- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-25
- Bylos Nr.
- e2-9789-446/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02907-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- S. M., V. B.
- Advokatai
- Justė Stonkutė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovams S. M. ir V. B. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašo pripažinti, kad turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir 84/10000 ūkinio pasato su tremperiu, esančio (duomenys neskelbtini), priklausė E. Ž. asmeninės nuosavybės teise.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovės motinai E. Ž., kuri yra mirusi, priklauso butas ir 84/10000 ūkinio pasato su tremperiu, esantys (duomenys neskelbtini). Šis turtas įgytas 1992 m. gegužės 4 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 1-1986. Šiaulių rajono 2-ąjį notarų biuro notarė B. Š. neturi galimybės užbaigti paveldėjimo bylos, nes negali identifikuoti, ar nekilnojamasis turtas ieškovės motinai priklausė asmeninės nuosavybės teise ar ieškovės motinai ir tėvui bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovės žiniomis, jos motina E. Ž. butą įsigijo po savo vyro S. Ž. mirties, tačiau ieškovė neturi jokių rašytinių dokumentų, kurių pagrindu įrodytų, jog ieškovės motinai butas priklausė asmeninės nuosavybės teise. Registrų centras pateikė atsakymus, kad duomenų apie E. Ž. sutuoktinį nėra, o ieškovės motina E. Ž. yra mirusi našlė. Kadangi paskutinė ieškovės tėvų gyvenamoji vieta buvo R., ieškovė taip pat kreipėsi į Radviliškio rajono civilinės metrikacijos skyrių, tačiau šis skyrius nurodė, kad jokių duomenų apie ieškovės tėvų civilinės būklės aktų įrašus, nėra. Ieškovė taip pat kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą su prašymu, kad būtų pateikti ieškovės tėvų santuokos sudarymo įrašas bei ieškovės tėvo mirties įrašas, tačiau Lietuvos valstybės istorijos archyvas nurodė, kad nežinant santuokos sudarymo, mirties metų bei vietos, kur įvyko santuoka ir mirties faktas, dokumentų surasti nėra galimybės. Ieškovės žiniomis, nėra jokių duomenų, kad ieškovės tėvas S. Ž. būtų registruotas jos motinos bute, būtų šį turtą išlaikęs ar mokėjęs mokesčius. Turtas buvo įsigytas po ieškovės tėvo mirties, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes prašo turtą pripažinti ieškovės mirusios motinos E. Ž. asmenine nuosavybe.
3. Ieškovė teisme paaiškino, kad ji savo tėvo visiškai neprisimena, mama jai niekada nėra pasakojusi apie jį, nėra išlikusių jo nuotraukų. Jau būdama suaugusi ne kartą klausinėjo mamos apie tėvą, tačiau mama apie jį nieko nepasakojo, matėsi, kad ji vengia apie tai kalbėti, yra pasakiusi, kad jis seniai miręs. Butą, kurį vėliau mama privatizavo, jų šeima gavo iš veislininkystės įmonės, kur jų mama dirbo gyvulių prižiūrėtoja. Į butą mama su vaikais atsikraustė 1964 metais, su jais kartu gyveno mamos sugyventinis P. R., kuris po kurio laiko išsiskyrė su jos mama. Buto privatizavimo metu jos mama gyveno viena, jos sugyventinis P. R. jau buvo miręs. Ji ieškojo duomenų apie savo tėvą archyvuose, tačiau nei apie tėvų santuoką, nei apie tėvo mirtį jokių duomenų nepavyko rasti.
Atsiliepimas
4. Atsakovai S. M. ir V. B. nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepimuose nurodė, kad jie neprieštarauja ieškinio patenkinimui, motinos palikimo yra atsisakę, pretenzijų į motinos turtą nereiškia.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo tiek abiejų sutuoktinių, tiek vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, gali būti paneigta įrodžius, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.98 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 15 punktas). Sprendžiant turto teisinio režimo (bendroji jungtinė ar asmeninė nuosavybė) klausimą, aktualu yra ir tai, kokia buvo kito sutuoktinio pozicija šiuo klausimu.
6. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
7. Byloje nustatyta, kad ieškovės motina E. Ž. mirė (duomenys neskelbtini)Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės išduotas liudijimas patvirtina, kad E. Ž. palikimą yra priėmusi jos dukra J. B. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, E. Ž. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinys 84/10000 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamasis turtas įgytas pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374. Iš 1992 m. gegužės 4 d. notariškai patvirtintos sutarties matyti, kad E. Ž. (duomenys neskelbtini), įsigijo iš Šiaulių valstybinės tarprajoninės veislininkystės įmonės pagal Butų privatizavimo įstatymą. Gyventojų registro duomenimis, E. Ž. mirė būdama našlė, duomenys apie jos sutuoktinį nenurodyti. Gyventojų registro pateiktoje pažymoje apie ieškovę nurodytas jos tėvas – S. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini)., kitokių duomenų apie tėvą nėra. (duomenys neskelbtini)1991 m., 1992 m., 1993 m., 1994 m., 1995 m. ūkinėse knygose yra įrašai apie E. Ž., kuri nurodyta kaip šeimos galva, gyvenanti name (duomenys neskelbtini), įrašų apie sutuoktinį nėra. Iš pateiktų gimimo liudijimų matyti, kad ieškovės gimimo liudijime tėvu nurodytas S. Ž., tačiau V. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini)gimimo liudijime nurodyta tik motina E. Ž., tėvas nenurodytas. Ieškovė gimusi (duomenys neskelbtini), kas pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad tuo metu ieškovės šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Radviliškio rajono savivaldybės administracijos pateiktame atsakyme į ieškovės atstovės užklausimą nurodyta, kad Radviliškio rajono civilinės metrikacijos skyriaus archyvuose duomenų apie E. Ž. santuoką ir santuokos nutraukimą nėra. Gyventojų registre jokių duomenų apie E. Ž. sutuoktinį nėra, prie ieškovės duomenų nurodyti tik tėvo S. Ž. gimimo metai. Lietuvos valstybės istorijos archyvas nurodė, kad norint atlikti paiešką apie asmenį būtini šie duomenys: mirties vieta, metai, be šių duomenų archyvas atlikti paieškos negali. Šiaulių rajono savivaldybės Šiaulių kaimiškosios seniūnijos pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nurodyta, kad E. Ž. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
8. Ieškovės nurodytas motinos buto įsigijimo aplinkybės patvirtintos nuosekliais ir tarpusavyje neprieštaraujančiais įrodymais. Aptartų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad tikslių duomenų apie ieškovės motinos E. Ž. sutuoktinį S. Ž. nėra, tačiau Gyventojų registre nurodyta aplinkybė, kad E. Ž. mirė būdama našlė, leidžia spręsti, kad jų santuoka nebuvo nutraukta. Gyventojų registre prie ieškovės duomenų nurodyti jos tėvo S. Ž. gimimo metai – (duomenys neskelbtini)., suteikia pagrindo manyti, kad jis yra miręs. Ieškovės tvirtinimu, ji savo tėvo nepažinojo, jo net neprisimena. E. Ž. dukros V. Ž. gimimo liudijime įrašo apie tėvą nebuvimas taip pat leidžia spręsti, kad E. Ž. ir jos sutuoktinis jau 1965 metais kartu nebegyveno. Ieškovės motina butą įsigijo pagal Butų privatizavimo įstatymą. (duomenys neskelbtini)ūkinių knygų įrašai patvirtina, kad buto įsigijimo metu E. Ž. gyveno viena, bute, kurį vėliau privatizavo. Duomenų, kad E. Ž. sutuoktinis būtų dalyvavęs įsigyjant butą, prisidėjęs savo lėšomis prie jo išlaikymo, gyvenęs bute, nėra.
9. Teismas, apibendrindamas išdėstytas aplinkybes ir įrodymus, konstatuoja, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 84/10000 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) įsigytas už asmenines E. Ž. lėšas ir yra jos asmeninė nuosavybė.
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal to paties straipsnio 4 dalies nuostatas, teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu, ši byla iškelta dėl to, kad ieškovės motina, palikėja E. Ž. nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesiėmė priemonių, kad jai gyvai esant, būtų sutvarkyti klausimai, susiję su santuokos nutraukimu, tinkamai įteisintos jos teisės į nekilnojamąjį turtą. Turėdama galimybę, nekilnojamąjį turtą įsigyti asmeninės nuosavybės teise, šia galimybe E. Ž. nepasinaudojo, turinius klausimus privalėjo išspręsti pati, dėl ko, ir esant ginčui, nebūtų atsakovais patraukti jos vaikai S. M. ir V. B. Ieškovė, priėmusi motinos palikimą, turi prisiimti visas neigiamas su palikimu susijusias pasekmes. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų, kurie jos nurodytų aplinkybių neginčijo, pretenzijų į palikimą nereiškia, nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovei šioje byloje prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos proceso kodekso 178 straipsniu, 259, 265-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinys 84/1000 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) priklausė E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.