Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-338-312/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-308-1015/2019Nutartis · 2019-05-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. eAN2-338-312/2019Nutartis · 2019-07-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-04
Bylos Nr.
eAN2-338-312/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01374-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-338-312/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01374-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMA SNUTARTIS2019 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria N. K. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. vasario 5 d. nutarimas paliktas nepakeistas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. vasario 5 d. nutarimu N. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 226 straipsnio 1 dalį. Jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 500 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – turto (1. Bevielio ryšio modemo " 2. Kompiuterio pakrovimo laido; 3. USB laikmenos (baltos spalvos); 4. 4Port slim hub; 5. Sulankstomo peiliuko (geltona plastikinė rankenėlė)) konfiskavimas.

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, N. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi N. K. skundas buvo atmestas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. vasario 5 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu N. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria skundas buvo atmestas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. vasario 5 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas.

3.1. Skunde teigiama, kad pagal teismų praktiką dėl ANK 226 straipsnio taikymo, teismai privalo nustatyti ar: 1. įstatymo saugomas objektas atitinka tiriamos veikos požymius; 2. ar asmuo, padaręs veiką, veikė, sukėlė draudžiamas pasekmes, tarp jo veiksmų bei pasekmių yra priežastinis ryšys; 3. ar jis yra subjektas; 4. ar jis veikė tyčia, neatsargiai ir ar apskritai veikė. Tik esant visiems šiems požymiams pripažintina, jog surinkta pakankamai įrodymų dėl asmens nusižengimo padarymo, veikos kvalifikavimo, kaltės formos, draudžiamų pasekmių atsiradimo, žalos ir pan. (ANK 567 straipsnis).

3.2. Administracinė atsakomybė pagal ANK 226 straipsnio 1 dalį taikytina už Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų uždraustų daiktų ir reikmenų įnešimą, perdavimą ar bandymą juos perduoti asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose ir sulaikytųjų sulaikymo vietose. Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-262 patvirtinto „Įeinančių į laisvės atėmimo vietų įstaigas (išeinančių iš jų) asmenų apžiūros ir jų daiktų patikrinimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašo) 1 priedą, asmenims į laisvės atėmimo vietas draudžiama įnešti ir turėti, be kita ko, šio priedo 2.4., 2.5., 2.8., 2.9. punktuose nurodytus daiktus. Pagal to paties įsakymo priedo 3.2. punktą laisvės atėmimo vietų įstaigų darbuotojams ir kitiems asmenims, be laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto darbuotojo, arba Kalėjimų departamento direktoriaus ar jo pavaduotojo leidimo, draudžiama įsinešti ir turėti kompiuterius.

3.3. Apelianto nuomone, šioje veikoje yra aiškus įstatymo leidėjo nurodymas, kad asmuo, įnešantis draudžiamus daiktus privalo: 1. suvokti, kad daiktai tikrai yra draudžiami tiek savo prigimtimi ar kilme, tiek tiesioginiu jų paminėjimu, nedviprasmiškai ir tiksliai nurodyti draudžiamų daiktų sąraše; 2. veikti kito, sulaikytojo ar suimtojo, prašymu, naudai ar interesais arba būti įsitikinusiam, jog veikia suimtojo/sulaikytojo naudai ar interesais; 3. draudžiamas daiktas skirtas perduoti naudoti aukščiau nurodytiems asmenims; 4. suvokti, kad jo daromas veiksmas yra nusižengimas nustatytoms normoms ir yra ANK pripažintas nusižengimu; 5. nepaisant aukščiau paminėtų bendrų požymių ir draudimų, siekti įgyvendinti savo draudžiamą sumanymą. Tai reiškia, kad nusižengimas daromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, o kitos kaltės formos nesudaro nusižengimo sudėties. Be to, būtina nustatyti, kad asmuo, ketinęs įnešti/įnešęs draudžiamus daiktus veikė kito, sulaikyto ar suimto asmens naudai. Taigi, tarp nešusio draudžiamus daiktus asmens ir sulaikyto/suimto asmens būtinai turi egzistuoti išankstinis susitarimas dėl draudžiamų daiktų perdavimo ar ketinimo perduoti juos. Tokių aplinkybių nustatymas (nenustatymas) būtinas subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties pusės buvimui.

