- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-15
- Bylos Nr.
- I-4787-580/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05482-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos
- Advokatai
- Jolita Zabitienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Š. prašo panaikinti Muitinės departamento 2015-11-09 sprendimą „Dėl prašymo įskaityti nušalinimo laikotarpį į tarnybos stažą“ Nr.(5.34)3B-11733 ir įskaityti pareiškėjo nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. kovo 13 d. į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, arba įpareigoti atsakovą įskaityti pareiškėjo nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. kovo 13 d. į tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Paaiškino, kad Muitinės departamentas, išnagrinėjęs A. Š. 2013-03-27 prašymą, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-03 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-l803-502/2015, bei atsižvelgdamas į tai, kad nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. kovo 13 d. pareiškėjas nėjo pareigų Lietuvos Muitinėje, darbo užmokestis jam nebuvo mokamas, informavo pareiškėją, kad nėra pagrindo įskaityti jo laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį į tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Pareiškėjas su sprendimu nesutiko ir nurodė, kad Valstybės tarnybos 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikotarpis kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-09-03 nutartyje, administracinėje byloje Nr. A-1803-502/2015, konstatavo tai, kad Kauno apygardos teismas 2013-03-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-107-290-2013 panaikino Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-10-11 nuosprendį ir išteisino A. Š. pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dali nenustatęs, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kai teismas, konstatuodamas, jos byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių asmeniui pareikštų kaltinimu pagrįstumą, apgina nepagrįstai apkaltinto asmens garbę, orumą, sugrąžina jo serą reputaciją, t. y. tokį asmenį reabilituoja, nepagrįstai patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens išteisinimas reiškia ir jo teisių, apribotų baudžiamojo proceso tikslais, visiška atkūrimą. Remiantis tuo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-01-06 sprendimas buvo pakeistas, o atsakovo 2013-09-19 įsakymas Nr. 1 P-1263 panaikintas ir atsakovas įpareigotas pareiškėjo prašymo skirti valstybinę pensiją, pakartotinio nagrinėjimo metu atsižvelgti į visą pareiškėjo laikino nušalinimo nuo pareigų laiką 2011-2013 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad administracinėje byloje yra priimtas nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Muitinės departamento 2013-04-02 rašto Nr. (5.34)3B-4002 tiek, kiek juo nebuvo iš esmės išspręstas A. Š. prašymas į tarnybos stažą Valstybės tarnybos įstatymo prasme įskaityti laiką nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. kovo 13 d., todėl viešojo administravimo institucijai kyla pareiga tinkamai pabaigti ir pastarąja administracinę procedūra. Teismas įpareigojo Muitinės departamentą iš esmės išnagrinėti A. Š. prašymą dėl tarnybos stažo apskaičiavimo.
Atsakovas netinkamai pabaigė pastarąją administracinę procedūrą ir priėmė teisiškai nepagrįstą sprendimą. Atsakovas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-03 nutartimi, kuria buvo įpareigotas neribotai atkurti A. Š. teises, apribotas baudžiamojo proceso tikslais, visiška atkūrimą. Teismas pripažino, kad valstybės tarnautojas nuo užimamų pareigų buvo nušalintas nepagrįstai, t. y. nepasitvirtino aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą, o tai yra pagrindas įskaityti nepagrįstą nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį į tarnybos stažą Lietuvos Respublikos valstybei. Muitinės departamento sprendimas ginčo teisinių santykių kontekste prieštarauja protingumo, teisingumo principams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, galiojusi A. Š. laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų metu, nustatė, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, nušalina valstybės tarnautoją nuo pareigų ir sustabdo jam darbo užmokesčio mokėjimą, remdamasis .pagal įstatymus turinčių teisę nušalinti pareigūnų arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos rašytiniu reikalavimu. Šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą.
