- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-23
- Bylos Nr.
- eI-2120-609/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Živilė Žukaitienė
- Kategorijos
- 1.11.2Prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo tvarka ir terminai
- 1.11.31.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Pirmosios instancijos teismo nutartis
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės, Vidos Stonkuvienės sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjai A. M., pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Živilei Žukaitienei, trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Indrei Nausėdienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą trečiajam suinteresuotajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. M. prašo atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į M. (M.) B. iki žemės nacionalizacijos duomenys neskelbtini nuosavybės teise valdytus 8,0315 ha žemės bei giminystės ryšį su savininku ir nuosavybės teises į žemę patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Pareiškime nurodė, jog 2001 12 06 ji kreipėsi į Šilutės rajono Šilutės apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu grąžinti V. B. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę duomenys neskelbtini. Renkant dokumentus paaiškėjo, jog iki žemės nacionalizacijos 8,0315 ha žemės savininku buvo ne jos senelis V. B., o senelė M. (M.) B. Teigiama, kad šiuos dokumentus pareiškėja 2004 07 07 pateikė Šilutės žemėtvarkos skyriui. Pažymėta, kad žemės savininkė M. (M.) B. mirė 1954 09 29, V. B. - 1966 05 20, o jų dukra M. Ž. - 2001 10 24. 2004 08 09 sprendimu Šilutės žemėtvarkos skyrius nutarė, kad ji neteko teisės į nuosavybės teisių į buvusio savininko V. B. atkūrimą, nes nepateikti dokumentai, įrodantys žemės valdymo faktą, o papildomus dokumetus pareiškėja pateikė, praleidusi įstatyme numatytą terminą, t.y. po 2003 12 31. Pareiškėja teigia, kad iki 2001 12 31 prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. (M.) B. turėtą žemę nepateikė, nes neturėjo duomenų, jog žemė buvo registruota ne V. B., o M. (M.) B. vardu. Nurodo, jog tai ji sužinojo tik gavusi Lietuvos centrinio valstybės archyvo atsakymą. Nors iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautus dokumentus Šilutės žemėtvarkos skyriui pareiškėja pateikė 2003 12 02, vistiek buvo laikoma, jog dokumentai pateikti, praleidus įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjos vertinimu, termino praleidimo priežastys yra objektyvaus pobūdžio ir nesietinos išimtinai su jos pačios situacijos vertinimu, nes yra susijusios ir su Šilutės žemėtvarkos skyriaus neveikimu, nes po 2001 12 06, kada pareiškėja pateikė prašymą, institucija nesikreipė į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl tikslių duomenų gavimo. Pareiškėja nurodo, jog priežastys, dėl kurių ji iš karto nesikreipė į teismą su prašymu dėl praleisto termino atnaujinimo, nagrinėjamu atveju įtakos neturi, tačiau teigia, jog 2003-2011 metais ji turėjo rimtų sveikatos problemų, susijusių su patirtomis traumomis, ko pasėkoje pareiškėja ilgai gydėsi, be to, turėjo šeimyninių problemų, susijusių su neblaivaus sutuoktinio vartojamu smurtu, kas užgožė pareigą rūpintis nuosavybės teisių į senelių žemę atkūrimu.
Teismo posėdžio metu pareiškėja A. M. bei jos atstovė prašo pareiškimą patenkinti.
Atsiliepimas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus atsiliepime į prašymą nurodyta, jog nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys dokumentai, gauti iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, patvirtina faktą, kad M. B. iš tuometinio Žemės banko pirko išsimokėtinai ūkius (žemę su statiniais) ir šis turtas buvo įkeistas hipoteka. Teigiama, kad dokumentai nesuteikia informacijos, ar paskola bankui buvo grąžinta, ar šis turtas M. (M.) B. nuosavybėn perėjo be suvaržymų.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė sprendimą palieka teismo nuožiūrai.
Pareiškėja, su pareiškimu kreipdamasi į teismą, siekia, kad teismas pripažintų, jog terminus prašymui atkurti nuosavybės teises į senelės M. (M.) B. žemę, esančią duomenys neskelbtini ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti ji praleido dėl svarbių priežasčių, ir juos atnaujintų. Prašymą atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus grindžia tuo, kad tik 2003 12 02 sužinojo, jog žemė buvo registruota ne jos senelio V. B., o močiutės M. (M.) B. vardu. Teigia, jog 2003-2011 metais turėjo rimtų sveikatos problemų, susijusių su patirtomis traumomis, ko pasėkoje ilgai gydėsi, be to, neblaivaus sutuoktinio vartojamas smurtas užgožė pareigą rūpintis nuosavybės teisių į senelių žemę atkūrimu.
