Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2022-01-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-24-288/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-01-17
Bylos Nr.
II-24-288/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01813-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Liuba Kymantienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. S.
Institucija
Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-24-288/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01813-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. sausio 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,Sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant pareiškėjui A. S.,nedalyvaujant Kauno apskrities VPK KPV AVS atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. skundą dėl Kauno apskrities VPK KPV AVS vyresniosios specialistės K. K.-V. 2021 m. lapkričio 16 d. (toliau – Institucija) nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21144795636.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities VPK KPV AVS vyresniosios specialistės K. K.-V. 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimu A. S. paskirta 75 eurų bauda, už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 18 d. 12.49 val., (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokia veika pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 73.7; 167 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. su Institucijos 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydamas panaikinti nutarimą. Skunde nurodė, kad su nutarimu jis nesutinka. 2021 m. lapkričio 16 d. Institucija priėmė nutarimą Nr. 20-ANR_N-14447-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21144795636, kuriuo nutarė pripažinti pareiškėją padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, paskirti jam 75 Eur baudą.

2021 m. lapkričio 16 d. nutarime Institucija nenustatė pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, kai po administracinio nusižengimo protokolo 2021 m. rugsėjo 18 d. surašymo dienos, jis pateikė 2021 m. rugsėjo 20 d. prašymą dėl vaizdinės medžiagos išrašo išdavimo. Vaizdinės medžiagos išrašas buvo išduotas 2021 m. spalio 13 d. Išanalizavus pateiktą vaizdinę medžiagą 2021 m. spalio 14 d. pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į administracinio nusižengimo protokolą surašiusią Instituciją dėl paaiškinimo apie nurodytą pažeidimą. Tačiau Institucija į tokį pareiškėjo paaiškinimą neatsižvelgė, o savo sprendimo motyvų ir argumentų skundžiame nutarime neišdėstė.

Pareiškėjas nurodo, kad ANK 417 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pažeidimą šalinančios aplinkybės yra KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 KET 166 punkte nurodyta, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti KET taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas (vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui), leidžiama važiuoti toliau.

Pažymi, kad iš Institucijos pateiktos vaizdinės medžiagos matyti, kad įvažiuota į sankryžą akimirksniu užsidegus geltonam šviesoforo signalui, esant labai arti šviesoforo bei bandant sustabdyti (matomi veikiantys stabdžių žibintai), tačiau nenorint sukelti avarinės situacijos staigiai stabdant ir sustojant vidurį gatvių sankirtos, manevras buvo baigtas. Taipogi iš pateiktos medžiagos matyti, kad raudonas šviesoforo signalas įsijungė jau praktiškai išvažiavus iš reguliuojamos sankryžos. Iš to galima preziumuoti, kad pro geltoną šviesoforo signalą buvo pravažiuota jam tik užsidegus. Tai patvirtina dėstomą poziciją ir galimybę taikyti KET 166 punkte įtvirtintą išimtį. (duomenys neskelbtini) yra viena judriausių gatvių (duomenys neskelbtini), vairuotojų srautas didelis ir dažnai vairuotojai važiuoja didesniu nei leistina greičiu, ko pasėkoje staigus stabdymas tikėtina galėtų sukelti avarinę situaciją. Įstatymų leidėjas tikslingai įtvirtino minėtą normą, kuria būtų galima daryti išimtį išskirtiniais atvejais, kada vairuotojai nepiktnaudžiaudami situacija, vengdami avarinės situacijos užbaigia manevrą.

Taip pat pažymi, kad ankščiau nėra turėjęs šio pobūdžio KET taisyklių pažeidimų, vairuoja atsakingai ir per visą vairavimo istoriją turi keletą smulkių administracinių pažeidimų, todėl prašo panaikinti 2021 m. lapkričio 16 d. Institucijos priimtą nutarimą Nr. 20-ANR_N-14447-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21144795636.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo A. S. skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad nesutinka su atsiliepime nurodytais argumentais, kad iš paskos jo automobilio nėra kito automobilio, kuris net vaizdo įraše matyti, kad automobilis važiavo iš paskos. Taip pat pažymėjo, kad iš vaizdinės medžiagos negalėjo nubausti dėl KET, kadangi nėra matyti papildomo šviesoforo signalo. Įvykio dienos nepamena, tačiau 14 metų turi vairuotojo pažymėjimą ir yra tvarkingas vairuotojas. Prašo policijos priimtą nutarimą panaikinti, nes stabdė degant geltonam šviesoforui, tačiau užbaigė manevrą. Pareiškėjas nurodė, kad sukant į dešinę pusę yra šviesoforas, todėl ties juo jis sustabdė ir pabaigė manevrą. Taip pat nurodė, kad pareigūnų darytose foto nuotraukose nėra užfiksuotas papildomas šviesoforas, kuris galimai degė žalios spalvos.

