Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-756-831/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-13
Bylos Nr.
1-756-831/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10250-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalijus Krivičius
Kaltinamasis
I. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-756-831/2021Proceso Nr. 1-01-1-10250-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 13 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant G. B.,

dalyvaujant prokurorui R. M.,kaltinamajam I. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281-1 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. V. 2021-04-03, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini) sav., esančio namo kieme, vairuodamas savo automobilį „VW Tauran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė autoįvykį, kurio metu nežymiai apgadino R. Č. automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tuo vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281-1 str. 1 d.

Kaltinamasis I. V. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino visiškai. Parodė, kad tą dieną nevairavo tos mašinos, o kad buvau išgėręs tai taip. Parėjo į kiemą nuo prūdo ir rado policiją ant kiemo. Sesuo policijai pasakė, kad jis vairavo, o ten mama važiavo tą dieną, norėjo važiuoti pas draugę ir tik vakare dukrai pasisakė, o sesuo pagalvojo, kad jis vairavo.

Tą rytą grįžo apie 5 val. ryto su taksi, nuėjo numigti ir kažkur iki 8.30 val. miegojo, po to paklausė sesės ar turi ko išgerti. Ji davė, su sultimis išgėrė kokteili. Buvo degtinės pusė butelio, kurios talpa 0,5 l. Išgėrė kokteilių su sultimis ir nuėjo prie prūdo. Gal kokia 20 minučių ten prabuvo, galėjo būti apie 10 val. Prie prūdo ėjo taip pažiūrėti, kartais žuvis pašeria, bet tą kartą nešėrė.

Jis turi automobilį „VW Passat“, bet jis stovi nes draudimas pasibaigęs, dar turi traktorių ir „VW Tauran“. „VW Tauran“ visą laiką stovėjo kieme, prie garažo durų, priekiu į garažo duris. Kai ėjo prie prūdo mašina ten ir stovėjo. Kai grįžo į kiemą policija jau buvo. Jis prie prūdo prabuvo apie 20 minučių. Eidamas ten nieko nesutiko, su niekuo nesikalbėjo. Gyvena namuose sesuo ir jos trys vaikai, mama ir jis. Vaikai mažiukai. Nei su mama, nei su sese eidamas prie prūdo nekalbėjo, jo mašinos niekas neprašė. Sesuo turi „Audi A4“. Ji stovėjo prie įvažiavimo, nes kieme vietos daugiau nėra. Nuo jo mašinos jos mašina buvo gal 10 metrų atstumu. Prūdas nuo namų gal 30 metrų, gal daugiau. Kiemas nuo prūdo nesimato pilnai, kampas kiemo nebent matyti, žiūrint kaip stovėsi.

Kai pamatė pareigūnus nesuprato kas darosi, o jį kaltino, kad vairavo. Sesuo iškvietė policiją, sakė, kad jis vairavo ir sakė prisipažinti, kad vairavo. Pamatė pareigūnus kai parėjo į kiemą. Sesės mašina kieme buvo. Kai atėjo į kiemą pirmiausiai su sese kalbėjo, ji sakė, kad jis vairavo, jis pasakė, kad nevairavo. Ji iškvietė policiją, jis matė, kaip ji skambino ir iškvietė pareigūnus. Kai parėjo į kiemą ji iškvietė policiją, ji skambino ir tuo pačiu labai greitai atvažiavo pareigūnai. Kai ji skambino tai dar pareigūnų iš pradžių nebuvo. Kai tik parėjau sesuo išėjus kieme buvo ir sakė, kad jis atsimušė į jos mašiną ir tada ji paskambino policijai, ir jie greitai atvažiavo.

