- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-17
- Bylos Nr.
- 2-32-126/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01419-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Malvyra Bučienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- G. M.
- Išvadą teikia
- Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Sergėjus Korznikovas
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Malvyra Bučienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovei V. M., jos atstovei advokatei V. L., atsakovui G. M., jo atstovui advokatui Sergejui Korznikovui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui G. M., bei atsakovo G. M. priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje - Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. M. pateiktame ieškinyje nurodė ir teisme paaiškino, kad santuokos su atsakovu nebuvo sudarę, tačiau kurį laiką gyveno kartu. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. M. Nuo 2010m. kovo 1d. šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas 4 mėnesius mokėjo tik už darželį, o toliau neteikė jokios materialinės paramos. Ieškovė teigia, jog ji šiuo metu viena išlaiko nepilnametį sūnų, tačiau jos gaunamų pajamų neužtenka jos ir sūnaus poreikiams tenkinti. Sūnus turi rimtų sveikatos sutrikimų - jam diagnozuota bronchinė astma, alerginis rinitas, jį dažnai kamuoja kvėpavimo takų uždegimų ligos - bronchitas, tonzilitas, alerginis dermatitas, todėl sūnų gana dažnai tenka vežioti pas gydytojus, jam reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra, vaistai, vitaminai. Sūnaus sveikata dar labiau pablogėjo - jis tapo jautresnis, pastoviai jaučia baimę bei nerimą po to, kai atsakovas sumušė ieškovę ir sūnus pamatė sumuštą motiną. Atsakovas privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų, todėl ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400Lt, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, iki M. pilnametystės. Kadangi atsakovas materialiai nerėmė sūnaus nuo 2010m. liepos1d., prašo priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010m. liepos 1d. iki 2010 rugsėjo 1d. 800Lt (2 mėn. x 400Lt). Tačiau teismo posėdžio metu ieškovė prašomą išlaikymo sumą sumažino iki 300Lt kas mėnesį, o išlaikymo įsiskolinimą - iki 600Lt. Prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus M. M. gyvenamąją vietą su motina. Priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300Lt, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR nustatyta tvarka iki M. pilnametystės, bei 600Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010m. liepos1d. iki 2010m. rugsėjo 1d. ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas G. M. sutiko su ieškinio reikalavimu nustatyti sūnaus M. M. gyvenamąją vietą su motina bei mokėti išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 200Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Reikalavimą dėl 600Lt įsiskolinimo priteisimo prašo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas G. M. pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad pašlijus santykiams su ieškove, ji pradėjo trukdyti matytis su vaiku, o geranoriškai susitarti sudėtinga, todėl prašo
nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką:
1. G. M. gali matytis su sūnumi M. kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį. Vaiką paimant 16val. ir grąžinant motinai 20val. Bendravimo laiką telefonu suderinti su motina likus vienai dienai.
2. G. M. gali matytis su vaiku - pirmąjį mėnesio savaitgalį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį. Paimant sūnų penktadienį 16val. ir grąžinant motinai sekmadienį 14val., o bendravimo laiką telefonu suderina su motina likus vienai dienai.
3. Vaiko gimtadienio dieną G. M. gali matytis su vaiku neribotai.
4. G. M., vaikui sutikus leisti jį papildomo ugdymo įstaigon, tuo metu gali matytis su vaiku nuo būrelio pradžios iki pabaigos, pagal grafiką, kurį pateiks motinai.
5. G. M. gali matytis su vaiku per Šv. Kalėdas ir valstybinių švenčių dienomis, suderinus su motina telefonu likus vienai dienai iki šventės. Paimant vaiką 10val. ir gražinant motinai 18 val.
