Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio, teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-11-06 nuosprendžio, kuriuo D. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta nukentėjusiosios A. K. atžvilgiu) laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

D. S. išteisintas nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo V. G. atžvilgiu).

A. K. priteista iš kaltinamojo D. S. 300 (trys šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti.

V. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Iš D. S. nukentėjusiajai A. K. priteisti 105 (vienas šimtas penki) Eur patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

6. Dėl A. K. nustatytų dviejų kraujosruvų krūtinės priekinio paviršiaus kairėje, kairės krūties srityje nurodo, kad jis teismui paaiškino, kad jos nemušė, o sužalojimai galėjo būti padaryti ir ne to konflikto metu, kas nebuvo paneigtą, juolab, kad nukentėjusioji į teismo ekspertą kreipėsi tik praėjus trims dienoms po įvykio. Atkreipia dėmesį, kad tiek nukentėjusiosios, tiek jos tėvų duoti parodymai yra neobjektyvūs, neatitinkantys objektyvaus vaizdo įrašo, sutirštinantys spalvas, ką pažymėjo ir teismas nuosprendyje, kai tuo tarpu liudytojai G. Š. ir I. L. pažymėjo pačios A. K. bei jos tėvo V. G. agresyvumą jo atžvilgiu.

7. Nurodo, kad apylinkės teismas priėmė sprendimą išteisinti jį dėl V. G. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jo pareikštą civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu, nors turėjo jį atmesti.

8. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. S. bei jo gynėjas palaikė nuteistojo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokurorai ir nukentėjusioji prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas tenkintinas, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-11-06 nuosprendis dėl D. S. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta nukentėjusiosios A. K. atžvilgiu) naikintinas ir priimtinas naujas, išteisinamasis, nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

10. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

11. Taip pat pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo D. S. apeliacinio skundo argumentais, ir siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-11-06 nuosprendis dėl D. S. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis D. S. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir D. S. atžvilgiu priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

13. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą buvo apklaustas liudytojas, teismo ekspertas T. Š., papildomai apklausti nukentėjusioji A. K. ir nuteistasis D. S., peržiūrėti vaizdo įrašai užfiksuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje.

14. Nukentėjusioji A. K. papildomai apklausta teismo posėdyje parodė, kad ji išlipo iš savo automobilio, kai kažkas pabeldė į automobilio langą. Konfliktas prasidėjo iš karto, D. S. į ją labai nepagarbiai kreipėsi, bandė ją įžeisti, jai pasakė, kad ji jam yra skolinga. Ji bandė paaiškinti, kad yra neskolinga. Nurodo, kad buvo išrašyta sąskaita už automobilio remontą įmonei, kurioje dirba jos sutuoktinis. Jos sutuoktinis paprašė ją sumokėti už jo įmonę. Ji padarė kelis pavedimus už sutuoktinio įmonę, sumokant iš savo privačios sąskaitos. Tai yra ne jos, o sutuoktinio įmonės skola. Ji pagalvojo, kad žmogus yra įmonės vadybininkas, ir tarsi už tos įmonės skolą norėjo paimti jos grandinėlę. Jis (nuteistasis) sakė, kad atiduotų ją (grandinėlę). Teigia, kad ji buvo smaugiama rankomis, sukant grandinėlę. Jis sudavė jai į krūtinę, kai suko, tempė jos grandinėlę, ji nuo jo bandė atsitraukti. Ji atsistūmė nuo jo, taip išsilaisvino. Buvo šoko būsenoje. Mano, kad sužalojimas krūtinėje buvo padarytas sukant grandinėlę. Ji ne vieną kartą pajuto sudavimą. Ji jį bandė apglėbti, nes psichologai mokina, kad, jeigu žmogus puola, reikia jį apeiti iš nugaros ir apglėbti. Jis „atsimojo nuo jos“. Jos kaklas buvo užgautas, kai jai veržė grandinėle, buvo paraudimas. Ji tai parodė policininkei. Nuvykus pas ekspertą, paraudimai ant kaklo jau nebesimatė. Ant jos kaklo buvo paraudimai, buvo išpešti plaukai, to ekspertas negalėjo pamatyti, nes į jį kreipėsi ne tą pačią dieną. Ekspertas nustatė ant jos krūtinės kraujosruvas keliose vietose, jos atsirado, kai ją smaugė, suko grandinėlę, galėjo jai įspausti kumščiu kraujosruvą. Ji D. S. grandinėlės nematė, jos nesimato ir vaizdo įraše. Nuteistasis klaidingai sako, kad ji nagais kabino jo akis. Mano, kad ji tokiais pirštais ir su tokiais nagais negalėjo nieko padaryti. Ji yra (duomenys neskelbtini). Jos nagai yra išsisluoksniavę, sudavus jai skauda, jie skyla. Ji net norėdama jam negalėjo padaryti jokių sužalojimų. Ji tik bandė delnais nuo D. S. atsistumti, kažkaip išsisukti.

