Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-384-557/2015

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-12-17
Bylos Nr.: 1A-384-557/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-04-2-00024-2015-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Linas Pauliukėnas (pirm.), Zigmas Pocius, Edita Lapinskienė
Nuteistasis: A. A.

Kategorijos

1.2.23.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str.)

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-384-557/2015

Teisėja I. Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00024-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.; (S) 1.2.23.2.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.7.;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Zigmo Pociaus ir Editos Lapinskienės,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Aivarui Velučiui,nuteistajam A. A. ir jo gynėjui Mindaugui Martinaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. A. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmė subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2014-05-21 nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo A. A. sulaikymo dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant A. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2014-08-26 iki 2014-08-28,

D. E. nuteistas pagal 259 str. 2 d. 18 MGL (677,88 EUR) bauda.

Nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 str. 2 d., konfiskuoti pinigai, paimti iš A. A.– 40 litų (11,58 EUR).

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą kanapes ir ją pardavė: jis 2014 m. rugpjūčio 26 d., turėdamas tikslą parduoti, savo automobiliu „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini), į savo darbovietę – (duomenys neskelbtini), atgabeno ne mažiau kaip 0,936 g narkotinės medžiagos kanapių ir šią medžiagą laikė pas save, kol tą pačią dieną dalį, t. y. 0,755 g laikytos narkotinės medžiagos apie 15.30 val. Botanikos parke, (duomenys neskelbtini), Palangoje, už 40 litų pardavė D. E.. Likusią narkotinę medžiagą A. A. toliau neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė nurodytame automobilyje buvusiame stikliniame inde, kol tą pačią dieną apie 16 val. prie Botanikos parko administracijos pastato, (duomenys neskelbtini), Palangoje buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatą, Vytauto g. 4, Palangoje, kur apie 16.55 val. automobilio „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros metu stiklinį indą su 0,181 g. narkotinės medžiagos kanapių rado ir paėmė policijos pareigūnai.

D. E. už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių, t. y. jis 2014 m. rugpjūčio 26 d. apie 15.30 val. Botanikos parke, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, iš A. A. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 40 litų įgijo 0,755 g narkotinės medžiagos kanapių. Šią medžiagą jis laikė prie savęs ir gabeno, kol tą pačią dieną apie 15.35 val. stadione, esančiame Vytauto g. 30, Palangoje, buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatą, Vytauto g. 4, Palangoje, kur apie 15.45 val. jo asmens kratos metu 0,755 g., t. y. nedidelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių, kurių dalis, t. y. 0,351 g. buvo supakuota popieriniame lankstinuke, o kita dalis, t. y. 0,404 g. laikoma nesupakuota, 2 gabalėliuose, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – bylą nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad teismas neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad A. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d. Nuosprendžiu teismas turėjo konstatuoti, ar pakankamai byloje yra surinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės, grįsdamas A. A. kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, vadovavosi išskirtinai vien kito kaltinamojo D. E. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuris šiuos parodymus paneigė bylos nagrinėjimo metu bei nurodė priežastis, dėl ko nepagrįstai buvo apkalbėjęs kitą kaltinamąjį. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi ir kitų liudytojų J. G., J. K. bei V. K. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, o ne bylos nagrinėjimu metu nurodytomis aplinkybėmis. Taipogi teismas negalėjo vadovautis ir policijos pareigūno T. N. išdėstytomis prielaidomis bei spėlionėmis apie D. E. bei A. A. susitikimo tikslą bei galimai perduotą narkotinę medžiagą, kai tai nebuvo užfiksuota baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Telefoninių pokalbių išklotinės ir SMS žinutės taip pat nesudarė pagrindo teigti, kad abu kaltinamieji ar kiti asmenys kalbėjo apie narkotines medžiagas ir/ar jų platinimą, nes šios informacijos turinys yra neišsamus, nekonkretus bei nieko nereiškiantis. Apie skolos grąžinimus eilę kartų D. E. buvo užsiminęs ir telefoninių pokalbių metu bei SMS žinutėmis (tai patvirtina ir pokalbiai Nr. 945, 1415, 1493, 1494, 1513). Visuma nuosprendyje nurodytų faktinių aplinkybių negalėjo būti vertinamos kaip pakankamas pagrindas pagrįsti A. A. kaltę dėl inkriminuotos veikos padarymo. Šių abejonių nepavyko pašalinti ir įrodymų tyrimo metu, todėl susidarius tokiai situacijai, visos nepaneigtos prielaidos ar abejonės traktuotinos kaltinamojo naudai.

Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nurodyta, kad nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagristas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nutarimo 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kalte padarius nusikalstamas veikas bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė kelia pagrįstų abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų dėl nusikalstamų veikų padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių buvimo. Nagrinėjamu atveju teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prieštaringais įrodymais, nepašalino juose esančių esminių prieštaravimų ir tinkamai neanalizavo kitų bylos įrodymų. Nuosprendis yra teisingas tuo atveju, kai teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 str. nustatytus reikalavimus, bylos nagrinėjimo teisme dalyviams nekyla jokių abejonių dėl to, kad šie duomenys yra įrodymai ir teismas jais grindžia savo išvadas. Tačiau tais atvejais, kai dėl tam tikrų duomenų atitikties BPK 20 str. nustatytiems reikalavimams bylos nagrinėjimo teisme dalyviams kyla abejonių, nuosprendžio ar kito baigiamojo teismo akto aprašomojoje (motyvuojamojoje) dalyje šios abejonės turi būti išanalizuotos ir padaryta kategoriška išvada, laikytini duomenys įrodymais ar ne. BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Abejotini duomenys negali būti patikimas įrodymas, pagrindžiantys kaltinamojo kaltę.

Žemesnės instancijos teismas

A. A. dėl jam inkriminuotos veikos nurodė, kad 2014-08-16 dirbo Palangoje, botanikos sode. Prieš dieną buvo susitaręs telefonu su D. E., kad atneštų skolą iki darbo pabaigos, nes buvo suplanavęs važiuoti į Klaipėdą. A. A. paaiškino pastarajam, kaip jį reikia surasti. Abu sutartu laiku susitiko, pasisveikino rankos paspaudimu bei tuo pačiu A. A. paėmė delne pas D. E. buvusias dvi po 20 litų kupiūras, kurias įsikišo į kelnių kišenę. Jokios narkotinės medžiagos už tai A. A. neperdavė, o netrukus sugrįžo prie netoliese dirbusio V. K., kuris žinojo apie skolos grąžinimą. A. A. reguliariai rūkė žolę vienas arba su draugais, pastariesiems jos neparduodavo, o kiekvienas sutartu laiku su savo suktiniais susitikdavo iš anksto sutartoje vietoje, šį faktą iš dalies patvirtina ir byloje esančios tam tikros SMS išklotinės bei pokalbiai apie susitikimų vietas parūkymui. Kiekvienas rūkydavo savo suktinį, kartais A. A. matydavo, kad draugai rūkydavo bendrą suktinį paeiliui. Jis asmeniškai nei vieno nevaišino ir kitokiu būdu neplatino narkotinių medžiagų, iš kur V. K., D. E., J. G. ar J. K. gaudavo žolės, jis nežino. Pats asmeniškai už 1 g kanapės mokėdavo apie 30 Lt Basanavičiaus g. esančiam prekeiviui. A. A. neneigia, kad kartais su draugais susimesdavo ant bendro suktinio, kurį kažkas iš draugų nupirkdavo. Labai mažas kanapių kiekis, kuris buvo surastas automobilyje, yra A. A., nes tuo metu dažnai vienas rūkydavo šią medžiagą. D. E. buvo išsigandęs KNTS pareigūnų grasinimų jį suimti, todėl A. A. nepagrįstai apkalbėjo ikiteisminio tyrimo metu, šį faktą patvirtino ir išsamius argumentus nurodė bylos nagrinėjimo metu. Juolab ir kiti A. A. draugai nurodė, kad tyrėjos užrašytų parodymų neperskaitė, jie nėra tikslūs bei išsamūs, todėl jais vadovautis negalima.