Ginčo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Atkūrimo tvarka).
Pagal Atkūrimo tvarkos 5 punkto (2005 m. balandžio 11 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 400 redakcija) piliečiai, praleidę nustatytuosius prašymų padavimo terminus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį Atkūrimo įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi. Atkūrimo tvarkos 5 punkto 1 dalimi nustatyta, kad terminas prašymams teikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo baigėsi 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Atkūrimo tvarkos 11 punktas numato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turėjo pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. sprendimus priimančioms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytąjį šių dokumentų pateikimo terminą, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi.
Šalies argumentai
Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, vertinama, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Sprendžiant šį klausimą taip pat privaloma nustatyti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, t. y. kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2420/2012). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-18/2010).
Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisės į Atkūrimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, nagrinėjamu atveju – žemę (Atkūrimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p.), atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939 – 1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises, piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-912/2007, sistemiškai aiškindamas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra nurodęs, kad šios dalies 1-4 punktų nuostatos yra chronologiškai išdėstytos prioritetinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą nustatymo būdu. Tai rodo nuostatos, kad nuosavybės teisės pirmiausia yra atkuriamos turto savininkui, kai jis yra gyvas (1 p.), o kituose punktuose nurodyti subjektai gali pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą tik tuo atveju, kai buvęs turto savininkas yra miręs. Tai leidžia daryti išvadą, kad kiekvienas kitas iš eilės šios dalies punktas yra taikytini tik tuo atveju, kai nėra aplinkybių, numatytų chronologiškai aukščiau nurodytuose punktuose. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad pareiškėja teisę į nuosavybės teisių atkūrimą įgijo po savo M. Ž. mirties 2001 m. spalio 24 d..
Lietuvos vyriausiais administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A502-881/2008 pažymėjo, jog minėtų nuostatų taikymą riboja Atkūrimo įstatyme nustatyti terminai prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kitiems dokumentams paduoti.
Kadangi pareiškėjos motina M. Ž., mirusi 2001 m. spalio 24 d., prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę nebuvo pateikusi, o jos mirties momentu Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje numatyti terminai prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kitiems dokumentams paduoti nebuvo pasibaigę, laikytina, jog po savo motinos mirties pareiškėja tapo buvusio žemės savininko teisių perėmėja ir įgijo teisę prašymui ir dokumentams nuosavybės teisių atkūrimui paduoti.
Byloje esantis prašymas grąžinti žemę patvirtina, jog 2001 m. gruodžio 6 d. pareiškėja kreipėsi į Šilutės rajono Šilutės apylinkės agrarinės reformos tarnybą dėl jos senelio V. B. duomenys neskelbtini valdytos žemės grąžinimo. Nors nustatyta, jog prašymo atkurti nuosavybės teises į močiutės M. (M.) B. žemę pareiškėja nepateikė, nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys dokumentai patvirtina, jog nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso metu Lietuvos centrinio valstybės archyve saugomuose fonduose buvo rasti duomenys apie pareiškėjos močiutės M. B. žemę duomenys neskelbtini.
Nors 2004 m. rugpjūčio 9 d. Žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono Žemėtvarkos skyriuje sudaryta komisija, susipažinusi su buvusio savininko V. B. žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančiais dokumentais konstatavo, jog duomenų, patvirtinančių V. B. žemės valdymą nuosavybės teise nepakanka, tokia aplinkybė nepaneigia fakto, jog V. B. nuosavybės teisių atkūrimo byloje buvo duomenų apie M. B. žemę duomenys neskelbtini.
Kadangi pareiškėja yra priskirtina subjektų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, ratui, per Atkūrimo įstatyme numatytą terminą kreipėsi su prašymu dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir iš esmės buvo pateikusi dokumentus, kurių pagrindu prašymas galėjo būti tikslinamas, termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kitiems dokumentams pateikti praleidimo priežastis laikytina svarbia, todėl praleistas terminas atnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į M. (M.) B. iki žemės nacionalizacijos duomenys neskelbtini nuosavybės teise valdytus 8,0315 ha žemės, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.