Mašinos buvo tose pačiose vietose. Kai ėjo prie prūdo jo mašina stovėjo prie garažo, o jos prie išvažiavimo, kai grįžo mašinos stovėjo taip pat. Sesuo sakė, kad jis atsitrenkė į jos mašiną „Audi A4“. Jis neapžiūrėjo jos mašinos, nekreipė dėmesio, sakė, kad neatsitrenkė ir jam neįdomu. Nežiūrėjo nei sesers automobilio, nei savo. Kai atvyko pareigūnai sakė, kad jis važiavo, pasakė, kad ne. Jam tada liepė pūsti, atsisakė nes pasakė, kad nevairavo. Kol buvo pareigūnai sesuo visą laiką irgi buvo kieme, jis irgi buvo. Po to kai nepūtė apžiūrėjo automobilį. Jo dar prašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, atsisakė pūsti ir po to iškvietė traliuką. Jo mašinai nieko nebuvo padaryta. Daugiau automobilių ant kiemo nebuvo, „VW Passat“ už tvarto pastatytas. Kieme yra daugiau pastatų, tai malūnas, buvęs tvartas didelis su malkine, pašiūrė, du garažai. Mama irgi pasakė, kad jis vairavo, jis pasakė, kad ji pati vairavo ir bijojo prisipažinti. Ji buvo tik išlindusi, visą laiką kieme nebuvo. Kai traliukas išsivežė jo mašiną, ji jį irgi kaltino, kad vairavo.

Kai pareigūnai išsivežė mašiną, kai jie jau išvažiavo, mama sakė, kad buvo išsigandusi ir todėl taip pasakė. Dar pasakė jis jai, kad gražiai pridirbo. Ji tą dieną norėjo važiuoti pas draugę. Ar anksčiau mama vairavusi jo mašiną nežino, namie rakčiukai būdavo. Sakė, kad anksčiau nevairavusi jo mašinos, metai laiko jau nevairavusi nes savo transporto priemonės neturi, o kai reikėdavo pas daktarus ar kur tai jie pavėžindavo. Sesuo neprašė atlyginti jai jokios žalos. Dabar jo mašina aikštelėje. Teises jis turėjo ir dabar važinėja, nesustabdyta teisė vairuoti. (b.l. 158-159).

Kaltinimą I. V. pagrindžia liudytojų parodymai, kiti rašytiniai bylos duomenys:

Liudytoja R. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną mama pasakė, kad brolis atsitrenkė į jos mašiną. Iš pradžių dar nebėgo pažiūrėti, po kurio laiko pažiūrėjo ir pamatė, kad į jos „Audi“ atsitrenkė. Bet mama išsigandus buvo, susimaišė, pasirodo, kad ji pati atsitrenkė. Ji irgi kažkaip susimaišiusi, išsigandusi pakvietė policiją.

Jos mama R. V.. Viskas buvo balandžio 3 dieną, kuri valanda buvo, kai mama pasakė, tiksliai neatsimena. Buvau apklausta policijoje ir tada viską geriau atsiminė. Mama jau daug laiko nevairavusi.

BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka pagarsintas R. Č. liudytojo apklausos protokolas (b.l., 27-28, 32-33), kuriame užfiksuota, kad ji su motina R. V. ir broliu I. V. gyvena motinos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2021-04-03 apie 10.00 val. I. V. buvo atėjęs pas ją į kambarį ir prašė išgerti, todėl ji nieko neįtardama savo broliui davė 0,5 l talpos butelį degtinės, kurį jis išgėrė. 2021-04-03 apie 11.00 val. jai būnant minėtų namų antrame aukšte, staiga ją pašaukusi motina pasakė, kad I. važiuodamas su automobiliu „VW Tuoran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jos kieme stovintį automobilį „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tai išgirdusi ji nuėjusi į kiemą rado akivaizdžiai neblaivų brolį I. V. bei apgadintą savo automobilio dešinės pusės galinį sparną ir bamperį. Tai pamačiusiu bandė kalbėtis su broliu, kuris jai nieko nesakė, tik tyčiojosi. Toliau jai aiškinantis automobilio apgadinimo aplinkybes su motina ši nurodė, jog Ignas kieme važiuodamas automobiliu „VW Tauran“ atbulas atsitrenkė į jos kieme stovėjusį automobilį. Taip pat parodė, jog tai pamačiusi ši ištraukė raktelius iš automobilio. Kadangi brolis su ja „nesileido į kalbas“, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams I. V. atsisakė tikrintis girtumą. Šiuo metu jokių pretenzijų broliui neturi

Pagarsinus parodymus R. Č. paaiškino, kad Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tvirtina juos.

