Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. J., jos atstovui advokato padėjėjui Sauliui Saulėnui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. J. (toliau – ir pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. rugsėjo 2 d. rašto Nr. 1SD-6314 „Dėl 2020 m. rugpjūčio 20 d. rašto“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pareiškėjos skundo ir atsiliepimo į jį esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas iš Tarnybos persiųstas pareiškėjos E. J. skundas dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. rugsėjo 2 d. rašto Nr. 1SD-6314 (toliau – ir Raštas), kuriuo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

2. Prie Vilniaus miesto apylinkės teismui persiųsto pareiškėjos skundo pridedamas minėtas Raštas, iš kurio turinio matyti, jog juo pareiškėja buvo informuota apie tai, kad pagal 2020 m. rugpjūčio 20 d. Tarnyboje gautą 2020 m. birželio 17 d. raštą dėl galimo savo nepilnametės dukros E. C. teisių pažeidimo, kuriuo, be kita ko, ji prašė, atsižvelgiant į tai, kad tėvo pranešimas dėl tariamo vaiko pažeidimo buvo akivaizdžiai melagingas, priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) numatytų priemonių taikymo, nepradėtina administracinio nusižengimo bylos teisena. Rašte nurodoma, jog Skyrius savo funkcijas vaiko teisių apsaugos srityje atlieka ir veikia išskirtinai kompetencijos ribose ir negali viršyti teisės aktuose numatytų ir suteiktų įgaliojimų nurodyti nepavaldžiam subjektui patikrinti rašte nurodytą informaciją. Be kita ko, rašte nurodoma apskundimo tvarka ir terminai, jog per vieną mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

II. Pareiškėjos skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

3. Pareiškėja E. J. skundu prašo panaikinti minėtu Raštu įformintą sprendimo dalį, kuria Tarnyba atsisakė vertinti tėvo G. Č. žinomai melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą, t. y. apie būtinumą ginti nepilnametės dukros teises ir interesus nuo pranešime nurodytų E. J. veiksmų, grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir įpareigoti Tarnybą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus – pradėti tyrimą dėl tėvo G. Č. žinomai melagingo pranešimo apie vaiko teisių pažeidimą ir esant pagrindui patraukti G. Č. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 75 straipsnio 3 dalį.

4. Pareiškėja nurodo, kad pagal ANK 589 straipsnio 1 dalies 71 punktą, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos – dėl šio kodekso 72, 73, 74, 75, 80 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų. Pareiškėjos teigimu, Tarnyba yra vienintelė institucija, kuri turi teisę ir pareigą pradėti bei atlikti tyrimą už žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus pateikimą, ir nustačius pagrindą, taikyti administracinę atsakomybę.

5. Taip pat skunde su priedais nurodoma, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija atsisakė priimti skundą kaip nepriskirtiną Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai bei išaiškino, jog skundo nagrinėjimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja R. R. atsiliepimu prašo E. J. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad skyrius, gavęs G. Č. pranešimą, įžvelgė galimą vaiko teisės gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais pažeidimą, ėmėsi priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 36 straipsnio 1 dalyje, taip pat vertino visą turimą Skyriuje informaciją apie E. C. situaciją, išklausė ne tik G. Č., bet ir E. J., E. C. nuomonę ir apibendrinęs priėmė sprendimą – vertinti vaiko situaciją, o įvertinę nustatė rizikos veiksnius.

7. Taigi Skyrius G. Č. pranešimą apie galima vaiko teisių pažeidimą vertino kartu su visa turima informacija apie nepilnametę E. C., matė vaiko ir tėvo ryšio atkūrimo poreikį, todėl vertinti jo kaip akivaizdžiai melagingo neturėjo pagrindo.

III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys

8. Pareiškėja E. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad susitikimas įvyko, nes Vaiko teisų apsaugos tarnybos atstovė D. R. paskambinusi telefonu pranešė, kad ji yra kviečiama į tarnybą. Buvo gautas tėvo pranešimas apie tai, kad trukdo tėvui matytis su nepilnamete dukra. Atvykus birželio 16 d. paaiškėjo, kad tėvas buvo atvykęs birželio 9 d. ir pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė konkrečius veiksmus, kaip ji (E. J.) kliudo jam bendrauti su nepilnamete dukra, t. y. kad nederina laikų pas psichologę. Pareiškėjos teigimu, buvo nurodyta, kad laikai buvo suderinami, o apie tai tėvas nebuvo informuojamas. Papildomai buvo informuota apie melagingus pranešimus, kad neva tėvas atvyksta į susitikimus, o ji su vaiku neatvažiuoja pas psichologę. Išgirdusi tai, iš karto pradėjo ieškoti SMS žinučių telefone ir parodė, kad tėvas yra informuojamas apie susitikimą, tačiau jis ignoruoja žinutes, neatsako ir į susitikimus neatvyksta. Nedelsiant po susitikimo pateikė raštą su visais rašytiniais įrodymais, apie jai mestus melagingus kaltinimus. Pasak pareiškėjos, visi susitikimai vyksta teismo nustatyta tvarka, vaiką į susitikimus atveža. Susitikimo metu buvo mesti kaltinimai, kad tariamai ji pažeidinėjo teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ji paneigė tas aplinkybes. Tikėjosi, kad asmuo bus patrauktas į baudžiamąją atsakomybę. Valstybė nesiima tirti pažeidimų, nors tikrai žino, kad privalo tai daryti. Norėtų, kad Tarnyba imtųsi veiksmų ir G. Č. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn.

9. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas pateikė 2020 m. spalio 14 d. rašytinius paaiškinimus į 2020 m. spalio 12 d. pateiktą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsiliepimą. Taip pat pateikė iš Tarnybos gautą raštą, kuriame nurodoma, kad 2020 m. birželio 9 d. vyko D. R. organizuotas susitikimas su G. Č., kurio metu buvo svarstytas klausimas dėl bendravimo tvarkos, nustatytos teismo sprendimu, nevykdymo (b. l. 90-104).

IV. Teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjos E. J. skundas tenkinamas iš dalies.

10. Vadovaujantis ANK 621 straipsnio, 622 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apylinkės teismas nagrinėja skundus dėl šiame kodekse 615 straipsnio 1 dalyje numatytų institucijų priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose (pagal institucijos buvimo vietą).

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo skundu prašo panaikinti minėtu Raštu įformintą sprendimo dalį, kuria Tarnyba atsisakė vertinti tėvo žinomai melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą, grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir įpareigoti Tarnybą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

12. Iš skundo turinio matyti, jog pagal pareiškėjos E. J. Tarnybai pateiktą prašymą nebuvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ir nebuvo priimtas procesinis sprendimas (nutarimas atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną), kuris galėtų būti skundžiamas teismui remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis.

13. Pareiškėja prie skundo pridėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. rugsėjo 2 d. raštą Nr. 1SD-6314, kuriuo ji iš esmės informuojama, jog pagal jos prašymą nebus pradėtas administracinių nusižengimų tyrimas. Šiame rašte, be kita ko, nurodoma, jog šis atsakymas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, 01402 Vilnius) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

14. Iš paties Rašto turinio matyti, jog tai – viešojo administravimo subjekto surašytas informacinio pobūdžio raštas, kuris pagal savo turinį negali būti prilygintas Institucijos priimtam nutarimui atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kurio turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti ANK 618 straipsnyje. Pažymėtina, kad pagal ANK 618 straipsnio 2 dalį, nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Šiuo atveju iš skundžiamo rašyto matyti, kad jame nėra nurodytos aplinkybės, kurias vertino sprendimą nepradėti administracinio nusižengimo tyrimą priėmęs pareigūnas, nenurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, nepateikti įrodymų ir jais nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo motyvai, nors pasak E. J. tarnybos specialistai bendravo tiek su ja, tiek su G. Č..

15. Pagrindą manyti, kad skundžiamas raštas negali būti prilygintas nutarimui administracinio nusižengimo byloje, sustiprina ir pačiame Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka, galiojanti viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų apskundimui. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėja savo skunde nurodė, jog jį teikia Vilniaus miesto apylinkės teismui, Tarnybai nesudaro teisėto pagrindo persiųsti šį skundą Vilniaus apylinkės teismui.

16. ANK 591 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Teismo vertinimu, tokiais atvejais institucija, turinti teisę pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, patikrinusi gautą informaciją, esant poreikiui atlikusi būtinus išankstinio tyrimo veiksmus, privalo priimti motyvuotą sprendimą dėl teisenos nepradėjimo ar šios teisenos nutraukimo, t. y. nutarimą, kuris, vadovaujantis ANK XXXIV skyriuje numatyta tvarka, gali būti skundžiamas apylinkės teismui.

17. Kaip jau buvo minėta, pareiškėja skundu prašo panaikinti minėtu Raštu įformintą sprendimo dalį, kuria Tarnyba atsisakė vertinti tėvo žinomai melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą, įpareigoti Tarnybą pradėti administracinių nusižengimų teiseną pagal ANK 75 straipsnio 3 dalį ir pradėti tyrimą. Iš skundo turinio bei jame formuluojamų prašymų matyti, jog pareiškėja reiškia Tarnybos pareigūnų veiksmais (neveikimu), t. y. teikia skundą ne dėl Rašte nurodomos informacijos, o dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo).

18. Šiame kontekste teismas pažymi, jog galiojantys įstatymai nenumato galimybės apylinkės teismui atlikti pareiškėjos prašomą veiksmą – panaikinti raštu įformintą sprendimo dalį ir įpareigoti pradėti administracinio nusižengimo tyrimą, kadangi nesant motyvuoto nutarimo, ši funkcija nepriskirtina apylinkės teismo kompetencijai. Kita vertus, sutiktina su pareiškėjos skundo teiginiu, jog pagal ANK 589 straipsnio 1 dalies 71 punktą, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos – dėl šio kodekso 72, 73, 74, 75, 80 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų.

19. Taigi atkreiptinas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus dėmesys, jog tarnybos pareigūnai nustatę, jog yra pagrindas pradėti administracinio nusižengimo teiseną turi jį pradėti ir atlikti įstatyme numatytus veiksmus, o tuo atveju, jeigu nėra pagrindo pradėti administracinių nusižengimų teisenos, turi priimti procesinį sprendimą (t. y. nutarimą), kuriame turėtų būti išdėstyti tokio atsisakymo motyvai, su kuriais nesutikdamas asmuo galėtų teikti skundą apylinkės teismui pagal Institucijos buvimo vietą. Nagrinėjamu atveju to padaryta nebuvo, dėl to pareiškėjai atimta galimybė pasinaudoti pirmiau paminėta procesine teise, taip suvaržant jos teisę į teisminę gynybą.

20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos E. J. skundas kartu su byla grąžintinas jį pateikusiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui motyvuoto nutarimo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo priėmimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. eAN2-282-898/2018).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 3 dalimi, 589 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. J. skundą kartu su byla grąžinti bylą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui motyvuoto nutarimo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ar atsisakymo pradėti administracinio nusižengimo teiseną priėmimui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.