Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M. D., dalyvaujant skundą padavusiam G. D., jo atstovui advokatui R. M., organo, priėmusio skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, įgaliotam atstovui M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo G. D. skundą dėl Marijampolės apskrities VPK 2013-11-28 nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities VPK 2013-11-28 nutarimu G. D. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124² str. 2d., padarymą buvo skirta nuobauda –1200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Nuobauda paskirta už tai, kad G. D. 2013-07-12, 16 val. 17 min., Vytauto g., Marijampolės m., vairavo automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET 109 p, pirma eismo juosta, staiga be jokio konkretaus ir aiškus tikslo ar motyvo, siekiant pademonstruoti savo išskirtinumą, t.y., dėl chuliganiškų paskatų, suko vairą į dešinę, į antrą eismo juostą, neįsitikino, kad nesukliudys šia juosta važiuojančiam automobiliui „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini) dėl ko automobilio „Audi A6“, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, vengdamas susidūrimo, buvo priverstas staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį tam, kad užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą.

2013-12-19 teisme gautas G. D. skundas, kuriuo jis prašo 2013-11-28 Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus pareigūno nutarimą, kuriuo pagal LR ATPK 124² str. 2d., skirta nuobauda – 1200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, panaikinti, o administracinę bylą nutraukti. Pateiktame skunde G. D. nurodo, jog nutarime nurodytu laiku ir jame nurodytoje vietoje jam inkriminuoto, nei jokio kito administracinio teisės pažeidimo nepadarė, t.y., jokio savo išskirtinumo nedemonstravo ir to neketino daryti, neturėjo jokių kitų paskatų, išskyrus saugiai nuvykti į pasirinktą vietą.

G. D. teismo posėdžio metu parodė, jog važiavo pirma juosta, apie 40 km/h greičiu, prie buvusio „partijos komiteto“ stovėjo dešiniame kelkraštyje du ar trys automobiliai. Kadangi norėjo šiuos automobilius aplenkti, rodydamas posūkio signalą, suko kairiau. Matė, kaip iš paskos važiavęs „Audi“ markės automobilis padidino greitį, todėl pristabdė savo vairuojamą automobilį ir leido „Audi“ automobiliui jį aplenkti. „Audi“ vairuotojas, atlikdamas lenkimą, posūkio signalo nerodė. Po lenkimo sustojo už pirmoje juostoje stovėjusių automobilių. Tada iš „Audi“ išlipo civiliai apsirengęs asmuo ir bandė stabdyti jo vairuojamą automobilį. Teigė, jog jokios avarinės situacijos kitiems nesudarė, tik jam pačiam galėjo kilti avarinė situacija. Prašė skundą tenkinti ir panaikinti nurodytu nutarimu skirtą jam nuobaudą, bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes jis nepadarė jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Sutinka, jog turėjo praleisti „Audi“ automobilį persirikiuodamas kairiau.

Marijampolės apskrities VPK atstovas prašė skundo netenkinti ir palikti Marijampolės apskrities VPK 2013-11-28 nutarimą nepakeistą, nes G. D. pažeidė KET 109 p. reikalavimus, t.y., važiuodamas pirma eismo juosta, staiga be jokio konkretaus ir aiškus tikslo ar motyvo, siekdamas pademonstruoti savo išskirtinumą, t.y., dėl chuliganiškų paskatų, suko vairą į dešinę, į antrą eismo juostą, neįsitikinęs, kad nesukliudys šia juosta važiuojančiam automobiliui „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini) dėl ko automobilio „Audi A6“, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, vengdamas susidūrimo, buvo priverstas staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį tam, kad užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą.

