Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2022 m. sausio 6 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Aurelija Vaitelytė 2022 m. sausio 6 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl to, kad A. S., vairuodama transporto priemonę, įvažinėdama į nelygiareikšmę kelių sankryžą iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu, dviračių juosta važiuojančiam dviračio vairuotojui, ko pasėkoje dviračio vairuotojas staigiai stabdydamas ir siekdamas išvengti susidūrimo parvirto ant važiuojamosios kelio dangos ir susižalojo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena motyvuojant tuo, jog nenustatyti ANK 423 straipsnio 2 dalies sudėties elementai.

2021 m. lapkričio 14 d., 10.57 val., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato užregistruotas pranešimas apie tai, kad Vytauto ir Žvejų gatvių sankryžoje automobilis kliudė dviratininką. Nuvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai surinko medžiagą, užregistravo eismo įvykį Nr. 07-21­9562174 ir pradėjo administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 21150299804 pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį (vairuodama transporto priemonę, įvažinėdama į nelygiareikšmę kelių sankryžą iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu, dviračių juosta važiuojančiam dviračio vairuotojui, ko pasėkoje dviračio vairuotojas staigiai stabdydamas ir siekdamas išvengti susidūrimo parvirto ant važiuojamosios kelio dangos ir susižalojo).

Iš 2021 m. lapkričio 14 d. vyriausiojo patrulio Edvino Balsevičiaus tarnybinio pranešimo turinio nustatyta, kad, dirbant ekipaže kartu su vyresniuoju tyrėju P. Mačiuliu, iš budėtojų gavo pranešimą apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje automobilis kliudė dviratininką. Vyras sužeistas. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo sankryžoje stovintį automobilį Honda CR-V, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priešais kurį ant kelio matėsi dviratis, šalia kurio sėdėjo vyras kruvinu veidu. Kaip vėliau buvo nustatyta minėtą automobilį vairavo A. S., kuri paaiškino, jog važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, sustojusi prie sankryžos ties (duomenys neskelbtini) gatve įsitikino, jog važiuoti saugu, pradėjo važiuoti ir įvažiavusi į sankryžą pastebėjo iš dešinės pusės dviračiu taku atvažiuojantį dviratininką, todėl ties dviračiu taku sustojo, tačiau dviratininkas staigiai stabdė ir vertėsi per dviračio priekį. A. S. teigė, jog dviratininko nekliudė, šis nuvirto pats. Dviratį vairavo T. T., kuris paaiškino, jog važiavo dviračiu taku (duomenys neskelbtini) gatve link Šventosios, ties (duomenys neskelbtini) g. matė sustojusi automobilį ir tikėjosi, kad šis jį praleis, tačiau automobilis staigiai pajudėjo, todėl T. T. staigiai stabdė ir vertėsi per dviračio priekį, automobilis jo nekliudė. Abu eismo dalyviai buvo blaivūs.

Iš 2021 m. lapkričio 29 d. dviračio vairuotojo T. T. paaiškinimo nustatyta, kad jis apie 10.50 val., važiavo jam priklausančiu dviračiu nuo Palangos miesto centro (duomenys neskelbtini) gatve, įrengta dviračių juosta, arčiau dešiniojo krašto taip kaip reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles. Artėjant prie (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžos, maždaug likus 20-30 metrų iki sankryžos, pastebėjo nuo jūros pusės (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) gatve stovintį automobilį „Honda”. T. T. važiavo toliau tiesiai žvalgydamasis ar nėra kliūčių, kai įvažinėjant į sankryžą pamatė minėtą automobilį, kuris jau buvo prie pat važiuojamosios dviračių juostos, todėl siekdamas susidūrimo staigiai stabdė dviratį, ko pasėkoje persivertė per dviračio priekį, nukrito ir susižalojo. Negalėjo nurodyti, ar susidūrė su automobiliu „Honda“, nes po nukritimo smulkiai aplinkybių nepamena.

Iš 2021 m. lapkričio 14 d. A. S. paaiškinimo nustatyta, kad važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve, priartėjus prie (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžos, sustojo prie „Stop“ kelio ženklo, apsižvalgė ir, nepastebėjusi jokių eismo dalyvių, po truputį įvažinėjo į sankryžą (duomenys neskelbtini) gatve. Tačiau privažiavus prie dviračių juostos pastebėjo, kad link jos iš dešinės pusės parvažiuoja dviratininkas, todėl iš karto sustojo priešais dviračių juostą, bet dviratininkas staigiai stabdė ir vertėsi netoli jos automobilio. Pasak A. S. ji dviratininko nekliudė, o ir dviratininkas į jos automobilį neatsitrenkė.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš surinktos medžiagos nustatyta, kad eismo įvykio metu susidūrimo tarp dviratį vairavusio T. T. ir automobilį vairavusios A. S., nebuvo. A. S., įvažinėdama į sankryžą, buvo sustojusi įsitikinti, ar įvažiuoti į sankryžą saugu, tai įrodo ir T. T. paaiškinimas, o įvažiavusi į sankryžą ir pastebėjusi dviračiu artėjantį T. T., sustojo prie dviračių juostos tam, kad jį praleistų. Iš įvykio vietos schemos ir nuotraukų nustatyta, kad A. S. net nebuvo įvažiavusi į dviračių juostą, automobilis sustojo ant linijos, sudarytos iš kvadratų, žyminčios vietą, kur dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį, dviračių juostos plotis 3 metrai, todėl T. T. nebuvo trukdoma saugiai kirsti važiuojamąją dalį.

Remiantis ANK 423 straipsnio 2 dalimi (2017 m. liepos 1 d. redakcija), administracinė atsakomybė asmeniui kyla už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas sukelia jos valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnį pavojaus šaltinį. Administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad pripažinti, jog A. S. ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, todėl buvo pagrįstai konstatuota, jog šiuo atveju nėra padarytas administracinis nusižengimas, todėl, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį nutraukta. Be to, T. T. pagal Kelių eismo taisyklių 59 punktą, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, privalėjo sumažinti važiavimo greitį ir galėjo tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu. Įvykio aplinkybės ir T. T. pateikto medicinos įstaigos išrašo įrašai apie jam nustatytus sužalojimus, rodo, kad nebuvo laikytasi Kelių eismo taisyklių 59 punkto reikalavimo.

Susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs skundžiamą pareigūnės nutarimą, Pareiškėjo skunde ir Institucijos pateiktame atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes bei teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas kruopščiai įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia Institucijos padarytų išvadų ir tėra pareiškėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų naikinti skundžiamą nutarimą.

Institucija, nutarimu nusprendusi nutraukti administracinio nusižengimo bylos tyrimą ir vertindama egzistuojant ANK 591 straipsnio 1 punkte numatytą pagrindą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), siekiant patikrinti pareiškime nurodytas aplinkybes apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, vertino surinktus eismo dalyvių paaiškinimus bei pateiktą tarnybinį pranešimą ir jų pagrindu surašė motyvuotą nutarimą. Taigi, matyti, jog nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną priimtas išsamiai ištyrus įvykio aplinkybes, taip pat surinkus objektyvius duomenis, kad nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, juos visus įvertinus, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir jų visumą.

Atskirai pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) ir Kelių eismo taisykles eismo dalyvių elgesys yra grindžiamas savitarpio pagalba ir atsargumu (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, Kelių eismo taisyklių 4 punktas). Eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles, taip pat privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2, 5 dalys, 13 straipsnio 12 dalis, Kelių eismo taisyklių 5 ir 9 punktai).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Aurelijos Vaitelytės 2022 m. sausio 6 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2022 m. sausio 6 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą ir T. T. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.