Po įvykio, jau kai davė parodymus policijoje, jai niekas negrasino, savaime išsiaiškino, niekas neprašė jos keisti parodymų. Tą dieną dar buvo išvažiavusi.

Alkoholio broliui davė ryte, valandos neatsimena, apie 9 val. Davė 0,5 l talpos butelį, bet jis buvo jau nepilnas. Iki to momento kai mama pasakė, kad brolis atsimušė ji nebuvo išėjusi į kiemą. viršuje buvo su vaikais. Jos mašina stovėjo prie įvažiavimo, prie kiemo, o brolio kieme, prie malkinės, pačiame kieme. Kieme yra garažas, malkinė, buvęs tvartas, ten šalia viskas.

Kai mama pasakė, ji išėjo į kiemą, brolis buvo savo kambaryje, nebuvo jo kieme. Jo kambarys apačioje, pirmame aukšte. Kai išėjo į kiemą, jos mašina stovėjo kaip ir buvo pastatyta, o jo mašina buvo privažiavusi prie jos mašinos. Kas po to patraukė jo mašiną ji nematė. Tada pradėjo su broliu aiškintis, šnekėtis. Jis buvo kambaryje, paklausė ar jis įvažiavo į jos mašiną. Jis sakė, kad ne jis. Po to ji sakė, kad jis bent savo draudimą pasakytų, kad galėtų paskambinti ir užpildyti draudimą. Jie kažkaip nesusitarė ir tada ji iškvietė policiją. Mama irgi buvo išsigandusi, visi buvo išsigandę. Mama jau seniai važiavusi už vairo. Su jos mašina, su brolio mašina ji nevažiavusi. Tą dieną mama norėjo važiuoti iki draugės, ji visada praneša kur važiuoja. Ji būtų važiavusi su brolio mašina, turi teises. Kam jai meluoti tokius dalykus, ji neišsigalvoja. Mama jos prieš tai prašė nuvežti pas draugę, bet ji jai sakė, kad neveš ir ji pati būtų vairavusi. Nuvežti pas draugę prašė tą pačią dieną, ryte.

Pagalbos centrui skambino nes norėjo paprašyti, kad jie padėtų užpildyti deklaraciją dėl eismo įvykio. Po to pati nuvažiavo į draudimą, dar prieš atvykstant pareigūnams. Po to jai paskambino iš pagalbos centro ir pasakė, kad tuoj atvažiuoja ir tada ji greitai grįžo namo.

Pagalbos centrui susimaišiusi pasakė, kad vairavo brolis, mama jai taip pranešė, pati išsigandusi buvo. Ir kai atvyko pareigūnai kalbėjo su jais, pasakė jiems, kad brolis vairavo. Sakė, kad mama jai taip sakė, kad vairavo brolis.

Apklausiant policijoje jei sakė, kad mama negalėjo vairuoti nes buvo namo viduje, tai taip, ji buvo kambaryje su jos mažiuku vaiku. Vaikas buvo su močiute, ji jo vieno nepalieka.

Ji asmeniškai nematė kas vairavo automobilį. Kad mama buvo su vaiku ir nevairavo tvirtina.

Pretenzijų dėl žalos neturi. Ar buvo apgadintas brolio automobilis neatkreipė dėmesio. Kiemas pas juos lygus. (b.l. 159-160)

Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad ji kalta, susiginčijo juodu, o ji yra kalta. Trisdešimt devynis metus išvažinėjo ir pirmą kartą toks įvyksi pasidarė. Įsėdusi į kitą mašiną susimaišė ir nieko baisaus nepadarė, buferis nuplyšo ir viskas.

Tą dieną sūnus parvažiavo su taksi apie 4.30 val., ji dar miegojo. Po to sūnų pamatė kai prašvito, visada pyksta ant jo kai būna išgėręs. Visada su juo kalbasi, tą rytą jis dar buvo neišsipagiriojęs. Kad tą dieną namuose būtų gėręs nematė.