Nuosprendyje teismas savo išvadas dėl A. A. kaltės grindė D. E. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismas konstatavo, jog būtent šie parodymai atitinka kitus byloje ištirtus įrodymus (nuosprendžio 7-8 lapai). Šiuos parodymus teismas vertino kaip vieną iš svarbiausių įrodymų šaltinių. Be to, A. A. kaltę teismas taip pat grindė ir liudytojų J. G., V. K., J. K. parodymais apie tai, kad jis galėjo vaišinti ar kitokiu būdu platinti narkotines medžiagas. Šie asmenys buvo apklausti vieną kartą ir tik ikiteisminio tyrimo tyrėjos, ikiteisminio tyrimo metu nurodytus netikslumus gana aiškiai ir konkrečiai kiekvienas iš jų nurodė bylos nagrinėjimo metu, t. y. J. G. nurodė, kad su J. K. ir A. A. dažnai susitikdavo ir bendrai parūkydavo žolės, kas ir iš kur buvo gavęs, jam nerūpėjo, tačiau nei vienas iš jų pagal jo prašymą neparūpindavo šios priemonės. Pastarasis konkrečiai posėdžio metu nurodė, kad iš A. A. nėra pirkęs šios medžiagos, todėl teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad A. A. jam yra davęs žolės. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos užrašytą aplinkybę apie galimą žolės įsigijimą iš A. A. jis paneigė, kadangi jis tokio fakto nenurodė. Be to, J. K. patvirtino J. G. duotus parodymus teisme bei dar kartą nurodė, kad A. A., jis ir J. G. nuolatos rūkė žolę, kiekvienas turėdavo savo ir vienas kito nevaišindavo, t. y. rūkydavo savo suktinį. Į susitikimo vietas rinkdavosi siųsdami SMS arba pasiskambinę, savaime aišku nekalbėdami tiesiogiai apie tai. Tyrėja visiškai netiksliai nurodė jo žodžius dėl vaišinimo. Teismas neteisingai cituoja ir liudytojo V. K. žodžius dėl „vaišinimo“ – jis nurodė, kad kartu bendrai rūkydavo savo medžiagas ir į teismo užduotą klausimą jis nurodė – „kažkada gal buvo vaišinęs“ (teismo posėdžio protokolas bei garso įrašas). Jis tokio fakto net neprisiminė, o teismas savo procesiniame nurodo kaip tokį faktą buvusį, toks teiginys neteisingas. Be to, jis patvirtino, kad A. A. buvo susitikęs su žmogumi, kuris grąžino skolą.

Šalies argumentai

Apeliantas pažymi, kad teismas, išaukštindamas virš nurodytų liudytojų netikslius bei neteisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, neišsiaiškinęs šių netikslumų priežastis, neturėjo ir negalėjo kritiškai vertinti A. A. ir D. E. parodymų dėl skolos sugrąžinimo 2014-08-26 bei vadovautis prielaidomis apie galimą narkotinių medžiagų platinimą. Juolab J. K., J. G. ir V. K. parodymai visiškai nėra susiję su 2014-08-26 įvykiu, todėl negalėjo būti kaip netiesioginis įrodymas, pagrindžiantis A. A. kaltę dėl inkriminuotos veikos. Juolab D. E. nurodė analogiškas 2014-08-26 įvykusio susitikimo aplinkybes bei skolos perdavimo faktą, apie tariamą narkotinę medžiagą, kuri buvo parduota už 40 Lt pastarasis nurodė tik ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo sulaikytas ONKTS kriminalistų, kurie prigrasino uždaryti į areštinę arba suimti 3 mėn., jei neduos parodymų prieš A. A.. Todėl jis, siekdamas išvengti laisvės apribojimo, nepagrįstai apkalbėjo A. A.. Apie tai, kad jis nepagrįstai apkalbėjo A. A., nurodė ir savo gynėjui O. Romanovui (2015-08-05 teismo posėdžio protokolo 165 lapas). Todėl apeliantui visiškai nesuprantama, kodėl teismas tvirtina, kad šiais parodymais reikia tikėti, nes dalyvavo gynėjas, tačiau nutylima apie tai, kad šie parodymai yra neteisingai išgauti psichologinio smurto išdavoje. Juolab apie tai buvo pranešta gynėjui.

Nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo tikėti ir policijos pareigūno T. N. parodymais apie tai, kad A. A. platino narkotines medžiagas ir pan. Liudytojo nurodyti išsireiškimai „pradžiuginti“, „pagelbėti“ savaime nereiškia, kad A. A. platino narkotines medžiagas. Iš teismo pagarsintų pokalbių išklotinių bei SMS žinučių turinio buvo nustatyta, kad jie visi bendrai kalbėdavo apie galimas susitikimų vietas, kuriose bendrai rūkydavo žolę. Tačiau įvairius išsireiškimus sieti su prekyba ar platinimu negalima. Be to, pareigūnas išdėstė savo subjektyvią nuomonę dėl A. A., nes kitokiu atveju būtų pareikšti konkretūs kaltinimai dėl kitų epizodų. Juolab neaišku, kaip ir kokiu būdu galima patikrinti ir įsitikinti šio pareigūno žodžiais, kai nei vienas iš 2014-08-26 įvykio vietoje buvusių pareigūnų A. A. ir D. E. veiksmų nefiksavo specialia technika (nėra nei vaizdo, nei garso medžiagos). Slapto sekimo protokolo byloje taip pat nėra, todėl visiškai neaišku, kokiu tikslu iš viso buvo atvykęs šis ir kitas pareigūnas į botanikos sodą? Ar šio sekimo objektas buvo iš tikro A. A., ar kitas šalia buvęs asmuo? Teismas neįvertino to, kad A. A. ir D. E. buvo sulaikyti praėjus ilgesniam laiko tarpui ir kokios priežastys sąlygojo tai, kad T. N. nespėjo ,,uždokumentuoti“ šio įvykio? Teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad šis liudytojas nematė, ką A. A. ar D. E. įsikišo į kišenes. Žodis „įsikišti“ yra tiesiogiai susijęs ir su delno įkišimu į kišenę, todėl tai negali būti siejama dar su kažkuo papildomai. Mano, kad šis asmuo turėjo suinteresuotumą sakyti netiesą, nes 2013-07-10 vakare, prieš A. A. patalpinant į Klaipėdos VPK areštinę, šis asmuo turėjo profilaktinį pokalbį su A. A. bei įvairiais būdais darė spaudimą dėl jam naudingos informacijos suteikimo. Todėl skundžiamame nuosprendyje, grįsdamas A. A. kaltę J. G., J. K. ir V. K. parodymais, teismas rėmėsi ne ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, o jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kurie nieko apie virš nurodytą įvykį nežinojo. Taigi, nuosprendyje remiamasi asmenų parodymais, kurių pats teismas betarpiškai netyrė. Pastarieji parodymus davė vienintelį kartą ikiteisminio tyrimo pareigūnui, natūralu, kad šiose apklausose nedalyvavo nei A. A., nei D. E.. Jokioje kitoje proceso stadijoje J. G., J. K. ir V. K. analogiškų parodymų nedavė, todėl A. A. iki šio laiko jokioje proceso stadijoje neturėjo galimybės užduoti jiems klausimus ir įsitikinti jų parodymų, liečiančių jam inkriminuojamą veiką, patikimumu, teisingumu. Atvirkščiai, teisiamojo posėdžio metu visi jie ir D. E. paneigė savo ankstesnius parodymus ir nurodė, jog A. A. jokių neteisėtų veiksmų nepadarė, taigi teismas ištyrė būtent šiuos parodymus.

