Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-583-318/2011 Teisėjas Gintautas Būga Teisminio proceso Nr. 1-49-1-00455-2010-2 Procesinio sprendimo kategorija:

2011 m. birželio 8 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. M. (J. M.) ir J. D. (J. D.) apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010-11-13 iki 2010-11-15.

J. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtoji bausmė subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2007-05-30 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta 1 metų 2 mėn. 27 d. dalimi, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. ir J. D. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovę į saugyklą, patalpą, t.y. 2010 m. lapkričio 13 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), perlipę per tvorą ir patekę į saugomą teritoriją, per balkono duris įsibrovė į remontuojamą pastatą, priklausantį bankrutuojančiai įmonei UAB „E“ (duomenys pakeisti), iš ten į kiemą išnešė šiai įmonei priklausančias aštuonias gipso kartono plokštes, 204,77 Lt vertės, tačiau vagystės nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes juos pastebėjo UAB „M“ (duomenys pakeisti) apsaugos darbuotojas J. L..

Teismo posėdyje nuteistųjų J. D. ir J. M. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistųjų J. D. ir J. M. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų J. D. ir J. M. apeliaciniai skundai nepagrįsti, todėl atmestini.

Apeliantai savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo, nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo neginčija. Kolegijai šie klausimai abejonių taip pat nekelia. Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistųjų J. D. ir J. M. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., nes pastarieji, įsibrovę į patalpą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą.

Skirdamas J. D. ir J. M. bausmes, apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes.

Baudžiamasis įstatymas svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą priskiria prie apysunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.). J. D. ir J. M. praeityje teisti už tyčinių nusikaltimų padarymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pastarieji Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistai. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taigi teismas, įvertinęs šias aplinkybes, J. D. ir J. M. parinko tinkamą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Nustatydamas šios bausmės trukmę, teismas įvertino nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, bei jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalto veikdami bendrininkų grupėje. Nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, reali turtinė žala J. D. ir J. M. nusikalstamais veiksmais padaryta nebuvo. Kaip jau minėta, abu nuteistieji praeityje buvo teisti (b.l. 68, 86-90), bausti administracine tvarka (b.l. 63-65, 82-84), niekur nedirbo, J. D. vartojo narkotines medžiagas (b.l. 120-123). Esant šių aplinkybių visumai, apylinkės teismas paskyrė nuteistiesiems bausmes, žymiai mažesnes, negu baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kolegijos manymu, paskirtos bausmės, vertinant išvardintas aplinkybes, tikrai nėra per griežtos.

J. D. paskirta bausmė tinkamai subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu, nes jis nusikalto neatlikęs pastaruoju nuosprendžiu paskirtos bausmės, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu.

Esant šioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl J. M. ir J. D. apeliaciniuose skunduose išdėstytų motyvų ir švelninti jiems paskirtas bausmes, kolegija neturi teisinio pagrindo.

Atkreiptinas apylinkės teismo dėmesys į tai, kad nuosprendžio rezoliucinė dalis turi būti konkreti, o visos žinios apie nuteistojo ar išteisintojo ankstesnius teistumus ir neatliktą bausmę turi būti surašomos nuosprendžio įžanginėje dalyje prie asmenybės duomenų.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų J. D. ir J. M. apeliacinius skundus atmesti.