Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 9 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos G. M. 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK 24245065941 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Institucijoje buvo gautas D. V. pareiškimas, kuriame buvo nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 30 d. adresu (duomenys neskelbtini), jam žinomas asmuo J. L. sukėlė fizinį skausmą, bandė pasmaugti, įžeidžiančiai kibo ir pažeidė viešąją tvarką. Pagal šį pareiškimą buvo pradėtas aplinkybių patikslinimas Nr. M-1-01-79346-23, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

2. 2024 m. sausio 3 d. Institucijoje buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pasisakyta, kad šiame įvykyje yra požymiai administracinio nusižengimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnyje. Kadangi nutarimas Nr. M-1-01-79346-23 buvo priimtas tik dėl atlikto tyrimo dėl baudžiamajame kodekse numatytos veikos nebuvimo, todėl buvo tikslinga atlikti tyrimą administracine tvarka. Šiuo pagrindu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena reg. Nr. 24245065941, pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Tyrimo metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, bendrauta su namo, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojais, paimti paaiškinimai, taip pat gauti įvykio dalyvių D. V. ir J. L. paaiškinimai.

3. Institucijos vyresnioji tyrėja G. M. atlikusi tyrimą, įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą ir 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 25-ANR_N-308-2024, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, dėl pareiškime nurodyto įvykio. Nutarimas motyvuotas tuo, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, kadangi konfliktas įvyko ne viešoje vietoje, į butą pašaliniai asmenys patekti negalėjo. Taip pat byloje surinkti duomenys leido daryti išvadą, jog asmenys tarpusavyje konfliktavo dėl asmeninių nesutarimų, o namo gyventojai buvo pasipiktinę pačiu konfliktu tarp D. V. ir J. L., o ne dėl J. L. atskirų veiksmų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 9 d. nutartimi, kuria buvo paliktas galioti Institucijos 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas, kuriuo buvo nuspręsta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną J. L. atžvilgiu nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.

8. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismas padarė teisingą bei pagrįstą bylos medžiaga išvadą, jog J. L. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo teiseną nutarta nutraukti pagrįstai. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl administracinio nusižengimo nebuvimo J. L. veiksmuose. Skundžiamoje nutartyje pateikti aiškūs ir išsamūs motyvai, o tuo tarpu naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodyta.

9. ANK 481 straipsnio 1 dalyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) yra nurodyta, kokia kaltės forma šis nusižengimas gali būti padarytas – tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ANK 481 straipsnis numato atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019).

10. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo. Nustatant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, reikalingas padaryto administracinio nusižengimo sudėties konstatavimui, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017 ir kt.). Iš to seka, kad teisingą sprendimą administracinio nusižengimo byloje lemia jame padarytų teisinių išvadų teisingumas bei pagrįstumas.

11. Byloje nustatyta, jog Institucijoje gautas D. V. pareiškimas, kuriame buvo nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 30 d. adresu (duomenys neskelbtini), jam žinomas asmuo J. L. sukėlė fizinį skausmą, bandė pasmaugti, įžeidžiančiai kibo ir pažeidė viešąją tvarką. Pareiškėjas mano, kad tokiu elgesiu J. L. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir apeliacinį skundą, dar kartą peržiūrėjęs vaizdinę medžiagą, pritardamas skundžiamos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties ir Institucijos nutarimo motyvams, neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

12. Visų pirma pažymėtina, kad būtinasis ANK 481 straipsnio 1 dalies sudėties elementas yra viešoji vieta. Viešoji vieta tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Iš to seka, kad kiekvienu atveju viešoji vieta yra vertinama pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes. Šiuo atveju, įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra privati J. L. nuosavybė ir į kurią pašaliniai asmenys be savininko leidimo patekti negalėjo. Nors minėtame bute ir vyko daugiabučio namo butų savininkų susirinkimas, tačiau vien šis faktas, priešingai nei tai skunde deklaruoja pareiškėjas, remdamasis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, nesudaro pagrindo J. L. asmeninės nuosavybės vertinti kaip viešosios vietos. Juolab, kad susirinkime dalyvavo bemaž visų patalpų savininkai atstovaujantys jiems priklausantį turtinį vienetą, ką patvirtina tiek vykusio susirinkimo protokole įvardinti dalyvaujantys asmenys, tiek VĮ Registrų centro pateiktas butų (patalpų) sąrašas pastate (b. l. 19-20, 24-25). Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju įvykio vieta nėra viešoji vieta. Apelianto skundo argumentai šiuo klausimu daryti kitokių išvadų nesuteikia.