Ji buvo su mažiukais vaikučiais namuose, kambaryje ir sūnus iš pradžių buvo namuose, o po to išėjo, dar girtas buvo. Kai jis išėjo į kiemą ji padėjo vaiką į lovytę ir išėjo jam iš paskos, kad niekur nelįstų. Mašinos rakčiukai buvo ant pečiaus padėti tai dar ir dėl to, kad nepaimtų rakčiukų ir nevažiuotų išėjo paskui jį. Išėjusi paskui jį į kiemą paėmė iš jo rakčiukus, jis stovėjo prie mašinos ir rūkė, norėjo išsivalyti mašiną, nieko nedarė tik stovėjo. Ji galvojo į kaimą nuvažiuoti, bet jai nepasisekė, atsirėmė į tą mašiną ir viskas. Čia tą pačią dieną sugalvojo važiuoti į kaimą, kai paėmė rakčiukus iš sūnaus ir galvojo važiuoti. Dukrai nieko nesakė, ji būtų pasiėmusi tą vaikutį, buvo tik ant aukšto užlipusi.

Po to jai šokas buvo, išsigando, pirmas atvejis toks per trisdešimt devynis metus tai jai buvo baisus šokas. Važinėjo anksčiau tik su savo mašina, čia buvo pirmas kartas kai sėdo į kitą mašiną. Dukros neprašė jos nuvežti. Ji pripratusi buvau su „Žiguliu“, „Škoda“ važinėjusi. Dukros mašina stovėjo kieme, atsirėmė užpakaliu į jos automobilį. Paskui pavažiavo į priekį ir išsigando, sugadino jai Velykas. Dukrai pasakė, o ji kaip visada jos iki galo neišklauso. Pasakė jai, kad atsirėmė į jos mašiną. Ji suisterikavo, neišsiaiškinus visų aplinkybių išlėkė kažkur, sakė, kad į draudimą, o po to iškvietė policiją. Ji uždara, jai visko nesipasakoja. Iš namų, būdama namuose, dukra niekam neskambino. Kai ji atsitrenkė sūnus buvo ant kiemo, pabarė ją „ką mama padarei“.

Niekada nesakė, kad sūnus stumdė mašiną, jis norėjo tik ją išsisiurbti

BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka pagarsintas R. V. liudytojo apklausos protokolas (b.l., 36-37, 41-42 ), kuriame užfiksuota, kad kartu su ja jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) gyvena dukra R. Č. ir sūnus I. V.. 2021-04-03 apie 5.00 val. jos neblaivus sūnus su taksi grįžo namo. Apie 4.00 val. ji pastebėjo, kad jos neblaivus sūnus kieme stumia savo pilka automobilį, nes norėjo išsivalyti. Tai pamačiusi ji padėdama sėdo už automobilio vairo norėdama šį pastumti kliudė dukros automobilį, nors smūgio nejautė. Apie tai ji pranešė dukrai, kuri supykusi iškvietė policijos pareigūnus. Dukra policijos pareigūnus iškvietė dėl išgąsčio, nes buvo apgadintas šios automobilis. Vėliau ji parodė, kad pareigūnams įvykio vietoje nurodė, jog ji vairavo automobilį su kuriuo atsitrenkė į kitą automobilį. Per 40 metų ji pirmą kartą sumaišė bėgius. Važiavo, nes norėjo vykti į kaimą. Sūnus buvo tik lauke prie automobilio ir niekur su šiuo nevažiavo, nes neblaivus niekad nevairuoja. Dukros automobilį apgadino ji, o ne sūnus Ignas, toliau duoti parodymus prieš sūnų atsakė. Akistatos su E. P. metu nurodė, jog pareigūnei ji tokių aplinkybių, jog sūnus vairuotų automobilį nenurodė ir ši meluoja, toliau duoti bent kokius parodymus atsisakė