Pareiškėjo atžvilgiu įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2015-01-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-74-343/2015 konstatuota, kad laikinas nušalinimas nuo užimamų pareigų buvo taikytas pagrįstai. Nutartyje nurodyta, kad Kauno apygardos teismas 2013-03-13 nuosprendyje nesutiko su pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytu įrodymų vertinimu, jų pakankamumo ieškovo kaltei pagrįsti prasme, bet nekonstatavo esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų renkant įrodymus ir taikant kardomąsias bei procesines prievartos priemones. Tai, kad išteisinamuoju nuosprendžiu nebuvo konstatuota ieškovo kaltė, nesudaro pagrindo pripažinti kardomosios priemonės (rašytinio pasižadėjimo neišvykti) ir kitų procesinės prievartos priemonių (laikino sulaikymo, kratos ir nušalinimo nuo pareigų) taikymo neteisėtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-11-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015-01-16 nutartį, nurodęs, kad procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir tikslingumas nulemti įtariamo (kaltinamo, teisiamo) asmens einamų pareigų ir nusikaltimo, kuriuo jis įtariamas (kaltinamas), pobūdžio: jeigu galimai įvykdyta nusikalstama veika yra susijusi su įtariamo (kaltinamo) asmens tarnybos įgaliojimų panaudojimu, ši aplinkybė gali suponuoti nušalinimo nuo pareigų poreikį. Taip pat teismas konstatavo, kad A. Š. laikinas nušalinimas nuo pareigų yra pagrįstas.
Pareiškėjas kvestionuoja įsiteisėjusias Kauno apygardos teismo 2015-01-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-74-343/2015 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969. Teismų praktikoje konstatuota, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje nušalinimas buvo vykdomas ne darbdavio, o teismo iniciatyva Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Darbdavys negali spręsti, ar nušalinimas nuo pareigų pagrįstas. Valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja išimtinai tik tarnybos santykius, o Baudžiamojo proceso kodeksas – imperatyvaus principo pagrindu vykdomą nusikalstamų veikų išaiškinimo ir nagrinėjimo procesą. Darbdavys spręsti klausimus, nustatytus Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje, gali tik tuo atveju, kai tai susiję išimtinai su darbdavio ir darbuotojo (valstybės tarnautojo) santykiais, t. y. kai sprendimą dėl nušalinimo darbdavys priėmė savo iniciatyva. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai Valstybės tarnybos įstatymas nustatytų baudžiamojo proceso normų aiškinimą ir taikymą, kas nepatenka į šio įstatymo reguliavimo ribas. Valstybės administravimo subjektai negali kvestionuoti ar vertinti baudžiamojo proceso tvarka priimtų teismo ar prokuroro sprendimų, nes tai prieštarautų Konstitucijos 109 ir 118 straipsniuose įtvirtintiems teismų ir prokurorų nepriklausomumo principams. Siekiant pripažinti asmens nušalinimą nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka neteisėtu ar nutraukti šios procesinės prievartos priemonės taikymą, turi būti ginčijamas ne darbdavio, bet tardytojo ar prokuroro sprendimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad išteisinamasis teismo nuosprendis savaime nereiškia prezumpcijos, jog visas baudžiamasis procesas, taip pat konkretus pareigūnų veiksmai ikiteisminiame tyrime yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007). Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje tokio pobūdžio bylose ne kartą buvo konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2004, ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad esant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimui pritaikyti procesinę prievartos priemonę – nušalinimą nuo pareigų, ginčui dėl negauto darbo užmokesčio, delspinigių bei tarnybos stažo išspręsti taikomos ne Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 ir 6 dalių, bet Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies ir Civilinio kodekso bei Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nuostatos (išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-64/2009, biuletenis Nr. 17, 2009, p. 275-289; 2011-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3133/2011).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-03 sprendime numatytas baudžiamojo proceso tikslais apribotų teisių visiškas atkūrimas laikytinas buvusios būklės grąžinimu į prieš tai buvusią padėtį. Tuo tarpu įskaičius nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, būtų ne atkuriama buvusi padėtis, o faktiškai suteikiamos naujos teisės A. Š., kurios jam nepriklausė ir neturėjo priklausyti, kompetentingai institucijai įstatymų nustatyta tvarka nepripažinus nušalinimo nuo užimamų pareigų nepagrįstu.