Kaltinamojo teisė apklausti kaltinimo liudytojus arba reikalauti, kad liudytojai būtų apklausti, yra įtvirtinta BPK 44 str. 7 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 str. 3 d. d p., ši teisė traktuojama kaip teisės į sąžiningą procesą dalis. Jeigu kaltinamasis jokioje proceso stadijoje negalėjo apklausti kaltinimo liudytoją (A. A. nei karto negalėjo apklausti virš nurodytų asmenų apie jiems žinomas aplinkybes), ir šių asmenų parodymai perskaitomi bei jie naudojami kaip įrodymai, yra konstatuojamas aukščiau nurodytos Konvencijos normos pažeidimas, taip pat BPK 44 str. 7 d. pažeidimai. Siekiant užtikrinti šią kaltinamojo teisę, BPK 276 str. 1 d. yra numatyta, jog teisminio nagrinėjimo metu gali būti pagarsinti tiktai kaltinamojo ar liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar pirmiau teisme. Parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, gali būti pagarsinami tik kitiems įrodymams patikrinti, tačiau jais negalima tiesiogiai remtis nuosprendyje kaip įrodymais, kadangi jie nebuvo ištirti ir patikrinti rungtyniškame teismo posėdyje. Aukščiau nurodyti pažeidimai garsinant ikiteisminio tyrimo pareigūnei duotus šių liudytojų bei D. E. parodymus ir jais betarpiškai grindžiant nuosprendžio išvadas turi būti vertinami kaip esminiai, kadangi suvaržė įstatymo garantuotas kaltinamojo teises ir sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtinos versijos, susijusios su įrodinėtomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami bei tiriami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Vertindamas įrodymus teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, padaryti nešališkas išvadas. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą ir po to darant apibendrinančias išvadas.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti ne tik įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame faktiniai duomenys vertinami pagal bendras logines ir procesiniais įstatymais nustatytas taisykles (kasacinė nutartis Nr. 2K-91/2010). Nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2008). Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-192/2013). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliantas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau, nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių A. A. kaltę padarius BK 260 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, jis turi būti išteisintas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Skundžiamu nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą kanapes ir ją pardavė, t. y. 2014 m. rugpjūčio 26 d., turėdamas tikslą parduoti, savo automobiliu „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini), į savo darbovietę – (duomenys neskelbtini), atgabeno ne mažiau kaip 0,936 g narkotinės medžiagos kanapių ir šią medžiagą laikė pas save, kol tą pačią dieną dalį, t. y. 0,755 g laikytos narkotinės medžiagos apie 15.30 val. Botanikos parke, (duomenys neskelbtini), Palangoje, už 40 litų pardavė D. E.. Likusią narkotinę medžiagą A. A. toliau neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė nurodytame automobilyje buvusiame stikliniame inde.

