- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-12
- Bylos Nr.
- e2-1531-823/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01117-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Signeda“
- Ieškovas
- AUDI AG
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Signeda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės AUDI AG ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Signeda“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, nesąžiningos konkurencijos ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Apeliacinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė AUDI AG kreipėsi į teismą, prašydama: 1) uždrausti atsakovei UAB „Signeda“ naudoti ieškovei priklausančius prekių ženklus, kurių paraiškų numeriai – 000018762, 010441111, 000836031, 014251086, 015198931 ir / arba paraiškos Nr. RL6347, registracijos Nr. 10025, visoje ES teritorijoje, būtent: tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas; importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos paminėtus veiksmus; 2) atsakovės lėšomis sunaikinti atsakovės turimas prekes, neteisėtai pažymėtas prekių ženklais, tapačiais ar klaidinamai panašiais į ieškovės prekių ženklus, kurių paraiškų numeriai – 000018762, 010441111, 000836031, 014251086, 015198931 ir / arba paraiškos Nr. RL6347, registracijos Nr. 10025, įskaitant, bet neapsiribojant nurodytas prekes: 1) Audi 100 groteles 4A0853651 PAD07020KA 1991-1994; 2) Audi 8090 (b3) groteles 893853655A PAD07001GK 1986-1991; 3) Audi 8090 groteles 8G0853651C PAD07004GA 1991-1994; 4) Audi A3 groteles 8P485365111Q PAD07018GA 2003-2008; 5) Audi A3 groteles 8P0853651HIQ PAD07020GD 2009-2012; 6) Audi A3 groteles 8P38536513FZ PAD07014GA(l)2003-2008; 7) Audi A4 groteles 8E0853651B3 PAD07011 (K)GA 2001-2004; 8) Audi A4 groteles 8E0853651J PAD07015GA(K) 2005-2008; 9) Audi A4 groteles 8E0853651J1Q PAD07015GA 2005-2008; 10) Audi A4 groteles 8E080764701C PAD07011 GA 2001-2004; 11) Audi A4 groteles 8K0807233 PAD07028GA 2012-2015; 12) Audi A6 groteles 4B0853651F PAD07017(K)GA 2001-2005; 13) Audi A6 groteles 4F0853651AN1 Sin0195 2008-2011; 14) Audi Q5 groteles 8R0853651 PAD07037GA 2008-2016; 15) Audi Q5 groteles 8R0853651A PAD07035GA 2008-2016; 16) Audi Q7 groteles 4L0853651 PAD07021GA 2006-2010; 17) Audi Q7 groteles 4L0853651E PAD07023GA 2010-2015; 3) priteisti iš atsakovės 415,91 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei naudoti ieškovei priklausančius prekių ženklus, kurių paraiškų numeriai – 000018762, 010441111, 000836031, 014251086, 015198931 ir / arba paraiškos Nr. RL6347, registracijos Nr. 10025, būtent: tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas; importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes; gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos paminėtus veiksmus; areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, atsakovei priklausančios prekės, pažymėtos ieškovei priklausančiais prekių ženklais, kurių paraiškų numeriai – 000018762, 010441111, 000836031, 014251086, 015198931 ir / arba paraiškos Nr. RL6347, registracijos Nr. 10025, įskaitant, bet neapsiribojant, nurodytas prekes: 1) Audi 100 groteles 4A0853651 PAD07020KA 1991-1994; 2) Audi 8090 (b3) groteles 893853655A PAD07001GK 1986-1991; 3) Audi 8090 groteles 8G0853651C PAD07004GA 1991-1994; 4) Audi A3 groteles 8P485365111Q PAD07018GA 2003-2008; 5) Audi A3 groteles 8P0853651HIQ PAD07020GD 2009-2012; 6) Audi A3 groteles 8P38536513FZ PAD07014GA(l)2003-2008; 7) Audi A4 groteles 8E0853651B3 PAD07011 (K)GA 2001-2004; 8) Audi A4 groteles 8E0853651J PAD07015GA(K) 2005-2008; 9) Audi A4 groteles 8E0853651J1Q PAD07015GA 2005-2008; 10) Audi A4 groteles 8E080764701C PAD07011 GA 2001-2004; 11) Audi A4 groteles 8K0807233 PAD07028GA 2012-2015; 12) Audi A6 groteles 4B0853651F PAD07017(K)GA 2001-2005; 13) Audi A6 groteles 4F0853651AN1 Sin0195 2008-2011; 14) Audi Q5 groteles 8R0853651 PAD07037GA 2008-2016; 15) Audi Q5 groteles 8R0853651A PAD07035GA 2008-2016; 16) Audi Q7 groteles 4L0853651 PAD07021GA 2006-2010; 17) Audi Q7 groteles 4L0853651E PAD07023GA 2010-2015.