13. Toliau analizuojant ANK 481 straipsnio 1 dalies turinį, taip pat matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, tai yra siekis straipsnio dispozicijoje išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo už J. L. galimai atliktus veiksmus D. V. atžvilgiu, būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu vertinant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakytus nemalonius žodžius ar atliktus nepagarbius veiksmus. Tokiose situacijose visada būtina atsižvelgti ne tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, tačiau ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Taip pat svarbu yra objektyviai įvertinti ir kitas aplinkybes, pvz. kokioje situacijoje buvo atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio žodžiai buvo išsakyti, pačių veiksmų intensyvumas ir trukmė, ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą.

14. Byloje esančiame vaizdo įraše (b. l. 65) yra aiškiai užfiksuotas analizuojamas įvykis, iš kurio matyti, jog kambaryje yra pareiškėjas D. V., J. L. ir trys moterys (t. y. I. M., A. E. P., I. A.). Vaizdo įrašas prasideda nuo J. L. aktyvaus reikalavimo D. V. išeiti iš jo nuosavybės, tuo tarpu D. V. į šiuos raginimus nereaguoja, sėdi komfortabiliai įsitaisęs kambaryje esančiame fotelyje. Vaizdo įrašo 00.00.39 matyti, kaip J. L. priėjęs prie D. V. ir paėmęs iš jo įgaliojimą jį suplėšo. J. L. 00.02.08 sako „šantažistas, melagis“. 00.03.50 matyti, kaip D. V. ant stalo padeda savo mobilaus ryšio telefoną. Tai pamatęs J. L. pašoko iš savo vietos ir priėjęs prie D. V. griebia jam už rankos sakydamas „kokią jis turi teisę“. Tuomet sugriebia jam už ant kaklo esančio šaliko ir pradeda tempti sakydamas, kad jis išeitų, o D. V. sako, kad jo nesmaugtų ir netrukdytų atlikti jo kaip advokato pareigas. J. L. toliau laiko už šaliko, o D. V. ragina jį paleisti. Tuomet pats D. V. paima už J. L. rankų ir bando iš jų ištraukti savo šaliką, vyriškiai apsistumdo. D. V. kelis kartus pakartojus, kad jį paleistų, J. L. jį paleido ir atsitraukė, šis veiksmas užtruko apie 31 sekundę. Tuomet abu vyrai atsisėdo į savo vietas ir pokalbis vyko toliau. Daugiau fizinio kontakto tarp vyriškių analizuojamame vaizdo įraše užfiksuota nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad J. L. būtų vartojęs necenzūrinius žodžius ar gestus D. V. ar kitų asmenų atžvilgiu, šios aplinkybės nėra girdimos ar matomos vaizdo įraše.

15. Aukščiau aptarto įrašo kontekste svarbu pažymėti, kad tarp J. L. ir D. V. yra susiklostę priešiški santykiai dar iki analizuojamo įvykio pradžios. Kaip nustatyta D. V. atstovauja A. E. P. civilinėje byloje, kurioje J. L. yra patrauktas atsakovu, ginčijami daugiabučio namo buto savininkų susirinkimo sprendimai, kurių neteisėtu priėmimu kaltinamas J. L.. Teismų informacinė sistema „Liteko“ patvirtina, kad A. E. P. ir jos atstovo advokato D. V., taip pat I. A. iniciatyva civiline tvarka buvo sprendžiami klausimai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, o priimti sprendimai nepalankūs J. L., dėl ko, pastarasis akivaizdžiai nerodo palankumo šioms šalims. Visa tai, tik patvirtina, kad bendravimas sprendžiant daugiabučio namo butų savininkų klausimus yra ganėtinai įtemptas, o šalių santykiai konfrontacijos būsenoje susiklostė dar iki šioje byloje analizuojamų veiksmų atlikimo, o tai yra svarbu sprendžiant tyčios pažeisti viešąją tvarką ar trikdyti kitų žmonių rimtį buvimą.

16. Kaip matyti iš liudytojos I. M. paaiškinimų teiktų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, D. V. patekimas į butą jai taip pat kėlė pasipiktinimą, kadangi ji buvo nustumta nuo buto durų, kuomet bandė jas uždaryti, jai sukeltas fizinis skausmas. Toks D. V. įsiveržimas į patalpą jai sukėlė neigiamas emocijas. Teigė, kad labiausiai ją sutrikdė D. V. elgesys įeinant į butą, jai buvo nemalonu tai, kad D. V. neišėjo iš buto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visa įvykių eiga rodo, kad J. L. veiksmai (tempimas už D. V. šaliko, nuolatinis raginimas D. V. išeiti iš jo nuosavybės) buvo nukreipti būtent į D. V. asmenį, išreiškiant nepasitenkinimą, susierzinimą dėl jo atliekamų veiksmų – savavališko įsiveržimo į patalpas, dalyvavimo susirinkime, ketinimo įrašinėti susirinkimo eigą, tai yra J. L. elgesyje nebuvo tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Vien tai, kad šį konfliktą mačiusios A. E. P. priėjo prie abiejų vyrų, I. M. liepė baigti, I. A. replikavo, nesudaro pagrindo spręsti apie J. L. tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį buvimą. Kaip nustatyta, analizuojamų fizinių veiksmų eiga, jų intensyvumas, asmenų tarpusavio kontaktas truko tik 31 sekundę, tuo tarpu J. L. ir D. V. išsiskyrus, toliau vyko susirinkimas, jis nebuvo nutrauktas, tarnybos kviečiamos nebuvo, o po kiek laiko pareiškėjas D. V. apskritai išėjo iš susirinkimo.

17. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog susiklosčiusi konfliktinė situacija nebuvo maloni ją stebinčioms liudytojoms. Visgi, liudytoja I. M. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu akcentavo nemandagų ir įžūlų pareiškėjo D. V. elgesį, tuo tarpu liudytojos A. E. P. ir I. A. teigė pasipiktinusios J. L. elgesiu. Vis tik, atsižvelgiant į tai, kad liudytojos (A. E. P. ir I. A.), tame tarpe ir D. V. atitinkamai J. L. veiksmus skundžia ir civiline tvarka, dėl ko tam tikras šalių nepasitenkinimas vieni kitais grindžiamas ir ankstesniais tarpusavio santykiais, nustačius, kad J. L. butas nelaikytinas vieša vieta, taip pat nenustačius J. L. veiksmuose tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ši aplinkybė dėl J. L. veiksmų sukelto pasipiktinimo pastariesiems, didesnės teisinės reikšmės neturi.

18. Tai, kad D. V. teigimu jis įgaliojimo pagrindu turėjo teisę atstovauti A. E. P., dėl ko J. L. nepagrįstai jam neleido to daryti nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nepaisant to, ši situacija tik dar kartą patvirtina, kad J. L. veiksmai ir jų eiga buvo nukreipti būtent į konkrečią D. V. asmenybę, reiškiamas nepasitenkinimas būtent dėl jo buvimo patalpoje, bandymas jį pašalinti iš šios patalpos tiek žodiniu reikalavimu, tiek fiziniu poveikiu tempiant už šaliko. Visgi, tokie J. L. veiksmai negali būti vertinami ANK 481 straipsnio 1 dalies kontekste, kas pagrįstai konstatuota tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo sprendimuose.

19. Privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, asmenų konfliktas neperžengė privačių tarpusavio nesutarimų ribos, o administracinio nusižengimo byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad J. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

20. Kaip teisingai nurodyta Institucijos atsiliepime, asmuo, manantis, jog jis buvo įžeistas, taip pat patyręs dėl kito asmens žalos, savo teises ir pažeistus asmeninius interesus gali ginti remdamasis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais būdais, o ne tokius konfliktus dirbtinai kriminalizuoti ir savo smulkių asmeninių nesutarimų sprendimui pasitelkti teisėsaugos institucijas. Atsižvelgiant į tai, D. V. manydamas, kad jį konflikto metu įžeidė ir jis jautėsi pažemintas, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir prašyti iš atsakovo priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimą, proporcingą padarytai žalai. Juolab, kad pareiškėjas yra advokatas ir toks teisių gynimo būdas jam neabejotinai yra žinomas.

21. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog Institucija ir pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei pareiškėjo skundo argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.