Atsiliepimas
Ieškovė V. M. atsiliepime į priešieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu parodė, kad visą laiką siekė, jog atsakovas bendrautų su sūnumi, dalyvautų jo auklėjime, tačiau atsakovas pats niekada su sūnumi nenorėjo bendrauti. Šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas net pusantro mėnesio neatvyko pas sūnų, su juo nebendravo. Pastaruoju metu atsakovas visiškai nesidomi sūnumi, su juo visiškai nebendrauja ir net nesiekia bendrauti. Atsakovui buvo pasiūlyta kartu su sūnumi lankytis pas psichologą, siekiant, kad tėvo ir sūnaus bendravimas būtų artimesnis, tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė tai daryti. Vaiko teisių apsaugos tarnyboje buvo priimtas susitarimas dėl atsakovo bendravimo su sūnumi, t.y. tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi pasiimant jį iš darželio pirmadieniais, trečiadieniais bei penktadieniais nuo 16.30 val. iki 20.00 val. ir ši tvarka ją tenkino, tačiau atsakovas visiškai nesilaikė bendravimo tvarkos, tuo sukeldamas didelių nepatogumų bei problemų, nes ieškovė buvo priversta pastoviai skambinti atsakovui ir tikrinti, ar atsakovas vaiką paėmė iš darželio, ar reikia jai keisti savo planus ir važiuoti į darželį pasiimti sūnaus. Ieškovė nurodo, jog priešieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra netinkama, nes sūnus po to, kai pamatė ieškovę sumuštą, labai nenoriai bendrauja su atsakovu, nebenori vykti su juo ilgesniam laikui. Ieškovė sutiktų, jei sūnus to pats norėtų, kad bent jau keletą mėnesių atsakovas galėtų bendrauti su sūnumi tik dienomis ir tik po keletą valandų. Jei psichologas konstatuotų sūnaus emocinės būklės pagerėjimą, galima būtų ilginti bendravimą. Ieškovė neprieštaraus dėl bendravimo savaitgaliais, kai atsakovas turės pastovią gyvenamąją vietą. Nesutinka su atsakovo prašymu bendrauti su sūnumi jo gimtadienio dienomis, bei per Šv. Kalėdas ir valstybinių švenčių dienomis, nes esant tarp jų įtemptai situacijai (baudžiamoji byla dėl ieškovės sumušimo) neįmanoma. Jei būtų nustatinėjama bendravimo tvarka, ji turi būti konkreti - su konkrečiomis švenčių dienomis ir net valandomis, kad ji galėtų planuoti savo bei sūnaus laiką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintini iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas spręsdamas reikalavimą nustatyti nepilnamečio M. M. gyvenamąją vietą su motina V. M., visų pirma vadovavosi vaiko interesais, kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą (1t.b.l.49), bei atsakovo G. M. sutikimą, nepilnamečio M. M. gyvenamoji vieta nustatytina su motina V. M., jai pavedant nepilnamečio faktinę globą ir jo turto tvarkymą uzufrukto teisėmis iki sūnaus pilnametystės (LR CK 3.169, 3.190str.).
Žemesnės instancijos teismas
LR CK 3.192 straipsnis numato, jog abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta
visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvams tenkanti didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui
sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems
poreikiams patenkinti, būtinu pripažintas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą.
Ieškovė prašo priteisti sūnui M. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300Lt kas mėnesį. Atsakovas sutinka mokėti sūnaus išlaikymui po 200Lt kas mėnesį, motyvuojant tuo, kad jis niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Atsakovas nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas, atsižvelgiant į tai, kad jis yra baigęs Lietuvos kūno kultūros akademiją ir jam suteiktas sporto magistro kvalifikacinis laipsnis (2t.b.l.9). Atsakovas teigia, kad jis dirbo Islandijoje ir pateikė dokumentą, kad jis tikrai lankėsi Islandijoje (2t.b.l.10-12), tačiau nepateikė įrodymų apie dirbtą laiką ir gaunamas pajamas. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu atsakovas sutiko mokėti sūnui išlaikymą po 200Lt kas mėnesį, tačiau parengiamajame teismo posėdyje sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo, jis buvo sutikęs mokėti sūnui po 280Lt kas mėnesį (1t.b.l.124).