15. Nuteistasis D. S. papildomai apklaustas teismo posėdyje parodė, kad jis kreipėsi į A. K., jai gražiai aiškino, kad ji yra skolinga, kad turės atsiskaityti. Į tai moteris jį pradėjo įžeidinėti, vadinti „(duomenys neskelbtini)“, sakyti, kad yra (duomenys neskelbtini), pradėjo gestikuliuoti, gąsdinti: „tu nežinai, kas aš esu“, „kas ji tokia yra, koks ji svarbus žmogus“. Jis jai pirštu parodė į jos grandinėlę ir pasakė: „paimkit ir parduokit šitą grandinėlę ir atsiskaitykite su mumis“. Ji supyko ir pradėjo gestikuliuoti. Jis už jos grandinėlės suėmęs nebuvo, jos nesuko ir tokiu būdu A. K. nesmaugė, smūgių jai nesudavė, jos nestūmė. Jis negalėjo jai suduoti į krūtinę, nes gyvenime nėra nei prieš vaiką, nei prieš moterį pakėlęs rankos. Konflikto metu nukentėjusioji dėdama žingsnį puolė ant jo, ji jam gestikuliuodama nutraukė jo grandinėlę. Visą tai paliudijo kolonėlės darbuotoja. Jis jai pasakė, kad vis tiek privalės atsiskaityti. Ji įsikabino jam į ranką, kai jis apsižodžiavo su jos tėvu. Gal ji manė, kad jis puls jos tėvą, nes jos tėvas puolė ieškoti ar kirvio, ar kastuvo bagažinėje. Ji apsikabino jo ranką ir jį traukė, kad neitų prie jos tėvo. Į tai jis savo ranką išsuko, kad ji nuo jo atsikabintų.

16. Taip pat įrodymų tyrimo metu buvo peržiūrėta vaizdo medžiaga filmuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje t. y. 2 vaizdo įrašai, t. y. failai:

16.1. Nr.10.99.206.250_ch3_20170923114657_20170923120002, Nr.10.99.206.250_ch4_20170923114636_20170923120026, esantys baltame voke, pridėtame prie baudžiamosios bylos, 1 kompaktiniame diske (1 t., b. l. 150).

17. 1 vaizdo įraše Nr.10.99.206.250_ch3_20170923114657_20170923120002 matyti, kad 11:49:23 nukentėjusioji A. K. eina į degalinę susimokėti už degalus. 11:50:16 – 11:50:23 nuteistasis D. S. atvažiuoja su automobiliu „Škoda“ į degalinę ir sustoja prie kuro kolonėlės. Nuo 11:51:28 iki 11:52:36 iš automobilio bagažinės pasiėmęs 2 (dvi) plastikines talpyklas į jas pilasi kuro. 11:53.08 dvi pripiltas kuro plastikines talpyklas D. S. įsideda į automobilio bagažinę. 11:53:16 prabėgdama pro D. S. mašina praeina nukentėjusioji A. K.. 11:53:21 D. S. žiūri į kurią mašina įlips nukentėjusioji A. K.. 11:53:29 D. S. eina link nukentėjusiosios A. K. automobilio ir dingsta iš kameros matymo lauko. 11:56:00 liudytoja, degalinės darbuotoja I. L. eina link nukentėjusiosios ir nuteistojo norėdama juos išskirti. 11:56:42 D. S. eina į degalinę, grįžta atgal ir eina link nukentėjusiosios. 11:56:51 D. S. pamoja ranka nukentėjusiajai. 11:57:12 A. K. motina N. G. telefonu paveiksluoja D. S. automobilį. 11:57:23 nukentėjusioji A. K. rankose turėdama mobilųjį telefoną eina paveiksluoti D. S. 11:57:23 nukentėjusioji A. K. paveiksluoja D. S. ir seka jam iš paskos. 11:58:59 D. S. su automobiliu išvažiuoja iš degalinės.

