Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų akcinės bendrovės „Achema“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Iremas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-662-230/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Barasta“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Achema“, uždarajai akcinei bendrovei „Iremas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

2009 m. rugsėjo 7 d. UAB „Barasta“ (gen. rangovas), AB „Achema“ (užsakovas) ir UAB „Iremas“ (rangovas) pasirašė kitą Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimą, kuriuo susitarė, jog AB „Achema“ už atliktus darbus pagal nurodytą rangos sutartį ir jos papildomą susitarimą atsiskaitys ne su UAB „Barasta“, o 16 315 Lt sumą, kuri atsirado 2009 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos - faktūros Nr. AB0800369 pagrindu, sumokės tiesiai UAB „Iremas“. 2009 m. spalio 8 d. tos pačios šalys pasirašė dar vieną Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimą, kuriuo susitarė, jog AB „Achema“ už atliktus darbus pagal rangos sutartį ir jos papildomą susitarimą atsiskaitys ne su UAB „Barasta“, o 140 037,04 Lt sumą, atsiradusią 2009 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. AB0800369 pagrindu, sumokės tiesiai UAB „Iremas“. Ieškovo įsitikinimu, nurodyti šalių Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimai yra priešingi UAB „Barasta“ veiklos tikslams ir turėjo įtakos šios įmonės nemokumui atsirasti bei negalėjimui proporcingai atsiskaityti su kreditoriais, t. y. šie ginčo sandoriai akivaizdžiai pažeidžia UAB „Barasta“ kreditorių teises, todėl naikintini.