3.4. Skunde apeliantas pažymi, kad 2019 m. sausio 29 d. apie 11.00 val. su savimi turėjo nuosavus – 1. kompiuterį „Samsung NP900X3F“ ir tik šios serijos (NP900) skirtą maitinimo bloką su laidu, 2. mobilųjį telefoną „Samsung Note 9“, 3. bevielio (mobilaus) ryšio modemą „Huawei“, 4. USB laidinį sudedamą šakotuvą, 5. USB 2gb „flash“ informacijos laikmeną, 6. 3 cm sulankstomą peiliuką. Taip pat kuprinėje buvo – užrašų knygutė, kurioje buvo 3 pašto vokai su pašto ženklais ir pašto juostelėmis dėl siuntos prioriteto, kišeninis žibintuvėlis, 2 komplektai valgymo lazdelių, skirtų valgyti kiniškai. Lukiškių TI-K 1-me poste postiniui pasiūlius palikti ryšio priemones, apeliantas į metalinę spintelę įdėjo kompiuterį ir mobilųjį telefoną, kitiems daiktams įdėti vietos neliko. Poste paklausus kontrolieriaus ar galima palikti kuprinę su daiktais ir puspaltį buvo pasiūlyta juos palikti ant palangės, nes tokio dydžio spintelių nėra. Nenorėdamas, kad daiktai būtų pavogti, apeliantas minėtų daiktų nepaliko.

3.5. Pažymi, kad Lukiškių TI-K 1-ame poste aiškiai matomoje vietoje draudžiamų įnešti daiktų sąrašo nepamatė. Kampe pakabinto lapo su draudžiamų daiktų piešiniais nelaiko pakankamai informatyviu. Be to, pataisos įstaigos pareigūnui praleidus jį toliau buvo įteisintas daiktų įnešimas į įstaigos teritoriją iki tos vietos, kur yra kitas patikros postas.

3.6. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo teiginiais, kad kilus klausimams dėl jo kuprinėje esančių daiktų turėjo pasiteirauti pareigūnų ar šie daiktai nėra draudžiami. Pažymi, kad Lukiškių TI-K 2-ame poste nurodė, jog „lyg tai viską, kas draudžiama ir tilpo į daiktadėžę, paliko 1-ame poste“. Po patikrinimo gavo atsakymą, kad pats turi žinoti, kokie daiktai yra draudžiami. Pasiūlė palikti daiktus pačiame 2-ame poste, tačiau gavo griežtą atsakymą, kad to padaryti nebus leista.

3.7. Minėtas Aprašas pareigūnams draudžia atlikti kokius nors veiksmus su sulaikytais daiktais be jų savininko (disponuojančio asmens) žinios ar jam nesant, tačiau apeliantui nėra žinoma, kas buvo daroma su jo daiktais po to, kai jie buvo išimti iš kuprinės ir jam buvo leista eiti pas klientą. Daiktai buvo tiesiog sudėti į permatomą ploną polietileninį maišelį, maišelis nebuvo supakuotas ar bent užrištas. Policijos pareigūnai surašė daiktų paėmimo protokolą, kuriame daiktus išvardino taip, kaip buvo surašyta Lukiškių TI-K pareigūnų, todėl apeliantas mano, kad atimti daiktai galėjo būti maišelyje pakeisti, išimti ar tiesiog pamesti, nes surašant nutarimą, konfiskuojamų daiktų jis nematė ir kiek suprato, jie į 3-čą policijos komisariatą nebuvo pristatyti.

3.8. Apeliantas skunde pažymi protokolo trūkumus – priešingai nei nurodoma, protokolas surašytas jam dalyvaujant, o faktinių aplinkybių pripažinimas nenurodytas kaip atsakomybę lengvinanti ar sunkinanti aplinkybė, bet priskirta prie kaltę įrodančių įrodymų.

3.9. Skunde pažymima, kad ANK 226 straipsnis pagal savo konstrukciją yra blanketinė norma. Apeliantas teigia, kad sistemiškai analizuojant Aprašo priedo 2.8. punktą darytina išvada, kad „bet kokios ryšio priemonės“ apima visą ryšio paslaugų spektrą, į kurį įeina pašto, geležinkelio, auto ir avia ryšio priemonės, TV, optinio, radijo, elektrinės ir elektroninės priemonės ir pan. Šio punkto skliautuose nurodomas daiktų sąrašas, kuris nėra baigtinis, o tai reiškia, kad asmuo, įeinantis į įkalinimo įstaigą turi būti aiškiai informuotas, kokie konkrečiai daiktai įtraukti į draudžiamų daiktų sąrašą. Aprašo 2.8. punkte nurodomos elektroninio ryšio priemonės, tačiau visiškai neaišku kokie daiktai laikytini telefono arba kompiuterio bei kitokios ryšio priemonės priedu ar dalimi. Taip pat nėra visiškai aišku ar draudžiamų daiktų sąrašas yra baigtinis.

3.10.Vertinti kokiai draudžiamų daiktų kategorijai priskirtinas daiktas, turėtų tinkamas kompetentingas asmuo, specialistas, bet ne įkalinimo įstaigos kontrolieriai. Sudarinėjant draudžiamų daiktų sąrašą viešo administravimo subjektui, kuriuo be abejo yra Kalėjimų departamento direktorius, turėjo būti pasikliauta specialistais, t. y. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba.

3.11.Apelianto nuomone, prieš atliekant patikrinimą, pareigūnai turėjo aiškiai nurodyti kokie būtent ir kodėl konkretūs daiktai, kurie buvo jo kuprinėje yra draudžiami ir suteikti galimybę palikti konkrečius, net ir jų nuomone, draudžiamus daiktus poste esančiose daiktų saugojimo patalpose. Teismas, nurodydamas, kad „...iš Teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad daiktų saugojimo spintelės išties nėra didelės, tačiau iš N. K. kuprinės išimti konkretūs daiktai taip pat nebuvo dideli ir jie laisvai galėjo tilpti į spintelę kartu su paliktu kompiuteriu ir mobiliu telefonu...“ savo sprendimą pagrindė prasimanymu, nepatikrintu ir nepatvirtintu faktu.

3.12.Apeliantas teisme apklaustus pareigūnus V. S. ir E. Z. laiko suinteresuotais bylos baigtimi, jų parodymai ir tarnybiniai pranešimai nėra laikytini objektyviais. Teismas iš Lukiškių TI-K gavo tik dalį vaizdo įrašo ir be garso įrašymo, todėl turėjo apklausti bent tuos pareigūnus, kurie matomi vaizdo įraše objektyvumo dėlei.

Atsiliepimas

4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog N. K. paskirta nuobauda yra pagrįsta ir teisinga, teismas priėmė objektyvią ir teisingą nutartį, o administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai faktinių duomenų, kad N. K. padarė ANK 226 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Aukštesnės instancijos teismas, kaip tai numatyta ANK 652 straipsnio 1 dalyje, patikrinęs priimto skundžiamo apylinkės teismo procesinio sprendimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad N. K. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 226 straipsnio 1 dalį. Įvertinus visą bylos medžiagą, byloje priimtų procesinių sprendimų turinį, apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti jo skundą ir nutraukti jam iškeltą administracinio nusižengimo bylą.

6. ANK 226 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą daiktų ir reikmenų įnešimą, perdavimą ar bandymą juos perduoti laisvės atėmimo vietose, sulaikytųjų sulaikymo vietose laikomiems asmenims arba neteisėtą daiktų ir reikmenų gavimą iš šių asmenų. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra alternatyvi, todėl atsakomybei pagal šį straipsnį kilti pakanka bent vienos iš šių veikų įgyvendinimo.

7. Pagal apeliacinio skundo turinį matyti, kad apeliantas ANK 226 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį vertina kaip materialiąją sudėtį. Tačiau teismas daro išvadą, kad šio nusižengimo (neteisėto daiktų įnešimo) sudėtis yra formali, ką teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, todėl vertinant nusižengimo objektyviąją pusę, užtenka nustatyti tik vieną požymį – veiką (veikimą, neveikimą), o pasekmių ir priežastinio ryšio šiuo atveju konstatuoti nereikia, nes tai nėra būtinieji formaliąja sudėtimi aprašytų nusižengimų požymiai. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju yra inkriminuotas tik neteisėto daiktų ir reikmenų įnešimo požymis, dėl to nereikia konstatuoti daiktų įnešimo tikslo, taip pat susitarimo tarp daiktus ir reikmenis neteisėtai įnešančio ir juos priimančio asmens.

