Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2024-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1500-859/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-04-04
Bylos Nr.
e1-1500-859/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1500-859/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11332-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. B., (duomenys neskelbtini) suteiktas asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2024 m. kovo 25 d., apie 11.34 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 1,89 promilių neblaivumą. Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminiame tyrime, dalyvaujant gynėjai D. C. bei vertėjai, 2024 m. kovo 26 d. įtariamuoju apklaustas A. B. kaltę pripažino visiškai ir parodė, jis dirba (duomenys neskelbtini) „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vilkikas priklauso įmonei, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), atvyko į Lietuvą, atvežė krovinį. Krovinys buvo skirtas prekybos tinklui (duomenys neskelbtini). Penktadienį nespėjo išsikrauti, dėl to teko pasilikti Lietuvoje iki pirmadienio. (duomenys neskelbtini) jis susipyko su savo žmona telefonu, todėl sekmadienį vakare pradėjo vartoti alkoholį, vilkike, stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini). Vartojo alų ir degtinę. Iki kelintos valandos vartojo degtinę pasakyti negali, tikrai neatsimena, tačiau po alkoholio vartojimo pamiegojo 5-6 valandas. Atsibudo vakar ryte, apie 07.00 val. Atsibudęs daugiau alkoholio nevartojo, tačiau buvo neblaivus dėl naktį vartoto alkoholio. Atsibudęs jis sėdo už vairo ir nuvažiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), supranta, kad buvo vartojęs alkoholio naktį, bet bijojo, kad per jį nepavyks išsikrauti laiku, todėl sėdo už vairo. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), nunešė dokumentus į biurą ir grįžo į automobilį. Automobilis buvo prie rampos. Vėliau jam pranešė, prie kurių vartų pastatyti vilkiką, jis pastatė prie vartų automobilį. Netrukus atvažiavo policija, pareigūnai patikrino jo neblaivumą, tikrino du kartus, įpūtė vieną kartą tiek, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą, o antrą kartą neatsimena. Dėl to buvo sulaikytas. Kiek jam yra žinoma, pareigūnai rado įmonės atstovus, kurie atsiėmė automobilį su priekaba. Jis buvo pristatytas į policijos įstaigą. Už vairo sėdo neblaivus, nes bijojo, jog nutruks iškrovimas, tada būtų turėjęs problemų darbe, apie pasekmes nepagalvojo, tačiau dėl to, ką padarė labai gailisi (el. b. t. 1, b. l. 115-118).

Be A. B. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys:

Ikiteisminiame tyrime 2024 m. kovo 25 d. liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) D. S. parodė, kad <...> 2024 m. kovo 25 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. Š. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – Vilniaus apskr. VPK OVS) gavo pranešimą, kad adresu: Vilniaus miestas, (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) bazę atvežė krovinį vairuotojas su sunkvežimiu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas sunkiai prisiparkavo, išlipęs vaikšto svyruodamas, kalba nerišliai. Pranešė (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu prie 6 rampos pastebėjo stovintį „Renault Magnum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie vilkiko vairo sėdėjo vyras. <...> Išlipęs iš vilkiko pateikė savo pasą, iš kurio nustatė, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) pilietis A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su A. B., šis buvo akivaizdžiai neblaivus, jautėsi stiprus alkoholio kvapas iš burnos, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus prieš kiek laiko vartojo alkoholinius gėrimus, šis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 5 valandas. Nusprendus patikrinti asmenį alkoholio kiekio matuokliu A. B. pirmu putimu 11.39 val. nustatytas 1.89 prom. girtumas, o antru putimu 11.59 val. nustatytas 1.95 prom. girtumas. Pabendravus su pranešėja Ž. S., ši paaiškino, kad pas ją atėjo A. B., kuris vairavo minėtą vilkiką su priekaba, šis pateikdamas dokumentus Ž. S., ji pastebėjo, jog A. B. yra galimai neblaivus, kadangi jo kalba buvo nerišli, judesiai buvo nekoordinuoti, bei po kiek laiko vairuodamas minėtą vilkiką, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bandė prisiparkuoti prie 6 rampos, tačiau taip padaryti sekėsi sunkiai, dėl to nedelsiant iškvietė policijos pareigūnus, jog patikrintų jo blaivumą. Ž. S. matė, kaip vilkiko vairuotojas būdamas galimai neblaivus vairavo vilkiką, dėl šios priežasties Ž. S. parašė paaiškinimą atskirame lape <...> (el. b. t. 1, b. l. 42-45).

Ikiteisminiame tyrime 2024 m. kovo 25 d. apklausta liudytoja Ž. S. (duomenys neskelbtini) parodė, kad <...> apie 08.00 val. į parduotuvės sandėlį (duomenys neskelbtini),<...> automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo krovininis automobilis ((duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais, tačiau tikslių nurodyti negali). Automobilio vairuotojas jai atnešė CMR dokumentą. Su ja bendravo rusų kalba. Tuo metu jai vairuotojas pasirodė galimai neblaivus, nes į sandėlį jis atėjo su akiniais nuo saulės, nerišliai kalbėjo, jam pynėsi liežuvis. Asmens paprašė užrašyti savo telefono numerį ir kurį laiką palaukti savo transporto priemonėje. Po kurio laiko paskambinus asmeniui telefonu, ji pasakė prie kurios rampos jam privažiuoti. Asmuo labai nerišliai jai kažką atsakė, dėl to ji išėjo į lauko teritoriją tam, kad įsitikintų, jog jis ją suprato. Jai išėjus į teritoriją, ji pamatė, kad minėtas transporto priemonės vairuotojas sėdi už sunkiasvorio automobilio vairo su užvestu varikliu ir bando parkuotis atbuline eiga prie nurodytos rampos. Vairuotojui nepavyko parkuotis ir pasistatyti savo automobilio, minėtą veiksmą jis atlikinėjo apie 7 kartus. Galiausiai vairuotojui prisiparkavus savo transporto priemonę, jis išlipo per keleivio pusės duris ir labai nestabiliai pradėjo eiti. Vairuotojas ėjo svirduliuodamas atidaryti priekabos durų. Tuo metu ji suprato, kad vairuotojas yra neblaivus. Vairuotojui atidarius priekabos duris, jis per vairuotojo pusės duris įlipo atgal į savo transporto priemonę ir dar kartą pavažiavo atbuline eiga arčiau rampos. Vairuotojas liko sėdėti automobilyje. Grįžusi į sandėlį paprašė darbuotojų iškrauti prekes iš minėtos transporto priemonės, o pati susisiekė su parduotuvės (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkais ir paaiškino, kad turi įtarimą, jog vienas iš sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojų yra neblaivus. Vadybininkai jai pasiūlė iškviesti policiją, bei tuo pat metu ji informavo 112. Kol informavo 112, minėtas vairuotojas atėjo pas jas į sandėlį ir bandė sužinoti, kodėl nutraukė iškrovimą. Asmeniui į jo klausimus neatsakinėjo, dėl to jis grįžo į savo transporto priemonę ir visą laiką sėdėjo keleivio pusėje. Vairuotojas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, apsivilkęs tamsios spalvos sportinėmis kelnėmis, šviesą atspindinčią liemenę. Jos žiniomis vyras yra (duomenys neskelbtini), kadangi lietuviškai kalbėti nemokėjo, o sugebėjo bendrauti tik rusų kalba. Įvykį taip pat matė jos kolegė J. L. (el. b. t. 1, b. l. 73-76).

Ikiteisminiame tyrime 2024 m. kovo 25 d. apklausta liudytoja J. L. (duomenys neskelbtini) parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir liudytoja Ž. S., t. y., kad ji kartu su savo bendradarbe Ž. S. <...> [stovėdama lauke], pastebėjo, kaip vilkiko „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas įtartinai manevruoja vilkiką ir jį bando pastatyti į rampą važiuodamas atbuline eiga. Vilkiko vairuotojas ne sykį parkuodamas vilkiką į rampą važiavo į priekį, po to atgal, valdė vilkiką įtartinai, kas jai sukėlė įtarimą, jog vairuotojas elgiasi neįprastai ir galimai vairuoja transporto priemonę neblaivus. Tokie jo veiksmai truko apie penkias minutes. Po kiek laiko pastebėjo, kaip iš vilkiko išlipo jo vairuotojas, kuris eidamas iki jų su Ž. svirduliavo, elgėsi neįprastai (žvilgčiojo į dangų, nesiorientavo aplinkoje). Į tai stengėsi nereaguoti ir nuėjo toliau dirbti savo darbus, o prie rampos liko jos kolegė Ž. S.. Kiek žino, vairuotojas toliau bendravo su jos kolege <...> (el. b. t. 1, b. l. 81-84).