Nurodė, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas turėjo įsiskolinimų įvairiems kreditoriams, tame tarpe pirmos ir antros eilės kreditoriams, o Kauno apygardos teismo nutartimis patvirtinti UAB „Barasta“ kreditorių reikalavimai 4 190 533,05 Lt sumai. Ginčijamų susitarimų pagrindu AB ,,Achema“ įsiskolinimą 246 068,77 Lt už atliktus darbus pervedė ne UAB ,,Barasta“, o rangovui UAB ,,Iremas“, tai padaryta siekiant, kad piniginės lėšos tiesiogiai nepatektų UAB ,,Barasta“. UAB ,,Barasta“, sudarydama ginčijamus sandorius, jau buvo nemoki, dėl ko ginčo sandorių pagrindu atsiskaitinėdama su trečiosios eilės kreditoriumi, neteisėtai ir nepagrįstai suteikė pirmenybę atsakovui UAB ,,Iremas“ gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą 246 068,77 Lt sumai, tokiu būdu pažeidė kitų UAB ,,Barasta“ kreditorių teises. Šalims sandorių sudarymo metu turėjo būti žinoma, jog UAB ,,Barasta“ yra sunkioje finansinėje padėtyje, tačiau atsakovai nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti finansinę UAB ,,Barasta“ padėtį, taip pat išsiaiškinti, ar toks įsiskolinimų likvidavimo būdas nepažeis kitų UAB ,,Barasta“ kreditorių teisių, todėl atsakovas veikė neapdairiai ir nerūpestingai. Atsakovo AB „Achema“ nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog analogiškai pervedant lėšas trečios eilės kreditoriams buvo veikiama dar 12-oje sandorių, dėl kurių taip pat iškeltos civilinės bylos. Visa informacija turėjo būti žinoma ir su AB „Achema“ susijusiai bendrovei UAB „Iremas“. Be to, Turto arešto aktų registre nuo 2009 m. sausio 16 d. buvo įregistruoti turto areštai, todėl atsakovams turėjo būti žinomas faktas apie ypač sunkią UAB „Barasta“ finansinę padėtį. Ginčo sandorių sudarymo pagrindu iš esmės buvo sutrukdyta UAB ,,Barasta“ kreditoriams patenkinti savo finansinius reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius šiuos sandorius, sumažėjusio ir likusio turto nepakako atsiskaityti su kitais, pirmumo teisę gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą turinčiais kreditoriais. Tokiu būdu UAB ,,Barasta“, siekdama išvengti ir nedidinti įmonės nemokumo, taip pat nepažeisti šios įmonės kreditorių turtinių interesų, ne tik neprivalėjo, bet, atsižvelgiant į tai, kad sandorių sudarymo metu UAB ,,Barasta“ turtas buvo areštuotas, net ir neturėjo teisės sudaryti ginčo sandorių. Apie ginčo sandorius ieškovas sužinojo tik tuomet, kai AB „Achema“ 2011 m. rugpjūčio 4 d. pateikė susitarimų kopijas, todėl 1 metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Ieškovas, grįsdamas ieškinį, taip pat nurodo, kad atsakovo AB „Achema“ pateiktoje UAB „Barasta“ paslaugų pirkimo suvestinėje 89 716,73 Lt suma yra užskaityta UAB „Iremas“. Kaip matyti iš suvestinės grafos „Apmokėjimas“ užskaitos atlikimo data yra 2009 m. rugsėjo 30 d. Minėtos suvestinės grafoje „Nupirktos paslaugos“ nurodyta, kad PVM sąskaita-faktūra, kurios pagrindu yra atsiradusi AB „Achema“ prievolė mokėti bendrovei UAB „Barasta“ už atliktas paslaugas pagal rangos sutartį, yra 2009 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AB0800363 (suma 259 651,95 Lt). Tuo tarpu suvestinės grafoje „Mokėjimo pagrindo Nr.“ yra nurodyta, jog 89 716,73 Lt sumos sumokėjimo bendrovei UAB „Iremas“ pagrindu yra laikomas 2009 m. birželio 30 d. užskaitos aktas. Taigi iš pateiktos suvestinės matyti, jog 2009 m. birželio 30 d. Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimo, kurio pagrindu AB „Achema“ už atliktus darbus pagal rangos sutartį ir papildomą susitarimą atsiskaitė ne su UAB „Barasta“, o 89 716,73 Lt sumą sumokėjo bendrovei UAB „Iremas“, AB „Achema“ prievolė sumokėti bendrovei UAB „Barasta“ įskaitomą 89 16,73 Lt sumą dar nebuvo atsiradusi. AB „Achema“ prievolė sumokėti bendrovei UAB „Barasta“ 2009 m. birželio 30 d. Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarime nurodytą įskaitomą 89 716,73 Lt sumą, atsirado tik 2009 m. liepos 31 d., po PVM sąskaitos faktūros Nr. AB0800363 išrašymo. Šių aplinkybių pagrindu ieškovas mano, jog prievolė negalėjo būti įskaityta, kadangi neegzistavo visos LR CK 6.130 straipsnyje nustatytos sąlygos įskaitymui atlikti, t. y. neegzistavo sąlyga, kad reikalavimai būtų galiojantys ir vykdytini. Prievolė negalėjo būti įskaityta, nes nebuvo suėjęs prievolės vykdymo terminas, kadangi 2009 m. birželio 30 d. Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimo sudarymo metu PVM sąskaita-faktūra Nr. AB0800363 dar nebuvo išrašyta, AB „Achema“ prievolė mokėti minėtame susitarime nurodytą 89 716,73 Lt sumą nebuvo atsiradusi. Todėl ieškovas 2009 m. birželio 30 d. Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimo pagrindu atliktą įskaitymą, vadovaujantis LR CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašo pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimai, sudaryti 2009 m. birželio 30 d., 2009 m. rugsėjo 7 d., 2009 m. spalio 8 d., yra tik apskaitos tikslais paruošti dokumentai, kuriais vadovaujantis UAB „Barasta“ buvo informuota apie priešpirešinių vienarūšių piniginių prievolių įskaitymą.Tarpusavio įsiapreigojimų susitarime faktiškai yra nurodyta, kad bendrovės „Barasta“ piniginę prievolę bendrovei „Iremas“, kylančią iš subrangos sutarties, įvykdys bendrovė „Achema“ pagal teisės gauti piniginę prievolę turėtojos UAB „Iremas“ pateiktą paraišką bendrovei „Achema“. Susitarime nėra užsimenama apie pinigines prievoles, kylančias iš 2008 m. lapkričio 10 d. Generalinės rangos sutarties tarp UAB „Achema“ ir UAB „Barasta“.Sandoriai, susiję su reikalavimo teisės perleidimu ir vėlesnių priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymu yra atlikti be UAB „Barasta“ valios išraiškos. UAB „Iremas“ turėjo neginčijamą teisę perleisti reikalavimą gauti piniginę prievolę iš UAB „Barasta“, o AB „Achema“, perėmusi tokią piniginę prievolę, turėjo vienašališką teisę įskaityti tarpusavyje vykdytinas priešpriešines vienarūšes prievoles.Užsakovo UAB „Achema“ piniginių lėšų pervedimas subrangovui UAB „Iremas“ už generalinį rangovą UAB „Barasta“ gali būti aiškinamas kaip trečiojo asmens teisės įvykdyti prievolę už skolininką realizavimas (CK 6.50 straipsnis). Skolininkas ir trečiasis asmuo turi teisę sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią skolininkas priima teisę reikalauti prievolės vykdymo iš kreditoriaus arba esant priešpriešinėms vienarūšėms prievolėms, pabaigti jas tarpusavio įskaitymu.Dėl generalinio rangovo netinkamai vykdomų prievolių subrangovams, pastarieji įgijo teisę sustabdyti savo įsipareigojimų vykdymą ir pareikalauti piniginių prievolių vykdymo užtikrinimo, kurio ieškovas akivaizdžiai negalėjo atlikti retrospektyviai vertinant finansinę jo padėtį. Subrangovams sustabdžius savo įsipareigojimų vykdymą, tuo pačiu buvo netinkamai vykdoma generalinės rangos sutartis ir užsakovas įgijo teisę nutraukti generalinės rangos sutartį su UAB „Barasta“.Apeliantų nuomone, ginčijami sandoriai nepažeidė kreditorių teisių, sandorių privalomumas kilo iš tarp šalių susiklosčiusių faktinių aplinkybių, o apeliantai veikė sąžiningai, todėl teismas negalėjo ieškinio tenkinti Actio Pauliana instituto pagrindu. Apeliantai sudarytais sandoriais nepažeidė kitų krditorių interesų, net ir pripažinus faktinį bendrovės nemokumą. Priešingai, būtent dėl tokių sandorių kiti kreditoriai įgijo teisę dalinai patenkinti savo reikalavimus. Apeliantų ir ieškovo sudaryti sandoriai buvo geriausias įmanomas socialinis ir ekonominis kompromisas.

