- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- 2YT-3063-522/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00090-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Pareiškėjas
- A. P.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolės ir jos padėjėjo veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu dėl antstolės veiksmų kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą prašydamas įpareigoti antstolę D. K. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) spręsti klausimą dėl patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pataisymo, leidžiant pareiškėjui laisvai disponuoti gaunama nedarbo socialinio draudimo išmoka, nesant teismo sprendimo šiuo klausimu. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. sausio 31 d. gautas antstolės padėjėjo J. K. 2019 m. sausio 28 d. patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Patvarkymu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui antstolio padėjėjas reikalauja išskaičiuoti 50 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies viršijančios nustatytą MMA ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies neviršijančios MMA, bet ne mažiau kaip 0,00 Eur kiekvieną mėnesį. Pareiškėjas nesutinka su antstolio padėjėjo patvarkymu. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, patikrinęs banko sąskaitą, rado joje nuskaitytą visą socialinio draudimo išmoką pagal antstolio padėjėjo patvarkymą ir antstolės paskaičiuotų vykdymo išlaidų dalį. Antstolio padėjėjo J. K. patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo 1464,04 Eur sumai prieštarauja CPK 739 straipsnio 1 dalies 6 punktui, nes tikslinės socialinės išmokos negali būti išieškomos. Antstolio padėjėjas neteisingai surašydamas patvarkymą nenurodė, kokia minimali suma yra paliekama pareiškėjui pragyvenimui kas mėnesį, o tik išieškojimą nukreipė į 1 MMA darbo užmokesčio dydį. Pareiškėjas 2019 m. sausio 31 d. iš antstolio padėjėjo gavęs patvarkymą iš karto kreipėsi telefonu į antstolės kontorą dėl visų piniginių lėšų nuo banko esančios sąskaitos nuskaitymo pagrindo, tačiau jokio atsakymo ar veiksmų iš antstolio pusės nėra gavęs.
Antstolės D. K. vardu jos padėjėjas J. K. 2019 m. vasario 20 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Patvarkyme nurodyta, kad antstolės kontoroje yra vykdomas išlaikymo išieškojimas iš skolininko A. P. išieškotojos R. T. naudai. 2019 m. sausio 28 d. antstolės padėjėjas išsiuntė į VSDFV Utenos skyrių patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininkui priklausančios nedarbo draudimo išmokos. Skolininkas iki šiol neprašė grąžinti nurašytos 47,15 Eur sumos. Jei skolininkas prašytų grąžinti nurašytas lėšas, privalėtų papildomai pateikti nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius banko sąskaitos duomenis, nes jo gaunama išmoka ir antstolės nurašyta suma ženkliai skiriasi. Taip pat, nurašyta nedarbo draudimo išmokos dalis išlaikymo išieškojime prilyginama darbo užmokesčiui, todėl iš nurašytų lėšų turėtų būti daromos išskaitos. Skolininkas nevykdė savo pareigos nedelsiant pranešti antstolei apie nedarbo draudimo išmokos paskyrimą ir iš pirmosios išmokos nebuvo atliktos išlaikymo išskaitos. Remiantis ankstesne išieškojimo iš šio skolininko praktika, antstolė prieš skirstydama lėšas laukia iki paskutinės leistinos dienos. Skolininkas nurodo, kad kreipėsi į kontorą telefonu, tačiau byloje skambutį patvirtinančių įrašų nėra. Skolininkui pateikus duomenis apie pinigų srautus jo banko sąskaitoje lėšos (ar atitinkama jų dalis) galėjo būti grąžintos. Skundžiamas antstolės padėjėjo patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo yra teisėtas, nes CPK 738 straipsnis numato, kad iš laikinojo nedarbingumo metu mokamų socialinių išmokų išlaikymo išieškojimas gali būti vykdomas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš kartu su pareiškėjo skundu pateiktos vykdomosios bylos ir joje esančios informacijos matyti, kad antstolės D. K. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra vykdomas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-767-739-2011 dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo nepilnamečiam vaikui iš skolininko A. P. išieškotojos R. T. naudai. Vykdymo proceso metu antstolės D. K. padėjėjas J. K. 2019 m. sausio 28 d. priėmė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaityti 50 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios minimalų mėnesinį atlyginimą, ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios minimalaus mėnesinio atlyginimo, bet ne mažiau kaip 0,00 Eur kiekvieną mėnesį.
Skolininkas ginčija patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininkui priklausančios nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.
CPK 738 straipsnyje yra numatyta, kad iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo išmokų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo.
Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios medžiagos matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką Nr. (9.26) NI_SP1-37772 paskyrė pareiškėjui (skolininkui) nedarbo socialinio draudimo išmoką už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. Taigi pagal CPK 738 straipsnyje suformuluotą taisyklę iš nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti negalima, išskyrus atvejus kai išieškoma pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo. Kaip jau buvo minėta, skolininko prievolė teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui yra nustatyta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-767-739-2011, kuriuo iš skolininko priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui 240 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-12-26 iki vaiko pilnametystės.
Taigi nagrinėjamu atveju, iš skolininko gaunamų nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškojimas yra galimas, o antstolės padėjėjas teisėtai ir pagrįstai priėmė 2019 m. sausio 28 d. patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Atitinkamai kaip nepagrįsti vertintini pareiškėjo skundo argumentai, kad nėra teismo sprendimo dėl išieškojimo iš nedarbo socialinio draudimo išmokų. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl išlaikymo išieškojimo, papildomas teismo sprendimas norint vykdyti išieškojimą iš nedarbo socialinio draudimo išmokų nereikalingas. Taip pat pažymėtina, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos nėra tapačios išmokoms, nurodytoms CPK 739 straipsnio 1 dalies 6 punkte, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad iš jų apskritai negalima išieškoti.
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad antstolio padėjėjas surašydamas patvarkymą, nepagrįstai nenurodė, kokia minimali suma yra paliekama pareiškėjui pragyvenimui kas mėnesį, o išieškojimą nukreipė į 1 MMA darbo užmokesčio dydį.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).
Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.
CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas); visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – 20 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 30 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).
Minėtas reglamentavimas draudžia nustačius patenkantį į CPK 668 straipsnio reglamentavimo sritį turtą ar pinigų sumą (santaupas) išieškoti iš skolininko jau turimo turto, tačiau nustačius, kai tokio turto nėra, kai piniginių lėšų likutis nesiekia 1 MMA, tolesnis išieškojimas gali ir privalo būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį bei kitas pajamas – vienkartines ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamas lėšų įplaukas (šiuo atveju artimųjų įkalinimo įstaigai pervestas lėšas). Ir tokiu atveju galima ir privalu išieškoti ir tada, kai tos periodines ar reguliarios įplaukos nesiekia 1 MMA dydžio ir (ar) būna minimalios. Priešingas CPK 668 ir 736 straipsnių normų aiškinimas apskritai paneigtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos konstatuotina, kad nustačius turtą ir pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui, yra pas skolininką ar trečiuosius asmenis, pradėjus išieškojimą negalima išieškoti iš nustatytos sumos, jeigu ji tuo metu neviršija Vyriausybės nustatytos MMA (nuo 2018-01-01 – 400,00 Eur). Tačiau skolininkui gavus papildomų įplaukų ateityje, iš kiekvienos atskirai gaunamos sumos daromos išskaitos pagal CPK 736 straipsnį.
Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios medžiagos matyti, kad vykdomasis dokumentas dėl išlaikymo išieškojimo priimtas vykdyti 2011 m. birželio 16 d. Nurodytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas, kadangi tai nėra naujai pradedamas išieškojimas. Atitinkamai iš skolininko gaunamų nedarbo socialinio draudimo išmokų turi būti daromos išskaitos pagal CPK 736 straipsnį. Antstolės padėjėjas 2019 m. sausio 28 d. priėmė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininkui priklausančių lėšų, kuriais iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalauta kiekvieną mėnesį išskaityti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Pažymėtina, kad vadovaujantis aukščiau paminėta teismų praktika ir teisės normomis pagrįstai nustatytas toks išskaitų dydis.
Konstatuotina, jog antstolės padėjėjo 2019 m. sausio 28 d. patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo A. P. skundą atmesti.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos įteikimo Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.