- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- AN2-109-361/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00005-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalius Jocys (pirm.)
- Nukentėjusysis
- T. T.
- Institucija
- BĮ Klaipėdos apskrities VPK Palangos PK
- Kategorijos
- 16.9.7.1Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs nežymų sveikatos sutrikdymą ar kito turto sugadinimą kvalifikuojamas pagal ANK 423 str. 3 d. (ANK 423 str. 3 d.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo T. T. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. kovo 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2022 m. sausio 6 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį, paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja A. V. 2022 m. sausio 6 d. priėmė nutarimą (ROIK: 21150299804), kuriuo, vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 punktu, nutarė nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl to, kad A. S. 2021 m. lapkričio 14 d. apie 10.57 val., Vytauto ir Žvejų gatvių sankryžoje, Palangoje, vairuodama automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažinėdama į nelygiareikšmę kelių sankryžą iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu, dviračių juosta važiuojančiam dviračio vairuotojui T. T., dėl ko jis staigiai stabdydamas ir siekdamas išvengti susidūrimo parvirto ant važiuojamosios kelio dangos ir susižalojo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2022 m. kovo 17 d. nutartimi nukentėjusiojo skundo netenkino ir policijos tyrėjos 2022 m. sausio 6 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – A. S. pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą.
3.1. Nurodo, jog vairuotoja A. S. privalėjo sustoti prieš sankryžoje esantį kelio ženklą „STOP“ ir duoti kelią pareiškėjui, važiavusiam dviračiu pagrindiniu keliu. Šio reikalavimo ji nesilaikė ir dėl to įvyko eismo įvykis, o nukentėjusysis buvo sužalotas. KET 160 punkte nustatyta, kad draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui. A. S. pareigūnui paaiškino, kad važiavo Žvejų gatve link Ganyklų gatvės, o sustojusi prie sankryžos ties Vytauto gatve bei pastebėjusi atvažiuojantį dviratininką, sustojo ties dviračiu taku. Pareigūnų darytose eismo įvykio nuotraukose matyti, kad automobilis kirto dviračių taką ir sustojo dviračių take. Todėl tyrėja nutarime neteisingai nustatė, kad A. S. net nebuvo įvažiavusi į dviračių juostą bei pažymėjo, kad sankryžoje dviračių juostos plotis yra 3 m, nors iš tiesų jos plotis yra 2,3 m. Tai kelia abejonių dėl objektyvaus eismo įvykio tyrimo.
3.2. Tyrėja nurodė, kad T. T. nesilaikė KET 59 punkto reikalavimų, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog jis važiavo pagrindinės Vytauto gatvės važiuojamojoje kelio dalyje pažymėta dviračių juosta ir laikėsi visų KET nustatytų reikalavimų. Šis punktas nėra taikomas važiuojant važiuojamąja kelio dalimi pažymėtu dviračiu taku, nes dviračių takas yra kelio važiuojamoji dalis. Važiavo saugiu greičiu ir žinojo, kad važiuoja pagrindiniu keliu. Vairuotoja visiškai netikėtai įvažiavo į dviračių juostą, todėl jis buvo priverstas staigiai stabdyti. Mano, kad tai vairuotoja nesilaikė imperatyvaus draudimo, nustatyto KET 160 punkte ir todėl buvo priversta stabdyti sankryžoje ir taip sukėlė eismo įvykį. Jis važiavo pagrindine gatve ir turėjo pirmumo teisę. KET 154 punkte nustatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Vairuotoja įvažiavo į sankryžą iš šalutinio kelio, todėl privalėjo duoti kelią dviratininkui, važiuojančiam pagrindiniu keliu.
Motyvuojamoji dalis
4. Policija atsiliepimu su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka. Teismo nutartį vertina kaip teisėtą ir pagrįstą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
6. Išanalizavęs administracinio nusižengimo medžiagą, apygardos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuria policijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną paliko nepakeistą. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina apelianto interesų ir jis savaip interpretuoja jam nepalankias policijos nutarimo išvadas, neleidžia skundžiamą nutartį naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą. Apylinkės teismas teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu pagrįstai pritarė tyrėjos pozicijai, jog administracinių nusižengimų teisena nutrauktina (nepradėtina), nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
7. ANK 423 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusio Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymą – bauda nuo 150 Eur iki 300 Eur. Šiuo atveju nėra ginčo ir policijos patikimai nustatyta aplinkybė, jog vairuotoja A. S. prieš kirsdama nelygiareikšmę kelių Vytauto ir Žvejų g. sankryžą iš šalutinio kelio, sustojo prieš kelio ženklą „STOP“ (b. l. 24, 25, 26). Priešingai nei teigia apeliantas, iš byloje esančių Eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 27, 28), Kelių eismo įvykio apžiūros protokole (b. l. 29-32) užfiksuotų įvykio aplinkybių ir įvykio fotonuotraukų (b. l. 33-34, 35) matyti, kad vairuotoja A. S. neįvažiavo į dviračių juostą, o jį pamačiusi, saugiai sustojo praleisti dviratininko. Apygardos teismas pažymi, jog jokio kontakto tarp automobilio ir dviračio nebuvo, o prieš nuvirsdamas nuo dviračio nelygiareikšmių kelių sankryžoje, nukentėjusysis juo važiavo (ne stovėjo ir pan.). Taigi dviratininkas kliūtimi vairuotojai nebuvo, todėl jis nepagrįstai įžvelgia KET 160 punkte nustatyto draudimo – įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui, pažeidimą vairuotojos veiksmuose.
8. Nors nukentėjusysis važiavo pagrindiniu keliu jame esančia pažymėta dviračių juosta, tačiau tai savaime nereiškia, jog jam netaikytinas imperatyvus, KET 59 punkte nustatytas reikalavimas dviračių vairuotojams – artėjant prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalomai sumažinti važiavimo greitį ir tęsti judėjimą tik įsitikinus, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. Apeliantas neįvertina aplinkybės, jog jis dviračiu kirto nelygiareikšmę kelių sankryžą, įvažiavo į ją nesaugiai, nesumažinęs greičio. Todėl tai, o ne visureigį vairavusios A. S. veiksmai lėmė dviratininko krytį sankryžoje. Beje, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog dviračio ir (ar) automobilio stabdymo žymių nėra (b. l. 31). Taigi į pakankamai plačią dviračių juostą A. S. neįvažiavo, kelio apeliantui automobiliu neužtvėrė bei jo apskritai nekliudė, o saugiau sustojo praleisti jo važiuojančio dviračio juosta. Apeliantas, apygardos teismo vertinimu, turėjo visas galimybes saugiai kirsti sankryžą, tačiau tikėtina pernelyg išsigando lėtai artėjusio ir prie dviračių juostos sustojusio visureigio. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, jog vairuotoja pažeidė dar ir KET 154 punkto reikalavimą – nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
9. Remdamasis tuo, kas anksčiau išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo išvados yra pagrįstos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, juridiškai motyvuotos. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir nukentėjusiojo T. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.