Patenkinus skundą, būtų iškreiptas sisteminis teisinis reguliavimas. Vadovaujantis Darbo kodekso 123 straipsnio 5 dalimi, jeigu darbuotojas darbdavio arba tam įgaliotų organų pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo darbo (pareigų) nepagrįstai, jis turi teisę reikalauti, kad įstatymų nustatyta tvarka jam būtų atlyginta žala. Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, darbdaviui nesuteikta diskrecija spręsti klausimo, ar darbuotojas įgaliotų pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo darbo (pareigų) pagrįstai, taip pat nenumatyta teisė spręsti ar aplinkybės, lėmusios jo nušalinimą pasitvirtino ar ne. Patenkinus skundą susidarytų situacija, kuomet valstybės tarnautojų darbdavys turėtų teisę ir pareigą priimti sprendimą dėl baudžiamojo proceso nustatyta tvarka taikytų procesinių prievartos priemonių pagrįstumo ir aplinkybių, lėmusių valstybės tarnautojo nušalinimą. Toks teisės aktų aiškinimas neatitinka Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnyje atskirti laikotarpiai, įskaitomi į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti: 6 straipsnio 1 punkte numatytas bendrasis tarnybos laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos, kuris iš esmės prilyginamas tarnybos Lietuvos valstybei stažui; o 3 punkte – nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu šis pareigūnas ar karys vėliau reabilituotas. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog įskaičius nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį į tarnybos stažą valstybinei pareigūno pensijai gauti 6 straipsnio 3 punkto pagrindu, Muitinės departamentui kyla pareiga įskaityti jį ir į tarnybos stažą Lietuvos valstybei, kadangi tokiu atveju nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpis, nustatytas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų 6 straipsnio 3 dalyje, prilyginamas 6 straipsnio 1 punktui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2015-09-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1803-502/2015 pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 punkte numatyto laikotarpio neprilygino minėto įstatymo 6 straipsnio 1 punkte nustatytam laikotarpiui.
Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimą nustato Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnis ir Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 910 „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“. Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių 4 dalyje nustatyta, kad į tarnybos stažą įskaitoma metų (mėnesių ir dienų), ištarnautų Lietuvos valstybei nuo 1990 m. kovo 11 d., skaičius einant valstybės tarnautojų pareigas, taip pat pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1-4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir merų pavaduotojais). Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad tarnybos stažas ne vienu laikotarpiu einant minėtas pareigas valstybės arba savivaldybių institucijose ar įstaigose sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti <...> laikas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalį, nušalinimo nuo pareigų laikotarpis į tarnybos Lietuvos valstybei stažą neįskaitomas, jeigu pripažinta, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų pagrįstai. Laikotarpių, kurie įtraukiami į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai.
Civilinėse bylose, kuriose dalyvavo pareiškėjas, buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos jam atlyginimo dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir vadovaujantis Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, į šios žalos sąvoką įeina ir negautas darbo užmokestis ar kitos darbinės pajamos atskaičius mokesčius ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2015-01-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-74-343/2015 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969 pareiškėjui nebuvo priteistas darbo užmokestis už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį. Pareiškėjas nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. kovo 13 d. nėjo valstybės tarnautojo pareigų ir jam nepriklauso darbo užmokestis, šis laikotarpis negalėtų būti įskaitytas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-09-03 nutartyje į laiką pensijai skirti nušalinimo laikotarpį įskaičiavo ne taikydamas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 punktą, pagal kurią įskaičiuojamas tarnybos valstybei laikas, o pagal 6 straipsnio 3 punktą, pagal kurį įskaičiuojamas nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu šis pareigūnas ar karys vėliau reabilituotas. Jeigu teismas būtų sprendęs, kad laikino nušalinimo laikotarpis bus įskaičiuotas į tarnybos laiką, jis būtų galėjęs tai padaryti, pritaikydamas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 punktą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl pareiškėjo nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpio įskaitymo į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kai nušalinimas nuo pareigų buvo paskirtas baudžiamojo proceso tvarka, o vėliau pareiškėjas išteisintas, nesurinkus pakankamai jo kaltės įrodymų.
Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2013-03-25 Muitinės departamento generaliniam direktoriui padavė prašymą dėl atlyginimo išmokėjimo ir darbo stažo užskaitymo (b. l. 18). Šiuo prašymu pareiškėjas paprašė išmokėti darbo užmokestį ir užskaityti darbo stažą už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2011-05-04 iki 2013-03-13, kadangi Kauno apygardos teismo 2013-03-13 nuosprendžiu buvo panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-04 nutartis, kuria jis nušalintas nuo pareigų. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013-03-14 įsakymu Nr. 1P-425 nušalinimas panaikintas ir pareiškėjas grąžintas į pareigas. Muitinės departamentas 2013-04-02 raštu Nr. (5.34)3B-4002 (b. l. 19) nurodė, kad pareiškėjas buvo nušalintas ne darbdavio iniciatyva ir pasiūlė dėl darbo užmokesčio sumokėjimo ir tarnybos stažo įskaitymo kreiptis į teismą Civilinio kodekso ir Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nustatyta tvarka.
Pareiškėjas A. Š. Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti Muitinės departamento 2013-04-02 sprendimą Nr. (5.34)3B-4002 „Dėl pateikto prašymo“, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013-09-19 įsakymą Nr. 1P-1263 „Dėl atsisakymo skirti pareigūno valstybinę pensiją už tarnybą“ ir įpareigoti Muitinės departamentą įskaityti pareiškėjo A. Š. nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2011-05-04 iki 2013-03-13 į pareigūno tarnybos stažą ir skirti pareigūno pensiją. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-01-06 sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas. Šioje byloje priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-03 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo pakeistas: panaikintas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013-09-19 įsakymas Nr. 1P-1263, kuriuo atsisakyta skirti valstybinę pensiją už tarnybą ir Muitinės departamentas įpareigotas iš naujo išnagrinėti 2013-09-03 gautą A. Š. prašymą į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti įskaityti laikotarpį nuo 2011-05-04 iki 2013-03-13. Taip pat Muitinės departamentas buvo įpareigotas iš esmės išnagrinėti A. Š. prašymą dėl tarnybos stažo perskaičiavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasiremdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-11-10 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-444/2011, pažymėjo, kad teismas, konstatuodamas, jog byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių asmeniui pareikštų kaltinimų pagrįstumą, apgina nepagrįstai apkaltinto asmens garbę, orumą, sugrąžina jo gerą reputaciją, t. y. tokį asmenį reabilituoja, ir padarė išvadą, kad nepagrįstai patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens išteisinimas reiškia ir jo teisių, apribotų baudžiamojo proceso tikslais (pareiškėjo atveju – procesinėmis prievartos priemonėmis, taikytomis baudžiamojoje byloje teisminio proceso Nr. 1-04-1-00213-2011-6), visišką atkūrimą.
Pareiškėjas Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-04, 2011-10-27, 2012-01-31 , 2012-05-03 nutartimis bei Vilkaviškio apylinkės teismo 2012-07-11 nutartimi nuo 2011-05-04 iki 2012-11-04 buvo nušalintas nuo Kauno teritorinės muitinės inspektoriaus pareigų. Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Pareiškėjas kaltintas, o vėliau Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-10-11 nuosprendžiu nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnyba, siekdamas turtinės naudos, o būtent: būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir dirbdamas Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto inspektoriaus pareigose, tyčia grubiai pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus bei pareigūno pareigas bei kitus teisės aktus buvo sukurstytas V. S. piktnaudžiauti tarnyba siekiant turtinės naudos, 2011-05-02 apie 17.40 val., tarnybos metu, būdamas muitinio patikrinimo vietoje, žinodamas, kad Ž. G., jos vairuojama transporto priemone gabena didesnį cigarečių kiekį, bei daugiau degalų, tyčia neatliko muitinio patikrinimo ir leido jai, toliau vykti per Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postą. Kauno apygardos teismo 2013-03-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-290-2013 panaikintas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendis ir A. Š. išteisintas, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kauno apygardos teismas pažymėjo, jog baudžiamojoje byloje nėra nustatyti esminiai nusikalstamos veikos sudėties požymiai – kad A. Š. žinojo, jog Ž. G. gabena didesnį akcizais apmokestinamų prekių kiekį, neįrodyta, kad pareiškėjas pranešė, kada galima vežti kontrabandines prekes ir netinkamai atliko muitinį patikrinimą. Toks procesinis sprendimas rodo, jog A. Š. buvo išteisintas reabilituojančiais pagrindais.