Pagal suformuotą praktiką atsakovai prieš sudarant ginčijamus sandorius turėjo pareigą jiems prieinamomis priemonėmis išsiaiškinti visus duomenis apie UAB „Barasta“ finansinę padėtį bei aplinkybes, privalomai domėtis ar toks įsiskolinimų likvidavimo būdas nepažeis UAB „Barasta“ kitų kreditorių teisių bei jų teisėtų interesų.Pagal pateiktą turto arešto aktų registro išrašą, sandorio sudarymo metu priimtų teismo nutarčių pagrindu UAB „Barasta“ turtui buvo taikyta visa eilė turto areštų. Tai parodo sunkią bendrovės finansinę padėtį ir esamas skolas. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kad turto arešto aktų registro duomenys yra vieši su šiais duomenimis Turto areštų aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti keikvienas asmuo. Tuo pačiu informacija apie sunkią UAB „Barasta“ finansinę situaciją apeliantams buvo žinoma iš teismo sprendimų ir nutarčių, civilinėse bylose dėl įsiskolinimo išieškojimo, kuriose UAB „Barasta“ buvo atsakovas, taip pat iš civilinės bylos Nr. B2-2271-390/2009 dėl bankroto bylos UAB „Barasta“ iškėlimo.Byloje esantys rašytiniai įrodymai visiškai įrodo, kad apeliantai, sudarydami ginčijamus sandorius, elgėsi nesąžiningai. Aiškiai išreikštas yra AB „Achema“ nesąžiningumas. Šalys ginčijamų sandorių sudarymo metu pilnai disponavo informacija apie sunkią UAB „Barasta“ finansinę padėtį, ką patvirtina 2009 m. spalio 26 d. raštas Nr. 77/052. Vien tai, kad už atliktus pagal rangos sutartį darbus, AB „Achema“ neatsiskaitė su UAB „Barasta“ tiesiogiai, o buvo pasirinktas kitas atsiskaitymo būdas – tarpusavio užskaitos ir reikalaivmo teisių perleidimai (sudaryta 12 tapačių sandorių), tuo metu kai buvo priimta eilė teismo nutarčių dėl arešto UAB „Barasta“ turtui taikymo, leidžia teigti, kad šalys, sudarydamos ginčo sandorius, elgėsi nesąžiningai.Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus pagrįstai konstatvo, kad byloje yra pateikti visi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys BUAB „Barasta“ neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą. Teismas taip pat konstatavo, kad UAB „Barasta“ ginčo sandorio sudarymo metu buvo nemoki, šią aplinkybę patvirtina BUAB „Barasta“ juridinės finansinės revizijos ataskaita, balanso duomenys, Turto areštų akto registro išrašai UAB „Barasta“ kreditorių pareikšti finansiniai reikalavimai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.Apeliantai, kvalifikuodami ginčo sandorius, pateikdami šių ginčo sandorių teisinį vertinimą, nėra nuoseklūs. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančias aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti ne vykdant atsakovų pasirašytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį, bet sudaryti atskira tvarka, pakeičiant tarpusavio įsipareigojimų vykdymo tvarką ir to nesiejant su reikalavimo teisės perleidimo sutartimi. Tokią išvadą patvirtina ginčijamų susitarimų turinys, nes juose nėra nurodyta, kad susitarimai pasirašyti vykdant ir remiantis UAB „Iremas“ ir AB „Achema“ 2008 m. gruodžio 15 d. pasirašytu susitarimu dėl reikalavimo teisės perleidimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusius tarp šalių ginčus, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, teismo sprendimo argumentus ir motyvus itin išsamiai išdėstė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį patenkinti, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).

Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareiškia ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Bankrutuojančios įmonės administratorius, ginčydamas bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, turi teisę juos ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003; 2009 m. rugsėjo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009 ir pan.).

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, pareiškęs actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) ieškinį ginčija tris Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimus – 2009 m. birželio 30 d. Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimą Nr. 169A-2009-PT, dėl birželio mėnesio UAB „Iremas“ atliktų darbų sumos pagal pasirašytus atliktų darbų aktus – 89 716,73 Lt PVM sumai (t. 1, b. l. 28); 2009 m. rugsėjo 7 d. Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimą dėl liepos mėnesio UAB „Iremas“ atliktų darbų sumos pagal pasirašytus atliktų darbų aktus – 16 315 Lt su PVM sumai (t. 1, b. l. 29); 3) 2009 m. spalio 8 d. Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimą dėl rugsėjo mėnesio UAB „Iremas“ atliktų darbų sumos pagal apsirašytus atliktų darbų aktus – 140 037,04 Lt su PVM sumai (t.1, b. l. 30).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad egzistuoja visos actio Pauliana ieškinio tenkinimui būtinos sąlygos ir yra pagrindas aukščiau nurodytus UAB „Barasta“, AB „Achema“ ir UAB „Iremas“ sudarytus Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimus pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento būtent actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdami, kad neįrodytas atsakovų nesąžiningumas sudarant aukščiau nurodytus ginčo sandorius, teismas netinkamai pritaikė sąžiningumo kriterijus. Teisėjų kolegijai nėra teisinio ir faktinio pagrindo sutikti su apeliantų apeliaciniame skunde nurodomais argumentais.

Asmuo yra nesąžiningas, jei sudarydamas su skolininku sandorį, jis sužinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus (kreditorių) teises (CK 6.66 str. 2 d.). Sąžiningu laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Taigi ir šiuo atveju atsakovai privalėjo pasidomėti ar UAB „Barasta“ neturi kitų kreditorių, ar jos turtui nėra pritaikytas areštas ir kiti suvaržymai, ar sudaromu sandoriu dar labiau nebus apsunkinta UAB „Barasta“ galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 metais viešame Turto areštų registre buvo įregistruotas UAB „Barasta“ turto areštas (t. 1, 65-99). Turto arešto duomenys yra vieši, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti ar nesuvaržytos sandorio šalies daiktinės teisės, kad ateityje išvengti dėl to galinčių atsirasti sunkumų. Pagal byloje surinktus įrodymus akivaizdu, kad apeliantai, sudarydami ginčijamus sandorius, elgėsi nesąžiningai. Aplinkybė, kad už atliktus pagal rangos sutartį darbus AB „Achema“ neatsiskaitė su UAB „Barasta“ tiesiogiai, o pasirinko kitą atsiskaitymo būtą – ginčijamus Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimus, sudarytus tuo metu, kai buvo priimtos nutartys dėl arešto UAB „Barasta“ turtui sudaro pagrindą konstatuoti ginčo sandorį sudariusių šalių nesąžiningumą. Be to, patys apeliantai pripažino, kad UAB „Barasta“ turėjo finansinių problemų, t.y. kad egzistavo faktinis nemokumas.

Teisėjų kolegija vertina, kad pagal byloje esančių rašytinių įrodymų visumą apeliantų teiginiai dėl ginčijamą sandorį sudariusių šalių sąžiningumo yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sandorio šalys, sudarydamos ginčo sandorius, buvo nesąžiningos. Pirmosios instancijos teismas itin išsamiai, pagrįstai ir aiškiai įvertino visas su sandorių sudarymu bei atsakovų veiksmais susijusias aplinkybes, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja.

Atmestini apeliantų UAB „Achema“ ir UAB „Iremas“ argumentai, kad ginčijami sandoriai nepažeidė kreditorių teisių, o sandorių privalomumas kilo iš tarp šalių susiklosčiusių faktinių aplinkybių.