Vertinant ieškovės pateikto reikalavimo dėl išlaikymo dydžio sūnui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), pagrįstumą, atsižvelgtina ne tik į atsakovo turtinę padėtį, bet ir mažamečio būtinus poreikius, vaiko amžių, kasdieninius jo poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, kitokiam vaiko ugdymui, be to į vaiko sveikatos būklę - jam diagnozuota bronchinė astma ir alerginis rinitas (išrašas iš medicininių dokumentų ir gydymo stacionare ligos istorija, 1t.b.l.7,15), dėl to reikalingos papildomos išlaidos (vaistai, vitaminai, vaiko vežiojimo į darželį išlaidos). Ieškovė pateikė sūnaus išlaikymo išlaidų sąmatą (1t. b.l.26), pagal kurią vaiko išlaikymui į mėnesį reikalinga 1192,90Lt, metams – 14326,40Lt, tačiau teismas pripažįsta, kad ieškovės sąmatoje nurodyta suma yra per didelė ir laikytina, kad 800Lt per mėnesį yra būtina, protinga ir pakankama suma M. M. išlaikyti. Iš pateiktų byloje įrodymų matyti, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra šiek tiek geresnė už atsakovo: V. M. vidutinis darbo užmokestis mėnesiui sudaro 444,15Lt (Sodros pažyma, 1t.b.l.30), turi du automobilius (VĮ „Regitra“ duomenys, 1t.b.l.35), 5 žemės sklypus, dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (1t.b.l.36-48), ieškovė pripažino, jog ji laiko 5 karves, 4 jaučius ir telyčią, už pieną per mėnesį gauna 1500Lt, vasarą virš 2000Lt (1t.b.l.126), be to, gauna išmokas už žemės ūkio naudmenų pasėlių plotus (2010m. gavo 8981,60Lt išmoką, 1t.b.l.90), todėl ji yra pajėgi vaiko išlaikymui skirti 500Lt kas mėnesį, o atsakovas, kurio turtinė padėtis šiuo metui yra šiek tiek sunkesnė už ieškovės, nenustačius jo sunkios turtinės padėties, turi būti pajėgus mokėti savo sūnui M. 300Lt išlaikymą per mėnesį. Teismo nuomone, atsakovo siūlomas 200Lt kasmėnesinės išmokos sūnui, atsižvelgiant į sūnaus sveikatos problemas ir į šiandieninę Lietuvos situaciją, neužtikrintų elementariausių vaiko poreikių.
Pagal Rokiškio rajono savivaldybės administracijos pažymą (1t.b.l.66,67) matyti, kad atsakovas 2010m. rugsėjo mėnesį sumokėjo 56,64Lt už darželį. Pagal atsakovo pateiktus kvitus (b.l.67,68) jis pirko sūnui maisto, sportinius batelius, sportines kelnes, šlepetes, žaislus ir kitus vaikui reikalingus daiktus už 180,19Lt. Iš byloje pateiktų įrodymų (1t.b.l.91), tą pripažino ir pati ieškovė, kad deklaruodama G. M. perleistą žemės sklypą 2009m. gavo 1301,88Lt. Ieškovės teigimu panašiai turėtų gauti ir 2010m. Tokiu būdu, mėnesiui papildomai gavo iš atsakovo 108,49Lt. Iš viso 2010m. rugsėjo mėnesį atsakovas sūnaus išlaikymui išleido 356,63Lt. 2010m. spalio mėnesį atsakovas išleido sūnaus išlaikymui: 51,29Lt maistui, žaislams (1t.b.l.68), 100Lt pervedė ieškovei (1t.b.l.68), 80,96Lt sumokėjo už darželį (1t.b.l.112), 108,49Lt gavo už deklaruotus plotus, iš viso 340,74Lt. 2010m. lapkričio mėnesį sumokėjo 26,24Lt už darželį (b.l.112), 108,49Lt už deklaruotus plotus, iš viso 134,73Lt. 2010m. gruodžio mėnesį pervedė sūnaus išlaikymui 140Lt (2t.b.l.16), 108,49Lt už deklaruotus plotus, iš viso 248,49Lt. 2011m.
sausio mėnesį sumokėjo 8Lt už darželį (2t.b.l.14) ir 200Lt pervedė ieškovei (2t.b.l.15), iš viso 208Lt. Tokiu būdu už laikotarpį nuo 2010m. rugsėjo 1d. iki 2011m. vasario 1d. atsakovas sumokėjo sūnaus išlaikymui 1288,59Lt, todėl 2011m. sausio mėnesį atsakovas turi mokėti sūnaus išlaikymui 211,41Lt.
Vadovaujantis išdėstytu, priteistinas iš atsakovo G. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymas sūnui M. M., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis 2011m. sausio mėnesį 211,41Lt, o nuo 2011m. vasario 1d. po 300 litų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.194 str., 3.196str.1d. 1p., 3.208 str.). Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai (LR CPK 282str.2d.1p.).
Ieškovės reikalavimas priteisti sūnui M. M. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010m. liepos 1d. iki 2010m. rugsėjo 1d. po 300Lt į mėnesį, t.y. 600Lt tenkintinas iš dalies. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, jog ji deklaruodama G. M. perleistą žemės sklypą gauna išmokas, kas mėnesiui sudarytų 108,49Lt, todėl atmetus už du mėnesius gautus 216,98Lt, išlaikymo įsiskolinimas sudaro 383,02Lt. Atsakovas nepateikė kitų įrodymų, jog jis 2010m. liepos, rugpjūčio mėnesiais mokėjo sūnui išlaikymą, todėl 383,02Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010m. liepos 1d. iki 2010m. rugsėjo 1d. priteistinas iš atsakovo sūnaus M. M. išlaikymui (LR CK 3.200str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog ateityje pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys gali pakartotinai kreiptis į teismą dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo ar padidinimo (CK 3.201str.).
Priteisto M. M. išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki jo pilnametystės pavestinas jo motinai V. M. (LR CK 3.190str.).
Atsakovo priešieškinys tenkintinas iš dalies.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir LR CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal LR CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (LR CK 3.156 str.). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (LR CK 3.170 str. 1–3d.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (LR CK 3.170 str. 4 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką;
minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (LR CK 3.175 str. 2 d.).
Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų ir jų paaiškinimų teisme matyti, kad esminis ginčas tarp šalių yra dėl skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Atsakovas pateikė reikalavimą dėl maksimalaus bendravimo su sūnumi, nustatant, kad jis gali matytis su sūnumi M. kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 16 val. iki 20 val.; pirmąjį mėnesio savaitgalį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį paimant sūnų penktadienį 16val. ir grąžinant motinai sekmadienį 14val.; per sūnaus gimtadienį gali matytis su vaiku neribotai; per Šv. Kalėdas ir valstybinių švenčių dienomis nuo 10val. iki 18val.; vaikui sutikus leisti jį papildomo ugdymo įstaigon, tuo metu gali matytis su vaiku nuo būrelio pradžios iki pabaigos. Toks atsakovo
reikalavimas visiškai negali būti tenkinamas jau vien dėl to, kad nustačius tokią atsakovo su vaiku bendravimo tvarką, būtų pažeisti vaiko interesai.
Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (1t.b.l.49) nurodyta, kad atsakovas nesilaiko bendravimo su vaiku susitarimo, yra agresyvaus būdo, dėl V. M. sumušimo iškelta baudžiamoji byla. Vaikas matė sumuštą motiną, dėl ko labai išgyveno. Vaikas liko jautrus, nenori bendrauti su tėvu.
Liudytoja I. Z., dirbanti psichologe, parodė kad ji dirba su motina ir sūnumi M. Vaikas labai išgyvena tėvų skyrybas, jis pasimetęs, išsigandęs, piktas, jam užsifiksavęs faktas, kad tėvas sumušė motiną. Psichologės nuomone tėvo bendravimas su vaiku turi būti atkuriamas palaipsniui.
Teismas spręsdamas skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos klausimą, prioritetą teikia vaiko interesams (CK 3.3str. 1d.), sūnus su tėvu kurį laiką nebendrauja, vaikui liko didžiulė nuoskauda, kad tėvas sumušė motiną, tą jis pastoviai kartojo ir bendraujant su juo teismo posėdžio metu, todėl staigus įprastų gyvenimo sąlygų pakeitimas gali neigiamai paveikti vaiką, jis gali jaustis nesaugiai, todėl siekiant atkurti ryšį tarp tėvo ir sūnaus, būtinas prisitaikymo periodas, per kurį jis priprastų prie tėvo, pamirštų nuoskaudas, reikia, kad jų susitikimuose pradžioje dalyvautų vaiko motina, todėl sūnus nesijaustų nesaugus.
Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsakovą charakterizuojančią medžiagą ir jo gyvenimo sąlygas (gyvena pas seserį I. T., 1t.b.l.49,127) laikytina, kad maksimalaus atsakovo bendravimo su sūnumi M. nustatymas šiuo metu neatitiktų mažamečio vaiko interesų, o minimalus bendravimas vaiko su tėvu labiau atitiktų vaiko interesus ir skatintų skyrium gyvenantį tėvą siekti, kad ateityje būtų sudarytos maksimalios galimybės jam bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Vadovaujantis išdėstytu, pateiktas atsakovo priešieškinys tenkintinas iš dalies. Nustatytina atsakovo G. M. bendravimo su sūnumi M. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka: 1) pirmus keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovas bendrauja su sūnumi į savaitę vieną dieną (pirmadienį arba penktadienį) nuo 16 val. iki 19 val., dalyvaujant išskirtinai tik motinai, bendravimas vyksta vaiko gyvenamojoje vietoje. Bendravimo laiką telefonu suderinti su motina likus vienai dienai; 2) pradedant penktuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovas bendrauja su sūnumi, nedalyvaujant jo motinai, paimant vaiką iš darželio pirmadieniais nuo 16.30 val. iki 20.00 val. Atsakovui neturint galimybių nustatytu laiku paimti vaiką iš darželio, jis privalo iš anksto informuoti ieškovę; 3) pradedant aštuntuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovas bendrauja su sūnumi, nedalyvaujant jo motinai, vieną mėnesį paimant vaiką iš darželio pirmadieniais, trečiadieniais nuo 16.30 val. iki 20.00 val, kitą mėnesį paimant vaiką iš darželio pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais nuo 16.30 val. iki 20.00 val. Atsakovui neturint galimybių nustatytu laiku paimti vaiką iš darželio, jis privalo iš anksto informuoti ieškovę; 4) pradedant tryliktuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovas bendrauja su sūnumi M. kas antrą mėnesio savaitgalį, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 19 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 14 val. Bendravimo laiką telefonu suderinti su motina likus vienai dienai; 5) pradedant dešimtuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šventinėmis dienomis atsakovas bendrauja su sūnumi tokia tvarka: vasario 16 d. atsakovas pasiima sūnų šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; kovo 11 d. sūnus lieka su ieškove; gegužės 1 d. atsakovas pasiima sūnų šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; birželio 24 d. sūnus lieka su ieškove; liepos 6 d. atsakovas pasiima sūnų šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; rugpjūčio 15 d. sūnus lieka su ieškove; lapkričio 1 d. atsakovas pasiima sūnų šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo, kitais metais atsakovas su sūnumi bendrauja šventinėmis dienomis atvirkščiai; per Šv. Kalėdas poriniais metais atsakovas sūnų paima gruodžio 24 d. 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; sausio 1 d. atsakovas paima sūnų neporinių metų gruodžio 31 d. 10 val. ryte ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; jei sūnus Šv. Kalėdas švenčia su atsakovu, tai Šv. Velykas su ieškove ir atvirkščiai. 6) pradedant tryliktuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovas su sūnumi bendrauja dvi savaites kasmetinių atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę įspėdamas ieškovę prieš mėnesį. 7) M. M. gimimo dieną, t.y. spalio 29d., vienais metais sūnus praleidžia su tėvu G. M., kitais metais - su motina V. M.
Pagal LR CPK 93str. 1d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovės reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo yra pareikšti nepilnamečio vaiko interesais, abu ieškovės reikalavimai iš esmės yra patenkinti. Atsižvelgiant į nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, vadovaujantis
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, laikytina, kad atsakovo priešieškinys patenkintas pusiau, t.y. 50 procentų. Pagal byloje pateiktus įrodymus (1t.b.l.4,58,97) ieškovės V. M. bylinėjimosi išlaidos sudaro: 132Lt žyminis mokestis,1800Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1932Lt. Pagal LR CPK 93str. 2d. ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93str.2d.). todėl iš atsakovo G. M. priteistina 1603,56Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei, kas sudaro 83 procentus patenkintų reikalavimų sumos (1932Lt x 83proc.).
Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 09 17 sprendimu atsakovui G. M. suteikta antrinė teisinė pagalba (1t.b.l.19), jis atleistas nuo žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, apmokant 100 procentų antrinės pagalbos išlaidas. Pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 11 11 pažymą Nr.1035 (1t.b.l.113) išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 480Lt., todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai, kas sudaro 17 proc., priteistina iš ieškovės V. M. 81,60Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630).
Be to, iš ieškovės priteistina valstybei bylinėjimosi išlaidos: 22,61Lt žyminio mokesčio (133Lt žyminio mokesčio už reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką su vaiku x 17proc) ir 3,93Lt (23,10Lt x 17 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 26,54Lt (įmokos kodas 5660) (LR CPK 80str.1d.1p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263-265, 269 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. M. ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš G. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui M. M., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis: 2011m. sausio mėnesį 211,41Lt, o nuo 2011m. vasario 1d. po 300 litų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš G. M. 383,02Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010m. liepos 1d. iki 2010m. rugsėjo1d.
M. M. priteisto išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti motinai V. M.
Likusioje dalyje ieškovės V. M. ieškinio netenkinti.
G. M. priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti G. M. bendravimo su sūnumi M. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:
1. Pirmus keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, G. M. bendrauja su sūnumi į savaitę vieną dieną (pirmadienį arba penktadienį) nuo 16 val. iki 19 val., dalyvaujant išskirtinai tik motinai, bendravimas vyksta vaiko gyvenamojoje vietoje. Bendravimo laiką telefonu suderinti su motina likus vienai dienai.
2. Pradedant penktuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, G. M. bendrauja su sūnumi, nedalyvaujant jo motinai, paimant vaiką iš darželio pirmadieniais, nuo 16.30 val. iki 20.00 val. G. M. neturint galimybių nustatytu laiku paimti vaiką iš darželio, jis privalo iš anksto informuoti ieškovę.
3. Pradedant aštuntuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, G. M. bendrauja su sūnumi, nedalyvaujant jo motinai, vieną mėnesį paimant vaiką iš darželio pirmadieniais, trečiadieniais nuo 16.30 val. iki 20.00 val, kitą mėnesį paimant vaiką iš darželio pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais nuo 16.30 val. iki 20.00 val. G. M. neturint galimybių nustatytu laiku paimti vaiką iš darželio, jis privalo iš anksto informuoti V. M.
4. Pradedant tryliktuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, G. M. bendrauja su sūnumi M. kas antrą mėnesio savaitgalį, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 19 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 14 val. Bendravimo laiką telefonu suderinti su motina likus vienai dienai.
5. Pradedant dešimtuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šventinėmis dienomis G. M. bendrauja su sūnumi tokia tvarka: vasario 16 d. G. M. pasiima sūnų šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; kovo 11 d. sūnus lieka su V. M.; gegužės 1 d. G. M. pasiima sūnų šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; birželio 24 d. sūnus lieka su V. M.; liepos 6 d. G. M. pasiima sūnų šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; rugpjūčio 15 d. sūnus lieka su V. M.; lapkričio 1 d. G. M. pasiima sūnų šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo, kitais metais G. M. su sūnumi bendrauja šventinėmis dienomis atvirkščiai; per Šv. Kalėdas poriniais metais G. M. sūnų paima gruodžio 24 d. 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; sausio 1 d. G. M. paima sūnų neporinių metų gruodžio 31 d. 10 val. ryte ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; jei sūnus Šv. Kalėdas švenčia su G. M., tai Šv. Velykas su V. M. ir atvirkščiai.
6. Pradedant tryliktuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, G. M. su sūnumi bendrauja dvi savaites kasmetinių atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę įspėdamas V. M. prieš mėnesį.
7. M. M. gimimo dieną, t.y. (duomenys neskelbtini), vienais metais sūnus praleidžia su tėvu G. M., kitais metais - su motina V. M.
Likusioje dalyje atsakovo G. M. priešieškinio netenkinti.
Priteisti iš G. M., a.k(duomenys neskelbtini) 1603,56Lt bylinėjimosi išlaidų V. M.
Priteisti iš V. M., a.k(duomenys neskelbtini) 108,14Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.