18. 2 vaizdo įraše Nr.10.99.206.250_ch4_20170923114636_20170923120026 matyti, kad 11:47:05 – 11:47:30 į degalinę, prie kuro kolonėlės automobiliu „Subaru“ atvažiuoja nukentėjusioji A. K.. Nuo 11:48:06 iki 11:48:38 nukentėjusioji pilasi kuro į automobilį. 11:49:22 nukentėjusioji eina į degalinę susimokėti už degalus ir dingsta iš kameros matymo lauko. 11:50:13 į degalinę atvažiuoja D. S. vairuojamas automobilis „Škoda“ ir sustoja prie gretimos kuro kolonėlės. 11:51:14 D. S. prie kuro kolonėlės atsisuka plastikines talpyklas ir pilasi į jas kuro. 11:53:17 – 11:53:29 nukentėjusioji A. K. pareina iš degalinės ir atsėda į savo automobilį. 11:53:29 – 11:53:34 D. S. prieina prie nukentėjusiosios A. K. automobilio ir porą kartų pabarškina į vairuotojo durelių stiklą. 11:53:42 iš „Subaru“ automobilio išlipa nukentėjusioji A. K.. 11:54:01 įraše nukentėjusioji ir D. S. pasitraukia iš kameros stebėjimo lauko, matomi tik jų stovinčių vieno prieš kitą šėšėliai. 11:54:04, 11:54:06, 11:54:12 – 11:54:13, 11:54:15 – 11:54:16, 11:54:18, 11:54:28, 11:54:30, 11:54:33, 11:54:36 – 11:54:40, 11:54:43 – 11:54:46, 11:54:49, 11:54:53 – 11:54:57 – 11:55:03, 11:55:07 – 11:55:11, 11:55:13 – 11:55:20 nukentėjusioji „ranka gestikuluoja“ link D. S.. 11:55:24 – 11:55:25 D. S. „prieina“ arčiau prie nukentėjusiosios ir tiesia ranką į nukentėjusiąją (matoma iš šėšėlių). 11:55:27 šėšėliai susilieja. 11:55:33 nukentėjusioji ir D. S. vienas nuo kito atsitraukia. 11:55:35 – 11:55:36 nukentėjusioji grįžta į kameros matymo lauką ir abiem rankomis atidaro automobilio keleivio dureles, tuo pačiu iš automobilio išlipa nukentėjusiosios motina ir nukentėjusiosios dukra. 11:55:38 iš atidarytu keleivio durų išlipa nukentėjusiosios tėvas V. G. 11:55:44 D. S. rankomis nustumia išlipusį V. G. iki automobilio bagažinės. 11:55:46 V. G. atidaro automobilio bagažinę, kažko ieško ir staigiai uždaro bagažinę. 11:55:48 – 11:55:51 nukentėjusioji A. K. įsikabina į D. S. kairę ranką ir ją trukteli savęs link. 11:55:52 D. S. staigiu judesiu ištraukia nukentėjusiosios A. K. laikytą kairę ranką ir išsivaduoja. 11:56:02 link konfliktuojančių D. S. ir A. K. ateina liudytoja, degalinės darbuotoja I. L.. 11:56:05 nukentėjusioji A. K. rodo liudytojai I. L. ranka pasiėmusi grandinėlę. 11:56:11 liudytoja I. L. įsiterpusi į tarpą skiria D. S. ir liudytoją V. G.. 11:56:51 D. S. nuėjęs prie savo automobilio ir vėl sugrįžęs prie kolonėlės ranka pamojuoja nukentėjusiajai ir nueina. 11:56:09 liudytoja I. L., nukentėjusioji A. K., liudytoja N. G. ir liudytojas V. G. kažką kalbasi. 11:57:09 liudytoja N. G. pasiėmusi mobiliojo ryšio telefoną ruošiasi paveiksluoti D. S. automobilį. 11:57:21 nukentėjusioji A. K., pasiėmusi savo mobiliojo ryšio telefoną eina link D. S. ir ruošiasi jį fotografuoti. 11:57:32 D. S. eina link „Subaru“ automobilio, nukentėjusioji, sekdama jam iš paskos jį mobiliuoju telefonu fotografuoja. 11:58:27 D. S. grįžta prie savo automobilio. 11:58:41 nukentėjusioji ir kiti jos šeimos nariai atsisėda į automobilį. 11:59:04 – 11:59:33 nukentėjusioji A. K. automobiliu „Subaru“ išvažiuoja iš degalinės.

