Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (šešios nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Ford Fiesta“) - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Opel Zafira“) - 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Opel Meriva“) - 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Opel Astra“) – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš parduotuvės „E.M.“) - 20 parų arešto bausme;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas nukentėjusiosios L. Z. atžvilgiu) - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš L. A.) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš mažamečio A. J.) – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, R. S. paskirtos bausmės iš dalies sudėtos, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir jam paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirti galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime R. S. išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 20 parų arešto bausme, prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės bausmės - neatliktos 20 parų arešto bausmės dalį, arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme ir vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir paskirta subendrinta 2 metų 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis paskirta 2 metų 15 dienų laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 2 metų 15 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnę 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme ir vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

R. S., kaltintą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Opel Sintra“), išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (tolia – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta nukentėjusiosios R. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš R. S. 200 eurų turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo V. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš R. S. 205 eurus turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios R. L. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš R. S. 100 eurų turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios L. Z. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš R. S. 400 eurų turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo P. Š. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš R. S. 180 eurų turtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškovo UAB „Kilminė“ pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. S. 7,79 eurus turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.7. Be to, R. S. (duomenys neskelbtini) prie pastato, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), iš mažamečio A. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., atvirai pagrobė 15 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 225 black“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), privažiavęs „Opel“ markės automobiliu prie A. J., išlipęs iš automobilio liepė atiduoti mobilaus ryšio telefoną, A. J. išėmus telefoną iš savo kuprinės, jį pagrobė ir nuvažiavo. Viso atvirai pagrobė 15 eurų vertės M. J. priklausantį turtą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras, nuteistasis ir gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistajam skirti švelnesnę bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Sprendžiant klausimą dėl R. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

7. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmes už pavienes nusikalstamas veikas, parinkdamas jos rūšis (laisvės atėmimą ir areštą), apylinkės teismas įvertino R. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą – septynis baigtus apysunkius nusikaltimus (BK 178 straipsnio 2 dalis, 180 straipsnio 1 dalis) ir vieną pasikėsinimą įvykdyti apysunkį nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis 178 straipsnio 2 dalis), bei jo kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, įvertino ir R. S. asmenybę, konstatuodamas, kad skundžiamu nuosprendžiu už nusikaltimus nuosavybei jis yra teisiamas trečią kartą, šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla pagal nuteistojo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (keturios nusikalstamos veikos), ne kartą teistas už vagystes (duomenys neskelbtini), neturi šeimos, nedirba, nėra susaistytas jokiais socialiniais ryšiais, o nusikalstamų veikų darymas yra tapęs jo gyvenimo būdu. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgė ir į vieną R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pirmosios instancijos teismas R. S. skyrė griežčiausias šių straipsnių sankcijose numatytas bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas artimesnį sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį), bei areštą (pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį), o įvertinęs dar ir tai, jog nagrinėjama baudžiamoji byla buvo baigta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgdamas į R. S. prisipažinimą padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jam paskirtą bei subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu. Abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtomis bausmių rūšimis, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, R. S. bei jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra. Tačiau teisėjų kolegija mano, jog atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo gyvenimo sąlygas, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti R. S. taikant BK 75 straipsnį ir atidedant paskirtosios bausmės vykdymą ilgesniam, tai yra 3 metų laikotarpiui bei skiriant jam įpareigojimus. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus. Tuo atveju, jeigu R. S. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

8. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, šis teistumas R. S. nėra pirmasis – praeityje už analogiškų nusikalstamas veikų nuosavybei padarymą jis jau buvo teistas (duomenys neskelbtini) ir du kartus Lietuvoje. Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, už šių veikų padarymą praeityje jam buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (areštas, laisvės apribojimas), tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas R. S. įvykdė netrukus po to, kai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 20 parų arešto bausmę, be to, šiuo nuosprendžiu nagrinėjamas nusikalstamas veikas R. S. padarė prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo (Kauno apylinkės teismas Kauno rūmai 2020 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė), kas ne tik rodo, kad analizuojamu atveju jis nevertino teismo jai parodyto pasitikėjimo, bet ir neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistosios nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju R. S. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog aptariamų nusikaltimų darymas yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų R. S. nededa.

9. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste paminėtina ir tai, kad praeityje R. S. buvo ne tik ne kartą teistas, bet ir už įvairių administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų, tame tarpe ir analogiško pobūdžio – smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės būdu, padarymą buvo baustas ir administracine tvarka (per 5 metus baustas 22 kartus), tačiau informacijos apie baudų, R. S. skirtų už administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų padarymą, sumokėjimą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Tačiau, nepaisydamas šios aplinkybės, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis niekur nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, kas įvertinus jo įvykdytų nusikalstamų veikų finansinės naudos gavimo motyvą, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nusikaltimų darymas ir iš jų gaunamos pajamos yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, jokių išvadų iš savo išimtinai neigiamo elgesio nuteistasis nedaro, nesistengia pasitaisyti, o tai leidžia pagrįstai abejoti jo pasiryžimu keisti savo gyvenimo būdą.

10. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi veikų padarymo metu) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis (nesunkus ar apysunkis); 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

11. Teisėjų kolegija įvertinusi R. S. asmenybę bei jo padarytų veikų pavojingumą, pirmos instancijos teismo nuosprendį pakeičia dėl bausmės ir mano jog bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti taikant R. S. BK 75 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi (iš Gyventojų registro matyti, kad R. S. deklaruota gyvenamoji yra (duomenys neskelbtini)), per 1 metus, terminą skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 8 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu, 333 straipsniu,

nusprendžia:

Nuteistojo R. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. spalio 6 d.) 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių 15 (penkiolikos) parų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, įpareigojant R. S. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.