Iš nuteistojo A. A. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis kategoriškai nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 260 str. 1 d., neigia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pardavęs narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis. Apeliantas kvestionuoja apkaltinamojo teismo nuosprendžio atitiktį BPK 305 str. 1 d. nustatytiems reikalavimams, tvirtina jį esant nepagrįstą ir nemotyvuotą, grįstą tik prielaidomis, nurodo, kad teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatų reikalavimus.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 str. 1–4 d.). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 str. 1 d. 2 p.). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visumą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BPK 301 str. 1 d. nuostata, jog teismo nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 str. nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 str. 1 d. 1–3 p. nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kaip liudytojus apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusius pareigūnus (BPK 276 str. 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pažymėtina ir tai, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, tačiau jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/2010, 2K-451/2013, 2K-228/2014). Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui, tačiau jie negali būti pagrindu grindžiant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. A. atžvilgiu, analizavo nuteistojo D. E. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu duotus parodymus, nuteistojo A. A. teismo posėdžio metu duotus parodymus, liudytojų (nuteistųjų draugų) K. V., J. G., J. K. ir V. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu, liudytojų (policijos pareigūnų) T. N. ir L. G. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuotus duomenis, kratos ir apžiūros protokolus bei specialisto išvadą.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu perskaitytų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu užfiksuoti duomenų, gautų kontroliuojant A. A. telefoninius pokalbius ir trumpąsias SMS žinutes matyti, kad D. E. bendravo su A. A. dar likus daugiau kaip dviem mėnesiams iki jų sulaikymo 2014-08-26. Sulaikymo dieną D. E. tarėsi su A. A. dėl susitikimo, derino susitikimo vietą ir susitiko, tačiau susitikimo tikslo telefonu neaptarė: stenogramose Nr. 6169-6177, 6294-6313 užfiksuota, kad D. E. prašo A. A. susitikti, pastarasis sutinka; stenogramoje Nr. 6400 užfiksuota, kad SMS žinute 2014-08-26 13:41:46 D. E. pažada A. A. užsukti pas jį į darbą, A. A. sutinka; stenogramose Nr. 6403-6414 užfiksuota, kaip derinama susitikimo vieta; iš stenogramos Nr. 6414 matyti, kad D. E. su A. A. susitiko 15:24 val. (t. 1, b. l. 46-52). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas T. N. parodė, kad kontroliuojant A. A. telefoninius pokalbius suprato, kad jis rūkydavo ir platindavo kanapes, su A. A. periodiškai susisiekdavo asmenys, kurie norėdavo, kad jiems A. A. pagelbėtų, „pradžiugintų“, t. y. užkoduotai teiraudavosi narkotinių medžiagų, po ko jie tardavosi dėl susitikimo vietos. Įtarė, kad A. A. jiems parduodavo narkotines medžiagas, kad „klientai“ jį vaišindavo kanapėmis, arba jis sau nusiberdavo. Įvykio dieną A. A. paskambino vienas iš klientų, kuris turėjo ateiti pas jį į darbą. Kadangi T. N. įtarė, kad susitikimo metu A. A. perduos narkotines medžiagas, nutarė po susitikimo sulaikyti asmenį, su kuriuo A. A. susitiks. Stebint parke A. A., jis pastebėjo, kad jis susitiko su D. E. ir jie vienas kitam kažką perdavė. Sulaikius D. E., pas jį rasta augalinės kilmės medžiaga, o apžiūrėjus A. A. automobilį, rastas stiklainis su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga (t. 1, b. l. 182-183). Duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu, policijos pareigūnas liudytojas T. N. parodė, kad kontroliavo A. A. telefoninius pokalbius. Kad asmenys nori įsigyti narkotinių medžiagų, rodė tokios frazės, kaip „pradžiuginti“, „pagelbėti“. Kai A. A. narkotinių medžiagų neturėdavo, tardavosi dėl susitikimo laiko – jis sakydavo, kad duos žinoti, kada turės, SMS žinute ar paskambins. 2014 m. rugpjūčio 26 d. buvo nuspręsta, kad bandys nustatyti jų veiklą ir sulaikyti. Kai skambino vienas iš jo klientų, buvo nuspręsta pasekti. Sekimo metu pamatė, kad jie susitiko, kažką vienas kitam perdavė. Po sulaikymo buvo nustatyta, kad tai D. E.. Atstumas tarp jų ir sekamųjų buvo nedidelis, bet įžiūrėti, ką perdavė, negalėjo – matėsi tik judesiai, kad kažką deda į kišenę. Ką tiksliai perdavė vienas kitam, nematė, tik matėsi, kad buvo veiksmas. Po išsiskyrimo su A. A., D. E. susitiko su kitu vaikinu, jam irgi kažką perdavė. Po to D. E. nuėjo į vieną pusę, vaikinas – į kitą. Juos sulaikius, kratos metu pas D. E. buvo rasta kanapių, jos buvo suvyniotos į popierių. Pas kitą vaikiną nieko nebuvo rasta. Sekimui speciali įranga nebuvo panaudota, sekė savo pajėgomis (t. 2, b. l. 129-130). Iš išvardinto seka, kad policijos pareigūnas T. N. kontroliuojant A. A. telefoninius pokalbius suprato, kad šis žada susitikti su D. E., pasekė jų susitikimą, matė, kad įvyko perdavimas, tačiau kad būtų perduotos narkotinės medžiagos, nematė. Aplinkybės, kad A. A. susitiko su D. E. būtent narkotinių medžiagų pardavimo tikslu, negalima nustatyti ir iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu užfiksuoti duomenų, nes 2014-08-26 dienos pokalbių metu asmenys kalbasi tik apie susitikimo vietą ir laiką. Liudytojas T. N. duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdyje taip pat nurodė, kad po susitikimo su A. A., D. E. susitiko su kitu vaikinu (V. K.) ir jam irgi kažką perdavė, tačiau iš V. K. asmens kratos protokolo (t.1, b. l. 129) matyti, kad pas jį nei pinigų, nei narkotinių medžiagų nebuvo rasta. Taigi vien faktas, kad policijos pareigūnas matė susitinkant asmenis ir jiems kažką perduodant vienas kitam, pareigūnui tiksliai nemačius ir neužfiksavus, kas buvo perduota, neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad susitikimo metu buvo perduotos narkotinės medžiagos.

Iš bylos medžiagos bei liudytojo T. N. parodymų pirmos instancijos teismo posėdžio metu matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų, jog kitas asmuo (J. K.) galimai neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis. Šiame ikiteisminiame tyrime buvo sankcionuotas ir A. A., kaip asmens, kuriam J. K. galimai tiekia narkotinę medžiagą kanapes ir jų dalis, pokalbių pasiklausymas (t. 1, b. l 15-16). Tik pokalbių kontrolės metu, pareigūnams išgirdus, kad A. A. ruošiasi susitikti su D. E., buvo nuspręsta, kad jei pavyks uždokumentuoti jų veiką, reikia sulaikyti ir šiuos asmenis (t. 2, b. l. 129). Taigi A. A. atžvilgiu iki jo sulaikymo nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, o jo pokalbių klausytasi, tiriant J. K. nusikalstamą veiką.

Šiame kontekste pažymėtina, kad sugretinus specialisto išvadą, kuria buvo ištirta pas D. E. asmens kratos metu rasta narkotinė medžiaga (t. 1, b. l. 89-91), su specialisto išvada, kuria buvo ištirta A. A. automobilyje rasta narkotinė medžiaga (t. 1, b. l. 142-143) matyti, kad pas D. E. rastose žalsvai gelsvos spalvos kanapėse esančios veikliosios medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 6,5% ir 7,3%, o A. A. automobilyje rastose žalios spalvos kanapėse – 4,4 %. Nustačius skirtingą THC procentinę koncentraciją pas D. E. ir A. A. (pas D. E. rastose kanapėse esanti THC koncentracija yra atitinkamai 47,7% ir 65,9% didesnė, nei paimtoje iš A. A. automobilio), taip pat tai pačiai specialistei nustačius skirtingą šių medžiagų spalvą (pas D. E. rastos kanapės buvo žalsvai gelsvos, o kanapės, paimtos iš A. A. automobilio, buvo žalios spalvos), galima pagrįstai manyti, kad šios medžiagos yra gautos iš skirtingų tiekėjų ar iš skirtingų partijų, kas dar labiau sustiprina abejonę, ar pas D. E. rastą narkotinę medžiagą jam 2014-08-26 perdavė A. A.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šią abejonę galėjo išsklaidyti žmogaus biologinių ir daktiloskopinių pėdsakų, esančių ant D. E. asmens kratos metu rastų pakuočių su narkotinėmis medžiagomis, tyrimas, tačiau toks tyrimas atliktas nebuvo, o paimi objektai nebuvo tinkamai apsaugoti, kad tokį tyrimą būtų galima atlikti ateityje.

