“ esančių užfiksuotų iš „Rojus 3“ mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gautų trumpųjų pranešimų (t.1, b.l. 15,16-48), iš D. K. naudoto automobilio BMW , v/n (duomenys neskelbtini) bagažinėje buvusiame krepšyje rastų ir paimtų kvitų apie jo atliktus telefonų Nr. (duomeys neskelbtini) sąskaitų papildymus (t., b.l. 83-97) bei iš duomenų apie tai, kad telefono numeris (duomeys neskelbtini) naudojamas buvo iš kaltinamojo D. K. paimtuose mobilaus ryšio telefonuose, akivaizdu, kad abu nuteistieji vienas šiuos kito abonentinius numerius savo mobilaus ryšio telefonuose turėjo, kad apeliantas D. K. taip pat buvo vadinamas dar ir „Rojus 3“. Vadinasi, ir D. K., ir „Rojus 3“ taip pat yra vienas ir tas pats asmuo.

Abu jie, t.y., D. K. bei V. B. tarpusavyje bendravo ir vienas kitą pažinojo, todėl nuteistasis V. B., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad, psichotropinę medžiagą - 50 vnt. tablečių su piperazinu, jis nusipirko iš asmens „Rojus 3“, kurio telefono abonentinis Nr. (duomeys neskelbtini) bei atpažindamas šiuo telefono numeriu besinaudojusį apeliantą D. K. tarpe asmenų, pateiktų atpažinimui fotonuotraukose, kalbėjo tiesą. Teismas tokiais jo parodymais patikėjo pagrįstai ir pagrįstai dėl neteisėto psichotropinės medžiagos pardavimo pripažino apeliantą kaltu pagal BK 260 str. 1 d., tad D. K. apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat yra nepagrįstas ir atmetamas.

A.

BK 160 str. 1 d. atsakomybė numatyta yra už alternatyvias nusikalstamas veikas. Veikos kvalifikavimui pagal BK 260 str. 1 d. pakanka bent vienos iš tų veikų buvimo. Kiekviena iš alternatyvių veikų iš esmės atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Bet kurios iš tų veikų buvimas yra pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 str. 1 d., todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kelių BK 260 str. 1 d. nurodytų veikų padarymus, privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir priimtame apkaltinamajame nuosprendyje motyvuotai tai pagrįsti. Baudžiamojo proceso paskirtis reikalauja įstatymą pritaikyti taip, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir nebūtų nuteistas nekaltas (BPK 1 str.1 d.), todėl apkaltinamajame nuosprendyje ir turi būti išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados bei motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Šiuos reikalavimus teismas ignoravo, surašytame nuosprendyje įstatymo nustatyta tvarka kiekvienos iš D. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo motyvuotai nepagrįsdamas, todėl teismo nuosprendis šioje dalyje nėra pagrįstas.

D. K. skundžiamu teismo nuosprendžiu taip pat yra pripažintas kaltu bei nuteistas ir už neteisėtą psichotropinės medžiagos įgijimą bei laikymą.

Psichotropinių medžiagų įgijimu laikomi veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo psichotropines medžiagas gauna (jais paprastai būna pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, dovanos gavimas, skolos atsiėmimas ir t.t..), o laikymu – psichotropinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko, trukmės ar buvimo vietos.

Šiuo konkrečiu atveju, psichotropinės medžiagos nei neteisėto įgijimo, nei neteisėto laikymo aplinkybės, nežinomos. Duomenys byloje esminių psichotropinės medžiagos įgijimo bei laikymo aplinkybių nepatvirtina. Iš bylos duomenų neaišku, kas, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš ko konkrečiai tą psichotropinę medžiagą įgijo, kas konkrečiai tai patvirtina, kas patvirtina, kad toji psichotropinė medžiaga visą laiką buvo kaltinamojo žinioje, kur ji buvo laikoma ir kuo konkrečiai yra grindžiamos teismo padarytos išvados ir t.t. Faktinių duomenų, pagrindžiančių psichotropinės medžiagos atsiradimo pas apeliantą aplinkybes, nėra, tad akivaizdu, kad ne tik psichotropinės medžiagos įgijimą, bet ir josios laikymą, tiek kaltinimas, tiek ir teismas, remdamiesi šios psichotropinės medžiagos pardavimo faktu, josios įgijimą ir laikymą apeliantui tiesiog preziumavo. Tačiau neginčijamas konstatavimas jog apeliantas neteisėtai pardavė 50 vnt. psichotropinės medžiagos, savaime nereiškia, kad jis ją ir įgijo bei laikė. Kiekviena iš tų veikų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą ir negali būti preziumuojama išvedant ją iš kitų išvadų, tad, šiuo konkrečiu atveju, tiek apkaltinus, tiek ir nuteisus D. K. už neteisėtą psichotropinės medžiagos įgijimą ir laikymą, iš esmės pažeisti yra BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1 ir 2 punktų reikalavimai, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas, panaikinant nuteistojo D. K. nuteisimą už nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis padarytą neteisėtą psichotropinės medžiagos įgijimą bei laikymą.

Už BK 260 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą numatyta vien tik laisvės atėmimo nuo 2 iki 8 m. bausmė. Apelianto nei atsakomybę sunkinančių, nei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas jam bausmę, teismas BK 54 str. reikalavimų, nepažeidė ir į visas bausmės skyrimui įtakos turinčias aplinkybes, atsižvelgė. Sąlygų, leidžiančių nuteistajam taikyti BK 54 str. 3 d ar BK 62 str. nuostatas, nekonstatuota.

BK 61 str. įpareigoja skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo josios vidurkio.

BK 260 str. 1 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 5 metai. D. K. nuteistas už dviejų sunkių nusikaltimų padarymus. Už vieną iš jų, t.y., už narkotinių medžiagų (kanapių ir jų dalių) įgijimą ir laikymą, tikslu platinti, apeliantui teismo paskirta įstatymo sankcijoje nustatyta minimali 2 m. laisvės atėmimo bausmė, o už antrąjį, t.y. už psichotropinės medžiagos platinimą – nedaug minimalų nustatytos bausmės dydį viršijanti 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tad, net ir susiaurinus apeliantui inkriminuoto kaltinimo apimtį, t.y., išteisinus jį iš psichotropinės medžiagos įgijimo bei laikymo, ir už šios medžiagos platinimą jam paskirta artima minimaliai 2 m. 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės trukmė, atitinka BK 41 str., 54 str. 1 bei 2 dalių reikalavimus ir savo dydžiu nėra jam aiškiai per didelė.

Apeliantui paskirta galutinė BK 63 str. 4 d. tvarka subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė taip pat yra daug mažesnė už BK 260 str. 1 d. sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, tad savo dydžiu ir ji apeliantui nėra aiškiai per didelė, todėl skundas bausmės paskyrimo dalyje taip pat atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė

Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo D. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžio dalį, kuria D. K. pagal BK 260 str. 1 d. nuteistas už neteisėtą, tikslu platinti, psichotropinės medžiagos - ne mažiau, kaip 1,598 g. 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) įgijimą iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatymis aplinkybėmis bei jos laikymą nenustatytoje vietoje.

Kitą 2011 m. vasario 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuospremdžio dalį palikti nepakeistą