8. Jau minėto Aprašo 4 punkte nurodyta, kad asmenys, įeinantys į laisvės atėmimo vietų įstaigas negali įsinešti daiktų ir reikmenų, kurie nurodyti šio Aprašo 1 priede. Aprašo 1 priedo 2.4 punkte numatyta, kad asmenims į laisvės atėmimo vietų įstaigas draudžiama įsinešti ir turėti aštrius, smailius, aštriabriaunius daiktus, kurie gali sužeisti arba gali būti perdaryti taip, kad būtų galima sužeisti; o 2.8 punkte – garso, vaizdo įrašymo (fiksavimo) prietaisus, optinius prietaisus, bet kokias ryšio priemones (telefonus, jų dalis, priedus, SIM korteles, informacijos laikmenas ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisės aktas yra viešai paskelbtas ir prieinamas kiekvienam asmeniui, o juo labiau profesionaliam teisininkui, teikiančiam advokato (gynėjo) paslaugas baudžiamosiose bylose. Be to, kaip matyti iš apylinkės teismo posėdžio protokolo, apeliantas patvirtino, kad Lukiškių TI-K jis lankėsi dažnai, o tai sustiprina teismo įsitikinimą, kad jam turėjo būti gerai žinoma tiek tai, kokius daiktus yra draudžiama įnešti į Lukiškių TI-K, tiek Lukiškių TI-K vykdoma draudžiamų daiktų patikros procedūra.

9. Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju, net ir atvykęs į Lukiškių TI-K, apeliantas turėjo visas galimybes išsiaiškinti, kokius daiktus yra draudžiama įnešti į įstaigą, o išsiaiškinęs tai – palikti minėtus daiktus saugojimo spintelėje. Apylinkės teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, jog pranešimai, kokie daiktai draudžiami įnešti į Lukiškių TI-K, yra iškabinti šioje įstaigoje. Byloje esančiose nuotraukose taip pat yra užfiksuotas prie įėjimo kabantis informacinis stendas, kuriame aiškiai tiek žodžiu, tiek naudojant paveiksliukus yra nurodyti draudžiami įsinešti daiktai (pažymėtina, jog šiame stende modemas tiesioginiais žodžiais yra įvardintas kaip draudžiamas įnešti daiktas). Tai, kad apeliantas nepastebėjo pakabintų informacinių priemonių, negali būti vertinama kaip jo atsakomybę šalinanti ar lengvinanti aplinkybė. Be to, kaip matyti iš liudytojo E. Z. parodymų, jis sakė apeliantui, kad tarp draudžiamų įnešti daiktų patenka „viskas, kas susiję su elektronika“. Be to, vaizdo įraše yra užfiksuotas apelianto ir liudytojos V. S. pokalbis prieš patikrinant apelianto daiktus. Teisme apklausiama ši liudytoja patvirtino, kad „paklausė, ar jis turi draudžiamų daiktų ir jie buvo išvardinti“, tačiau apeliantas pasakė, kad tokių daiktų neturi. Apeliaciniame skunde N. K. nurodė, kad jo atsakymas buvo toks: „nežinau, lyg viską, kas galėjo tilpti į daiktadėžę ir yra draudžiama, palikau 1-ame poste“. Iš to akivaizdu, kad apeliantas prieš būdamas patikrinamas, turėjo galimybę išsiaiškinti, kokie daiktai yra draudžiami įnešti, o kokie – ne. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybes, susijusias su daiktų saugojimu. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, daiktų saugojimo spintelės nėra didelės, tačiau jos nėra laikytinos tiek nedidelėmis, jog į jas be kompiuterio ir mobiliojo ryšio telefono būtų netilpę kiti pas apeliantą rasti ir paimti daiktai. Galų gale, liudytojas E. Z. netgi nurodė, kad advokatams ir tyrėjams yra skirtos didesnės spintelės, tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų prašęs jomis pasinaudoti. Taigi, akivaizdu, jog apeliantas, būdamas profesionalus teisininkas, turėjo visas reikiamas sąlygas, sužinoti, kokie daiktai yra draudžiami įsinešti į pataisos įstaigą, o kylant bent menkiausiems neaiškumams, turėjo visas galimybes pasiteirauti apie tai pataisos įstaigos pareigūnų.