Kauno apygardos teismas 2015-01-16 nutartimi išnagrinėjo pareiškėjo apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2A-74-343/2015, kurioje pareiškėjas prašė priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Žalos atsiradimą pareiškėjas siejo su jo neteisėtu kaltinimu, o turtine žala įvardino negautą darbo užmokestį. Pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti pripažinus, kad esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai – neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai renkant įrodymus ir taikant kardomąsias bei procesinės prievartos priemones ar tyčiniai neteisėti teisėjo veiksmai nebuvo konstatuoti. Nuspręsta, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme vyko intensyviai, vilkinimo požymių nenustatyta, visi A. Š. teisių suvaržymai proceso metu buvo būtini, teisėti ir proporcingi. Su tokia teismo išvada sutikta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-13 nutartyje.
Muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus nustato Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas. Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklės pateikiamos Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarkoje. Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą.
Taigi, pareiškėjo skundas šioje byloje gali būti tenkinamas tik nustačius vieną iš dviejų pagrindų: arba, kad jis buvo nušalintas nepagrįstai, arba, kad nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą.
Šioje byloje pirmosios galimybės pripažinimas negalimas, kadangi įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, jog procesinės prievartos priemonės jam taikytos pagrįstai. Šios išvados padarytos Kauno apygardos teismo 2015-01-16 nutartyje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-13 nutartyje. Vertinant antrąjį pagrindą, ar galima laikyti, jog nepasitvirtino aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą, turi būti tiriamos aplinkybės, dėl kurių atsiradimo buvo priimtas procesinė prievartos priemonę įtvirtinantis sprendimas. Anksčiau šioje byloje buvo nurodyta, jog laikinas nušalinimas nuo užimamų pareigų pareiškėjui pritaikytas ryšium su nagrinėjama baudžiamąja byla. Ši baudžiamoji byla buvo baigta išteisinamuoju Kauno apygardos teismo 2013-03-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-290-2013. Minimas nuosprendis priimtas reabilituojančiais pagrindais. Tuo remiantis pripažįstama, kad aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų nepasitvirtino.
Baudžiamojo proceso tvarka paskirta prievartos priemonė nėra bausmė savaime, ji gali būti skiriama tik siekiant užtikrinti tinkamą baudžiamojo proceso eigą. Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Išteisintas asmuo turi būti pilnai reabilituojamas ir visi suvaržymai, kuriuos jis patyrė baudžiamajame procese, turi būti jo atžvilgiu pašalinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-03 nutartyje pagrįstai pasiremta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-11-10 nutartyje pateiktu išaiškinimu, jog teismui, konstatavus, jog byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių asmeniui pareikštų kaltinimų pagrįstumą, apginama nepagrįstai apkaltinto asmens garbė, orumas, sugrąžinama jo gera reputacija. Sutiktina su tuo, kad nepagrįstai patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens išteisinimas reiškia ir jo teisių, apribotų baudžiamojo proceso tikslais, visišką atkūrimą.
