- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-27
- Bylos Nr.
- e2-26144-534/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15124-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- D. J.
- Advokatai
- Eimantas Šriupša
- Kategorijos
- 2.3.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. R.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui D. J. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė J. G. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – teismas) su ieškiniu atsakovui D. J., prašydama: 1) neterminuotai apriboti atsakovui D. J. tėvo valdžią nepilnamečių vaikų U. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovo D. J. valstybės naudai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad santuokoje su atsakovu susilaukė dukters U. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurie yra nepilnamečiai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 1000-1094/2020 nuspręsta ieškovės J. G. ir atsakovo D. J. (santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta su ieškove.
3. Ieškinyje nurodyta, kad po santuokos nutraukimo atsakovas vaikais nesidomi (paskutinį kartą vaikus atsakovas matė daugiau kaip prieš penkerius metus). Kartais atsakovas paskambina telefonu girtas ir grasina ieškovei. Atsakovas neteikia išlaikymo vaikams, yra susidaręs 7928,98 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu yra sudariusi santuoką su S. G. Sutuoktinis tinkamai rūpinasi ieškovės vaikais, padeda ieškovei, tarp ieškovės sutuoktinio ir vaikų yra susiformavę pasitikėjimo santykiai. Ieškovės nepilnamečiai vaikai tėvu laiko ne atsakovą, tačiau ieškovės sutuoktinį S. Nepilnametis G. J. neprisimena atsakovo ir sutikęs, jo netgi nesugebėtų atpažinti.
5. Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti 2025-07-16, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
6. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) teismui pateikė išvadą (DOK-114170), kurioje nurodė, kad remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos SPIS duomenimis, tėvai (ieškovė ir atsakovas) nebuvo įtraukti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Tarnybai dėl vaikų teisių ir geriausių interesų pažeidimų tiek ieškovės, tiek atsakovo šeimos nėra žinomos. Ieškovė turi tris vaikus: U. J., gim.(duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), bei A G., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovei ir atsakovui atvejo vadybos procesas niekada nebuvo inicijuotas.
7. Tarnybos atstovas 2025-06-25 apsilankė ieškovės gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad vaikų motina (ieškovė) su vaikais (dėl kurių inicijuotas šis ieškinys ir jų seserimi A. G.), sutuoktiniu S. G., gyvena, pasak ieškovės, nuomojamame dviejų kambarių bute su patogumais. Apsilankymo metu, butas buvo švarus ir tvarkingas, apstatytas baldais, yra reikalinga buitinė technika ir kiti namų apyvokos daiktai. Vaikams yra skirtas atskiras kambarys (kambaryje yra: dviaukštė lova, rašomasis stalas, sieninė spinta, lentynos su žaislais ir stalo žaidimais). Sudarytos sąlygos vaikų ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Apsilankymo metu ieškovė paaiškino, kad nedirba (yra bedarbė), gauna vaikų pinigus (583,80 Eur/mėn.). Ieškovė taip pat nurodė, jog su atsakovu D. J. skyriumi gyvena nuo 2019 m. Pasak moters, paskutinį kartą su atsakovu susirašė 2021-11-14 per sūnaus gimtadienį. Ieškovė nurodė, jog atsakovas nesilaiko įsiteisėjusio teismo sprendimo – su vaikais nebendrauja, neteikia pastovaus išlaikymo, vaikais nesidomi ir yra absoliučiai visiškai atsiribojęs nuo vaikų gyvenimo. Ieškovė teigė, jog per 2025 m. atsakovas vaikų išlaikymui skyrė apie 2 000 Eur; susidariusi išlaikymo vaikams skola yra apie 7600 Eur. Pasak ieškovės, jog U. J. nėra atsakovo biologinė dukra. Moteris paaiškino, jog atsakovas sutiko suteikti mergaitei savo pavardę. Pasak moters, dukros biologinis tėvas yra miręs. Ieškovė nurodė, jog atsakovo biologinis vaikas yra sūnus G. J.
8. Su nepilnamečiais U. J. ir G. J. Tarnybos atstovė bendravo tretiesiems asmenims nedalyvaujant.
9. U. Tarnybos specialistei nurodė, jog gyvena su mama Aliona, mažąją sesute A., broliu G. ir tėčiu S. U. patikslino, jog pažįsta D. – jis yra buvęs mamos vyras. Nurodė, jog dabartinis jos tėtis yra S., o tikras tėtis yra D. Dalinosi, jog su tėčiu D. nebendrauja ir nepamena koks buvo paskutinis susitikimas, tačiau galimai matėsi prieš 3-4 metus. Pasakojo, jog pamena kaip tėtis su mama pykosi, kaip tėtis būdavo labai griežtas, išeidavo iš namų ilgam laikui, grįždavo girtas, šaukdavo ant mamos. Sakė, jog su tėčiu D. bendrauti nenori – nei susitikti, nei susiskambinti, nes jau turi kitą tėtį S. U. atsakovą apibūdino – griežtas ir piktas. Nepilnametė papildomai pasakojo, jog santykiai su tėčiu S. yra geri; kartu smagiai leidžia laiką, važiuoja prie ežero, į žvejybą, važiuoja pasivaikščioti po miestą. S. apibūdino – geras, darbštus ir jos mėgstamiausias. Pasakojo, jog namuose leidžia laiką su mama – padeda su namų darbais, kalbasi, padeda prižiūri sesę, padeda namuose tvarkytis. Mergaitė mamą apibūdino – gera, nuostabi, darbšti.
10. G. pasakojo, jog darželyje labai patiko žaisti futbolą, yra įmušęs labai gražų įvartį, tačiau tęsti treniruočių nebenori. G. nurodė, jog gyvena su mama A., sese A., sese U. ir tėčiu S. G. nurodė, jog vyro vardu D. nepažįsta. Dalinosi, jog su tėčiu S. tris kartus darė savadarbę pirtį iš plėvelės, kartu maitina žuvis ir žvejoja, plaukioja valtimi, su visa šeima vyko į Gedimino pilį, dar vyko į raudonų plytų pilį. Dalinosi, jog su mama važinėja dviračiais, mama padeda su namų ruoša.
11. Tarnybos atstovas 2025-07-15 apsilankė pas atsakovą D. J., jo gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad vaikų tėvas (atsakovas) gyvena su savo motina, O. J., pasak atsakovo, namas nuosavybės teise priklauso jo motinai. Apsilankymo metu, name buvo tvarkinga (sanitarinės sąlygos tinkamos). Fiksuota, jog name – visi patogumai. Atsakovo motinos name sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, kad vaikai galėtų svečiuotis. Atsakovas nurodė, jis negauna jokių pajamų (jis yra bedarbis). Apsilankymo metu atsakovas Tarnybos atstovei pažymėjo, kad su vaikais nesimatė apie penkis metus, nuo įvykusių skyrybų su ieškove. Pasak vaikų tėvo, su vaikais bandė susisiekti, bet ieškovė neleido, sakydama, kad tiek laiko nereikėjo, tai nereikia ir dabar. Pasak vyriškio, į ankstesnius skambučius ieškovė neatsiliepdavo, išjungdavo telefoną. Vyras buvo sutrikęs, paklaustas, ar nori bendrauti su vaikais, atsakė, kad nori. Apie vaikų išlaikymą atsakovas pasakė, kad kai jis dirbdavo – antstolis atskaitydavo iš jo pinigus. Pasak atsakovo, su ieškove santuokoje jis pragyveno apie du metus. Pusę metų dirbo Londone, grįžęs pradėjo dirbti Lietuvoje, tačiau atlyginimas buvo mažas. Pasak vyriškio, jis ieškovei pasiūlė dirbti, tačiau ji nesutiko, ko pasėkoje šeimoje prasidėjo konfliktai. Taip pat vyriškis nurodė, kad ne jam reikia spręsti alkoholio vartojimo problemą, o ieškovei. Vaikų tėvas nurodė, kad ieškovei siųsdavo pinigus iš Anglijos, tačiau kai ji tik juos gaudavo – būdavo nepasiekiama telefonu apie dvi tris paras (iš kaimynų sužinojo, kad vaikų motina gerdavo tuo metu). Pasak atsakovo, jis padės vaikams ir teiks išlaikymą; nesutinka, kad būtų jam apribota tėvo valdžia vaikų atžvilgiu, nes nori su vaikais bendrauti.
12. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad remiantis ieškovės bei atsakovo paaiškinimais ir į bylą pateiktais duomenimis, atsižvelgiant į pačių nepilnamečių pasakojimą ir išsakytą nuomonę bei vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis bei teismų praktika, Tarnybos vertinimu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad yra CK 3.180 straipsnyje įtvirtintas tėvų valdžios apribojimo pagrindas - vengimas atlikti savo pareigas auklėti vaikus, kadangi atsakovas jau labai ilgą laiką, jokiu būdu aktyviai nevykdo tėvo pareigų vaikų atžvilgiu, visiškai nedalyvauja vaikų gyvenime, auklėjime ir priežiūroje, jokiais būdais ir / ar formomis neprisideda nei prie vaikų išlaikymo, nei kitų fizinių ir/ar emocinių jų poreikių tenkinimo (pats vyras patvirtino, kad nuo pat skyrybų su vaikais nebendrauja, išlaikymą teisė tik per antstolius, t.y. ne savo noru). Be to, byloje neturima jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovas kokiu nors būdu siekė ir / ar siekia užmegzti, sukurti bei palaikyti ryšius ir santykius su vaikais, nėra informacijos, jog atsakovas ėmėsi aktyvių ir protingų bei nuoseklių veiksmų situacijai pakeisti, todėl Tarnyba mano, kad yra pagrindo atsakovo D. J. tėvo valdžią apriboti neterminuotai.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus pilna apimtimi ir prašė ieškinį tenkinti.
14. Atsakovas šaukimas į teismo posėdį įteiktas tinkamai, tačiau atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neprisijungė nuotoliniu būdu. Teismui atsakovo nedalyvavimo posėdyje aplinkybės nežinomos, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė palaikė Tarnybos išvadoje pateiktą poziciją dėl ieškinio reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
16. Iš byloje pateiktų vaikų gimimo įrašų nustatyta, kad atsakovė J. G. (buvusi pavardė – J.) ir D. J. yra nepilnamečių vaikų U. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. J., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai.
Dėl tėvo valdžios apribojimo
17. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021).
18. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
19. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
20. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
21. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).
22. Nagrinėjamoje byloje nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 1000-1094/2020 nuspręsta ieškovės J. G. ir atsakovo D. J. (santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta su ieškove; 2) nutraukus santuoką, atsakovas vaikais nesirūpina, neteikia išlaikymo, su jais nebendrauja; 3) nepilnamečiai U. J. ir G. J. Tarnybos atstovams pasakojo, kad su atsakovu nebendrauja. Vaikai nurodė, kad savo tėvu laiko motinos (ieškovės) sutuoktinį S. G., kuris jais rūpinasi; 4) nors atsakovas Tarnybos atstovams teigė, kad nori bendrauti su vaikais ir jais rūpintis, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo aktyvus (nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį); 5) Tarnybos vertinimu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad yra CK 3.180 straipsnyje įtvirtintas tėvų valdžios apribojimo pagrindas - vengimas atlikti savo pareigas auklėti vaikus.
23. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, sprendžia, kad atsakovo elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą, t. y. nesirūpinimą vaikais, vengimą atlikti pareigą auklėti vaikus (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu, pareigų vaikų atžvilgiu nevykdymu. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas D. J. yra nusišalinęs nuo vaikų priežiūros, išlaikymo vaikams neteikia. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą neterminuotai apriboti atsakovui d. J. tėvo valdžią nepilnamečių vaikų U. J. ir G. J. atžvilgiu.
24. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovui tėvo valdžią, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais. Teismas pažymi, kad tėvo valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovui išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
25. Sprendimas vykdytinas skubiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.
27. Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra išaiškinę, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020).
28. Byloje pareikštas ieškinys dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. (8.28 Mr) ATP-C-2024-05941 ieškovei J. G. apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis ieškovei yra 100 procentų, taip pat ieškovė 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
29. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-10-08 patikslintoje pažymoje Nr. APD-2025-11129 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 383,33 Eur. Ieškinį patenkinus, teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.
30. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 11,97 Eur Ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 282, 406, 407 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų U. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 383,33 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 33 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 11,97 Eur (vienuolika eurų, 97 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.