Dėl D. S. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta nukentėjusiosios A. K. atžvilgiu).

19. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamoji atsakomybė nekyla. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situaciją, kurią galimai reiktų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (konfliktinė situacija tarp sutuoktinių, kaimynų ir pan., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Pagal nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas konkrečias įvykio aplinkybes pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas D. S. veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį netinkamai vertino šios nusikalstamos veikos sudėties požymius nagrinėdamas tik D. S. atliktus veiksmus bei nukentėjusiosios A. K. patirtus sužalojimus, o ne vertindamas visą susidariusią konfliktinę situaciją. Šiuo atveju, pagal teismų byloje nustatytas konkrečias įvykio aplinkybes, netinkamai įvertinti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos požymiai, atsižvelgiant taip pat ir į konflikto kilmę, eigą, konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio tikslus ir motyvus. Šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant tiek dėl veikos pavojingumo, tiek dėl jos tyčinio pobūdžio įvertinimo.

20. Byloje yra nustatyta, kad D. S. ir A. K. įvykio metu susitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje ir tarp jų kilo žodinis konfliktas (D. S. teigiant, kad nukentėjusioji A. K. yra jo įmonei skolinga už jos automobilio remontą). Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios skolos faktą nuteistajam patvirtina ir byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas atsakymas į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK užklausimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 83)

21. Nuteistasis D. S. tiek apklausiamas ikiteisminiame tyrime, tiek pirmos ir apeliacinės instancijų teismuose nuosekliai parodė, kad žodinio konflikto su A. K. metu jis už jos grandinėlės suėmęs nebuvo, grandinėlės nesuko ir tokiu būdu A. K. nesmaugė, smūgių jai nesudavė, jos nestūmė (2019-03-20 Šiaulių apygardos teismo posėdžio protokolas, 2 t.; 2017-11-22 įtariamojo D. S. apklausos protokolas, 1 t., b. l. 128; 2018-04-19 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisiamojo posėdžio protokolas, 1 t., b. l. 193).

22. Vertinant ar buvo padaryta D. S. inkriminuojama nusikalstama veika, svarbu įvertinti ir kitus byloje esančius duomenis.

23. 2017-09-23 12:49 val. BIRT policijos sistemoje registruotas pranešėjo A. K. pranešimas: „prieš 30 min. degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ kilo konfliktas dėl skolos. A. K. ir uošvį V. G. užpuolė „(duomenys neskelbtini)“ centro direktorius T. M.. Trenkė uošviui, stumdė žmoną. Visi konflikto dalyviai pasišalino iš įvykio vietos“ (1 t., b. l. 28).

24. Iš 2017-09-23 nukentėjusiosios A. K. protokolo – pareiškimo matyti, kad ji nurodė šias aplinkybes: „nurodytu laiku prie jos priėjo nepažįstamas vyras ir pabeldė į langą. Jai išlipus iš automobilio jis jai pasakė, kad ji jam yra skolinga. Ji bandė jam paaiškinti, kad ji nėra jam skolinga, tačiau jis supyko, griebė už auksinės grandinėlės, kuri buvo jai ant kaklo. Jis ją pradėjo sukti, ją smaugti, sakydamas, kad ją užmuš. Kai minėtas vyriškis ją smaugė, ji patyrė fizinį skausmą“ (1 t., b. l. 7).

24.1. 2017-09-23 apklausiama ikiteisminiame tyrime A. K. (1 t., b. l. 40-41) A. K. parodė, kad jai [...] „griebė už auksinės grandinėlės, kuri buvo jai ant kaklo, pradėjo ją sukti, t. y. ją smaugti sakydamas, kad „užmuš“. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kadangi ji pradėjo dusti, todėl pasilenkė į priekį, nes bijojo, kad jis ją gali pasmaugti bei pradėjo jį nuo savęs stumti. [...] Į medikus ji nesikreipė. Sužalojimų nėra, todėl jai ekspertizė nėra reikalinga“.

24.2. 2017-10-18 apklausiama ikiteisminiame tyrime papildomai (1 t., b. l. 46-47) nukentėjusioji A. K. parodė, kad pirma nuteistasis D. S. pasakė: „atiduok grandinę“, „tuo pačiu metu, kai jis norėjo jai čiupti už grandinėlės, su ranka užgavo kaklo ir krūtinės sritį. Po to jai toje vietoje buvo mėlynės“.

24.3. Apklausiama apylinkės teismo teisiamajame posėdyje (1 t., b. l. 193-194) A. K. parodė, kad jai išlipus iš savo automobilio, ji iš karto D. S. pradėjo ją stumdyti, pradėjo ją smaugti jos grandinėle ją sukdamas, kumščiais sudavė smūgius, jai padarytos žymės ant kaklo, kurias nustatė teismo ekspertas, buvo nuo grandinėlės sukimo. Į policiją kreipėsi po keturių dienų, nes pradėjo matytis mėlynės.

24.4 Apklausiama Šiaulių apygardos teismo posėdyje (2019-03-20 Šiaulių apygardos teismo posėdžio protokolas) A. K. parodė, kad ji buvo smaugiama rankomis, sukant jos ant kaklo buvusią grandinėlę. D. S. sudavė jai į krūtinę, kai suko, tempė jos grandinėlę ir ji nuo jo bandė atsitraukti. Mano, kad sužalojimas krūtinėje buvo padarytas, sukant grandinėlę. Ji ne vieną kartą pajuto sudavimą.

25. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1288/2017(04) matyti, kad A. K. nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinės priekinio paviršiaus kairėje, kairės krūtinės srityje. A. K. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis bei užduotyje nurodytu laiku. A. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti 2 trauminių poveikių metu kontaktuojant su kietais bukais daiktais. A. K. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, A. K. nustatytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui kontaktuojant su kietu buku paviršiumi (1 t., b. l. 60).

26. Specialistas T. Š. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad A. K. nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinės priekinėje paviršiaus kairėje, kairės krūties srityje. Krūtis dalinama į 4 kvadratus. Kontaktas turi būti į tą vietą, kur nustatytas sužalojimas. Tik sukant grandinėlę kraujosruvų negalima padaryti, turi būti kontaktas su kietu buku daiktu bei turi būti pasiektos kraujosruvų padarymo sritys. Jeigu kietas daiktas kontaktuoja spaudžiant, galima padaryti sužalojimą. Ranka („krumpliai“) priskiriami kietiems bukiems daiktams. Pažymi, kad kietas daiktas jam nebuvo pateiktas, su kuriuo jis galėtų palyginti, kad būtent tuo daiktu yra padarytos kraujosruvos. Kraujosruvos nustatytos dvi, todėl jos padaromos dviem trauminiais poveikiais. Nukentėjusioji paaiškino, kad jai nuteistasis buvo sugriebęs už ant jos kaklo buvusios grandinėlės, kad ji buvo sukama ir ji buvo tokiu būdu smaugiama. Ant kaklo jis sužalojimų nerado. Teigia, kad pagal spalvų gamą, kuri keičiasi poodinėse kraujosruvose, galima nustatyti sužalojimo padarymo laiką, tačiau labai tiksliai nėra galimybės nustatyti, duodami intervalai. Į šių sužalojimų padarymo intervalą patenka įvykio laikas.

27. Vertinant I. L. ir G. Š. parodymus pažymėtina, kad minėti liudytojai pačio konflikto pradžios nematė. Liudytoja I. L. pamačiusi konfliktą atėjo išskirti nuteistąjį D. S. ir nukentėjusiąją A. K.. Ji matė, kad nukentėjusioji buvo įsikibusi į D. S. kairę ranką, nukentėjusioji sakė, kad plėšė jos grandinėlę, ji smurto žymių nematė, moteris dėl skausmų nesiskundė (2 t., b. l. 1-2). Liudytojas G. Š. parodė, kad jis matė, kaip D. S. A. K. laikė už rankos, jokių D. S. fizinių veiksmų nematė. Minėtų liudytojų parodymai nei pagrindžia, nei paneigia, kad D. S. padarė nukentėjusiajai A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, sugriebęs sukdamas ant nukentėjusiosios kaklo buvusią grandinėlę.