Peržiūrėjus teismo posėdžio metu kompaktiniame diske esančias foto nuotraukas, matyti, kad dešinėje kelio pusėje matomas pareiškėjo automobilis. Matomi kelio ženklai bei šviesoforai, kurie įrengti priešais atvažiuojančias transporto priemones, tačiau foto nuotraukose nėra užfiksuotas papildomas šviesoforas, kuris pareiškėjo teigimu, įrengtas dešinėje pusėje. Vaizdo įraše matyti, kad pagrindiniame kelyje, degant geltonam šviesoforo signalui pareiškėjas važiavo į dešinę pusę. Vaizdo įraše nėra matyti papildomo šviesoforo, esančio dešinėje pusėje. Pareiškėjo patekta teismo apžiūrai telefone esanti foto nuotrauka įrodo, kad įvykio vietoje, dešinėje pusėje yra įrengtas papildomas šviesoforas.

Atsiliepimas

Institucijos atstovė savo atsiliepime į skundą nurodė, kad iš A. S. skundo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu 20-ANR N-14447-2021. A. S. mano, jog turėjo teisę įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) sankirtą šviečiant geltonam šviesoforo signalui, nes buvo arti šviesoforo ir staigus stabdymas galėjo sukelti avarinę situaciją. Prašo taikyti KET 166 punkte įtvirtintą išimtį. Iš vaizdo įrašo fotonuotraukų matyti, kad 2021 m. rugsėjo 18 d. A. S. vairuojamas automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užsidegus geltonam (draudžiamam) šviesoforo signalui prie artėjančios „STOP“ juostos nesustoja, įvažiuoja į sankirtą, tęsia manevrą ir užbaigia jį jau degant raudonam šviesoforo signalui.

KET 73.7 punktas įtvirtinta, kad „geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis“.

KET 167 punkte numatyta, kad „kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai“.

Išimtis iš taisyklės numato galimybę degant geltonam (draudžiamam) šviesoforo signalui važiuoti toliau jei automobilis įvažiavo į sankirtą dar degant žaliam šviesoforui signalui, arba jei staigus stabdymas gali sukelti avaringą situaciją.

Iš surinktų duomenų matyti, kad automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas užsidegus geltonam (draudžiamam) šviesoforo signalui prie artėjančios „STOP“ juostos nesustoja, įvažiuoja į sankirtą, tęsia manevrą ir užbaigia jį jau degant raudonam šviesoforo signalui.

Taip pat iš surinktos medžiagos matyti, kad už automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nėra jokių kitų automobilių dėl kurio staigaus stabdymo galėtų kilti avarinė situacija.

Esant šioms aplinkybėms, Institucijos atstovas mano, kad Institucijos administracinio nusižengimo byla ROIK 21144795636 buvo nagrinėjama objektyviai, o paskirta administracinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ką numato ANK 34 straipsnis, todėl prašoma A. S. skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2021 m. lapkričio 16 d. priimtą nutarimą 20-ANR N-14447-2021.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Skundas išnagrinėtas atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2 AT-14-139/2016).

Nustatyta, kad nutarimu A. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 18 d. 12.49 val., (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokia veika pažeidė KET, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 73.7; 167 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).

ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. Minimame straipsnyje numatytų pažeidimų sudėtys yra formalios, todėl jie gali būti padaromi tik tiesiogine tyčia.

Teismas pažymi, kad kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. ANK 7 ir 8 straipsniuose, įtvirtinančiuose kaltės formas ir rūšis, apibūdinami kiekvienai kaltei – vientisam psichiniam procesui, santykiui su daroma veika ir jos padariniais – būtini, neatskiriamai kartu egzistuojantys ir vienas kitą lemiantys intelektinis bei valinis elementai. Kaip minėta, apibūdinant veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, intelektinis tiesioginės tyčios elementas pasireiškia ANK uždraustos pavojingos veikos pobūdžio suvokimu, o valinis elementas pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-41-699/2018).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl jo kaltės padarius ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą būtina nustatyti, ar jo veikoje yra minėto administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia prieiti prie išvados, kad jis tyčia įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus policijos uždaviniai yra administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas, eismo automobilių keliais priežiūra. To paties įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 15 punktuose numatyta, jog policija pagal kompetenciją įgyvendina administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 2 ir 3 punktus pareigūnai privalo sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui. Taigi, nagrinėjamu atveju matyti, jog Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą byloje, pasirinko pasyvią poziciją, teismo posėdyje nedalyvavo, papildomų įrodymų dėl A. S. kaltės neteikė, atsiliepime formaliai nurodė, kad įvertinus surinktus įrodymus, mano, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, teisingai kvalifikavo padarytą nusižengimą, paskyrė nuobaudą, kuri atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus bei atsiliepime pažymi, kad automobilio BMW valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas užsidegus geltonam (draudžiamam) šviesoforo signalui prie artėjančios „STOP“ juostos nesustoja, įvažiuoja į sankirtą, tęsia manevrą ir užbaigia jį jau degant raudonam šviesoforo signalui.

Taip pat nurodo, kad iš surinktos medžiagos matyti, kad už automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nėra jokių kitų automobilių dėl kurio staigaus stabdymo galėtų kilti avarinė situacija (b. l. 18-19).

Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad sprendimas pripažinti asmenį kaltu yra grįstas išimtinai vienintelėmis esančiomis foto nuotraukomis, kuriose matoma, kai (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo, degant virš pagrindinės gatvės esantiems draudžiamiems šviesoforo signalams, tačiau pateiktuose foto nuotraukose nesimato papildomo šviesoforo, kai pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio vietoje yra papildomas šviesoforas (administracinio nusižengimo medžiaga b. l. 11-13). Kitų A. S. kaltę patvirtinančių įrodymų administracinio nusižengimo byloje nėra, tačiau pažymėtina, kad Institucijos atsiliepime nurodoma, kad iš surinktų duomenų matyti, kad automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas užsidegus geltonam (draudžiamam) šviesoforo signalui prie artėjančios „STOP“ juostos nesustoja, įvažiuoja į sankirtą, tęsia manevrą ir užbaigia jį jau degant raudonam šviesoforo signalui (b. l. 18-19). Pateiktos foto nuotraukos patvirtina pareiškėjo abejones, kadangi nėra matyti papildomo šviesoforo signalo. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad sukant į dešinę pusę yra įrengtas šviesoforas, todėl ties juo jis sustabdė ir pabaigė manevrą. Taip pat nurodė, kad pareigūnų darytose foto nuotraukose nėra užfiksuotas papildomas šviesoforas, kuris galimai degė žalios spalvos.

Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnė surašydama administracinio nusižengimo protokolą, kilus bet kokioms abejonėms dėl administracinio nusižengimo padarymo, gavus pareiškėjo prašymą dėl vaizdinės medžiagos pateikimo (b. l. 1) bei 2021 m. spalio 13 d. pateiktu pareiškėjo prašymu dėl administracinio nusižengimo panaikinimo, nevyko į įvykio vietą ir neapžiūrėjo įvykio vietos, nesurašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame būtų fiksuotas ne tik pagrindinėje gatvėje esančio šviesoforo signalas, bet ir galimai esančio dešinėje pusėje šviesoforo signalas. Institucijos pareigūnė gavusi pareiškėjo prašymą, privalėjo tinkamai, siekiant išsklaidyti bet kokias dėl administracinio nusižengimo padarymo kylančias abejones ir imtis veiksmų, kad būtų atliktas visapusiškas ir išsamus tyrimas, turėjo objektyviai ir visapusiškai ištirti atvykę į įvykio vietą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė apžiūrai savo asmeniniame telefone nufotografuotą dešinėje pusėje esantį įrengtą šviesoforą, kurio administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra nurodyta. Pareiškėjas skunde nurodo, jog administracinio nusižengimo nutarimas priimtas neteisėtai, todėl prašo panaikinti.

Pažymėtina, kad įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ANK 609 straipsnis). Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos pareiga yra tinkamai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, kaip to reikalauja ANK 609 straipsnio nuostatos.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme laikytina administracinio teisės nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005).

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas bei nutarimas priimtas vadovaujantis skaitmeninėmis foto nuotraukomis, kurių informacijos išsamumas nėra patikrintas. Susipažinus su skundžiamu nutarimu taip ir lieka neaišku dėl kokių konkrečių administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visumos A. S. pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį pažeidus KET 73.7; 167 punktų reikalavimus.

Byloje esant tiek kaltinančių, tiek teisinančių duomenų, teismas privalo išanalizuoti visus įrodymus ir remdamasis įstatymu, vidiniu įsitikinimu bei teisine sąmone nuspręsti, kokiais duomenimis vadovaujantis byloje turi būti priimtas sprendimas. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms padaryti. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismų praktika patvirtina, kad tokiu atveju ypač svarbu visapusiškai ir objektyviai įvertinti byloje surinktus faktinius duomenis, ištirti galimus jų prieštaravimus, nuoseklumą, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įvertinti įrodymų šaltinių patikimumą. Tik atlikus šiuos veiksmus galima tinkamai įvertinti, ar byloje surinktų įrodymų pakanka teisiškai reikšmingiems faktams konstatuoti. Negalima pagrįsti savo sprendimo įvairiomis prielaidomis, spėliojimais, kitokio pobūdžio išvedžiojimais apie bylos aplinkybes.

Teismas daro išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. S. 2021 m. rugsėjo 18 d. 12.49 val., (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui ir pažeidė KET, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 73.7; 167 punktų reikalavimus.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgus į tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, nustatytina, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas.

Taip pat, pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas dirbti darbo už administracinį nusižengimą tiriančius subjektus. Teismo aktyvumas pasireiškia tik byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu (pvz., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-2812-660/2018; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-733-387/2015).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis ir šiuo atveju nėra pakankamai duomenų bei įrodymų padaryti išvadai, jog buvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje požymių, todėl atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir A. S. skundas tenkintinas, nes veiksmuose nėra nusižengimo požymių ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniais,

nutaria:

A. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K.-V. 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-14447-2021 (ROIK:21144795636) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylos ROIK:21144795636 dokumentus nutarimui įsiteisėjus grąžinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Liuba Kymantienė