Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Irenos Paulauskienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos liaudies partijos skundą Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiuo metu įvykusios visos sąlygos, kurioms esant atsakovas gali ir privalo išspręsti rinkimų užstato grąžinimo klausimą - Europos Parlamento rinkimai ir politinė kampanija yra pasibaigę. Pareiškėjas į atsakovą dėl užstato grąžinimo kreipėsi 2015-01-15 ir 2015-02-04 prašymais, tačiau iš atsakovo atsakymo negavo, o užstatas negrąžintas iki šiol. Kadangi atsakovas pareigos gera valia nevykdo, pareiškėjas kreipėsi į teismą reikšdamas reikalavimą dėl įpareigojimo grąžinti sumokėtą užstatą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad byloje turi būti atsižvelgiama į tai, kad VRK ankstesnio teisminio nagrinėjimo metu nepateikė sprendimo dėl užstato negrąžinimo bei vėliau neatsakė į pareiškėjo raštus dėl sprendimo užstato grąžinimo klausimu priėmimo. Pareiškėjo nuomone, teismas neturi vertinti VRK 2014-09-15 sprendimo, nes jis pareiškėjui nebuvo pateiktas.

Lietuvos liaudies partija pakartotinai kreipėsi į VRK su 2015-01-07 raštu, į kurį buvo atsakyta 2014-01-12 VRK raštu Nr. Nr.2-60(2.10V) ir išaiškinta, kad dar nėra priimtas teismo sprendimas, kadangi apie Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-8124-580/2014 dar nebuvo žinoma. Lietuvos liaudies partija vėl kreipėsi su tokiu pačiu prašymu 2015-01-15 ir 2015-02-04, nors jai jau buvo žinoma apie VRK 2014-09-15 sprendimą Nr.Sp-232 bei ankstesnę VRK poziciją šiuo klausimu, išreikštą raštu 2014-04-25 raštu Nr. 2-529(2.10.EP).

Pareiškėjas, žinodamas, kad 2014-09-15 yra priimtas VRK sprendimas Nr. Sp-232 „Dėl rinkimų užstato rinkimuose į Europos Parlamentą gražinimo“, jo neskundė, tačiau pakartotinai teikė prašymus grąžinti rinkimų užstatą. Į pakartotinius tokio paties turinio 2015-01-15 ir 2015-02-04 atsakyta nebuvo, nes pakartotinai svarstyti tą patį klausimą nebuvo pagrindo - atsakovas negali spręsti to paties klausimo pakartotinai, jeigu jis jau buvo išspręstas.

VRK 2014-04-17 sprendimu Nr. Sp-128 „Dėl atsisakymo registruoti Lietuvos liaudies partijos iškeltų kandidatų sąrašą rinkiniams į Europos Parlamentą" nusprendė patvirtinti Lietuvos liaudies partijos iškeltų kandidatų į Europos Parlamento narius pateiktų parašų rinkimo lapus ir juose esančių įrašų patikrinimo aktą ir nustatyti, kad Lietuvos liaudies partijos iškeltus kandidatus į Europos Parlamento narius parėmė mažiau kaip 10 000 rinkėjų bei atsisakyti registruoti Lietuvos liaudies partijos iškeltų kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą.

Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 42 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, VRK per 40 dienų grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, rinkimų komiteto nariui ar kandidatui, jeigu politinės kampanijos dalyvis pateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitą bei kitus dokumentus, kandidatai nepažeidė šio įstatymo 5 straipsnio arba šiurkščiai nepažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo bei kandidatų sąrašas rinkimuose surinko ne mažiau kaip 3 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsį. Negrąžintini rinkimų užstatai pervedami į valstybės biudžetą. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 13 dalis numato, kad politinės kampanijos laikotarpis baigiasi praėjus 100 dienų nuo rinkimų. Partija bet kuriuo metu pati gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 28 dienoms iki rinkimų. Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Lietuvos liaudies partijos rinkimuose į Europos Parlamentą sumokėto užstato grąžinimo bei Vyriausiosios rinkimų komisijos vilkinimo atlikti veiksmus grąžinant rinkimų užstatą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-03-03 Lietuvos liaudies partijos vardu buvo sumokėtas 23 050 Lt užstatas rinkimuose į Europos Parlamentą (b. l. 3). Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-12-29 nutarties administracinėje byloje Nr. I-8124-580/2014 matyti, kad pareiškėjas 2014-04-24 kreipėsi į VRK su prašymu grąžinti rinkimų užstatą, tačiau atsakovo 2014-04-25 raštu Nr. 2-529(2.10EP) buvo informuotas, kad užstatas nebus grąžintas sutinkamai su Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 3 punktu. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-12-29 nutartimi buvo pripažinta, kad VRK 2014-04-25 raštas nelaikytinas sprendimu dėl užstato negrąžinimo ir byla nutraukta.

Lietuvos liaudies partija 2015-01-07 raštu VRK (b. l. 25) nurodė, kad iki šiol nėra priimtas sprendimas dėl užstato Europos Parlamento rinkimuose grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, laikė, jog buvo priimtas sprendimas užstatą grąžinti ir prašė šį užstatą pervesti į partijos sąskaitą, o jei užstatas negrąžintas, prašė pateikti motyvuotą sprendimą. VRK 2015-01-12 raštu Nr. 2-60(2.10V) (b. l. 26) pažymėjo, kad VRK 2014-04-25 raštu Nr. 2-529(2.10EP) pareiškėjas informuotas apie tai, kad užstatas nebus grąžinamas. Kadangi šis raštas apskųstas teismui, tai VRK neturi pagrindo prašymo svarstyti pakartotinai. Pareiškėjas 2015-01-15 prašymu (b. l. 11) kreipėsi į VRK prašydamas grąžinti sumokėtą užstatą arba pateikti motyvuotą sprendimą šio užstato negrąžinti. Lietuvos liaudies partija 2015-02-04 padavė pakartotinį prašymą (b. l. 9). Į pakartotinius prašymus VRK neatsakė.

VRK 2014-09-15 Sprendimu „Dėl rinkimų užstato rinkimuose į Europos Parlamentą grąžinimo“ Nr. Sp-232, vadovaudamasi Rinkimų į Europos Parlamentą 42 straipsnio 3 dalimi nusprendė grąžinti rinkimų užstatus sprendime išvardintoms partijoms, o to paties sprendimo 2 punktu nusprendė negrąžintinus rinkimų užstatus 138 300 Lt pervesti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Šio sprendimo priedas yra Negrąžintinų rinkimų užstatų, kurie bus pervesti į valstybės biudžetą sąrašas, į kurį įtraukta ir Lietuvos liaudies partija, negrąžintino užstato suma – 23 050 Lt, pagrindas – pateikė mažiau nei 10 000 parašų.

Pareiškėjas byloje kelia klausimą, kad VRK nėra išsprendusi užstato dėl rinkimų į Europos Parlamentą grąžinimo klausimą. Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas 42 straipsnio 3 dalis nustato, kad pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, VRK per 40 dienų grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, rinkimų komiteto nariui ar kandidatui, jeigu: 1) politinės kampanijos dalyvis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme nustatytais terminais pateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus; 2) kandidatai nepažeidė šio įstatymo 5 straipsnio arba šiurkščiai nepažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo; 3) kandidatų sąrašas rinkimuose surinko ne mažiau kaip 3 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. To paties straipsnio 4 dalis nurodo, kad negrąžintini rinkimų užstatai pervedami į valstybės biudžetą. Sutinkamai su Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 13 dalis įtvirtina, kad politinės kampanijos laikotarpis baigiasi praėjus 100 dienų nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos arba Vyriausiajai rinkimų komisijai įstatymų nustatyta tvarka priėmus sprendimą pripažinti referendumo paskelbimo iniciatyvą nutraukta ir (ar) pripažinti parašų rinkimą nutrauktu. Rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai patvirtinti VRK 2014-06-01 sprendimu Nr. SP-173. Vadinasi politinė kampanija baigėsi 2014-09-08. VRK 2014-09-15 „Sprendimu dėl rinkimų užstato rinkimuose į Europos Parlamentą grąžinimo“ Nr. Sp-232 išsprendė klausimą dėl rinkimų užstato grąžinimo. Šie duomenys rodo, jog VRK Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas 42 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareigą atliko tinkamu laiku.

