Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tretieji asmenys – UAB „MCB Finance“, UAB „TELE2“, UAB „CREDIT SERVICE“, BnP Finance, AB (AB Bobutės paskola), UAB „Moment Credit“, UAB „Nordecum“, UAB „Minibank“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė nepilnamečio vaiko D. B. laikiną gyvenamąją vietą su motina A. B. jos gyvenamojoje vietoje iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Priteisė iš atsakovo D. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. B. po 150 EUR mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – A. B..Atsakovas pateikė teismui prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pakeisti laikino išlaikymo skirto D. B. laikinosios apsaugos priemonės mastą sumažinant nuo 150 EUR iki 90 EUR. Įpareigoti atsakovą D. B. ½ laikino išlaikymo pervesti į teismo depozitinę sąskaitą iki teismo sprendimo priėmimo; pavesti ½ priteisto laikino išlaikymo dydžio lėšų suma disponuoti atsakovei A. B. uzufrukto teise. Atsakovas prašymą grindė sunkia materialine padėtimi. Taip pat nurodė, kad nėra protinga leisti atsakovei disponuoti visa teikiamo išlaikymo apimti dėl jos nesugebėjimo tinkamai valdyti finansus.Ieškovė atsiliepimu į atsakovo prašymą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas neteikia jokio išlaikymo savo nepilnamečiam sūnui. Atsakovas nepagrindė, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti pakanka 90 EUR išlaikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2016 m. spalio 4 d. atsakovas D. B. dirba UAB „MEX PRO“ ir jo gautos už spalį mėnesinės pajamos buvo 607 EUR. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą vertinamos tuo metu gaunamos pajamos, nevertino atsakovo pateiktų pasenusių duomenų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo šeiminė padėtis, dar vieno išlaikytinio turėjimas, būsto nuoma, kitos aplinkybės, nėra pateisinama priežastis įstatyme įtvirtinto imperatyvo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus netinkamam vykdymui. Atsakovas, turėdamas du išlaikytinius, ir nuomodamas gyvenamąjį būstą, negali naujai atsiradusią piniginę naštą perskirstyti siekdamas sumažinti vaikui teiktino išlaikymo dydį, juolab kad yra jauno darbingo amžiaus, todėl privalo ieškoti būdų užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo stabilumą, pastovumą ir nepertraukiamumą. Teismo vertinimu, atsakovo siūlomas mokėti 90 EUR dydžio išlaikymas vaikui yra akivaizdžiai nepakankamas ir neužtikrinantis net būtinų kasdienių vaiko poreikių patenkinimo, taip pat neatitinkantis nustatytos teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės gaunamas vaikui išlaikymui pinigines lėšas naudoja neatsakingai ir tuo pažeidžia vaiko teisėtą interesą į tinkamo išlaikymo gavimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovo reikalavimus įpareigoti atsakovą D. B. ½ laikino išlaikymo į teismo depozitinę sąskaitą iki teismo sprendimo priėmimo; pavesti ½ priteisto laikino išlaikymo dydžio lėšų suma disponuoti atsakovei A. B. uzufrukto teise, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas byloje dėl santuokos nutraukimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas D. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti laikino išlaikymo skirto D. B. laikinosios apsaugos priemonės mastą sumažinant laikino išlaikymo periodines išmokas iki 90 EUR per mėnesį. Apeliantas sutinka, jog nuo 2016 m. spalio 4 d. pradėjo dirbti UAB „MEX PRO“ ir jo užmokestis yra 637,72 prieš mokesčius. Tačiau pažymi, kad darbo sutartis sudaryta iki 2017 m. sausio 4 d. Vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovo pajamos yra didesnės nei ieškovės. Kai atsakovas 2017 m. sausio 4 d. praras padidintas pajamas galimai laikinai neturės jokių pajamų. Priteisus mažesnį išlaikymą atsakovas galėtų jį užtikrinti ilgesniam terminui. Apeliantas pažymėjo, kad šiuo metu partnerystės pagrindais gyvena su A. L., su ja turi dukrą, kuriai būtinas išlaikymas. Atsakovas su šeima gyvena nuomojama būste už kurį moka 260 EUR nuomos mokestį. Minimalios mėnesinės algos išlaikymo kriterijus yra taikomas esant įprastai situacijai, kai tėvų turtinė padėtis yra stabili. Teismas taip pat netinkamai preliminariai įvertino ieškovės ieškinio pagrįstumą, kadangi jos nurodytos išlaidos nėra pagrįstos įrodymais. Ieškovės deklaruojamos išlaidos vaikui yra žymiai didesnės nei jos pačios pajamos.