Pagarsinamas apklausos protokolus R. V. parodė, kad niekam nesakė, kad ji padėjo stumti automobilį, kad stūmė. Ji nedamato, neperskaitė visko ir pasirašė. Kai sklerozė užspaudžia smegenis tai neatsimena, visko negali atsiminti. Dabar tik irgi atsiminė, kad sūnus kambaryje buvo, o policijoje to net nepasakė. Tik dabar kai viską suvokė prisiminė, kad sūnus buvo su ja kambaryje ir tik po išėjo. Sūnus niekada nevairuodavo išgėręs, o kas darėsi Britanijoje ji nieko nežino, ji ten nebuvo. Niekas jos neprašė ir negrasino duoti kažkokių kitokių parodymų. Viską pasakė savo valia. Reikia tikėti labiau jos parodymais, o ne dukros, ji susimaišė gal, visada turi būti jos viršus. (b.l. 160-161)

Liudytoja E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 metų balandžio pradžioje dirbo Marijampolės AVPK Vilkaviškio PK reagavimo skyriuje su kolega A. R. kai pirmoje dienos pusėje gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), įvykęs eismo įvykis ir lyg buvo minimas girtas vairuotojas, bet tiksliai tvirtinti to negali. Įvykio vietoje, tai buvo nuosavo namo teritorija, pastebėjo du automobilius, žmonių kieme nebuvo. Kolega pasibeldė į namo duris ir jas atidarė neblaivus vyriškis, buvo piktas, reiškė nepasitenkinimą. Aiškinantis dėl ko atvyko suprato, kad pranešėjos namuose nebuvo, o neužilgo sugrįžo mergina. Suprato, kad tai brolis ir sesuo. Ji paaiškino, kad brolis stumdamas automobilį kliudė ant įvažiavimo stovėjusį jos automobilį. Jie ten pradėjo peštis ir ginčytis. Paklausė ar ji pati matė kaip viskas įvyko, ji sakė, kad mama matė. Paklausė, kur yra mama ir mergina lyg nurodė, kad ji kambaryje su jos mažais vaikais. Kolega liko su vyriškiu kieme, o ji pati užėjo į vidų. Viduje rado moterį, kuri prisistatė jų motina ir nurodė, kad mergaitė norėjo išsisiurbti mašiną, o sūnus sėdo patraukti savąją, nes ten yra elektros rozetė ir nėjo kitaip prieiti. Patvirtino, kad sūnus neblaivus niekada nevairuoja, kad tik norėjo patraukti mašiną kieme. Nurodė, kad ji pati matė kaip jis vairavo ir pati dar iš jo paėmė raktelius. Išėjo į kiemą, ten jau buvo atvykęs antras ekipažas su operatyvine grupe. Vyriškis keletą kartų atsisakė pasitikrinti blaivumą ir jam buvo išaiškinta, kad tokiu atveju bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kolegos apžiūrėjo automobilius, nurodė kurį galėjo jis vairuoti. Vyro pasakojimai neatitiko, iš pradžių jis sakė, kad sesė vairavo, o konflikto metus suprato, kad būtent ji iškvietė policiją nes jis atsisakė duoti draudimą, kad ji galėtų susiforminti dėl žalos atlyginimo. Iškvietė traliuką, žmogus buvo labai supykęs, jo mama taip pat buvo nepatenkinta, prašė neišvežti automobilio, sakė, kad neduos sūnui raktelių ir prižiūrės. Merginai pasakė, kad nesijaudintų, kad bus suformintas įvykis, duomenys perduoti draudimui. Vyras ne visus dokumentus sutiko pasirašyti. Atvažiavo traliukas ir jie išvažiavo pabaigti susiforminti įvykį.

Automobilius apžiūrėjo kolega A. R. ir už grupę atsakingi pareigūnai G. K. ir M. Ž. kiek pamena.

Tyrimo metu duotus parodymus tvirtina.

Vyriškis iš pradžių nurodė, kad vairavo sesė, o po to kad mama. Automobilio sostas buvo atitrauktas vos ne iki galinės padėties, matėsi, kad turėjo sėdėti aukštas žmogus, kad pasiektų pedalus, o mergina buvo žemesnė ir tokioje padėtyje negalėjo pasiekti pedalų.

Nukentėjusioji grįžo jau kai jie buvo atvykę ir kalbėjo su kaltinamuoju.