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnio, reglamentuojančio VRK sprendimus ir jų priėmimo tvarką, 1 dalis nurodo, kad įgyvendindama savo įgaliojimus, VRK leidžia aktus – sprendimus, kuriuos pasirašo komisijos pirmininkas. Pagal to paties straipsnio 4 dalį VRK sprendimai skelbiami įstatymų nustatyta tvarka. Nuo 2014-01-01 teisės aktai skelbiami sutinkamai su Teisėkūros pagrindų įstatymu. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 11 punktas nustato, kad Teisės aktų registre skelbiami valstybės institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai. VRK 2014-09-15 Sprendimas „Dėl rinkimų užstato rinkimuose į Europos Parlamentą grąžinimo“ Nr. Sp-232 Teisės aktų registre nėra paskelbtas. Šis sprendimas skelbiamas Seimo teisės aktų bazėje, kuri nėra prilygintina Teisės aktų registrui.

VRK sprendimas, kaip skirtas aiškiai apibrėžtam ir išvardintam subjektų ratui, laikytinas individualiu administraciniu aktu, todėl sutinkamai su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, turi būti išsiunčiamas kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį. Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. VRK 2014-09-15 Sprendimas „Dėl rinkimų užstato rinkimuose į Europos Parlamentą grąžinimo“ Nr. Sp-232, nors jis tiesiogiai liečia pareiškėjo teises ir pareigas, jam nebuvo išsiųstas, pareiškėjas apie tokio sprendimo priėmimą iš viso nebuvo informuojamas nei teisminio nagrinėjimo metu, kai kreipėsi į teismą dėl VRK 2014-04-24 rašto Nr.2-529(2.10.EP), nei, kai kreipėsi su 2015-01-15 ir 2015-02-04 prašymais į VRK dėl sprendimo rinkimų užstato grąžinimo klausimu priėmimo. Vis tik šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ne atsakovo neveikimas, neatsakant į pareiškėjo 2015-01-15 ir 2015-02-04 prašymus, tačiau VRK sprendimo dėl užstatų grąžinimo nepriėmimas, todėl būtinumo atsakyti į pakartotinius prašymus klausimas šioje byloje neanalizuojamas. Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja ne su administravimo veiksmais procedūros eigoje, bet su konkretaus sprendimo nepriėmimu.

Nepaisant VRK netinkamo pareigos pranešti apie priimtą sprendimą vykdymo, matyti, jog sprendimas rinkimų užstato į Europos Parlamentą grąžinimo klausimu yra priimtas. VRK įstatyme nustatytą pareigą dėl rinkimų užstato paskirstymo atliko, todėl institucijos veiksmuose nėra pagrindo nustatyti vilkinimo atlikti veiksmus ir įpareigoti priimti sprendimą pareiškėjo prašomu klausimu. Nesutikdamas su VRK 2014-09-15 sprendimu Nr. Sp-232, pareiškėjas turi teisę jį skųsti teismui, laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų taisyklių, tame tarpe ir dėl apskundimo termino bei tvarkos. Šioje byloje teismas nematė galimybės Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnio pagrindu aiškinti galimumo ginčyti šį sprendimą, kadangi toks prašymas reikštų tiek skundo pagrindo, tiek dalyko pakeitimą, t. y. naujo skundo padavimą ir būtų draudžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnio pagrindu.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus pareiškėjo skundas dėl VRK vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus – priimti sprendimą dėl rinkimų užstato grąžinimo ar negrąžinimo, pripažįstamas nepagrįstu ir atmetamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.