Liudytojas G. A. teismo posėdžio metu parodė, jog 2013-07-12, po darbo, automobiliu vyko Vytauto gatve. Eismas buvo intensyvus. Važiavo arčiau ašinės linijos, nes dešiniame kelkraštyje stovėjo automobilių. Per galinio bei šoninio vaizdo veidrodžius pamatė, kad jį prisivijo sidabrinės spalvos „VW“ markės automobilis, kuris, priartėjęs prie jo, keletą kartų bandė aplenkti jo vairuojamą transporto priemonę, tačiau tuo metu buvo intensyvus eismas, iš priekio važiavo daug mašinų, todėl aplenkti jo automobilio „VW“ vairuotojui nepavyko. Privažiavus Vytauto g. 18 – 20 namus, kur dešinėje pusėjo jau nebuvo stovinčių automobilių, „VW“ automobilis susilygino su jo vairuojamu automobiliu iš dešinės pusės. Matė, kaip „VW“ automobilio vairuotojas ir keleivis pradėjo rodyti jam kažkokius gestus. Jis greičio nesulėtino ir toliu važiavo apie 40-50 km/val. greičiu. Tada „VW“ automobilio vairuotojas, norėdamas jį „pagąsdinti“, staiga kryptelėjo vairą link jo automobilio pusės, dėl ko ir jis buvo priverstas pasukti vairą kairiau, išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ir stabdyti, nes buvo susidariusi grėsmė automobiliams atsitrenkti vienam į kitą. „VW“ vairuotojui jo aplenkti iš dešinės pusės nepavyko. Paaiškino, jog vėliau sustojo, nes norėjo įsidėmėti, kas vairavo „VW“ markės automobilį, kad tiriant medžiagą nekiltų neaiškumų. Mano, jog tokiu elgesiu G. D. norėjo pademonstruoti savo išskirtinumą, elgėsi ir vairavo automobilį chuliganiškai.

Liudytojas E. P. paaiškino, jog G. D. automobiliu važiavo 30-40 km/val. greičiu, pirma juosta, arčiau dešinio šaligatvio. G. D. norėjo persirikiuoti kairiau, nes trukdė priekyje dešiniame kelkraštyje stovintys automobiliai, tačiau iš kairės pusės važiavęs automobilis „Audi“ automobilis jo neįleido. Girdėjo kaip G. D. pasakė „tas dar neįleidžia“. Pravažiavus keletui automobilių, G. D. pavyko persirikiuoti. Teigė, jog nei vienam automobiliui dėl G. D. bandymo persirikiuoti nereikėjo stabdyti, „Audi“ vairuotojui reikėjo tik pristabdyti. Jokio staigaus manevro, vairo sukimo į kairę pusę, avarinės situacijos G. D. nesukėlė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Kelių eismo taisyklių (toliau –KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2002 m. gruodžio 11 d., Nr. 1950, 109 punkte nurodyta, jog persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

LR ATPK 124² str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą. Chuliganiškas vairavimas- tai kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas atsakomybėn pagal 124² straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos; 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juo, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-03 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1242/2010 )

Vairuotojas traukiamas atsakomybėn pagal LR ATPK 124² str. 1 d. ir už tokią veiką, kuomet yra padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją. Šioje normoje, esant pavojinga situacija pripažįstama, kai kiti eismo dalyviai priversti: 1) staigiai keisti judėjimo greitį (staiga stabdyti automobilį ar padidinti greitį); 2) staigiai keisti judėjimo krypti (staiga pasukti į šoną, persirikiuoti į kitą eismo juostą, daryti posūkį);3) imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti (išlipti ar iššokti iš automobilio, blokuoti pažeidėjo automobilį ir pan.). Šiuo atveju, atsakomybei kilti užtenka vieno KET pažeidimo, kuris sukelia pavojingą situaciją, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1654/2011 (pavojinga situacija - sankryžoje, pažeidėjas, važiuodamas trečia eismo juosta bei keisdamas važiavimo kryptį į antrą eismo juostą, sukėlė avarinę situaciją, dėl ko antra juosta važiavęs automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti liudytojo G. A. tarnybiniame pranešime ir teisme jo nurodytomis aplinkybėmis, jog G. D. vairuodamas automobilį „WV“, važiuodamas ta pačia kryptini ir eismo juosta, kaip ir „Audi A6“ vairuotojas G. A., tik arčiau dešinio šaligatvio, bandydamas apvažiuoti dešiniame kelkraštyje stovėjusius automobilius, norėdamas persirikiuoti kairiau, staiga pasuko automobilio vairą į kairę pusę, į tariamą antrą eismo juostą, neįsitikinęs, kad tai nesukliudys ta pačia eismo juosta, tik iš kairės pusės, arčiau ašinės linijos, važiuojančiam automobiliui „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini) Dėl to G. A., vengdamas susidūrimo, buvo priverstas staiga stabdyti, keisti važiavimo kryptį, net išvažiuoti į priešingo eismo juostą tam, kad užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą. Teismo manymu, byloje nėra duomenų, kad liudytojas G. A. yra suinteresuotas G. D. apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog G. D. pažeidė KET 109 punkto reikalavimą, persirikiuojant duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi.

Tačiau teismas sprendžia, jog bylai reikšminga G. A. nurodyta aplinkybė, jog sukdamas vairą į kairę pusę, t.y., dėl chuliganiškų paskatų, kurių vedamas G. D. bandė atlikti persirikiavimo manevrą, grindžiama vien tik liudytojo subjektyviu situacijos vertinimu Apie tai yra pasisakęs 2013-12-05 Kauno apygardos teismas nutartyje Nr. ATP-1247-582/2013. Byloje nesant kitų G. D. „chuliganiškos paskatas“ patvirtinančių įrodymų, teismas sprendžia, jog G. D. veiksmai nepagrįstai yra kvalifikuoti kaip chuliganiškas vairavimas, t.y., pažeidimas, numatytas LR ATPK 124²str. 2d. Teismo manymu, G. D. veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124² str. 1 d., požymius, nes G. D. padarė KET 109p. pažeidimą, dėl kurio sukėlė pavojingą situaciją, tai yra privertė kitą eismo dalyvį G. A. staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ir imtis kitų veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Pareiškėjo G. D. bei E. P. parodymus, jog įvykio metu jokios avarinės situacijos G. D. nesukėlė, teismas vertina kaip siekimą ar bandymą padėti išvengti administracinės atsakomybės.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, tesimas sprendžia, jog G. D. savo veiksmais padarė LR ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą., todėl Marijampolės apskrities VPK 2013-11-28 nutarimas, kuriuo G. D. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124² str. 2d., padarymą paskirta nuobauda –1200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, naikintinas ir G. D. skirtina nuobauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124² str. 1 d., padarymą (LR ATPK 302 str. 1d. 3p.) .

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę-praeityje eilę kartų baustas už grubius KET pažeidimus, į atsakomybę sunkinčia aplinkybę, t.y. tai, kad G. D. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Vadovaujantis LR ATPK 30² str., numatytais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, G. D. skirtina LR ATPK 124² str. 1 d. sankcijos vidurkyje numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu didesniam nei vidurkyje numatytam terminui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. D. skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apskrities VPK 2013-11-28 nutarimą, kuriuo G. D. buvo pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² str. 2d., už kurį buvo paskirta nuobauda –1200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, panaikinti.

G. D. pripažint kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² str. 1 d. ir už tai jam paskirti 600 Lt (šešių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 ( penkeriems) mėnesiams.

Sutinkamai su LR ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą-ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jei baudos pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę, rašytiniu prašymu, kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, priimant nutarimą arba ne vėliau kaip per 40d. nuo nutarimo priėmimo dienos. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LRFM sąskaitą, Įmonės kodas-188659752, Swedbank banko kodas-7300, atsiskaitomoji sąsk.- LT 247300010112394300, įplaukos kodas – 6030, kvitas pateiktas Marijampolės apskrities VPK. Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas perduodamas antstoliui vykdymui, tokiu atveju iš nubausto asmens išieškomos ir vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.