Pirmos instancijos teismas savo nuosprendį iš esmės grindė D. E. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, juos tikrindamas ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų V. K., J. G., J. K. parodymais, ir kritiškai vertino D. E. ir minėtų liudytojų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis D. E. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad iš A. A. sužinojo, kad jis turi kanapių ir jei ką, gali dėl jų kreiptis. Įvykio dieną jis susisiekė su A. A., kartu su K. V. nuėjo iki A. A. darbo – ten susitikus šiam padavė 40 litų kupiūromis po 20 litų, o šis iš kišenės ištraukė kelis kanapių gabaliukus ir padavė jam. Iki sulaikymo iš A. kanapių yra pirkęs kokius 7 kartus. Dažniausiai pirkdavo po 1 gramą, kartais mažiau (t. 2, b. l. 24-26, 31). Tačiau, perkaičius šiuos D. E. parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu, jis parodė, kad šie parodymai yra neteisingi, juos užrašė tyrėja, o taip jam nurodė sakyti jį sulaikę pareigūnai, nes priešingu atveju žadėjo sulaikyti ir uždaryti 3 mėn. Kadangi jis buvo išgąsdintas, nenorėjo būti suimtas, todėl, dalyvaujant advokatui, tyrėjai davė tokius parodymus. Apklaustas kaltinamuoju pirmos instancijos teismo posėdžio metu, D. E. kaltę pripažino tik dėl to, kad turėjo narkotinių medžiagų savo reikmėms, tačiau nurodė, kad jas įsigijo ne iš A. A., o iš J. Basanavičiaus gatvės prekeivių, kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku jis jau turėjo įsigijęs kanapes. 2014 m. rugpjūčio 26 d. susitiko su draugu K. V., kurio paprašė palydėti iki parko, nes norėjo atiduoti A. A. 40 litų skolą, o šis ten dirbo. Nunešęs skolą, su A. A. pasišnekėjo keletą minučių ir išėjo (t. 2, b. l. 165-166). Tokią pat įvykių versiją, kad buvo paskolinęs D. E. pinigų, o 2014-08-26 jie susitiko dėl skolos gražinimo, pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė ir A. A. (t. 2, b. l. 166). Tai, kad 10-15 metrų atstumu matė, kaip A. A. susitiko su D. E. dėl skolos gražinimo, o po susitikimo jam A. A. pasakė, jog draugas atnešė skolą, parodė pirmos instancijos teismo posėdyje apklaustas kartu su A. A. įvykio dieną dirbęs liudytojas V. K. (t. 2, b. l. 131). Tai, kad D. E. ir A. A. galimai tarpusavyje skolindavosi pinigų, matyti ir iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu užfiksuotų duomenų, gautų kontroliuojant A. A. telefoninius pokalbius ir trumpąsias SMS žinutes: stenogramoje Nr. 1415 užfiksuota, kaip A. A. sako D. E., kad šis nebeturi pinigų, o šis jam atsako, jog paskolintų, o jis ryt viską atmojuotų (atiduotų) (t. 1, b. l. 26), stenogramoje Nr. 1493 užfiksuota, kaip A. A. rašo D. E. ar turi lt, o šis stenogramoje 1513 nurodo, kad galės 20 Lt paduot, daugiau neišeis (t. 1, b. l. 28). Nors šie skolinimaisi galėjo būti susiję su bendru narkotinių medžiagų vartojimu ar netgi anksčiau galimai vykusia narkotikų prekyba, jie patvirtina ir nagrinėjamu atveju svarbią aplinkybę, jog tarp D. E. ir A. A. buvo susiklostę pasitikėjimo santykiai, kurie galėjo leisti D. E. skolintis iš A. A.. Ši aplinkybė savo ruožtu pagrindžia A. A. versiją, kad D. E. 2014-08-26 iš tiesų galėjo susitikti su A. A. tik dėl skolos gražinimo. Apylinkės teismas, vertindamas D. E. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad D. E. neturėjo jokio pagrindo A. A. apkalbėti, tuo labiau, kad tai neturi jokios reikšmės ir jo atsakomybei, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sulaikius D. E., buvo sulaikytas ir A. A., kurio automobilyje taip pat buvo rasta kanapių. Susiklosčius tokiai situacijai - pareigūnams nemačius, kuris asmuo kam ką perdavė, o po susitikimo tiek pas D. E., tiek pas A. A. radus narkotinės medžiagos, D. E. turėjo pagrindą bijoti pats būti apkaltintas narkotinių medžiagų platinimu A. A., todėl iš principo turėjo motyvą duoti bet kokius parodymus, galinčius padėti išvengti įtarimų dėl kanapių platinimo, tame tarpe ir apkalbėti A. A.. Kolegija pažymi, kad įtariamasis ar kaltinamasis nėra atsakingas už melagingų parodymų davimą pagal baudžiamąjį įstatymą, jis turi teisę duoti tokius parodymus, kokius laiko reikalingu savo gynybos interesams užtikrinti, tame tarpe ir neatitinkančius tikrovės parodymus. Taigi vien kaltinamojo D. E. parodymais, kuriais jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir atskleidžia kito asmens padarytą nusikalstamą veiką, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai, negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis kito kaltinamojo atžvilgiu. Aptarta situacija reikalauja skirti didesnį dėmesį vertinant tokio asmens parodymų savarankiškumą bei objektyvumą, t. y. šiuo atveju įrodymais galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra patvirtinami ir kita bylos medžiaga.

Apylinkės teismas, grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. A. atžvilgiu pažymėjo, kad liudytojų V. K., J. G., J. K. parodymai reikšmingi bendrame įrodymų kontekste, kaip suteikiantys pagrindą teismui netikėti kaltinamojo D. E. pakeistais parodymais, kad jis narkotines medžiagas įsigijo ne iš A. A., ir šis neturėjo tikslo narkotinių medžiagų parduoti ar kitaip platinti. Teismas pažymėjo, kad D. E. ikiteisminio tyrimo metu nuo pat pradžių davė vienodus ir nuoseklius parodymus, dalyvaujant advokatui O. Romanovui, kuriuos patvirtino iš dalies ir liudytojų V. K., J. G., J. K. parodymai. Apygardos teismas negali sutikti su tokiu apylinkės teismo vertinimu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. G. parodė, kad su J. K., D. E. ir A. A. yra draugai, J. K. ir A. A. žinojo, iš kur gauti „žolės“, jam paprašius šie pasidomėdavo, paprašydavo kanapių ir vėliau parduodavo J. G., už gramą mokėdavo 40 Lt. Būdavo, kad J. G. nusipirkus iš jų kanapių, visi kartu jas po to rūkydavo (t. 1, b. l. 188-190). Apklausiamas liudytoju pirmos instancijos teismo posėdžio metu J. G. nurodė, kad šiuos jo parodymus tyrėja surašė pati, tai nebuvo jo parodymai, pasirašė tik todėl, kad norėjo greičiau išeiti, jis pasakė tik kelis sakinius, o tyrėja prirašė kelis lapus, jis nieko nekalbėjo apie pinigų sumokėjimą. Parodė, kad yra vartojęs su A. A. narkotines medžiagas, tačiau parūpinti neprašydavo, pinigų nemokėdavo, kažkas turėdavo, susitikdavo ir parūkydavo, bet tai nebuvo vienas ir tas pats žmogus visą laiką. Nėra pirkęs iš A. A. „žolės“ (t. 2, b. l. 130-131). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. K. parodė, kad dirbo kartu su A. A., nežino, ar A. A. po to, kai buvo nuteistas už kanapių platinimą, dar platindavo kanapes, tačiau yra kartu rūkę, jį A. A. pavaišindavo. V. K. nežinojo, iš kur A. A. gauna kanapių. Ar A. A. buvo sulaikymo dieną su kuo nors susitikęs, neatkreipė dėmesio (t. 1, b. l. 184-185). Apklausiamas liudytoju pirmos instancijos teismo posėdžio metu V. K. nurodė, kad kanapes rūkydavo, jas pirkdavo internetu, su A. A. susitikę kartu rūkydavo, kiekvienas atsinešdavo savo, gal A. A. ir buvo vaišinęs. Pažymėjo, kad girdėjo A. A. pokalbį telefonu su D. E., sakė, jog kažkoks žmogus turi atnešti jam skolą, matė kaip jie buvo susitikę su kažkuo 10-15 metrų atstumu nuo jo, ar atidavė skolą – nematė. Po to A. A. paminėjo, kad draugas atnešė skolą (t. 2, b. l. 131-132). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. K. parodė, kad yra A. A. pažįstamas, tiek jis, tiek A. A. rūkydavo kanapes, iš A. A. jis kanapių nėra pirkęs, tačiau šis jį buvo pavaišinęs – jiems susitikus, jie kartu parūkydavo. Nežino, iš kur jis kanapių gaudavo, nežino, ar A. A. kanapes pardavinėdavo, nėra jo prašęs padėti susirasti kanapių (t. 1, b. l. 192-193). Apklausiamas liudytoju pirmos instancijos teismo posėdžio metu J. K. nurodė, kad susipažino su A. A. žaisdami kompiuteriu, buvo susitikę porą kartų, vieną kartą rūkė kanapes kartu. J. K. turėjo savo kanapes, kurias buvo įsigijęs turguje, o A. A. turėjo savo. Iš kur A. A. gaudavo kanapes – nežino, iš jo jų nėra pirkęs (t. 2, b. l. 164-165). Analizuojant liudytojų J. G., V. K. ir J. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad nei V. K., nei J. K. nenurodė, jog būtų pirkę narkotines medžiagas iš A. A., ar šis būtų jas pardavinėjęs. V. K. nurodė, kad nežino, ar A. A., po to, kai buvo nuteistas už kanapių platinimą, dar platindavo kanapes (t. 1, b. l. 185), J. K. nurodė, kad nežino, ar A. A. pardavinėjo narkotines medžiagas, pats jis kanapių iš jo nėra pirkęs (t. 1, b. l. 193). To, kad būtų pirkę iš A. A. narkotines medžiagas ar jis būtų jas pardavinėjęs, V. K. ir J. K. nenurodė ir apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdyje. Vienintelis J. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pirkdavo kanapes iš A. A., tačiau šiuos savo parodymus apklausiamas kaip liudytojas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paneigė ir nurodė, kad nėra pirkęs iš A. A. „žolės“.