10. Teismas konstatuoja, jog pas apeliantą patikrinimo metu rasti ir paimti daiktai atitinka Aprašo 2.4 ir 2.8 punktuose numatytus draudžiamus įnešti ir turėti daiktus. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad rastas ir paimtas peiliukas nėra toks mažas, dėl ko negalėtų būti vertinamas kaip draudžiamas įsinešti aštrus daiktas, kuris gali sužeisti. Nors apeliantas nurodė, kad šį daiktą jis laikė pamestu, vis tik, tai šiuo atveju nesudaro pagrindo kaip nors kitaip vertinti apelianto veiksmų, nes jis, būdamas patyręs teisininkas, prieš lankydamasis įkalinimo įstaigoje, turėjo pagrindą įsitikinti ar su savimi nesineša draudžiamų įsinešti aštrių daiktų. Modemas pagal savo funkcinę paskirtį yra daiktas, skirtas užtikrinti tinkamai interneto ryšio veiklai, todėl akivaizdu, kad jis gali būti priskirtas prie ryšio priemonių pagal Aprašo 2.8 punktą. Taip pat pažymėtina, jog gramatiškai aiškinant Aprašo 2.8 punktą, yra akivaizdu, kad šiame punkte kalbama būtent apie elektronines informacijos laikmenas (USB), o ne kitokio pobūdžio informacijos laikmenas (užrašų knygutes ir pan.). Dėl kompiuterio įkroviklio įsinešimo teismas pažymi, kad pagal Aprašo 3.2. punktą laisvės atėmimo vietų įstaigų darbuotojams ir kitiems asmenims, be laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto darbuotojo, arba Kalėjimų departamento direktoriaus ar jo pavaduotojo leidimo, draudžiama įsinešti ir turėti kompiuterius. Kompiuterio įkroviklis laikytinas neatsiejama kompiuterio dalimi, todėl taip pat laikytinas draudžiamu įsinešti daiktu. Taip pat teismas atmeta apeliacinio skundo argumentas, susijusius su specialisto pasitelkimu, kadangi ir be specialių žinių yra akivaizdu, jog pas apeliantą patikrinimo metu rasti daiktai priskirtini prie draudžiamų įnešti ir turėti laisvės atėmimo vietose daiktų.

11. Skunde taip pat nurodoma, kad patikrinimo metu rasti ir paimti daiktai buvo apžiūrimi apeliantui nedalyvaujant. Pagal Aprašo 7 punktą asmenų apžiūrą ir jų daiktų patikrinimą atlieka ne mažiau kaip du pareigūnai, dalyvaujant daiktų savininkui. Šiuo atveju, vaizdo įrašo duomenys patvirtina, kad daiktų apžiūra buvo atliekama nedalyvaujant apeliantui. Tačiau toks pažeidimas laikytinas formaliu, nes kaip matyti iš vaizdo įrašo, pas apeliantą rasti daiktai buvo nufotografuoti ir daugiau jokių veiksmų su šiais daiktais nebuvo atliekama, taigi, jo teisės nebuvo kaip nors suvaržytos. Argumentai, susiję su galimu daiktų sukeitimu, vertinami kaip deklaratyvūs, kadangi byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų.

12. Teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, susijusius su liudytojų parodymų ir tarnybinių pranešimų vertinimu, taip pat įrodymų tyrimu teisme. Teismas pažymi, jog vien tik tai, kad pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, jų duotuose parodymuose teisme atsispindi apeliantui nepalanki nagrinėjamo įvykio versija, nesudaro pagrindo šių duomenų vertinti kritiškai. Taip pat teismas pažymi, jog apeliantas dalyvavo apylinkės teismo posėdžiuose, be to, jis yra profesionalus teisininkas, todėl akivaizdu, kad jis turėjo žinoti apie savo teisę reikšti prašymus teismui dėl duomenų išreikalavimo, naujų liudytojų iškvietimo, tačiau šiomis teisėmis jis nesinaudojo. Tuo tarpu teismas, manydamas, jog turimų byloje duomenų pakanka procesiniam sprendimui priimti, neturėjo pareigos tęsti įrodymų tyrimą iki begalybės.

13. Taip pat yra atmestini apelianto argumentai, susiję Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2019 m. vasario 5 d. nutarimo ir administracinio nusižengimo protokolo trūkumais, kadangi priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, minėtame protokole nėra nurodyta, jog jis surašytas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o nutarime pagrįstai nenurodytos atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės, nes jos šioje byloje nenustatytos.

14. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. vasario 5 d. nutarimas yra paliekami nepakeisti, o N. K. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

N. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. vasario 5 d. nutarimą palikti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė