Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant pareiškėjai A. M., jos atstovei advokato padėjėjai Ž. Ž., suinteresuoto asmens atstovui R. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – žemės sklypų valdymo nuosavybės teise - nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Aplinkybė, kad pareiškėja yra M. (M.) B. anūkė, tai yra, kad pareiškėja yra priskiriama subjektų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, ratui, nustatyta ir konstatuota įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eI-2120-609/2015, todėl iš naujo nenustatinėjama (CPK 182 str. 2 p.), be to, pareiškėja pateikė šioje byloje visus rašytinius jos giminystės ryšį su žemės savininke M. B. patvirtinančius įrodymus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje.

Pareiškėja prašymą teismui dėl juridinio fakto nustatymo grindžia iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautais dokumentais bei liudytojos I. G. paaiškinimais teisme. Iš 1937 m. sausio 20 d. pas K. K. Notarą sudaryto susitarimo (toliau tekste – Sutartis) matyti, kad juo Žemės B. K. (toliau tekste – Bankas) pardavė M. B. ūkius Naujapieviuose ir Plaškiuose iš viso 8.0315 ha (2 sklypai Naujapieviuose - 3,9064 ir 1.8147 ha ir 2 sklypai Plaškiuose – 1.5214 ir 0.7890 ha) didumo už 4000 litų. Ta pačia S. B. suteikė M. B. 4000 litų paskolą, įkeičiant įsigyjama turtą Bankui. Sutarties 3 paragrafe nustatyta, kad turto perdavimas ir perleidimas įvyksta šiandien. Sutarties 4 paragrafe nustatyta, kad Banko atstovai sutinka, kad parduodamas turtas pereina į M. B. nuosavybę, o pastaroji prašo ją įrašytų ūkių savininke. Iš 1937 m. spalio 14 d. Žemės banko Klaipėdos skyriaus (toliau tekste – Skyrius) rašto M. B. matyti, kad pašto perlaida ji sumokėjo 60 litų ir iki tų pačių metų spalio 25 d. dar „lieka nepadengta skolos ratos dalis“ ir palūkanos – iš viso 31,73 Lt. Nurodyta, kad nesumokėjus bus skaičiuojama 5 procentai netesėjimo palūkanų. Iš 1937 spalio 19 d. Skyriaus rašto Valstybės D. Į. Agentūrai matyti, kad 1937-10-16 vakare sudegė M. B. trobesiai Naujapievių kaime. Už sudegusį turtą priklausantį atlyginimą Skyrius prašo išmokėti jam, nes M. B. dar nėra sumokėjusi už pirktą žemę. Iš 1937 m. lapkričio 4 d. Skyriaus rašto M. B. matyti, kad priklausančių sumokėti 31,56 Lt mokėjimas atidedamas iki 1938 m. balandžio 1 d. Iš 1938 m. gegužės 20 d. Skyriaus rašto M. B. matyti, kad jai priklausančių eilinių įmokų mokėjimas atidedamas iki 1938 m. lapkričio 1 d. Iš 1938 m. liepos 14 d. Skyriaus pranešimo M. B. matyti, kad jai suteikta papildoma 400 Lt paskola ir nurodyta, kad ji turi priklausančius 5 procentus metinių palūkanų sumokėti be atskiro raginimo iki kiekvienų metų lapkričio 2 d. ir gegužės 2 d.

Aukščiau aptartų dokumentų analizė leidžia daryti išvadą, kad parduotas turtas M. B. nuosavybe tapo jo pirkimo sutarties pasirašymo metu, tai yra, 1937-01-20. Turto perleidimo-įsigijimo metu jo perleidėjas – Bankas, M. B. suteikė 4000 Lt paskolą, taigi nuo šio momento Sutarties šalis siejo paskolos teisiniai santykiai. V. S. raštai M. B. patvirtina, kad dalis paskolos jos buvo mokama, kitos dalies periodinių įmokų mokėjimas ne kartą atidėtas, sudegus ūkiui Skyrius tenkino M. B. prašymą suteikti papildomą paskolą. Duomenų, kad po to ji būtų nemokėjusi nustatytų įmokų ir palūkanų, nėra. Nėra ir duomenų, kam ir kokio dydžio draudimo išmoka sumokėta už 1937-10-16 sudegusį ūkį, tačiau įvertinant aplinkybę, kad tokį prašymą pateikė Skyrius, darytina išvada, kad jis šią išmoką ir gavo iš tuometinės Valstybės draudimo įstaigos agentūros. Sutarties 3 punkte nustatyta Banko teisė tam tikromis sąlygomis pareikalauti pirkėjos grąžinti visą paskolą arba jos dalį, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šios sąlygos realiai buvo, tai yra, nėra duomenų, kad M. B. būtų buvusi pripažinta neišsimokančia skolininke, kad įkeistas turtas buvo parduodamas iš varžytynių ir pan. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar pareiškėjos močiutė yra atsiskaičiusi pagal Sutartį, yra įrodomasis faktas ir šis klausimas reguliuojamas sutarčių teisės bei prievolės pasibaigimo pagrindus nustatančiomis teisės normomis, tačiau negali būti savarankišku pagrindu netenkinti pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, tai yra žemės sklypų valdymo nuosavybės teise, nustatymo vien todėl, kad nėra neginčijamų duomenų apie visą paskolos sumos sumokėjimą, nes jei tokie duomenys būtų, pareiškėjai aplamai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo našta ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka šalims (CPK 12 str., 178 str.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos A. T. 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; Lietuvos A. T. 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Vertinant pareiškėjos pateiktus įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, taikant įrodymų tikėtinumo taisyklę, darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog pareiškėjos močiutė M. B. iki nacionalizacijos, kuri Klaipėdos krašte įvyko 1944 metų rudenį, nuosavybės teise valdė 8.0315 ha ploto žemės sklypus Naujapievių ir Plaškių kaimuose, Plaškių valsčiuje, Pagėgių apskrityje, negu kad nevaldė. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja I. G., paaiškinusi, kad nuo vaikystės pažįsta pareiškėją ir žino, kad jos seneliai Bekampiai turėjo žemės, ją šienaudavo ir sėdavo. Iš UAB „Rolvita“ 2016-09-22 vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir žemės sklypų kartografavimo planų matyti, kad žemės sklypus: 1.5214 ha ir 0.7890 ha, esančius Plaškių k., Pagėgių sav, ir 3,9064 ha ir 1.8147 ha, esančius Naujapievių k. Šilutės r., iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė pareiškėjos močiutė M. (M.) B.. Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą teismine tvarka, tenkintinas. Prašymo tenkinimas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, nes praleistas terminas prašymui atkurti nuosavybės teises į M. B. iki žemės nacionalizacijos pareiškime nurodytus žemės sklypus, atnaujintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki nacionalizacijos A. M. močiutė M. B., gimusi 1894-09-06, mirusi 1954-09-29, nuosavybės teise valdė 8.0315 ha ploto žemės sklypus Naujapievių ir Plaškių kaimuose, Plaškių valsčiuje, Pagėgių apskrityje.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.