Apžiūrėjo „VW Tauran“, keik pamena bamperis galinis buvo apgadintas. Galinis bamperis ir kažkas kairės pusės galinio sparno lyg ir, bet labai tiksliai neprisimena jau. Automobilis stovėjo prie ūkinio pastato, ten yra įvažiavimas, po to kiemas sukasi ir labiau kieme. Šalia stovėjo dar vienas automobilis, dar kemperis buvo. Mergina aiškino, kad automobilis stovėjo prie garažo ir turėjo patraukti atbulą, kad ji galėtų privažiuoti siurbtis. To nepatraukus ji negalėjo privažiuoti siurbtis.

Matėsi, kad motina akivaizdžiai pergyvena, sesuo verkė susijaudinusi, gal neseniai buvo įsigijusi tą automobilį, o brolis negražiai su ja elgėsi, visaip ją vadino, nedavė dokumentų. Mama irgi buvos susijaudinusi. Apklausinėjo asmenis operatyvinės grupės tyrėjas, ji tik formino įvykį (b.l. 161-162).

Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad šiais metais, balandžio mėnesį, dirbo su kolege E. P. viename ekipaže ir buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), privataus namo kieme įvykęs autoįvykis. Nuvyko nurodytu adresu ir ten pastebėjo stovinčius automobilius. Kieme žmonių nieko nebuvo, pasibeldė į duris ir atidarė šis jaunuolis. Pasakė, kad gautas pranešimas apie įvykį, ant jo matėsi, kad gana stipriai išgėręs. Sakė, kad kažkas jam iškrėtė kvailystę ir iš tikro nieko nebuvo. Pranešėja buvo išvykusi, kolegė su ja buvos susisiekusi ir sakė, kad ji išvykusi į miestą ir jokių pretenzijų nereiškia. Bendraujant su vyru, jis pareiškė, kad automobiliai abu jo, kad jis nevairavo, kad sesuo galimai pati įvažiavo į automobilį. Buvo neaišku kuris automobilis dalyvavo įvykyje nes buvo du. Pirmiausia paprašė atidaryti „VW Passat“ , jo durys neatsidarė ir jis norėjo per bagažinę lįsti. Tuo laiku grįžo sesuo ir pasakė, kad ne su „VW Passat“ važiavo, o su „VW Tauran“. Tarp jų kilo ginčas. Paklausus kas vairavo jis visą laiką neigė, kad vairavo, sakė, kad galimai kontaktas buvo, bet tuo laiku jis dar buvo blaivus ir greitai prisigėrė po to. Tada buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, bet jis kategoriškai atsisakė, sakė, kad galimai mama vairavo ar sesuo pati įvažiavo. Jam atsisakius pasitikrinti buvo iškviestas kitas ekipažas pradėti tyrimą. Jis ir jiems atsisakė tikrintis, bet matėsi, kad akivaizdžiai girtėja, sunkias stovėjo, ramstėsi į sieną. Atvykus kolegoms buvo pastebėta automobilio „VW Tauran“ buferio kairė pusė apgadinta, o „Audi“ buvo apgadinimai dešinėje pusėje. Jis nebuvo užėjęs namo viduje, kolegė viduje bendravo su mama, kuri pasakė, kad sūnus norėjo patraukti mašiną ir galėjo kliudyti. Vienu momentu vyras norėjo atnešti dokumentus ir nuėjo į namo vidų, ir jau po to mama pasakė, kad jis nevairavo. Kadangi jis nesutiko pasitikrinti blaivumo buvo iškviesta pagalba ir automobilis išgabentas, o jam buvo įteiktas šaukimas atvykti apklausai.

Jis sakė, kad ne jis vairavo, kad vairavo sesuo, o po to, kad gal mama vairavo. Jis bebūnant jis girtėjo, jau po to į sieną laikėsi. Prie ūkinio pastato buvo „VW Passat“, o „VW Tauran“ priekiu į pastatą stovėjo. Lyg buvo jo atviros durelės ir siurblys buvo viduje. (b.l. 162-163)

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) kiemas, kuriame stovi du automobiliai iš kurių vienas „VW Tuoran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie vartų kitas automobilis „AUDI A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su apgadintu galiniu bamperiu (b.l. 13-20).

Bendro pagalbos centro pateiktu garso įrašu ir stenograma nustatyta, kad R. Č. praneša, jog neblaivus jos brolis I. V. patraukdamas savo automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino jos automobilį „Audi A4“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) bei prašo policijos nekvieti, nes brolis gali turėti problemų, tik nerimauja ar draudimas jai atlygins žalą (b.l. 60-62).

„BODY Cam BOF1EC5F111E“, „BODY Cam BOF1EC5F10E2“ ir „BODY Cam BOF1EC5ED1F“ užfiksuotais vaizdo ir garso įrašais nustatyta: kad vyriškis vardu I. neigia vairavęs automobilį, nurodydamas, jog viską žino sesuo bei atsisakė tikrintis baivuma. Moteris nurodė, kad brolis vairavo automobilį, kuriuo kieme apgadino jos automobilį ir įvykį matė šios motina, kuri tuo metu su jos vaiku buvo namo viduje. R. V. paaiškino, kad sūnus automobiliu važiuodamas atbulas apgadino dukros automobilį ir kad šis niekur važiuoti iš kiemo neketino. Važiavo, nes mergaitė norėjo išvalyti automobilį. Pareigūnai nurodo, kad pagal sosto padėtį automobilį „VW Touran“ turėjo vairuoiti vyras (b.l 65-73).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas kaip daiktas automobilis „VW Tuoran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kurio yra sulankstytas priekinis valstybinis numeris bei apgadintas priekinis vairuotojo puses bamperis (b.l. 74-89).

Registracijos liudijimu I Nr. 71777 nustatyta, kad automobilis „VW Tuoran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), registruotas I. V. vardu (b.l. 90).

Neblaivumo nustatymo aktu Nr. 21131193985 nustatyta, kad įvykio metu I. V. elgsena neadekvati, sklinda iš burnos alkoholio kvapas, nerišli kalba bei nekordinuoti judesiai bei, kad šis atsisakė pasitikrinti blaivumą (b.l. 92).

Motyvuojamoji dalis

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo I. V. kaltė įrodyta visiškai. Liudytojų parodymais, taip pat ir rašytiniais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis I. V. 2021-04-03, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini)., esančio namo kieme, vairuodamas savo automobilį „VW Tauran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė autoįvykį, kurio metu nežymiai apgadino R. Č. automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei vengė neblaivumo patikrinimo.

Kaltinamasis I. V. teismo posėdžio metu kaltę neigė, tvirtino, kad automobilio nevairavo. Tačiau šie I. V. parodymai paneigti liudytojų R. Č. teismo posėdžio metu duotais ir ikiteisminio tyrimo metu R. V. parodymais. Šiuos parodymus patvirtina ir „BODY Cam BOF1EC5F111E“, „BODY Cam BOF1EC5F10E2“ ir „BODY Cam BOF1EC5ED1F“ užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai bei liudytojų E. P. ir A. R. parodymais, duotais teisme.

Be to teismo posėdžio metu kaltinamojo I. V. nurodytos įvykio aplinkybės, jo veiksmai įvykio dieną visiškai nedera su įvykio aplinkybėmis, kurias nurodė tiek R. Č. tiek ir R. V.. Atsižvelgiant į tai teismas I. V. parodymus vertina kaip jo užimtą gynybinę poziciją ir šiais kaltinamojo parodymais nesivadovauja.

Vertinat liudytojų R. Č. ir R. V. parodymus darytina išvada, kad pirminiai parodymai laikytini teisingiausiais nes aplinkybes nurodo kokios buvo, o vėliau, atsižvelgiant į giminystės ryšį, jie gali būti keičiami. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustos R. V. ir R. Č. sutiko duoti parodymus, pasirašė sutikimą. Vertinant R. Č. parodymus akcentuotina, kad ji pati kvietė pareigūnus, nurodė, kad brolis apgadino jos automobilį ir yra problemos su draudimu, taip pat nurodė, kad brolis buvo neblaivus, bet ji nenori, kad broliui kiltų problemų. Tai ir paaiškina kodėl jos parodymai vėliau keitėsi. Ji teisme patvirtino tyrimo metu duotus parodymus. Tokius parodymus ji nurodė ir atvykusiems pareigūnams, kurie buvo užfiksuoti filmuojant. Ji nurodė, kad vairavo brolis, o ne mama, ir apgadino jos automobilį. Dėl R. V. parodymų, tai jie iš viso trejopi. Pradžioje ji nurodo, kad vairavo sūnus, tai užfiksuota pareigūnų kamerų įrašu, dar kieme ji nurodo, kad vairavo sūnus, norėdamas patraukti automobilį. Tokius pat parodymus davė ir pirmoje apklausoje, o teisme davė jau kitus parodymus, kad ji pato vairavo automobilį, kad neprašiusi nuvežti norėjo važiuoti pati. Dukra sakė, kad mama prašė ją nuvežti, bet ji atsisakė. Mama nurodė, kad kitų automobilių, be savo turėtų, nevairuodavo. Tokie parodymai duoti siekiant, kad sūnus – kaltinamasis I. V. išvengtų atsakomybės.

Skirdamas bausmes kaltinamajam I. V., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais baudžiamojo kodekso 54 str., t. y. atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamojo I. V. atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis G. D. neteistas tačiau: 2008-07-29 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pagal BK 284 str. 1 d. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius; 2016-06-22 Didžiosios Britanijos Suffolk magistrates court baustas dėl vairavimo neblaiviame stovyje; 2018-02-19 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pagal BK 140 str. 2 d. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b.l. 123-127)

Administracine tvarka metų laikotarpyje baustas. Turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 120-122). Psichiatrinis gydymas, įskaita - duomenų nėra. Priklausomybės ligų gydymas, įskaita - duomenų nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neteistas, nors teismo posėdžio metu teigė, kad dirba - užsiima individualia veikla, tačiau SODROS DB išrašas (b.l. 116) patvirtina, kad I. V. pagal verslo liudijimą dirbo iki 2017-10-26, Darbo biržos sistemos išrašas (b.l. 117) patvirtina, kad 2020-12-07 jis buvo registruotas kaip ieškantis darbo, todėl darytina išvada, kad jis pastovių pajamų negauna, todėl teismas sprendžia, kad netikslinga skirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis) bus pasiekti asmeniui skyrus arešto bausmę, nustatant bausmės dydį artimą sankcijos bausmės vidurkiui.

Įvertinus kaltinamojo asmenybę, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamajam draudimus ir įpareigojimus, galinčius keisti jo gyvenimo būdą ir elgesį.

I. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 110-111), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti teismo paskirtą bausmę – naikintina.

Kaltinamasis BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, tam reikalinga turėti specialią teisę, t.y. teisę vairuoti transporto priemones. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, ar nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.) .). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. I. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tikrintis blaivumą atsisakė. Jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šios poveikio priemonės taikymo didesniam nei vidurkis numatytam terminui – 3 metams. (galimas uždraudimas nuo 1 iki 5 metų).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamas jo vardu registruotą automobilį „VW Tuoran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl minėta transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuotina (BK 72 str. 2 d.)

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad transporto priemonės, kurią vairavo I. V. vidutinė kaina nusikalstamos veikos padarymo metu, yra 2320 eurų (b.l. 97).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - registracijos liudijimas, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas, kurie yra transporto priemonės priklausiniai, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę atidėti 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui neskiriant jam intensyvios priežiūros.

Skirti I. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 d. 7 punkte numatytą pareigą – neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Skirti I. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 d. 10 punkte numatytą pareigą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnybos skyriuje dienos.

I. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pagrindu skirti I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones. Uždraudimo teise naudotis vairuoti kelių transporto priemones atlikimo terminą skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalies pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, konfiskuoti I. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Tuoran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 2320 eurų (dviejų tūkstančių trijų šimtų dvidešimties eurų) vertės.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - registracijos liudijimą, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą, kurie yra saqugomi bylos medžiagoje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti bylos medžiagoje.

Išaiškinti I. V., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas, kuris numato, kad, jeigu asmuo probacijos vykdymo laikotarpiu: dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti. Padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartoja psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų. Be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėja Vitalijus Krivičius