Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Microsoft Korporacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, atsakovas individuali įmonė „Laptopas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Vadovaujantis 1886 m. Berno konvencijos „Dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos“ 5 straipsniu, kūriniams, sukurtiems Jungtinėse Amerikos Valstijose, taikomas toks pat teisinis režimas kaip ir Lietuvos Respublikos autorių teisių objektams, o autorių teisių apsaugos ir teisinės gynybos būdus reguliuoja tik tos šalies, kurioje tokios apsaugos reikalaujama, įstatymai. Analogiško turinio nuostata įtvirtinta ir CK 1.53 straipsnio 1 dalyje. Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“), todėl šiuo atveju 1970 m. Hagos konvencija dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo užsienyje nėra taikytina.Asmuo, pateikdamas teismui prašymą užtikrinti įrodymus, privalo įrodyti būtinybę juos užtikrinti (CPK 221-222 straipsniai, 78 straipsnis) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis c. b. Nr. 2-111/2008). Pareiškėjas nurodė, kokius įrodymus reikia užtikrinti (t. y. aprašyti pareiškėjo kompiuterių programas, įdiegtas (atgamintas) įsigytame kompiuteryje), aplinkybes, kurias įrodymai turi patvirtinti (t. y. autorių teisių pažeidimą – kompiuterio programų naudojimą neturint programų autoriaus turtinių teisių turėtojo leidimo), priežastis, dėl kurių prašo užtikrinti įrodymus (t. y. grėsmė, kad (i) neužkirtus kelio pažeidimui, neteisėtos kompiuterių programų kopijos bus ir toliau naudojamos jas atgaminant ir platinat komercijos tikslais, (ii) bus sunaikinti įrodymai (neteisėtos kompiuterių programos), kurie nėra fiksuoti materialiu būdu ir kurių sunaikinimo negalima atsekti ar užfiksuoti jokiomis priemonėmis).Tiek teismų praktikoje, tiek autorių teisės doktrinoje nurodoma, kad CPK 222 straipsnio 1 punkte numatyta bendra civilinio proceso taisyklė autorių teisių gynimo srityje yra taikoma taip, kad prašyme užtikrinti įrodymus apibūdinama užtikrinamų įrodymų rūšis (pvz. kompiuterių programų kopijos), t. y. nėra būtina įvardyti konkrečius ir tikslius kompiuterių programų pavadinimus, jų versijas, įdiegimo raktus ir kt. (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis c. b. Nr. 2S-1557-265/2009). Pareiškėjui yra žinomas tik neteisėtų pareiškėjo kompiuterių programų kopijų atgaminimo ir platinimo faktas, ir nors galima numanyti, kad atsakovas neteisėtai atgamina ir platina plačiausiai naudojamas pareiškėjo kompiuterių programas, t. y. operacinę sistemą Microsoft Windows ir taikomųjų programų paketą Microsoft Office, konkrečios neteisėtai atgaminamos ir platinamos pareiškėjo kompiuterių programų kopijos gali paaiškėti tik vykdant teismo nutartį dėl įrodymų užtikrinimo.BSA buvo pranešta, jog atsakovas, neturėdamas autorių teisių turėtojų leidimų (licencijų), atgamina ir platina neteisėtas BSA narės – Microsoft Korporacijos – kompiuterių programų kopijas (parduodamuose kompiuteriuose) komercijos tikslais, ir ši atsakovo veikla yra tęstinio pobūdžio. Taigi atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia neteisėtai įdiegiant (atgaminant) pareiškėjo kompiuterių programų kopijas į parduodamo kompiuterio kietąjį diską taip šias programas išplatinant. Todėl pareiškėjui nėra svarbu, kokių konkrečių parametrų kompiuteris perkamas įrodymų užtikrinimo metu. Teismo argumentas, jog pareiškėjas prašo atlikti turto poėmį, yra nepagrįstas. Antstolis užfiksuotų tokius faktus, kaip kompiuterio ir pareiškėjo kompiuterių programų pirkimas-pardavimas, įdiegtų (atgamintų) pareiškėjo kompiuterių programų pavadinimai, versijos, įdiegimo (atgaminimo) datas ir kt. su neteisėtu kompiuterių programų panaudojimu susijusią ir ieškiniui pareikšti būtiną informaciją. Analogiško pobūdžio bylose, antstoliui vykdant teismo nutartį dėl įrodymų užtikrinimo, dalyvauja ir informacinių technologijų specialistas (žr. Klaipėdos miesto apylinkės teismo c. b. 2-12045-792/2010, Klaipėdos apygardos teismo c. b. Nr. 2S-1557-265/2009). Be to, kompiuteris bus įsigyjamas teisėtai, o vėliau pateiktas teismui, kaip daiktinis įrodymas. Pareiškėjas siekia užtikrinti įrodymus, kuriuos valdo tik atsakovas ir kurie yra tiesiogiai susiję su ketinamais pareikšti reikalavimais atsakovui. Prašomi užtikrinti įrodymai yra nematerialaus pobūdžio, todėl jų neužfiksavus ir neišsaugojus, gali būti sunaikintas ketinamo reikšti ieškinio pagrindas. Pareiškėjui pareiškus ieškinį, atsakovas gali sunaikinti neteisėtas kompiuterių programų kopijas, laikinai sustabdyti neteisėtą kompiuterių programų atgaminimą ir platinimą ir t. t. Teismas kuria ydingą teismų praktiką kompiuterio programų turtinių teisių gynimo srityje, t. y. teismas apsunkina ir/ar užkerta kelią pareiškėjo turtinių teisių gynimui, kas ateityje sudarys sunkumų kompiuterio programų turtinių teisių turėtojams, įrodinėjant pažeidimo padarymą leis pažeidėjams išvengti atsakomybės dėl žalos autoriaus turtinių teisių turėtojams atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Byloje keliamas ginčas dėl proceso teisės nuostatų, reglamentuojančių įrodymų užtikrinimą, aiškinimo ir taikymo.

