Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarties R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės Evridikos Valuckienės 2013-06-25 nutarimu R. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124¹ str. 2 d., 124² str. 1 d., 124² str. 2 d. ir jam paskirta subendrinta 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 (aštuoniolikai) mėnesių. R. K. nubaustas už tai, kad 2013-06-05, apie 07.10 val., vairuodamas transporto priemonę šalutiniu keliu, įvažiuodamas į nelygiareikšmių kelių sankryžą, nevykdė kelio ženklo „203“ reikalavimo, tuo priversdamas pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę, vengiant susidūrimo, staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, sudarydamas pavojingą situaciją ir sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, toliau rodydamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, iš chuliganiškų paskatų staigiai stabdė, kai tai nebūtina eismo saugumui, tuo priversdamas važiuojančią transporto priemonę, vengiant susidūrimo, staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tuo sukeldamas pavojų kitų eismų dalyvių sveikatai ir gyvybei bei pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 p., 28 p., 140.4 p., 158 p., 1 priedo 203 p. reikalavimus bei padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 124¹ str. 2 d., 124² str. 1 d. ir 124² str. 2 d.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, R. K. jį apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas 2013-06-25 nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti (b. l. 2–5).

pripažino R. K. kaltu padarius pažeidimus, numatytus LR ATPK 124¹ str. 2 d. ir 124² str. 1 d., ir nubaudė jį: pagal LR ATPK 124¹ str. 2 d. – 200 Lt (dviejų šimtų litų) bauda; pagal LR ATPK 124² str. 1 d. – 600 Lt (šešių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str., galutinę administracinę nuobaudą R. K. paskyrė 600 Lt (šešių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dalyje pagal LR ATPK 124² str. 2 d. R. K. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau – Institucija) skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nurodo, jog teismas R. K. atžvilgiu bylą dalyje dėl LR ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo nutraukė nepagrįstai. Pažymi, jog teismas be pagrindo nesirėmė nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų A. K. ir V. K. parodymais, kurie yra nuoseklūs, logiški, tarpusavyje sutampa ir atitinka jų byloje esančius paaiškinimus, iš kurių matyti, jog R. K. vairavo nervingai, du kartus staigiai stabdė, dėl ko V. K. tik atsitiktinai pavyko išvengti susidūrimo su juo. Skunde pažymima, jog kelio atkarpoje, kurioje įvyko įvykis, eismas suplanuotas taip, kad R. K. turėjo galimybę įvažiuoti į pagrindinį kelią, nesudarydamas pavojingos situacijos ir tuo labiau jam nebuvo jokio būtinumo du kartus staiga stabdyti automobilio. Iš Institucijos kartu su apeliaciniu skundu pateiktų fotonuotraukų matyti, jog R. K. nebuvo jokio būtinumo staigiai stabdyti transporto priemonę, nes jo važiavimo krypties kelias įsilieja į dviejų eismo juostų kelią, vedantį į Šilainių mikrorajoną. Ši eismo juosta yra papildoma (trečia), kuri atskirta brūkšnine ženklinimo linija. Institucijos nuomone, byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų apie tai, kad R. K. automobilį vairavo chuliganiškai, iš chuliganiškų paskatų, specialiai, tyčia be jokio būtinumo staiga stabdė automobilį, sukeldamas pavojų eismo saugumui ir kitų žmonių saugumui, tokiu būdu rodydamas nepagarbą ir savo išskirtinumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinis skundas atmetamas.

LR ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Šioje byloje ginčo dėl LR ATPK 124¹ str. 2 d. ir 124² str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo fakto nėra, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte, padarius LR ATPK 124¹ str. 2 d. ir 124² str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Apeliaciniame skunde ginčijamas tik administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal LR ATPK 124² str. 2 d. nutraukimas (dėl R. K. du kartus atlikto staigaus stabdymo), todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

LR ATPK 124² str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus, t. y. kaltės forma turi būti tik tyčia.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. K. padarė du Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš eilės, t. y. vairuodamas transporto priemonę šalutiniu keliu ir įvažiuodamas į nelygiareikšmių kelių sankryžą, nevykdė kelio ženklo „203“ reikalavimo (pažeidė LR ATPK 124¹ str. 2 d.), tuo priversdamas pagrindiniu keliu važiuojančią V. K. vairuojamą transporto priemonę, vengiant susidūrimo, staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, sudarydamas pavojingą situaciją ir sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams (pažeidė LR ATPK 124² str. 1 d.). Tačiau besąlygiškai teigti, kad vėliau du kartus stabdymas transporto priemonę, R. K. padarė ir trečią – LR ATPK 124² str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. vairavo chuliganiškai, remiantis byloje surinktais duomenimis negalima.

Iš R. K. paaiškinimų matyti, jog įvažiavęs į sankryžą, jis nekreipė dėmesio į iš paskos važiavusio automobilio signalizavimą. Pristabdė, nes priekyje važiavo dar trys mašinos. Maždaug už 20 metrų jam reikėjo įvažiuoti į kitą pagrindinį kelią, todėl jis vėl pristabdė. Iš paskos važiavęs automobilis vėl pradėjo signalizuoti. Nesupratęs, ko iš jo norima, R. K. sustojo šalikelėje (b. l. 3, 21). Liudytojų A. K. ir V. K. nuomone, R. K. nebuvo jokio reikalo stabdyti (b. l. 36–37). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktą medžiagą, R. K. paaiškinimą ir liudytojų A. ir V. K. parodymus, pagrįstai sprendė, jog byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad R. K. tyčia staigiai stabdė, kai tai nebūtina eismo saugumui, tuo priversdamas važiuojančią transporto priemonę, vengiant susidūrimo, staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, R. K. kaltė dėl LR ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo yra grindžiama išimtinai tik liudytojų subjektyviu suvokimu apie įvykio aplinkybes – jų įsitikinimu, jog pareiškėjui stabdyti nebuvo būtina. Bylai reikšminga aplinkybė dėl stabdymo intensyvumo taip pat grindžiama vien tik liudytojų subjektyviu situacijos vertinimu. Byloje nesant kitų R. K. kaltę padarius minėtą pažeidimą patvirtinančių įrodymų, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog vien liudytojų nuomonė ir jų asmeninis situacijos suvokimas nėra pakankamas pagrindas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Todėl sutikti su Institucijos skundo argumentais, jog R. K. automobilį vairavo chuliganiškai ir tyčia be jokio būtinumo staiga stabdė automobilį, nėra pagrindo.

Kartu su apeliaciniu skundu Institucijos pateiktos fotonuotraukos R. K. kaltės, padarius LR ATPK 124² str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, taip pat neįrodo. Fotonuotraukoje Nr. 1 pavaizduota vieta, kurioje R. K. padarė LR ATPK 124¹ str. 2 d. ir 124² str. 1 d. numatytus pažeidimus, už kuriuos buvo nubaustas, todėl sprendžiant R. K. atsakomybės pagal LR ATPK 124² str. 2 d. klausimą, nėra reikšminga. Fotonuotraukoje Nr. 3 bylai reikšmingų aplinkybių taip pat neužfiksuota, kadangi joje matomas tik kelias, kuris veda link Šilainių mikrorajono. Fotonuotraukoje Nr. 2 pavaizduota vieta, ties kuria R. K. pristabdė, prieš įvažiuodamas į kitą pagrindinį kelią. Iš šios fotonuotraukos matyti, jog, priešingai nei teigiama skunde, R. K. privalėjo pristabdyti, prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią, kadangi kelio ženklas įpareigojo R. K. duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie nėra ir negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apygardos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, o kilusias abejones dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės pagrįstai įvertino jo naudai. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, Institucijos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2013-10-11 nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.