CK 6.66 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jei dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Kaip minėta, ginčo susitarimai sudaryti 2009 m. birželio 30 d., 2009 m. rugsėjo 7 d., 2009 m. spalio 8 d., kuriais šalys susitarė, kad AB „Achema“ atsiskaitys ne su UAB „Barasta“, bet tiesiogiai rangovui UAB „Iremas“. Teisėjų kolegija vertina, kad byloje esančių rašytinių įrodymų visuma - UAB „Barasta“ 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys (t. 1, b.l. 45-47), BUAB „Barasta“ Juridinės finansinės revizijos ataskaitos (t. 1, b. l. 100-199, t. 2-, b. l. 4-19), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pavedimu atliktas UAB „Barasta“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada (t. 3, b. l. 90-124), nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Barasta“ (t. 1, b. l. 18), Turto arešto aktų registro išrašai (t. 1, b. l. 65-99), pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu (2009 m. birželio 30 d., 2009 m. rugsėjo 7 d. ir 2009 m. spalio 8 d.) UAB „Barasta“ buvo faktiškai nemoki. Be to, pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad paminėti rašytiniai įrodymai parodo nuo 2009 metų nuolat blogėjančią UAB „Barasta“ finansinę padėtį ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Konstatavus, kad ginčo sandoriai sudaryti egzistavus UAB „Barasta“ faktiniam nemokumui, akivaizdu, kad ši įmonė neturėjo galimybės patenkinti visų savo kreditorių reikalavimų, kas reiškia, kad sudarydama ginčijamus sandorius UAB „Barasta“ sumažino savo kreditorinių įsiskolinimų mastą atsakovo UAB „Iremas“ naudai kitų kreditorių atžvilgiu ir kitų kreditorių galimybė patenkinti savo reikalavimus sumažėjo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Barasta“, sudarydama ginčijamus sandorius, neteko turtinių teisių į pinigines lėšas, kurios galėjo būti nukreiptos visų kreditorių reikalavimams tenkinti, savo įsiskolinimų mastą sumažinant tik vieno iš kreditorių atžvilgiu, todėl sandoris pažeidė kitų kreditorių teises, kadangi jų galimybė patenkinti savo reikalavimus sumažėjo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad AB „Achema“ piniginių lėšų pervedimas subrangovui UAB „Iremas“ už generalinį rangovą UAB „Barasta“ gali būti aiškinamas kaip trečiojo asmens teisės vykdyti prievolę už skolininką realizavimas (CK 6.50 straipsnis). Teisėjų kolegija vertina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti ne vykdant atsakovų pasirašytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį, o buvo sudaryti atskira tvarka pakeičiant tarpusavio įsipareigojimų vykdymo tvarką ir to nesiejant su reikalavimo teisės perleidimo sutartimi. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrindė byloje surinktų įrodymų visetu, t.y. faktine aplinkybe, kad ginčijamų susitarimų turinys, kuriuose nėra nurodyta, kad susitarimai pasirašyti vykdant ir remiantis UAB „Iremas“ ir UAB „Achema“ 2008 m. gruodžio 15 d. pasirašytu susitarimu dėl reikalavimo teisės perleidimo, aplinkybe, kad Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimuose numatytas ne UAB „Iremas“ reikalavimo teisės pagal subrangos sutartį perleidimas UAB „Achema“, o atvirkščiai – UAB „Achema“ šiais susitarimais įsipareigoja atsiskaityti ne su UAB „Barasta“, bet su UAB „Iremas“ bei aplinkybe, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartys buvo pateiktos kartu su tripliku, kas reiškia, kad ginčijami sandoriai nebuvo reikalavimo teisės perleidimo pasekmė. Esant šių faktinių aplinkybių kontekstui teisėjų kolegija negali vertinti susiklosčiusios tarp ginčo šalių situacijos kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Todėl pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, konstatuoja, kad ginčijami Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimai buvo savarankiški trišaliai susitarimai.

Be to, kaip teisingai pastebi bankroto administratorius, vadovaujantis CK 6.109 straipsnio 1 dalies nuostata, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju, atsakovai reikalavimo teisės perleidimo sutartį pateikė tik kartu su tripliku, o duomenis apie šios sutarties kopijos įteikimą tik paskutinio teismo posėdžio metu (t. 3, b.l. 178). Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijami sandoriai nebuvo reikalavimo teisės perleidimo pasekmė. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovai jokios kitos sutarties, kuri būtų įpareigojusi pakeisti rangos (subrangos) sutartyse numatytą atsiskaitymo tvarką, nepateikė. Todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad UAB „Barasta“ privalėjo sudaryti ginčo sandorius.

Apeliantai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teisėjų kolegija tokio poreikio nenustatė, todėl ginčas apeliacine tvarka išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 322 str.).

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir proceso teisės normos taikytos tinkamai, byla išspręsta teisingai, dėl to nėra įstatyminio pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą teismo procesinį sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimą.