Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-1651-342/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-02-21
Bylos Nr.: I-1651-342/2019
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrimienė, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas: A. B.
Atsakovas: Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-1651-342/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02533-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 20.2.3.1; 20.2.3.2.; 20.4; 41; 55.1.3. (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 21 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,

2019 m. sausio 24 d. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui laivų krovos akcinei bendrovei „Klaipėdos smeltė” dėl sprendimo panaikinimo ir žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) prašo:

1) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė) 2018-10-26 sprendimą ir šio sprendimo 4 priedą;

2) priteisti 488,00 Eur už 2018 m. spalio, lapkričio, gruodžio, 2019 m. sausio mėnesius turtinei žalai atlyginti;

3) priteisti 1000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti už 2018 m. spalio - 2019 m. balandžio mėn. laikotarpį.

Nurodo, kad 2018-10-26 neteisėtai buvo panaikintas pareiškėjo bedarbio statusas. Pažymi, kad 2018-10-24 buvo nusiųstas dirbti pagalbiniu darbininku į AB „Klaipėdos smeltė” ne pagal pageidaujamą programuotojo ir buhalterio specialybę. Teigia, kad per pusę valandos nepateko į uosto teritoriją, nes nebuvo registruotas į priėmimą; jam buvo siūloma atvykti tą pačią dieną ar kitą dieną, kai jis turėjo vykti Užimtumo tarnybos Klaipėdos 1 – ąjį skyrių. Mano, kad bedarbio statuso panaikinimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, kad pageidavo dirbti tik kvalifikuotą programuotojo darbą, vėliau – buhalterio; visą laiką dirbo kompiuterijos srityje, viešuosius darbus dirbo tik mėnesį prieš keliolika metų. Teigia, kad patyrė turtinę žalą už 4 mėnesius ir neturtinę žalą už 10 mėnesių, nes buvo pažemintas, jam kilo nepatogumai dėl to, jog nebuvo pratęstas socialinės pašalpos mokėjimas 3 mėn. ir ji nebuvo išmokėta, bei jis neteko teisės registruotis Užimtumo tarnyboje 6 mėnesius.

Atsiliepimas

Atsakovė Užimtumo tarnyba atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas 2017-12-27 užsiregistravo Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 22 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjui buvo suteiktas bedarbio statusas. Mini laikotarpius, kuriais anksčiau pareiškėjas buvo registruotas bedarbio ar dirbančio ir ieškančio darbo asmens, ar netekusio bedarbio statuso ir ieškančio darbo asmens statusu. Pažymi, kad paskutinė iki registravimosi pareiškėjo darbovietė – (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas dirbo informacinių technologijų mokytoju. Nurodo, kad vadovaujantis Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 6 punktu jam suteiktas papildomo rėmimo požymis – „vyresni kaip 50 metų darbingo amžiaus darbingi asmenys”. Pažymi, kad Darbo ieškančio asmens kortelėje pareiškėjas nurodė pageidaujantis įsidarbinti programuotoju;. taip pat nurodė, jog yra baigęs taikomosios matematikos studijas ir 1983-07-01 įgijęs matematiko kvalifikaciją; 2001-08-21 VšĮ „Profesinio mokymo ir menedžmento institute” įgijęs verslo paslaugų vadybininko kvalifikaciją; 2006-10-09 UAB „Klaipėdos apskaitos mokykla” įgijęs buhalterio kvalifikaciją.

Nurodo, kad 2018-10-22 pareiškėjui buvo išduotas pasiūlymas įsidarbinti į laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė” pagalbinio darbininko laisvą darbo vietą. Pareiškėjas nesutiko su pasiūlymu, tačiau jį priėmė, nurodė, jog buvo nuvykęs pas darbdavį, tačiau jo neįleido į teritoriją. Teigia, kad susisiekus su darbdaviu telefonu, paaiškėjo, jog pareiškėjas paskambinęs atsisakė šio darbo, todėl darbdavys nebesuteikė leidimo patekti į teritoriją. Nurodo, kad įvertinus tai, kad pareiškėjas turi 15 metų darbinės veiklos pertrauką ir pagal pageidaujamą programuotojo specialybę darbinės praktikos neturi, tai, kad pareiškėjui nepavyko įsidarbinti pagal įgytą išsilavinimą bei siekiant pareiškėjo aktyvinimo darbo rinkoje - suteikti galimybę darbo ieškantiems asmenims užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų ir sudaryti sąlygas laikinai įsidarbinti, 2018-10-22 apsilankymo metu pareiškėjui pagrįstai išdavė Pasiūlymą įsidarbinti laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė” pagalbiniu darbininku, kadangi pareiškėjas turi pagalbinio darbininko darbo patirties (laikotarpiu nuo 2002-05-27 iki 2002-06-27 dirbo UAB „Klaipėdos bendrabutis”), tačiau pareiškėjas atsisakė jam siūlomo tinkamo darbo. Teigia, kad pareiškėjas neturi motyvacijos dirbti, nesugeba realiai įvertinti savo galimybių įsidarbinti bei situacijos darbo rinkoje, pareiškėjo lūkesčiai yra neproporcingi jo turimai kvalifikacijai ir darbo patirčiai.

Akcentuoja, kad pareiškėjas neįrodė nei žalos padarymo fakto, nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos iš atsakovės priteisimo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo laivų krovos AB „Klaipėdos smeltė” atsiliepimu nurodo, kad ginčijamo sprendimo 4 priede nurodyta informacija, kad pareiškėjas atsisakė siūlomo darbo, neatitinka tikrovės. Pažymi, kad neteikė informacijos atsakovei apie tai, kad pareiškėjas atsisakė siūlomo darbo pasiūlymo, kadangi su pareiškėju 2018-10-24 nebuvo suderintas ir/ar sutartas laikas įdarbinimo pokalbiui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 1 – ojo skyriaus vedėjo 2018-10-26 sprendimo „Dėl veiksmų su statusais ir registracija teritorinėje darbo biržoje” Nr. SS(19.3)-381, kurio 4 priede patvirtinto Asmenų, kuriems panaikintas bedarbio statusas, sąrašo 1 eilutėje nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2018-10-26 panaikintas bedarbio statusas, (toliau – ir ginčijamas sprendimas; b. l. 9 - 10) teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Teisėjų kolegija iš administracinės bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje registruotas 2017-12-27 (registracijos numeris – 210158470) (b. l. 24 - 25). Pareiškėjui 2018-04-18, 2018-06-18, 2018-06-12, 2018-10-17, 2018-10-22 (b. l. 5; 32, 38, 41, 44, 46 - 47) išduoti pasiūlymai įsidarbinti. 2018-10-22 pareiškėjui išduota rekomendacija įsidarbinti laivų krovos AB „Klaipėdos smeltė” pagalbiniu darbininku, nurodant atvykimo datą – 2018-10-24. 00:00 val. Iš byloje esančio 2018-10-22 pasiūlymo įsidarbinti matyti, kad vyriausioji specialistė nurodo, jog „spalio 24 d. darbdavys paskambinęs informavo, kad kandidatas jau telefoninio pokalbio metu atsisakė siūlomos darbo pozicijos, todėl darbdavys nebeišrašė leidimo į teritoriją, nes tai daryti netikslinga, nes kandidatas darbo jau pokalbio metu buvo atsisakęs”. Ginčijamo sprendimo aktualia dalimi (4 punktu) nustatyta, kad pareiškėjas netenka bedarbio statuso, nes atsisakė tinkamo siūlomo darbo. Pareiškėjas 2018-10-29 raštu (b. l. 8) buvo informuotas apie tai, kad jis ginčijamu sprendimu neteko bedarbio statuso, jo darbo paieška Užimtumo tarnyboje nutraukiama, registruotis Užimtumo tarnyboje jis galės nuo 2019-04-25, taip pat išaiškinta ginčijamo sprendimo apskundimo tvarką.

Pareiškėjas nesutinka su ginčijamo sprendimo dalimi, kuria jam panaikintas bedarbio statusas, motyvuodamas tuo, kad jis 2018-10-22 nepateko į uosto teritoriją, kadangi nebuvo registruotas į priėmimą; jam buvo siūloma atvykti tą pačią dieną ar kitą dieną, kai jis turėjo vykti į Užimtumo tarnybos Klaipėdos 1 – ąjį skyrių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnyje nustatyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymuose numatytais atvejais; šiomis nuostatomis išreiškiamas valstybės socialinis pobūdis, o socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie negali dėl įstatymuose numatytų svarbių priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas (Konstitucinio Teismo 1997-03-12 nutarimas). Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, reguliuodamas socialinės apsaugos, socialinės paramos santykius, turi plačią diskreciją (Konstitucinio Teismo 2007-09-26 nutarimas, 2010-04-20 sprendimas, 2012-06-29, 2013-02-15, 2013-05-16, 2013-12-11 nutarimai). Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos, laiduojančios piliečiams teisę į socialinį aprūpinimą, kartu įpareigoja valstybę nustatyti pakankamas tos teisės įgyvendinimo ir apsaugos priemones (Konstitucinio Teismo 1997-03-12, 1997-12-03, 2002-11-25, 2003-12-03 nutarimai).

Teisinius santykius dėl bedarbio statuso suteikimo, jo sustabdymo, atstatymo bei bedarbio statuso netekimo iš esmės reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2018-10-01 iki 2019-01-01).

Užimtumo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytos šios darbo rinkos paslaugos: laisvų darbo vietų ir darbo ieškančių asmenų registravimas; informavimas; konsultavimas; įsidarbinimo galimybių vertinimas; tarpininkavimas įdarbinant; individualios užimtumo veiklos planavimas. Užimtumo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užimtumo rėmimo politiką įgyvendina Užimtumo tarnyba. Užimtumo tarnyba yra biudžetinė įstaiga, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Užimtumo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Aptariamo straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Užimtumo tarnyba: teikia šiame įstatyme nustatytas darbo rinkos paslaugas ir įgyvendina šiame įstatyme nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir užimtumo didinimo programas (Užimtumo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktas); nustato darbo ieškančių asmenų dalyvavimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse atrankos kriterijus ir tvarką bei darbdavių, pageidaujančių įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, atrankos kriterijus ir tvarką (Užimtumo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 punktas); vykdo šalies ir atskirų jos regionų darbo rinkos ir įsitvirtinimo joje stebėseną (Užimtumo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Pagal Užimtumo įstatymo 26 straipsnio 1 dalį ieškantys darbuotojų darbdaviai informuoja Užimtumo tarnybą apie laisvas darbo vietas, darbo funkcijas ir darbo pobūdį, darbo apmokėjimo ir kitas sąlygas bei pretendentams įsidarbinti keliamus kvalifikacinius reikalavimus; Užimtumo tarnyba registruoja laisvas darbo vietas ir jas skelbia viešai. Teikiant profesinio informavimo paslaugą, darbo ieškantys asmenys informuojami apie laisvas darbo vietas, darbo paiešką, profesinį mokymą, studijas, kvalifikacijų paklausą ir jų poreikių prognozes, profesijos pasirinkimą, keliamus reikalavimus (Užimtumo įstatymo 27 straipsnio 4 dalis). Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarpininkavimo įdarbinant paslaugos teikiamos siekiant padėti darbo ieškantiems asmenims susirasti tinkamą darbą, o darbdaviams – tinkamų darbuotojų. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį tinkamas darbas yra darbas, kuris atitinka visus šiuos požymius: atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, ir (ar) turimą darbo patirtį; Užimtumo tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra gavusi oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą; kelionės išlaidos, apskaičiuojamos pagal atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vieno kilometro įkainį, nesudaro daugiau kaip 15 procentų laisvos darbo vietos aprašyme nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas tinkamas darbuotojas yra asmuo, įgijęs tam tikrą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją ir (ar) turintis reikiamą darbo patirtį bei atitinkantis nustatytus reikalavimus konkrečiam darbui atlikti (pareigoms eiti). Bedarbiams, įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje, sudaromi individualūs užimtumo veiklos planai, kuriuose nurodomi bedarbio ir Užimtumo tarnybos įsipareigojimai dėl darbo rinkos paslaugų bedarbiui teikimo, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo didinimo programų įgyvendinimo bei bedarbio atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką ir šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytos veiklos vykdymą tvarka (Užimtumo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis išvardintomis teisės akto normomis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad asmens, turinčio bedarbio statusą, lankymasis Užimtumo tarnybos teritoriniame padalinyje yra tikslingas – lankantis šioje įstaigoje siekiama gauti konkrečias ir tik šiam asmeniui reikalingas darbo rinkos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo įdarbinant ir individualios užimtumo veiklos planavimo paslaugas. Atsižvelgus į paminėtuose teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą, matyti, kad atsakovė, teikdama Užimtumo įstatymo paslaugas, veikia kaip viešojo administravimo subjektas. Dėl šių priežasčių atsakovė jai suteiktos kompetencijos ribose priskirtas funkcijas vykdo ir administracinius sprendimus priima, laikydamasi tiek Užimtumo tarnybos veiklą reglamentuojančių specialiųjų teisės aktų, tiek ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2011-11-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011, Administracinė jurisprudencija, 2011, 22, p. 333-340, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2009-04-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009 ir kt.). Viešojo administravimo subjektai savo veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant ar neteisingai įvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008-11-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012 ir kt.).

Ginčijamo sprendimo aktualia dalimi (4 punktu) buvo nustatyta, kad bedarbio statuso netenka asmenys, nurodyti 4 priede. Nurodytas 4 priedas susideda iš penkių skilčių lentelės (Eil. Nr.; Vardas, pavardė; asmens kodas; Panaikinimo data; Faktinės aplinkybės (teisinis panaikinimo pagrindas)). Matyti, kad ginčijamo sprendimo 4 priedas yra skirtas asmenų grupei, tačiau kiekvienam konkrečiam į sąrašą įtrauktam asmeniui yra skirta atitinkama eilutė. Pareiškėjas į šį sąrašą įtrauktas 1 eilutėje. Atitinkamai sąrašo 1 eilutės 2-5 skiltyse nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2018-10-26 netenka bedarbio statuso „be svarbių priežasčių atsisakius tinkamo darbo (Užimtumo įstatymo 24 str. 4 d. 5 p.); Laisvos darbo vietos numeris: DV-22-997990591; Darbdavys: laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos smeltė”; Siūloma įsidarbinti profesija: pagalbinis darbininkas; Siūlymo išdavimo data: 2018-10-22”. Iš šio įrašo darytina išvada, kad teisinis sprendimo priėmimo pagrindas: Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punktas, pagal kurį bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis be svarbių priežasčių atsisako siūlomo šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto tinkamo darbo. Faktinis pagrindas: be svarbių priežasčių atsisakius 2018-10-22 siūlyto tinkamo pagalbinio darbininko darbo laivų krovos akcinėje bendrovėje „Klaipėdos smeltė”.

Teisėjų kolegija iš trečiojo suinteresuoto asmens laivų krovos AB „Klaipėdos smeltė” atsiliepimo nustatė, kad laivų krovos AB „Klaipėdos smeltė” nesutinka su ginčijamo sprendimo priėmimo teisiniais ir faktiniais pagrindais, t. y. laivų krovos AB „Klaipėdos smeltė” nurodo, kad atsakovės teiginiai apie tai, jog pareiškėjas atsisakė siūlomo darbo, neatitinka tikrovės. Pažymi, kad tokios informacijos atsakovei neteikė. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad neteikė informacijos atsakovei apie tai, kad pareiškėjas atsisakė siūlomo darbo pasiūlymo, kadangi su pareiškėju 2018-10-24 nebuvo suderintas ir/ar sutartas laikas įdarbinimo pokalbiui, kuris yra privalomas. Akcentuoja, kad dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti pasiūlytos/nepasiūlytos pagalbinio darbininko pareigos.

Apibendrinus anksčiau nurodytus trečiojo suinteresuoto asmens laivų krovos AB „Klaipėdos smeltė” paaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamo sprendimo panaikinti pareiškėjui bedarbio statusą faktinis pagrindas (atsisakė siūlomo tinkamo pagalbinio darbininko darbo laivų krovos AB „Klaipėdos smeltė”) neatitinka realios faktinės situacijos, nes laivų krovos AB „Klaipėdos smeltė” nesiūlė pagalbinio darbininko darbo pareiškėjui, kadangi nebuvo suderintas laikas įdarbinimo pokalbiui. Dėl nurodytų priežasčių, ginčijamo sprendimo 4 priedo (lentelės) 1 eilutės 5 skiltyje įrašyti duomenys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies prasme neatitinka reikalavimo, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą ir nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybe, konstatuotina, kad atsakovė nepagrindė objektyviais duomenimis (faktais) ir galiojančiomis įstatymo normomis sprendimo panaikinti pareiškėjui bedarbio statusą. Apibendrinus anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad išvardyti ginčijamo sprendimo 4 priedo dalies (1 eilutės) trūkumai (ginčijamo sprendimo priėmimo faktinio pagrindo neatitikimas realiai faktinei situacijai) yra esminiai, todėl ši ginčijamo individualaus administracinio akto dalis yra nepagrįsta, neteisėta ir turi būti panaikinta kaip neteisėta, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad ginčijamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnis).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl civilinės atsakomybės taikymo

Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.271 straipsnio 1dalyje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kuriai nustatyti būtinos trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) asmens patirta žala (CK 6.249str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pagal LVAT praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2011-03-30 nutartį administracinėje byloje Nr.A444-669/2011 ir kt.). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr., pvz., LVAT 2017-09-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A4543-520/2017 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017-09-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A4543-520/2017 ir kt.).

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Pažymėtina, kad tam, jog būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, turi būti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista”, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų” (žr., LAT 2008-03-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Nagrinėjamoje byloje analizuojant ir vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu jis teigia, kad atsakovės neteisėtais veiksmais (šiuo teismo sprendimu panaikinta ginčijamo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui panaikintas bedarbio statusas) jam padarė jo nurodomą turtinę ir neturtinę žalą, turi būti nustatomos CK 6.246, 6.247, 6.249 ir 6.250 straipsniuose nurodytos sąlygos.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti 488,00 Eur dydžio turtinę žalą už 2018 m. spalio, lapkričio, gruodžio, 2019 m. sausio mėnesiais negautą piniginę socialinę paramą.

Pareiškėjas į bylą pateikė įrodymus, kad kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių dėl socialinės pašalpos už 2018 m. lapkričio – 2019 m. sausio laikotarpį. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018-10-31 sprendimas (b. l. 11) patvirtina, kad pareiškėjui neskirta socialinė pašalpa dėl to, kad jam 2018-10-25 nutraukta registracija Užimtumo tarnyboje be teisės registruotis 6 mėn. Iš 2018-11-02 pažymos apie pajamas (b. l. 12) matyti, kad pareiškėjui 2018 m. vasario – spalio mėnesius iš viso išmokėta 1098,00 Eur (122,00 Eur per mėnesį) dydžio socialinė pašalpa.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju yra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, dėl kurių pareiškėjas yra patyręs žalą. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018-10-31 sprendimo matyti, kad turtinė žala kilo būtent dėl ginčijamo sprendimo, kuris šiuo sprendimu panaikinamas. Taigi, egzistuoja neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp pareiškėjo prašomos priteisti turtinės žalos ir atsakovės veiksmų.

Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių pareiškėjo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai: 1) pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; 2) pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Taigi, vertinant pareiškėjo argumentus dėl jo patirtos turtinės žalos, galima daryti išvadą, kad negautos pajamos (socialinė išmoka) yra pareiškėjo nuostoliai, atsiradę dėl atsakovės atliktų veiksmų (ginčijamo sprendimo priėmimo).

Teismas laiko, kad pripažįstant negautas pajamas nuostoliais (turtine žala), byloje turi būti įvertinta, ar šie nuostoliai yra pagrįsti bei turėti. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-11 nutartį byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008-06-09 nutartį byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2008-06-17 nutartį byloje Nr. 3K-336/2008; kt.). Pažymėtina, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, jog būtų atlyginta tiek, kiek iš tiesų prarasta. Žala nėra preziumuojama, todėl pareiškėjas privalo tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį.

Pareiškėjas prašo priteisti už 2018 m. spalio – gruodžio mėnesius ir 2019 m. sausio mėnesį, iš viso 488,00 Eur.

Iš anksčiau minėtos 2018-11-02 pažymos apie pajamas matyti, kad pareiškėjui socialinė pašalpa spalio mėnesį buvo išmokėta, pareiškėjas neteikia įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog buvo priimtas sprendimas neišmokėti pareiškėjui socialinės pašalpos už 2018 m. spalio mėn., todėl prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo už 2018 m. spalio mėn., atmestinas kaip nepagrįstas, pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad ši suma nebuvo išmokėta.

Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo - paraiškos pateikimo mėnesio, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę gauti kompensacijas.

Pareiškėjas, panaikinus ginčijamą sprendimą, turi teisę iki 2019-03-01 pateikti prašymą Socialinės paramos skyriui dėl socialinės pašalpos už 2018 m. gruodžio – 2019 m. vasario mėn. paskyrimo. Darytina išvada, kad šio sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nėra praradęs teisės prašyti socialinės pašalpos už 2018 m. gruodžio ir 2019 m. sausio mėnesius (už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo - paraiškos pateikimo mėnesio (šiuo atveju - vasario mėnesio)), todėl prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo už 2018 m. gruodžio ir 2019 sausio mėn. atmestinas kaip nepagrįstas.

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, šios bylos atveju, pareiškėjas įrodė nuostolius tik už 2018 m. lapkričio mėn., todėl pareiškėjui priteistina 122,00 Eur turtinė žala už 2018 m. lapkričio mėn.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti 1000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti už 2018 m. spalio - 2019 m. balandžio mėn. laikotarpį.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam turi būti atlyginta neturtinė žala, kurią jis patyrė dėl to, jog ginčijamu sprendimu buvo panaikintas jo bedarbio statusas, pažymėtina, jog sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti neturtinę žalą, turi būti nustatytas žalos padarymo faktas bei priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio, pirmiausia nurodo, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pažymėtina, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir jo aplinkybes bei sunkumą. Akcentuotina, kad neturtinės žalos atlyginimas yra skirtas kompensuoti pažeistas neturtines vertybes, o ne atlyginti patirtus nuostolius ar atkurti nukentėjusiojo turėtą padėtį, kaip kad yra turtinės žalos atlyginimo atveju. Neturtinės žalos atlyginimo piniginė išraiška turi atitikti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie jo patirtą neturtinę žalą, teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus kriterijus neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, tai, kad byloje nenustatyta, jog sutriko ar pablogėjo pareiškėjo sveikata dėl naikinamo sprendimo, pažymi, kad pareiškėjas šioje byloje nėra nurodęs išskirtinių aplinkybių ar tokio pobūdžio kriterijų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas dėl ginčijamo sprendimo patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta 1000,00 Eur suma. Be to, nors pareiškėjas nurodė, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir pan., tačiau sprendžiant dėl teisingo atlyginimo už patirtą neturtinę žalą, teismas atsižvelgia į tai, kad teisingumas atstatytas šiuo teismo sprendimu, t. y. ginčijamas sprendimas panaikinti pareiškėjo bedarbio statusą pripažintas neteisėtu bei panaikinamas, pareiškėjui nagrinėjamoje byloje priteisiami pagrįsto dydžio nuostoliai už negautas pajamas. Pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos negrįžtamai ir pareiškėjo pažeistos teisės neliko neapgintos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas dėl 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 1 – ojo skyriaus vedėjo 2018-10-26 sprendimo „Dėl veiksmų su statusais ir registracija teritorinėje darbo biržoje” Nr. SS(19.3)-381 4 punkto 4 priedo 1 eilutę, kuria pareiškėjui A. B. 2018-10-26 panaikintas bedarbio statusas.

Priteisti pareiškėjui A. B. iš atsakovės Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 122,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus) turtinės žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasAušrelė MažrimienėVida Stonkuvienė