Vadovaujantis CPK 221, 222 straipsniais asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Asmens prašyme dėl įrodymų užtikrinimo be procesiniams dokumentams privalomų elementų turi būti nurodomi įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti, aplinkybės, kurias įrodymas turi patvirtinti, bei priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad bylose, kylančiose iš intelektinės nuosavybės teisinių santykių, įrodymų užtikrinimą reglamentuojančios proceso teisės nuostatos taikytinos atsižvelgiant į šių bylų ypatumus. Kita vertus proceso teisės nuostata, įpareigojanti pareiškėją kreipiantis į teismą tinkamai suformuluoti savo reikalavimus ir argumentuotai juos pagrįsti, visa apimtimi taikytina ir šios kategorijos bylose. Kreipdamasis į teismą dėl įrodymų užtikrinimo pareiškėjas privalo ne tik nurodyti esant galimą savo teisių pažeidimą, bet ir motyvuotai pagrįsti, kodėl prašomos taikyti priemonės konkrečiu atveju yra būtinos, t.y. motyvuoti, kodėl atitinkamų įrodymų užfiksavimas ir išsaugojimas yra būtinas ir negalimas atlikti kitu būdu, be atitinkamo teismo įsikišimo.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu taikyti šias įrodymų užtikrinimo priemones: 1) atlikti kompiuterio ir pareiškėjo kompiuterių programų kopijų pirkimą atsakovo prekybos salone, 2) išsamiai aprašyti įsigytame kompiuteryje įdiegtas (atgamintas) kompiuterių programų kopijų įdiegimo (atgaminimo) ir išplatinimo datas, 3) paimti šių kompiuterių programų kopijas ir su jomis susijusius dokumentus, nutarties vykdymą pavesti antstolių kontorai. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad šis prašymas savo esme atitinka prašymą pavesti antstoliui konstatuoti faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 23 straipsnio 4 dalis), tačiau pagal pirmosios instancijos teismui suformuluoto prašymo turinį pavedimą antstoliui konstatuoti faktines aplinkybes atitinka tik antroji prašoma taikyti įrodymų užtikrinimo priemonė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teismas negali pavesti antstoliui atlikti pirkimą atsakovo prekybos salone ar paimti pas atsakovą esančias kompiuterių programų kopijas ir su jomis susijusius dokumentus. Iš atskirojo skundo turinio galima daryti prielaidą, kad pareiškėjas turėjo omenyje pavedimą antstoliui užfiksuoti kompiuterio pirkimą atsakovo prekybos salone, tačiau iš pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo turinio tokios išvados daryti nėra pagrindo. Be to, nors atskirajame skunde nurodoma, kad prašymu pirmosios instancijos teismui nereikalaujama atlikti turto poėmio, iš šio prašymo turinio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kokius su kompiuterinių programų, galimai įdiegtų atsakovo kompiuteriuose, susijusius dokumentus prašoma pavesti antstoliui paimti ir kokiu teisiniu pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu, konstatuoti faktines aplinkybes antstolis gale ne tik teismo pavedimu, bet ir fizinių ar juridinių asmenų prašymu. Tokiu būdu pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su prašymu, kuris, jo paties teigimu, atitinka prašymą pavesti antstoliui konstatuoti faktines aplinkybes, turėjo motyvuotai pagrįsti, kodėl konkrečiu atveju įrodymų rinkimas ir fiksavimas negali būti atliekamas be atitinkamo teismo įsikišimo, pareiškėjui savarankiškai kreipiantis dėl faktinių aplinkybių konstatavimo į antstolį.

Prašymo dėl įrodymų užtikrinimo turinio neaiškumas yra pagrindas teismui taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, o ne atmesti prašymą (CPK 115 straipsnis). Tačiau spręsdama dėl ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgia ir į atitinkamų aplinkybių pasikeitimą iki atskirojo skundo nagrinėjimo datos. Iš apeliacinės instancijos teismui atsiųstų dokumentų matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjo atstovas raštu kreipėsi į atsakovą, informuodamas apie tai, kad, pareiškėjo žiniomis, atsakovo prekybos salone buvo siūloma įsigyti kompiuterį su neteisėtai įdiegtomis programomis. Atsakovas į pareiškėjo raštą atsakė 2011 m. rugsėjo 1 d. raštu. Tokiu būdu akivaizdu, kad atsakovas šiuo metu yra informuotas apie atitinkamus pareiškėjo įtarimus, tuo pačiu pareiškėjo prašymas dėl įrodymų užtikrinimo nebetenka pačiame pareiškime nurodyto faktinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms naikinti ginčijamą nutartį ir pavesti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškimo dėl įrodymų užtikrinimo priėmimo klausimą, nustatant pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, nėra prasminga, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.