28. Liudytoja N. G. ir nukentėjusysis V. G. yra nukentėjusiosios A. K. šeimos nariai, t. y. jos motina ir tėvas, V. G. byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju. Dėl nurodytų aplinkybių N. G. ir V. G. gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų parodymais priimdamas procesinį sprendimą nesivadovauja.

29. Įvertinus byloje ištirtus įrodymus darytina išvada, kad jie nepatvirtina, kad D. S. nukentėjusiajai savo veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiosios A. K. parodymų, kad D. S. tyčia ranka čiupo už jai ant kaklo kabančios grandinėles ir ją suko, taip ją smaugdamas bei tuo pačiu spaudė į krūtinės sritį, nepatvirtina kiti įrodymai. Teismų peržiūrėti vaizdo įrašai, filmuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje taip pat neduoda pagrindo konstatuoti, kad D. S. atliko kokius nors aktyvius veiksmus nukentėjusiosios A. K. atžvilgiu, išskyrus jo vieną judesį pakeliant ranką, A. K. ir D. S. vaizdo įrašuose nėra matomi – jie konflikto metu buvo pasitraukę iš kamerų matymo lauko, įžiūrimi tik jų šėšėliai. Priešingai nei nustatė apylinkės teismas, iš šėšėlių negalima spręsti, kad D. S. tyčia ranka čiupo už ant A. K. kaklo kabančios grandinėles ir ją suko, taip ją smaugdamas bei tuo pačiu metu nukentėjusiajai A. K. spaudė į krūtinės sritį.

30. Esant duomenų (įrodymų) prieštaringumui, teisėjų kolegija, vadovaudamasi in dubio pro reo principu, reiškiančiu tai, kad jeigu egzistuoja abejonės, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai, ir konstatuoja, kad nėra įrodyta, jog D. S. čiupo už ant kaklo kabančios grandinėles A. K. ir ją suko, bei tuo pačiu metu nukentėjusiajai A. K. spausdamas į krūtinės sritį padarė poodines kraujosruvas krūtinės priekinio paviršiaus kairėje, kairės krūties srityje ir tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

31. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir D. S. atžvilgiu priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir D. S. atžvilgiu priimamas naujas nuosprendis, kuriuo D. S. išteisinamas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl nukentėjusiosios A. K. civilinio ieškinio ir proceso išlaidų.

32. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju D. S. išteisinamas, kadangi nėra padaryta nusikalstama veika, turinti BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimo požymių, nukentėjusiosios A. K. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

33. Skundžiamu nuosprendžiu iš D. S. priteista 105 (vieno šimto penkių) euru suma nukentėjusiosios A. K. advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti (1 t., b. l. 183). Kadangi skundžiamas nuosprendis naikinamas ir D. S. išteisinamas, nukentėjusiosios turėtos atstovavimo išlaidos iš D. S., nepriteistinos (BPK 105 straipsnio 5-6 dalys, 106 straipsnio 2 dalis).

Kitų klausimų išsprendimas.

34. 2017-11-22 tyrėjos nutarimu D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 130-131), įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui, panaikinama (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

35. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 1 vnt. kompaktinis diskas su dviem vaizdo įrašais, filmuotais UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, esančiais baltame voke, pridėtame prie baudžiamosios bylos ir saugomą baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 150), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-11-06 nuosprendžio dalį, kuriuo D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta nukentėjusiosios A. K. atžvilgiu), panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

D. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta nukentėjusiosios A. K. atžvilgiu) išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nukentėjusiosios A. K. civilinį ieškinį dėl 1 000 eurų (vieno tūkstančio) neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-11-06 nuosprendžio dalį dėl 105 Eur proceso išlaidų priteisimo iš D. S. ir proceso išlaidų nepriteisti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 vnt. kompaktinis diskas su dviem vaizdo įrašais, filmuotais UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.