Teisėjų kolegija pažymi, jog iš byloje esančio nuteistųjų registro duomenų išrašo (t. 2, b. l. 10-11) ir teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad A. A. Palangos miesto apylinkės teismo 2014-05-21 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už kanapių platinimą, taigi liudytojų parodymai, kad A. A. praeityje gaudavo kanapių ar net jas platino, nenurodant konkrečių datų ir laikotarpių, kada narkotinės medžiagos buvo platinamos, niekaip nepatvirtina D. E. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad 2014-08-26 jam A. A. pardavė narkotinę medžiagą kanapes. Tiek liudytojai J. G., V. K. ir J. K., tiek ir nuteistieji A. A. ir D. E. duodami parodymus patvirtino, kad jie vartoja kanapes, jog susitinka jų parūkyti įvairiose vietose: J. G. pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad yra vartojęs narkotikus vienas ir su draugais, susitikdavo ir parūkydavo (t. 2, b. l. 130), V. K. parodė, kad su A. A. rūkydavo „žolę“ (t. 2, b. l. 131), J. K. parodė, kad su A. A. buvo susitikę porą kartų, kartu rūkė „žolę“, abu turėjo savo (t. 2, b. l. 164), nuteistasis A. A. nurodė, kad yra rūkęs „žolę“ vienas ir su kitais, visada turėdavo savo kanapes, kitiems neparduodavo (t. 2, b. l. 166). Iš išvardinto matyti, kad vaikinai bendraudavo tarpusavyje ir susitikę kartu rūkydavo kanapes, tačiau jų parodymai taip pat neleidžia daryti išvados, kad 2014-08-26 A. A. pardavė kanapes D. E.. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su ta apylinkės teismo išvada, kad teisiamojo posėdžio metu perskaityti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu užfiksuoti duomenys, gauti kontroliuojant A. A. telefoninius pokalbius ir trumpąsias SMS žinutes vienareikšmiškai patvirtina, kad D. E. užslėpta forma, užuominomis, žargonu tardavosi su A. A. dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir apmokėjimo, susitikimo vietos. Toks pat žargonas ir užslėptos frazes galėjo būti naudojamos ir bandant paslėpti tarimąsi dėl susitikimo bendram narkotinių medžiagų vartojimui, kas taip pat laikoma nusikalstama veika. Todėl apylinkės teismas, teisingai nustatęs, kad pokalbiuose vartojami specifiniai posakiai, šifruota kalba, užuominos nėra būdingi kalbant apie nedraudžiamus veiksmus, padarė nepakankamai pagrįstą išvadą, kad šie asmenys taip visuomet (tame tarpe ir 2014-08-26 dienos pokalbių metu) maskavo būtent prekybą narkotinėmis medžiagomis, o ne kitą teisei priešingą veiką (pvz., bendrą narkotinių medžiagų vartojimą). Kita vertus, net ir tam tikruose ankstesnio laikotarpio pokalbių fragmentuose įžvelgiant, jog bendraujantys asmenys galimai tariasi dėl narkotinių medžiagų platinimo, tai niekaip nesuponuoja išvados, kad A. A. narkotikus platino ir 2014-08-26 susitikimo su D. E. metu.

Sistemiškai vertinant aptartus byloje esančius duomenis matyti, jog vieninteliai duomenys, tvirtinantys, kad 2014-08-26 A. A. pardavė narkotines medžiagas D. E., yra šioje byloje nuteisto D. E. ikiteisminio tyrimo įtariamojo apklausų metu duoti parodymai, kuriuos jis paneigė pirmos instancijos teismo posėdžio metu. Visi kiti duomenys (liudytojų parodymai, kad jie kartu parūkydavo su A. A., kad jis padėdavo gauti „žolės“, A. A. pokalbių stenogramos dėl susitikimų kitomis dienomis) šiuo atveju negali nei patvirtinti, nei paneigti narkotinių medžiagų pardavimo 2014-08-26 fakto. Policijos pareigūno T. N. parodymai, jog matė A. A. susitinkant su D. E. ir kažką perduodant, bet nematė, kas buvo perduodama (ar narkotikai, ar tik pinigai), patvirtina tik D. E. ir A. A. susitikimo, bet ne narkotinių medžiagų pardavimo faktą. A. A. bei D. E. telefoniniai pokalbiai, kuriais jie tariasi dėl susitikimo vietos, bet nekalba apie tai, ką jie veiks susitikę, taip pat negali būti laikomi pagrindžiančiais A. A. inkriminuotą nusikalstamą veiką – narkotinių medžiagų platinimą 2014-08-26 D. E.. Duomenys, neigiantys A. A. padarytą nusikalstamą veiką, yra: pirmos instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo D. E. duoti parodymai, kad į susitikimą atėjo jau turėdamas kanapių, ir jų iš A. A. nepirko; pirmos instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo A. A. parodymai, kad D. E. atėjo atiduoti jam skolą, o kanapių jis jam nepardavė; pirmos instancijos teismo posėdžio metu liudytojo V. K. duoti parodymai, kad A. A. po susitikimo su D. E. jam pasakė, kad atgavo skolą; iš dalies specialisto išvados, kuriomis nustatyta, kad pas D. E. ir A. A. rastos narkotinės medžiagos yra skirtingos delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracijos ir spalvos. Tokiu būdu, be ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto D. E. duotų parodymų, byloje nėra jokių kitų A. A. kaltę, kad jis gabeno ir laikė kanapes platinimo tikslu ir jas pardavė 2014 m. rugpjūčio 26 d. D. E., pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į teismų praktiką, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, grįsti apkaltinamojo nuosprendžio vien minėtais D. E. parodymais negalima.

Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas yra rungtyninis (BPK 7 str.). Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorui buvo žinoma, kad lemiamas įrodymas, kuriuo grindžiamas kaltinimas A. A. dėl narkotikų platinimo (nes pats narkotikų ir pinigų perdavimas nebuvo tinkamai fiksuotas), yra kito įtariamojo D. E. parodymai, taip pat buvo žinoma, kad abu kaltinamieji yra draugai ir yra didelė tikimybė, kad proceso eigoje D. E. gali keisti parodymus A. A. naudai. Vienok ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras nesiėmė priemonių apklausti D. E. pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir tokiu būdu suteikti jo parodymams svaresnę įrodomąją reikšmę.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. ir BPK 44 str. 6 d. nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012). Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus patikimų įrodymų, jog nuteistasis A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., nuosprendis negalėjo būti grindžiamas iš esmės vien ikiteisminio tyrimo pareigūno apklausto kito kaltinamojo parodymais, o abejonės turėjo būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Nesilaikydamas šių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, jog A. A. padarė šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5., 3.1.8. punktuose nurodoma, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš to seka, kad jokiais kitais bylos įrodymais nepatvirtinti kaltinamojo D. E. parodymai, abejoti kurių patikimumu duoda rimtą pagrindą šiame nuosprendyje aukščiau aptartos aplinkybės, negali būti vieninteliu ir lemiamu nuteistojo A. A. kaltės įrodymu. Todėl sutikti su apylinkės teismo išvada, jog A. A. kaltė dėl to, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą kanapes ir ją pardavė, negalima. Kolegija laiko, jog kaltinimo dalis, kad A. A. 2014 m. rugpjūčio 26 d., turėdamas tikslą parduoti, savo automobiliu „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini), į savo darbovietę – (duomenys neskelbtini), atgabeno ne mažiau kaip 0,755 g narkotinės medžiagos kanapių, šią medžiagą laikė pas save ir tą pačią dieną apie 15.30 val. Botanikos parke, (duomenys neskelbtini), Palangoje, už 40 litų pardavė D. E., lieka neįrodyta.

Kita vertus, A. A. automobilio „Opel Astra“ apžiūros metu (t. 1, b. l. 135-137) buvo rastas ir paimtas stiklainis su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga. Specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 142-143) konstatuota, kad tai yra narkotinė medžiaga kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,181 g. Pagal teismų praktiką, tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Nors A. A. praeityje teistas už narkotinių medžiagų platinimą Palangos miesto apylinkės teismo 2014-05-21 nuosprendžiu, tačiau iš byloje esančio išrašo iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro matyti, kad A. A. ir pats vartodavo narkotines medžiagas – 2013-04-10 jis buvo sustabdytas vairuojantis automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Tai, kad A. A. pats vartodavo narkotinę medžiagą kanapes, matyti ir iš byloje esančių liudytojų ir paties A. A. parodymų. Pažymėtina ir tai, kad A. A. automobilyje rasta tik 0,181 g. narkotinės medžiagos, tai dar labiau padidina abejonę, kad šį nedidelį kiekį narkotinių medžiagų A. A. ketino platinti, o ne suvartoti pats. Be to, narkotinė medžiaga nebuvo supakuota į perdavimui patogią pakuotę – kanapės rastos A. A. transporto priemonėje buvo daug didesniame nei reikalinga talpinti tokį kiekį narkotinės medžiagos stiklainyje su dangteliu, kuris netilptų į kišenę, ir kurį būtų sudėtinga perduoti nepastebėtą. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog byloje nėra jokių neginčijamų ir abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių, kad šią jo automobilyje rastą narkotinę medžiagą A. A. 2014-08-26 gabeno ir laikė turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nuteistojo A. A. versija, kad stiklainyje rastas kanapes A. A. gabeno ir laikė savo reikmėms, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, byloje surinktais įrodymais lieka nepaneigta.

Esant išdėstytoms aplinkybėms kolegija laiko patikimai nustatytu, kad nuteistasis A. A. neteisėtai laikė ir gabeno narkotines medžiagas be tikslo platinti: jis 2014 m. rugpjūčio 26 d., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo automobiliu „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini), į savo darbovietę – (duomenys neskelbtini), atgabeno 0,181 g narkotinės medžiagos kanapių ir šią medžiagą laikė nurodytame automobilyje buvusiame stikliniame inde, kol tą pačią dieną apie 16 val. prie Botanikos parko administracijos pastato, (duomenys neskelbtini), Palangoje buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatą, Vytauto g. 4, Palangoje, kur apie 16.55 val. automobilio „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros metu stiklinį indą su 0,181 g. narkotinės medžiagos kanapių rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodyta, kad nedideliu kanapių kiekiu laikoma ne daugiau kaip 5 g. kanapių. Specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 142-143) konstatuota, kad A. A. automobilyje rasta 0,181 g. narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys). Už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti įstatyme nustatyta tiek baudžiamoji, tiek administracinė atsakomybė – ATPK 44 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai sutampa su dalimi BK 259 str. 2 d. nustatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Pagal BK 259 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. ATPK 44 str. 1 d. už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti numatyta administracinė atsakomybė. Pažymėtina ir tai, kad minėtuose narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytos tik viršutinės narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio ribos, žemutinė konkrečių medžiagų nedidelio kiekio riba neapibrėžta, taigi narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis nėra objektyvus ir pakankamas kriterijus administracinio teisės pažeidimo ir baudžiamojo nusižengimo dispozicijoms atriboti. Svarbiausi tampa padidintą ar mažesnį pavojingumą leidžiantys konstatuoti kriterijai, kurie iš esmės yra vertinamieji.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes, t. y. į objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius ir jų kiekybinę bei kokybinę išraišką konkrečioje situacijoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. už nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinių medžiagų disponavimu yra teisiamas antrą kartą, tačiau ir toliau elgiasi pavojingai, ne tik pats vartoja narkotines medžiagas, tačiau tai daro ir su kitais asmenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbu nustatyti ir asmens suvokimą ir požiūrį į daromą veiką, bei tai, ar veiksmai buvo aiškiai nukreipti į saugomų vertybių pažeidimą (kasacinė byla Nr. 2K–306/2012). Iš išvardinto matyti, kad A. A., net būdamas nuteistas už narkotinių medžiagų platinimą, nepadarė reikiamų išvadų ir suprasdamas, kad savo veiksmais daro teisės pažeidimus, toliau vartojo narkotines medžiagas, sąmoningai pažeisdamas įstatymo saugomas vertybes. Be to, pagal byloje nustatytas aplinkybes A. A. ne tik laikė, bet ir gabeno narkotines medžiagas – savo automobiliu „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini), į savo darbovietę – (duomenys neskelbtini), atgabeno kanapes. Pagal teismų praktiką, narkotinių medžiagų gabenimas – tai narkotinių medžiagų buvimo ir laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais, pavyzdžiui iš gatvės į gatvę, į kitą miestą ir pan. (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-949/2012). Akivaizdu, kad šiuo atveju A. A. vežė narkotines medžiagas savo automobiliu Palangos mieste vykdamas į darbą, tokia jo veika pagrįstai kvalifikuota kaip narkotinių medžiagų gabenimas. ATPK 44 str. 1 d. už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti numatyta administracinė atsakomybė, tačiau šio administracinio teisės pažeidimo dispozicijoje be narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo, nėra numatytas gabenimo požymis. Pastarasis požymis taip pat eliminuoja galimybę nuteistajam taikyti administracinę atsakomybę. Remiantis išvardintu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. A. veika peržengė pavojingumo ribą, būdingą administraciniam teisės pažeidimui, ir jo veika iš BK 260 str. 1 d. perkvalifikuotina į BK 259 str. 2 d.

