- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- e2-608-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00584-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka (pirm.)
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- UAB „Lex maris“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lex maris“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-667-538/2020, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lex maris“ iškelta bankroto byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Lex Maris“. Nurodė, kad bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019 m. gruodžio 30 d. duomenimis sudarė 56 193,55 Eur. Paskutiniame bendrovės pateiktame balanse už 2018 metus viso turto vertė nurodyta 82 522 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 78 577 Eur. Taigi bendrovės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pareiškėjos duomenimis bendrovės vardu nėra įregistruota kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Bendrovė nuo 2016 metų nesugebėjo bent iš dalies atsiskaityti su pareiškėja, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. Antstolių informacinės sistemos duomenimis įvairios antstolių kontoros vykdo išieškojimą iš UAB „Lex Maris“ 4 kreditorių naudai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi iškėlė UAB „Lex maris“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Reniva“.
3. Teismas iš atsakovės balanso už 2018 metus nustatė, kad įmonė turėjo 82 522 Eur vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 78 577 Eur, todėl sprendė, kad pagal balanso duomenis tuo metu atsakovė jau buvo nemoki. Iš bylos medžiagos teismas taip pat nustatė, kad atsakovė registruotino turto neturi. Atsakovės atžvilgiu buvo taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai, tačiau išieškoti mokestines nepriemokas nepavyko.
4. Teismas konstatavo, kad atsakovė negali atsiskaityti su kreditoriais ir yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla dėl nemokumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė UAB „Lex maris“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apie pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė sužinojo tik 2020 m. vasario 17 d. Atsakovės registruotos buveinės adresas yra Taikos pr. 52C, Klaipėda, tačiau dėl prasidėjusių teisminių ginčų su UAB „Stellar Navigation“, iš kurios atsakovė nuomojosi patalpas, nuo 2016 metų pabaigos atsakovės veikla pradėta vykdyti buveinėje adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės buveinės adreso pasikeitimas pareiškėjai buvo žinomas.
5.2. Juridinių asmenų registre buvo registruoti ir kiti atsakovės kontaktiniai duomenys: vadovės mobilaus telefono numeris ir elektroninio pašto adresas, tačiau jokia informacija ir jokie pranešimai apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, apie pareikštą teisme ieškinį ir iškeltą bylą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei pateikti nebuvo.
5.3. Atsakovės veikla laikinai buvo sustabdyta dėl vykusių teisminių ginčų ir atsakovės atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau visu šiuo laikotarpiu atsakovės turtinė padėtis nepasikeitė. Tik 2019 m. pabaigoje atsakovė atnaujino veiklą ir yra pajėgi dalyvauti rinkoje kaip mokus ūkio subjektas, galintis įvykdyti visus įsipareigojimus savo kreditoriams.
5.4. Į bendrovės balansą įrašyto turto apimtis – 82 522 Eur, nėra vienintelis atsakovės atsiskaitymų su kreditoriais šaltinis. Atsakovė svarsto galimybę pareikšti ieškinį dėl žalos (negautų pajamų), padarytos atsakovei dėl jos atžvilgiu pareikšto nepagrįsto ieškinio ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo. Šių reikalavimų tenkinimas atsakovei leis ne tik visiškai atsiskaityti su kreditoriais, tačiau ir užtikrins atsakovės turtinės padėties stabilumą bei tolimesnės veiklos vykdymą.
Atsiliepimas
6. Pareiškėja atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsakovė mokesčių administratoriui nėra pateikusi jokio adreso korespondencijai, todėl pranešimai buvo siunčiami juridinių asmenų registre nurodytu adresu Taikos pr. 52C, Klaipėda.
6.2. Pati atsakovė net tris metus nevykdė Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 2.66 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos pateikti prašymą įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre, mokesčių administratoriui nepateikė jokio adreso susirašinėjimui, todėl atsakovės teiginiai, kad pareiškėja nevykdė pareigos bendradarbiauti, yra nepagrįsti.
6.3. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2019 m. pabaigos vykdo veiklą. Nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo rengimo dienos, situacija yra nepasikeitusi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas. Atsakovė, net ir žinodama apie keliamą bankroto byla, nesumokėjo mokestinės nepriemokos ar jos dalies.
6.4. Atsakovės mokestinė nepriemoka susidarė jai nustatytu terminu nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio už 2016 m. gegužės mėnesį, pelno mokesčio už 2015-2016 metus, pridėtinės vertės mokesčio už 2016 m. balandžio-gegužės mėnesius. Atsakovė mokesčių administratoriui teikė šių mokesčių deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų mokesčių sumų nesumokėjo. Mokesčių administratorius ir atsakovė nėra sudariusi mokestinės paskolos sutarties, atsakovei nėra iškelta restruktūrizavimo byla, todėl ji privalo nedelsiant sumokėti įsiskolinimą pareiškėjai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą, UAB „Lex maris“ įstatus, 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinį.
9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad elektroninėje byloje apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai priešingoms šalims yra (turi būti) žinomi, šalys galėjo susipažinti su teikiamų dokumentų turiniu, duomenys gali būti reikšmingi klausimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagrįstumo išsprendimui, šių dokumentų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl teikiami duomenys kaip rašytiniai įrodymai priimami į bylą.
Dėl pareigos informuoti apie pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo
11. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus atskirai išvardintas šio įstatymo nuostatas, kurios neaktualios nagrinėjamoje byloje.
12. Nagrinėjamu atveju apeliantės bankroto bylos iškėlimo procedūra pradėta dar galiojant ĮBĮ, todėl klausimas dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo spręstinas pagal ĮBĮ nuostatas.
13. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalimi nustatyta, jog kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos.
14. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įspėjimas apie ketinimą iškelti bankroto bylą skirtas tam, jog ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą, todėl tokia informavimo procedūra pripažintina ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis yra skirta bendrovės, kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių, be to, šia norma siekiama, jog ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1467-370/2017; 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-825-798/2018). Tokiu atveju, jeigu kreditorius (kreditoriai) nesilaikė pareigos įstatyme nustatyta tvarka iš anksto informuoti įmonę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsisakoma priimti pareiškimą, o jeigu ši aplinkybė paaiškėja jau priėmus pareiškimą, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.49 straipsnio 3 dalį, visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Pareiga pranešti apie juridinio asmens buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka būtent juridiniam asmeniui (CK 2.49 straipsnio 2-3 dalys, 2.62 straipsnis, 2.66 straipsnis, CPK 121 straipsnis, 122 straipsnio 2 dalis).
16. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui. Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Lex maris“ registruotos buveinės adresas yra Taikos pr. 52C, Klaipėda. Pareiškėja 2019 m. spalio 30 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovės UAB „Lex maris“ registruotos buveinės adresu, Taikos pr. 52C, Klaipėda, įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiame įspėjime nurodė atsakovės neįvykdytus įsipareigojimus bei įspėjo, jeigu jie nebus įvykdyti per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo, kreditorė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. AB Lietuvos paštas duomenimis, atsakovei nepavyko įteikti pirmojo įspėjimo. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 25 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovės registruotos buveinės adresu, Taikos pr. 52C, Klaipėda, įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šio pranešimo atsakovei įteikti taip pat nepavyko.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių bei įrodymų visumą ir nurodytą teisinį reguliavimą, sprendžia, kad nebuvo pažeista ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka – pareiškėja apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešė pirmuoju įspėjimu registruotu laišku, kurio įteikti atsakovės registruotos buveinės adresu nepavyko, taip pat išsiuntė pakartotinį įspėjimą atsakovės registruotos buveinės adresu, kuris laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo, t. y. 2019 m. gruodžio 2 d. Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus pareiškėja 2019 m. gruodžio 30 d. išsiuntė atsakovės registruotos buveinės adresu, (ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalis). Taigi, atsakovė buvo tinkamai informuota apie pareiškėjos ketinimą iškelti bankroto bylą, o įspėjimų neatsiėmimo registruotos buveinės adresu pasekmės tenka atsakovei.
19. Apeliantė deklaratyviai nurodo, kad apie pasikeitusį jos buveinės adresą pareiškėja buvo informuota. Kaip jau buvo minėta, pareiga pranešti apie juridinio asmens buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka būtent juridiniam asmeniui. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pasikeitus buveinės adresui, apeliantė apie tai informavo pareiškėją. Apeliantė taip pat nurodo, kad juridinių asmenų registre buvo registruoti ir kiti jos kontaktiniai duomenys – vadovės mobilaus telefono numeris ir elektroninio pašto adresas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮBĮ neįpareigoja kreditoriaus siųsti pranešimus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei el. paštu ar telefonu.
Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų
20. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Nors įmonės (ne)mokumą, visų pirma, apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę. Tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1669-823/2018 ir kt.).
21. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Todėl būtent apeliantė turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį, t. y. apeliantės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka pačiai apeliantei.
22. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė pirmosios instancijos teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų (įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašų, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių atskaitomybių, informacijos apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, įmonės turto vertinimą), nors tai padaryti buvo įpareigota pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantės finansinę padėtį, rėmėsi informacinių sistemų ir registrų duomenimis bei pareiškėjos pateikta informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
23. Iš atsakovės balanso už 2018 metus matyti, kad įmonė turtas sudarė 82 522 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 78 577 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė registruotino turto neturi. Atsakovės atžvilgiu pareiškėja taikė priverstinio išieškojimo veiksmus, tačiau išieškoti mokestines nepriemokas nepavyko. Atsakovė neginčija pareiškėjos nurodyto 56 193,55 Eur įsiskolinimo. Atsakovės teigimu, ji svarsto galimybę pareikšti ieškinį dėl žalos (negautų pajamų), padarytos atsakovei dėl jos atžvilgiu pareikšto nepagrįsto ieškinio ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo. Šių reikalavimų tenkinimas, pasak atsakovės, leis ne tik visiškai atsiskaityti su kreditoriais, tačiau ir užtikrins atsakovės turtinės padėties stabilumą bei tolimesnės veiklos vykdymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien aplinkybė, jog atsakovė sieks išsiieškoti patirtus nuostolius, nesudaro pagrindo spręsti, jog įmonės turto vertė neabejotinai padidės. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovė nėra pareiškusi jokio ieškinio dėl žalos atlyginimo. Be to, atsakovė nenurodė, kokio dydžio nuostolius siekia išsiieškoti, todėl nėra galimybės spręsti, kad net ir tuo atveju, jei tokie nuostoliai būtų išieškoti, atsakovė turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais.
24. Apeliantė nurodė, kad 2019 m. pabaigoje atnaujino veiklą ir yra pajėgi dalyvauti rinkoje kaip mokus ūkio subjektas, galintis įvykdyti visus įsipareigojimus savo kreditoriams, tačiau tokiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad apeliantė vykdo ūkinę – komercinę veiklą. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Lex maris“ nedirba nei vienas darbuotojas. Apeliantei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos gaunamas pajamas, turimą turtą bei esamus įsipareigojimus kreditoriams, konstatuotina, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi vykdyti įsipareigojimus bei spręsti finansinius sunkumus (CPK 178, 185 straipsniai). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė atitinka nemokios įmonės būseną (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
25. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.