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. B. su juo nesutiko, prašė atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis, kuria iš atsakovo yra priteistas 150 EUR išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui yra įsiteisėjusi, tačiau atsakovas iki šios dienos nėra skyręs lėšų sūnaus išlaikymui. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien minimaliais vaiko poreikiais. Šioje proceso stadijoje pakanka konstatuoti, kad ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju bus pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimali vieno mėnesio išlaikymo vertė vaikui negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 380 EUR taip pat pažymėjo, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jo galimybės dirbti yra apribotos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartimi priteisto laikino išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui dydį.Pagal CPK 144 straipsnio 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, kuriuo teismas turi teisę vadovautis, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi nustatė nepilnamečio vaiko D. B. laikiną gyvenamąją vietą su motina A. B. jos gyvenamojoje vietoje iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Priteisė iš atsakovo D. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. B. po 150 EUR mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovas minėtos nutarties neskundė, ji yra įsiteisėjusi ir vykdytina. Tačiau ieškovės teigimu, atsakovas iki šiol neteikia jokio išlaikymo sūnui.Atsakovas pateikė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir sumažinti priteistą laikiną išlaikymą iki 90 EUR per mėnesį. Nurodė, kad priteisto išlaikymo negali teikti, kadangi jo pajamos per paskutinius metus sudarė 148,74 EUR per mėnesį, atsakovas turi du išlaikytinius, nuomoja gyvenamąjį būstą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo nurodytos aplinkybės neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti vaikui, bent minimalių poreikių tenkinimui pakankamą išlaikymą. Atskirajį skundą apeliantas iš esmės grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo įvertintos ir dėl jų pasisakyta pirmosios instancijos teismo.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2016 m. spalio 4 d. dirba UAB „MEX PRO“, jo pajamos 607 EUR. Atskirajame skunde apeliantas įrodinėja, kad ši aplinkybė nėra pagrindas konstatuoti padidėjusias ieškovo pajamas, kadangi darbo sutartis su UAB „MEX PRO“ galioja iki 2017 m. sausio 4 d., todėl egzistuoja galimybė, kad atsakovas nebeturės jokių pajamų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl laikino išlaikymo priteisimo, vertinami aktualūs duomenis apie asmens gaunamas pajamas. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovas nuo 2017 m. sausio 4 d. netektų darbo UAB „MEX PRO“, tai nebūtų pagrindas paneigti šalių nepilnamečio sūnaus teisės gauti bent minimaliems poreikiams tenkinti pakankamą išlaikymą. Pažymėtina, jog atsakovas jaunas, darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius jo trūkumus, todėl turi visas galimybes dirbti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą ir gauti pajamas, kad galėtų išlaikyti save ir savo vaikus. Be kita ko atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atskirojo skundo nagrinėjimo metu, remiantis Sodros duomenimis, atsakovo darbo santykiai su UAB „MEX PRO“ nėra nutraukti iki šiol. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant klausimus tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tokias išvadas konstatavo ir 2016 m. spalio 5 d. nutartimi priteisė nepilnamečiam vaikui 150 EUR išlaikymą, kuris yra netgi mažesnis nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis dydis. Atsakovas prašydamas sumažinti priteistą išlaikymą iki 90 EUR neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra tokia išimtinai sunki, kad būtų pagrindas priteistą išlaikymą dar labiau sumažinti. Taip pat nepateikė įrodymų, kad 90 EUR išlaikymo pakanka minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas 150 EUR laikinas išlaikymas iš atsakovo yra protingo dydžio ir pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų vaiko minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečio jo interesai (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.