Perkvalifikavus nuteistojo A. A. veiką pagal BK 259 str. 2 d., spręstinas jam skirtinos bausmės už šį baudžiamąjį nusižengimą klausimas. Už BK 259 str. 2 d. padaryto baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Bausmės rūšis ir dydis A. A. parenkami, laikantis bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str. 1 ir 2 d.), atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Nustatyta, jog A. A. padarė baudžiamąjį nusižengimą, būdamas teistas ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Net ir būdamas nuteistas, bausmės vykdymo laikotarpiu A. A. nesiliovė užsiimti veikomis, susijusiomis su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, toliau vartojo kanapes, kas rodo, kad A. A. yra linkęs nusikalsti, ir nors yra teigiamai charakterizuojamas tiek Palangos miesto savivaldybės seniūnaičio (t. 2, b. l. 97) bei dabartinio buvusio darbdavio (t. 2, b. l. 98; 3 t., b. l. 17), jis išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, bei atskleidžia jauname amžiuje susiformavusį piktybinį polinkį daryti nusikalstamas veikas. Nustačius, kad anksčiau A. A. paskirta laisvės apribojimo bausmė iš esmės nepasiekė savo tikslų – ją atlikdamas, A. A. padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką - laikytina, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai nuteistojo A. A. atžvilgiu bus pasiekti jam paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Nors A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje duodamas parodymus pripažino padaręs šiuo nuosprendžiu pripažintą įrodytą nusikalstamą veiką, nurodė, kad automobilyje rastas kanapes buvo nusipirkęs prieš dvi dienas ir jas būtų naudojęs sau, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į nuteistojo A. A. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir įvertinant BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, skiriama už sankcijos vidurkį mažesnė arešto bausmė – 20 parų areštas.

Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu už naują nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., buvo subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2014-05-21 nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu perkvalifikavus A. A. veiką ir paskyrus bausmę iš naujo sprendžiamas bausmių bendrinimo klausimas. Palangos miesto apylinkės teismo 2014-05-21 nuosprendis, kuriuo A. A. paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjo 2014-06-11. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienai (2015-12-17) A. A. yra atlikęs 1 metus 6 mėnesius ir 11 dienų ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės (į bausmės laiką įskaičiavus 2 sulaikymo dienas nuo 2013-07-11 iki 2013-07-12, kuris prilyginamas 4 laisvės apribojimo dienoms). Likusi neatlikta bausmės dalis – 5 mėnesiai 19 dienų laisvės apribojimo.

BK 65 str. 2 d. inter alia numato, kad teismas, subendrindamas bausmes šio BK 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme, todėl šiuo nuosprendžiu paskyrus griežtesnę arešto bausmę, 2014-05-21 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalis keičiama į arešto bausmę vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. c) p. p. ir nustatoma, kad 2014-05-21 nuosprendžiu neatliktos bausmės dalis – 84 paros arešto. BK 64 str. 4 d. numato, jog kai bausmė skiriama vadovaujantis BK 64 str. 1 d., subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. Šiuo atveju už baudžiamąjį nusižengimą skirtos bausmės dalis pridedama prie už nusikaltimą skirtos bausmės, todėl nustatytina 90 parų arešto bausmė (BK 49 str. 3 d.).

Skundžiamu nuosprendžiu teismas, pripažindamas A. A. kaltu dėl 0,755 gramo narkotinės medžiagos – kanapių platinimo D. E. 2014-08-26 nurodė, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog A. A. D. E. pardavė narkotines medžiagas už 40 litų, šiuos pinigus laikė gautais iš nusikalstamos veikos, todėl pripažino uždraustos veikos rezultatu ir konfiskavo vadovaudamasis BK 72 str. 2 d. Šioje byloje pripažinus neįrodytu, jog A. A. 2014-08-26 pardavė D. E. 0,755 g narkotinės medžiagos kanapių, pas A. A. rasti pinigai 40 litų (11,58 EUR) gražintini A. A..

Šiuo nuosprendžiu pripažinus neįrodytu, jog A. A. pardavė D. E. 0,755 g narkotinės medžiagos kanapių, iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies šalintina nuoroda, jog D. E. 2014 m. rugpjūčio 26 d. apie 15.30 val. Botanikos parke, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, iš A. A., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 40 litų įgijo 0,755 g narkotinės medžiagos kanapių, laikant nustatytu, kad D. E. 0,755 gramo narkotinės medžiagos kanapių įgijo 2014-08-26 tiksliau nenustatytu laiku nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens. Šiuo atveju narkotinių medžiagų kanapių įgijimo data nustatoma pagal jų radimo pas D. E. datą nesant duomenų, kad minimos medžiagos būtų įgytos anksčiau.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p. ir 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. ir 3 p., 330 str., 331 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo A. A. veiką iš BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti pagal BK 259 str. 2 d. ir skirti jam 20 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu A. A. paskirtos bausmės neatliktos dalies pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti nuteistajam A. A. galutinę subendrintą bausmę – 90 parų areštą. Bausmę skirti atlikti areštinėje, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-08-26 iki 2014-08-28.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 str. 2 d., iš A. A. konfiskuota 40 litų (11,58 EUR), ir šiuos pinigus gražinti A. A..

Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti nuorodą, jog D. E. 2014 m. rugpjūčio 26 d. apie 15.30 val. Botanikos parke, esančiame Palangoje, (duomenys neskelbtini), iš A. A. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 40 litų įgijo 0,755 g narkotinės medžiagos kanapių, laikant nustatytu, kad D. E. 0,755 gramo narkotinės medžiagos kanapių įgijo 2014-08-26 tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Zigmas PociusEdita Lapinskienė