- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-10
- Bylos Nr.
- 2-16259-713/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-12140-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidutė Liubševičiūtė
- Pareiškėjas
- I. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Advokatai
- Elmaras Urmonas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant pareiškėjai I. J., jos atstovui advokatui Elmarui Urmonui, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų – palikimo priėmimo – nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. J. paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad 1) pareiškėjos tėvas P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po žmonos A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2003-04-07, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti; 2) pareiškėja po tėvo P. L., (duomenys neskelbtini) mirties 2004-01-23 priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (33 b.l.).
Pareiškėja bei jos atstovas advokatas E.Urmonas pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja su tėvais gyveno nuo vaikystės. Nuo 1999 m. kartu su tėvais persikraustė adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Abu tėvai buvo labai ligoti, todėl ji juos slaugė ir rūpinosi namais. 2003-04-07 mirė pareiškėjos mama A. L.. Po motinos mirties tėvas pas notarą nesikreipė, tačiau priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėja manė, kad motinos turtą turi paveldėti tėvas ir į notarą nesikreipė. 2004-01-23 mirė P. L.. Po tėvų mirties pareiškėja į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, baimindamasi, kad turto dalis nepriklausytų vyrui, su kuriuo santykiai buvo blogi, tačiau visą palikėjams priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja darė remontą, keitė šildymo sistemą, mokėjo mokesčius už namą, tvarkė turtą kaip savo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad dėl palikimo priėmimo neprieštarauja, jeigu bus įrodytas paveldimo turto valdymas per įstatymo nustatytą terminą po palikimo atsiradimo (41 b.l.).
Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (41 b.l.). Byla nagrinėtina nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (CPK 246 str., 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja I. J. (L.) yra P. L. ir A. L. dukra (8 b. l.). Pareiškėja sudarė santuoką su G. J. (10 b. l.). Pareiškėjos motina A. L. bei tėvas P. L. nuo 1999-12-29 iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Kartu su tėvais tuo pačiu adresu gyveno ir pareiškėja, tai patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos pažymos (11, 14, 15 b. l.). Pareiškėjos motinai A. L. nuosavybės teise priklausė 23/100 dalys gyvenamojo namo, 23/100 dalys ūkio pastato, ½ dalis pastato garažo, 23/100 dalys kitų statinių, o tėvui P. L. – 23/100 dalys gyvenamojo namo, 70/100 dalių ūkio pastato, ½ dalis pastato garažo ir 23/100 dalys kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune (18-20 b. l.). A. L. mirė 2003-04-07 (7 b. l.). Po palikėjos mirties Kauno miesto 15-me notarų biure paveldėjimo byla nėra užvesta (13 b. l.). A. L. testamento nesudarė (28 b. l.). Pareiškėjos tėvas P. L. mirė 2004-01-23 (6 b. l.). Po palikėjo mirties Kauno miesto 15-me notarų biure paveldėjimo byla nėra užvesta (12 b. l.). A. L. testamento nesudarė (29 b. l.). Po tėvų mirties pareiškėja remontavo namą, mokėjo mokesčius (21-27, 34-38 b. l.).
CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą).
Dėl A. L. palikimo
Iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjos paaiškinimų, matyti, jog pareiškėjos tėvas P. L. su savo sutuoktine ir pareiškėjos motina A. L. iki jos mirties gyveno kartu (duomenys neskelbtini), Kaune, o po jos mirties ne tik liko gyventi toje pačioje namų valdoje, bet ir priėmė sutuoktinės palikimą aktyviais veiksmais – valdė kaip savininkas gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Kaune, vykdė su juo susijusias prievoles. Pareiškėja patvirtino, jog ji į mamos A. L. turtą nepretendavo bei neprieštaravo, kad visas tėvų santuokinis turtas liktų tėvui – P. L. vienam ir jis būtų vienasmenis to turto savininkas.
Pagal kasacinio teismo praktikoje suformuluotą įrodymų pakankamumo civiliniame procese taisyklę faktas pripažįstamas įrodytu, jeigu byloje surinkti ir ištirti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikras faktas buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-421/2008).
Remiantis išdėstytu teismas daro išvadą, kad P. L. per įstatymo nustatytą terminą priėmė sutuoktinės A. L. palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti ir elgdamasis su visu palikėjos turtu kaip savininkas (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).
Dėl P. L. palikimo
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų, liudytojų I. G. ir I. M. parodymų nustatyta, kad I. J. nuo 1999 m. gyveno kartu su tėvais iki jų mirties toje pačioje namų valdoje, (duomenys neskelbtini), Kaune. Po A. L. mirties, pareiškėjos tėvas P. L. iš karto priėmė motinos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Mirus pareiškėjos tėvui, ji nesikreipė į notarą, bet priėmė tėvo palikimą aktyviais veiksmais – ėmė faktiškai naudotis palikėjo turtu ir elgėsi su visu turtu kaip savininkė, kadangi darė name remontą, mokėjo mokesčius ir rūpinosi turtu kaip savo. Byloje nėra duomenų apie kitus galimus paveldėtojus.
Įvertinus visus byloje esančius įrodymus bei paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, kad pareiškėja I. J. po savo tėvo P. L. mirties 2004-01-23 per įstatymo nustatytą terminą priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą.
Kadangi palikimo neleidžiama priimti dalinai, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas, paveldėjimo tikslu nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai (CK 5.50 str. 1 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str., 448 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270 str., 307 str., 444 str. 2 d. 9 p., 445 str., 448 str.,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2003-04-07, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2004-01-23, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Turintys juridinę reikšmę faktai nustatyti paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.