Atsakovas teigia, kad jis negali įskaityti laikino nušalinimo laiko dėl to, kad darbdavys neturi pasirinkimo teisės vykdant baudžiamojo proceso tvarka paskirtas prievartos priemones. Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnio 1 dalis nustato, kad nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti. Darbdavys šios nutarties nevykdyti negali, tačiau sprendžiant tarnybos stažo įskaitymo klausimą, nėra svarbu, kokiu būdu elgėsi darbdavys. Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalis įtvirtina asmens reabilitavimo priemonę jo neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn atveju. Tuo darbdaviui sukuriama nauja vykdytina pareiga reabilituoti asmenį. Asmens reabilitavimas – jo vėliau paaiškėjusio nepagrįsto teisių ribojimo pašalinimas, turi asmenį grąžinti į tokias sąlygas, kokiomis jis būtų buvęs, jei prieš asmenį nebūtų naudojamos baudžiamojo proceso prievartos priemonės. Stažo įskaitymas taip pat negali būti suprantamas kaip naujai reabilituojamam asmeniui suteikiama anksčiau neturėta teisė, kadangi jis buvo įgijęs šios teisės turėjimo pagrindą iki procesinės prievartos priemonės pritaikymo. Darbo kodekso 123 straipsnio 5 dalyje numatyta pagal darbo sutartis dirbančių asmenų teisė reikalauti žalos atlyginimo dėl neteisėto nušalinimo, neturi ryšio su šioje byloje nagrinėjamu tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo klausimu.
Muitinės departamentas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, nustatytos Taisyklių 9 punkte. Taisyklių 9 punktas numato, kad ginčus, kilusius dėl tarnybos stažo skaičiavimo, sprendžia valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo sudaryta komisija. Valstybės tarnautojui, valstybės politikui, teisėjui ar valstybės pareigūnui nesutikus su komisijos sprendimu, ginčas sprendžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 25 straipsnis. Išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Nors pagal Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 3 dalį Vyriausybė yra įgaliota nustatyti tarnybos stažo skaičiavimo tvarką, tačiau įgaliojimų spręsti dėl išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos jai nesuteikta, todėl negalima laikyti, kad įstatymai nustato privalomą išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme tvarką. Be to, šioje byloje sprendžiamas klausimas jau buvo pradėtas nagrinėti teismuose Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-3584/2015. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-01-06 sprendimu šis klausimas išspręstas iš esmės, konstatuota, kad reikalavimas dėl pareigūno stažo perskaičiavimo nepagrįstas, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-03 nutartyje atsakovas įpareigotas iš esmės išnagrinėti A. Š. prašymą dėl tarnybos stažo apskaičiavimo.
Atsakovo argumentas dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-03 nutartyje nurodyto stažo įskaičiavimo pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 punktą, pagal kurią įskaičiuojamas tarnybos valstybei laikas, o ne pagal 6 straipsnio 1 punktą, negali būti priežastimi skundui atmesti, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pasisakyta, kad atsakovas turi iš esmės išnagrinėti A. Š. prašymą dėl tarnybos stažo perskaičiavimo. Kadangi šis laikas nebuvo įtrauktas į tarnybos stažą, tai teismas galėjo taikyti ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 punktą, o ne 1 punktą.
Teismas nustatė, kad priimdamas prašomą panaikinti įsakymą, Muitinės departamentas veikė neteisėtai, todėl Muitinės departamento 2015-11-09 sprendimas „Dėl prašymo įskaityti nušalinimo laikotarpį į tarnybos stažą“ Nr.(5.34)3B-11733 panaikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjas prašo arba įskaičiuoti į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti įskaityti laikotarpį nuo 2011-05-04 iki 2013-03-13 arba įpareigoti tai padaryti atsakovą. Kadangi teismas nėra administravimo subjektas ar pareiškėjo darbdavys, tai sprendimu nustatomas įpareigojimas atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Skundą tenkinti.
Panaikinti Muitinės departamento 2015-11-09 sprendimą „Dėl prašymo įskaityti nušalinimo laikotarpį į tarnybos stažą“ Nr.(5.34)3B-11733 ir įpareigoti atsakovą įskaityti A. Š. nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. kovo 13 d. į tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.