2024 m. kovo 25 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad A. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. 11.39 val. A. B. nustatytas 1,89 promilių neblaivumas, o 11.59 val. 1,95 promilių neblaivumas (el. b. t. 1, b. 50). Šiuos rodmenis patvirtina 2024 m. kovo 25 d. alkotesterio šaknelėse užfiksuoti duomenys, t.y. kad 2024 m. kovo 25 d. tikrinant blaivumą A. B. pirmu pūtimu 11.39 val. nustatytas 1,89 promilių girtumas, antru 11.58 val. – 1,95 promilių girtumas, alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2024 m. gegužės 20 d. (el. b. t. 1, b. l. 151-153).

Ikiteisminiame tyrime surinkti ir šiame baudžiamajame įsakyme aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

BK 2 81¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Kaip matyti, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, jog (duomenys neskelbtini), penktadienį, atvyko į Lietuvą, atvežė krovinį, bet, kadangi nespėjo išsikrauti, teko pasilikti iki pirmadienio. (duomenys neskelbtini) telefonu susipyko su savo žmona, todėl sekmadienį vakare vilkike pradėjo vartoti alkoholį (alų ir degtinę), po alkoholio vartojimo pamiegojo 5-6 valandas, atsibudo apie 07.00 val., daugiau alkoholio nevartojo, tačiau buvo neblaivus dėl naktį vartoto alkoholio. Bijojo, kad per jį nepavyks išsikrauti laiku, todėl sėdo už vairo, bijojo, jog nutruks iškrovimas, tada būtų turėjęs problemų darbe, apie pasekmes nepagalvojo, tačiau dėl to, ką padarė labai gailisi. Šie paties A. B. parodymai, Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti kaltinamojo neblaivumo požymiai bei faktas, kad policijos patikrinimo metu A. B. įpūtė 1,89 promiles (pirmu pūtimu), akivaizdžiai patvirtina, kad jis suvokė, jog transporto priemonę vairuoja būdamas neblaivus, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo neteisėtų veiksmų, šiuo atveju – vairavimo būnant neblaiviu, kai nustatytas 1,51 promilių ir daugiau neblaivumas, atlikimo. Minėta, kaltinamojo neblaivumą patikrinę policijos pareigūnai konstatavo neblaivumo faktą kelių patikrinimų metu (antruoju pūtimu girtumo laipsnis dar labiau didėjo – nuo 1,89 promilių iki 1,95 promilių). Šias faktines aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti, šiame teismo baudžiamajame įsakyme pirmiau aptarti įrodymai, kuriuos teismas įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad A. B. 2024 m. kovo 25 d., apie 11.34 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 1,89 promilių neblaivumą. Aptartais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Padarytas nusikaltimas kvalifikuotas teisingai.

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su bausmės rūšimi bei jos dydžiu, tačiau prašo teismo sumažinti konfiskuotiną automobilio vertę, kadangi suma yra labai didelė. Taip pat prašo leisti konfiskuotiną automobilio vertę sumokėti per 24 mėn., nes suma didelė (t. 1, b. l. 106-113, 119-122).

Dėl bausmės skyrimo.

Asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę A. B., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Padaryta tyčinė baigta nusikalstama veika – nesunkus nusikaltimas transporto saugumo srityje. A. B. vairavo neblaivus, kai jam nustatytas 1,89 promilių neblaivumas. Neblaivumo laipsnis vėliau tik didėjo. Tai gali reikšti, kad kaltinamasis neseniai nustojo vartoti alkoholio ir jo pateikta versija dėl alaus gėrimo išvakarėse nėra pagrįsta. Dėl tokio neatsakingo A. B. elgesio galėjo atsirasti negrįžtamos pasekmės tiek pačiam kaltinamajam, tiek kitiems asmenims – jų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Taigi, nors pats savaime nusikaltimas nelaikomas sunkiu, apskritai pavojingumas tokio nusikaltimo yra ženkliai didesnis.

Nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Prokuroras pareiškime nurodo tokią - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Visgi, konkrečiu atveju kaltinamojo neblaivumas vairuojant nustatytas ne jo pačio suvokimu, kad padarė nusikaltimą, o atvykus policijos ekipažui gavus pranešimą apie neblaivų vairuotoją, kuris „sunkiai prisiparkavo, išlipęs vaikšto svyruodamas, kalba nerišliai“. Taigi, tik budraus (duomenys neskelbtini) elgesio deka buvo pranešta policijai ir galimų negrįžtamų pasekmių buvo išvengta. Kaltinamojo nuopelno jo padaryto nusikaltimo atskleidime ar išaiškinimo palengviname nėra, taigi nėra pagrindo jo prisipažinimą laikyti atsakomybę lengvinančia, nes ir be jo buvo užfiksuota padaryto nusikaltimo aplinkybė.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: darbingo amžiaus, dirbantis, LITEKO ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, neteistas (el. b. t. 1, b. l. 161-162), Administracinių nusižengimų registro apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus išrašo matyti, kad administracine tvarka baustas du kartus, paskutinį kartą – 2022 m. sausio 4 d. (pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio 4 dalį, už tai, kad važiavo mokamu valstybinės reikšmės keliu A15 (Vilnius-Lyda) N3 kategorijų kelių transporto priemone, nesumokėjęs transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais175 EUR dydžio bauda, baudą sumokėjo (el. b. t. 1, b. l. 163-166), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Dėl aukščiau išanalizuoto teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. B. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskiriant prokuroro siūlomą baudos bausmę. Pagal BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktą, baudos dydis už nesunkų nusikaltimą nustatomas nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia parinkti kaltinamajam didesnį už minimalų baudos dydį, t. y. 75 MGL (3 750 EUR) dydžio baudą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ši bausmė atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir A. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Tokiu būdu A. B. skirtina galutinė sumažinta bausmė – 50 MGL (2 500 EUR) dydžio bauda.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 25 d. 11.40 val. iki 2024 m. kovo 26 d. 11.49 val. (dvi paros), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

Baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Uždraudimas naudotis specialia teise reglamentuotas BK 68 straipsnyje. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Prokuroras pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 2 metams.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, skyrimo būtinumą ir jos trukmę, teismas vertina pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą bei tai, kad A. B. būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,89 promilių neblaivumas ir jis dar didėjo, vairavo sunkiasvorę transporto priemonę (vilkiką), sutiktina su prokuroro siūlomos baudžiamojo poveikio priemonės rūšimi, tačiau terminas už tokį nusikaltimą turi būti didesnis. Minėta, kad kaltinamasis vairavo ne lengvąjį automobilį, o vilkiką. Prieš tai vartojo ne tik alų, tačiau ir degtinę., o atvykęs į (duomenys neskelbtini) bazę svirduliavo, nerišliai kalbėjo, nesugebėjo dėl neblaivumo tinkamai valdyti vilkiką, taip kėlė labai didelį pavojų sau ir aplinkiniams. Toks neatsakingas ir pavojingas kaltinamojo niekuo nepateisinamas elgesys sudaro pagrindą skirti jam draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 3 (trijų) metų ribojimo terminą. Toks laikotarpis kaltinamajam uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones yra proporcingas padarytam pavojingam nusikaltimui, kaltinamąjį charakterizuojantiems duomenims, be to, atitinka teisingumo ir protingumo principus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. kovo 26 d., kai buvo faktiškai apribota kaltinamojo teisė vairuoti transporto priemones (el. b. t. 1, b. l. 123-126).

Pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras taip pat prašo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas be transporto priemonės panaudojimo, todėl nagrinėjamu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir visais atvejais atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (BK 72 straipsnio 1, 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). To paties straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog litam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu, perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju, automobilis „Renault Magnum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė. Byloje nustatyta, kad automobilio valdytojas-savininkas yra trečiasis asmuo – (duomenys neskelbtini). (el. b. t. 1, b. l. 154). Iš bylos matyti, jog transporto priemonė A. B. perduota darbui (duomenys neskelbtini). Bylos medžiaga neduoda pagrindo teigti, kad perleisdamas šį turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, transporto priemonės savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, vidutinė šios transporto priemonės kaina Lietuvoje (su PVM) – 15 420 EUR (el. b. t. 1, b. l. 114). Vertė išieškoma su PVM (pvz. kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Minėta, kaltinamasis prašė sumažinti išieškomą konfiskuotino turto vertę. Visgi, pirmiausia vertinamos šio nusikaltimo padarymo aplinkybės. Minėta, kad kaltinamasis vartojo degtinę su alumi, kaip teigia, išvakarėse, neva susipykęs su sutuoktine. Visgi, paminėtina, kad neblaiviu kaltinamasis vairavo ne paprastą lengvąjį automobilį, kas savaime yra pavojinga, tačiau vilkiką. Kaltinamojo teiginiai, kad neįvertino savo būsenos nėra pateisinimas mažinti išieškomą sumą, nes kaltinamasis, kaip profesionalus vairuotojas suprato alkoholio, ypač šį maišant jo nurodytu santykiu [alus ir degtinė] vartojimo iš vakaro pasekmes. Būdamas kelionėje, net ir nespėjęs išsikrauti ir grįžti po darbo, privalėjo pirmiausia rūpintis darbo atlikimu, o ne tokio alkoholio vartojimu prieš kitą dieną, kai žinojo, kad ir vėl teks vairuoti vilkiką. Teiginiai, kad susipyko su sutuoktine yra nieko nepagrįsti. Toks destrukcinių santykių etapas kaltinamojo šeimyniniame gyvenime negali būti pateisinamas alkoholio vartojimu, ypač pačio kaltinamojo ar kitų asmenų turto, sveikatos ir/ar gyvybės sąskaita. Yra ženkliai pozityvesnių būdų, kaip spręsti turimas situacijas šeimyniniame gyvenime, nei alkoholio vartojimas žinant, kad teks vairuoti vilkiką.

Minėta ir tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinamos ir kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, tai, kad jam paskirtas administracines nuobaudas (baudas) sumokėdavo (paskirtinį kartą administracine tvarka baustas 2022 m.), praeityje neteistas. Dėl nustatyto, nėra pagrindo atsižvelgti į kaltinamojo prašymą.

Dėl nurodyto, taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo A. B. valstybės naudai išieškotina visa transporto priemonės „Renault Magnum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 15 420 EUR. Ši suma nėra neproporcinga ar pernelyg didele, vertinant jau minėta pavojingą nusikaltimą ir kaltinamojo, kaip profesionalaus vairuotojo, niekuo nepateisinamą elgesį.

Nors kaltinamasis kartu prašo nustatyti ilgesnį automobilio vertės dalies sumokėjimo terminą, nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis) tokios galimybės nenumato. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. O turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Matydamas, jog neturi galimybės iš karto sumokėti visos išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, M. N. turi galimybę kreiptis į antstolį dėl skolos mokėjimo išdėstymo vykdomojoje byloje. Aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu jis gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-572-312/2023).

Dėl kardomųjų priemonių.

A. B. procese taikomas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento ((duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą (el. b. t. 1, b. l. 123-126)., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Dokumentą – (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate Vilniaus miesto 2 policijos komisariate – perduoti saugoti (duomenys neskelbtini) ambasadai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę sumažintą bausmę – 50 MGL (2 500 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2024 m. kovo 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 5 dalimis, iš A. B. valstybės naudai išieškoti dalį nusikalstamos veikos padarymo priemonės – „Renault Magnum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 15 420 EUR (penkiolika tūkstančių keturis šimtus dvidešimt eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 25 d. 11.40 val. iki 2024 m. kovo 26 d. 11.49 val. (el. b. t. 1, b. l. 34-37, 138-140) (dvi paros), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

A. B. taikomas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento ((duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Dokumentą – (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate Vilniaus miesto 2 policijos komisariate – perduoti saugoti (duomenys neskelbtini) ambasadai.

Išaiškinti A. B., kad:

1) šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda privalo būti sumokėta per 2 (du) mėnesius, nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) (duomenys neskelbtini), esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“;

3) (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB;

4) (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

2) sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Vladimir Berezovskij