4. Ieškovė nurodė, kad, atsakovei ir toliau internetinėje parduotuvėje skelbiant ir pardavinėjant bei fizinėse parduotuvėse pardavinėjat (sandėliuojant) prekes, neteisėtai pažymėtas prekių ženklais, tapačiais ar klaidinamai panašiais į ieškovės prekių ženklus, ieškovei kiekvieną dieną yra daroma itin didelė žala. Todėl šie neteisėti atsakovės veiksmai privalo būti kuo skubiau nutraukti, neleidžiant dar labiau didinti ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo masto bei ieškovės patiriamo žalos dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 2 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Ši nutartis apeliacine tvarka skundžiama nebuvo.
Atsiliepimas
6. Atsakovė UAB ,,Signeda“ 2018 m. liepos 11 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad teismas dėl ieškinyje nurodytų klaidingų faktinių aplinkybių ir kartu su ieškiniu pateiktų blogos kokybės fotonuotraukų klaidingai sprendė, jog buvo pažeistos ieškovės teisės į prekių ženklus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės parduodamos prekės niekaip nepažeidžia ieškovės teisių į prekių ženklus, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti panaikinta. Atsiliepimas į ieškinį buvo priimtas pirmosios instancijos teismo teisėjos 2018 m. liepos 12 d. rezoliucija.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 24 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino.
8. Teismas nurodė, kad, spręsdamas dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, nevertina ieškinio ir atsiliepimo į jį argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų iš esmės, o tik preliminariai nustato tikimybę, ar dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovei palankus sprendimas. Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai bus vertinami sprendžiant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad panaikinti laikinąsias apsaugos priemones dėl atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų nėra pagrindo.
9. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovė netinkamai pasinaudojo laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo institutu, kadangi, nesutikdama su teismo priimta nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė galėjo ją skųsti įstatymo nustatyta tvarka aukštesnės instancijos teismui. Prašyti panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pagal teismų formuojamą praktiką atsakovė galėjo tik tuomet, jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių būtų išnykęs šių priemonių taikymo pagrindas arba jų taikymas nebeatitiktų proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė UAB ,,Signeda“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti ir priteisti iš ieškovės atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo parengimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Atsakovės parduodamos grotelės nėra pažymėtos jokiais žymenimis, tapačiais ir / ar klaidinančiai panašiais į ieškovės registruotus prekės ženklus, be to, vartotojams yra aiškiai ir suprantamai pateikiama informacija apie tai, kad šios parduodamos prekės yra neoriginalios, pagamintos ne oficialaus AUDI automobilių gamintojo, tačiau yra analogiškos originalioms ir tinkančios konkretiems AUDI automobilių modeliams, todėl neegzistuoja net hipotetinė vartotojų suklaidinimo galimybė.
10.2. Nesutikdama su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovė turi dvi galimybes: skųsti nutartį, arba prašyti panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apskundimas nėra būtinas išankstinis veiksmas, prašant panaikinti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. To nepatvirtina ir skundžiamoje nutartyje cituojama teismų praktika.
Atsiliepimas
10.3. Atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį paaiškėjo, kad bylos aplinkybės yra visai kitokios, nei nurodytos ieškinyje, t. y. bylos aplinkybės pasikeitė. Atsakovė pateikė argumentus ir įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovės parduodamos grotelės nėra pažymėtos jokiais žymenimis, tapačiais ir / ar panašiais į ieškovės registruotus prekės ženklus. Paaiškėjus, kad bylos aplinkybės yra pasikeitusios, t. y. visiškai priešingos nei nurodo ieškovė, atsakovė pagrįstai prašė pirmosios instancijos teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones būtent dėl pasikeitusių aplinkybių, išdėstytų atsakovės atsiliepime į ieškinį.
10.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių įrodymų, kad prekyba atsarginėmis automobilių detalėmis, nepažymėtomis jokias prekių ženklais, yra laikoma prekių ženklo savininko teisių pažeidimu.
11. Ieškovė AUDI AG atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
11.1. Atsiliepime į ieškinį atsakovė suformulavo ne savarankišką prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kaip tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 149 straipsnis, o nurodė, kad ,,nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti panaikinta“. Taigi, iš atsakovės pasirinktos formuluotės aišku, kad atsakovės pirminė intencija buvo pasinaudoti būtent CPK 151 straipsnyje įtvirtinta galimybe, t. y. nesutikdama su teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė turėjo teisę skųsti ją įstatymo nustatyta tvarka aukštesnės instancijos teismui, tačiau šia teise nepasinaudojo. Atsakovė netinkamai pasinaudojo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, o teismas nepagrįstai priėmė 2018 m. liepos 24 d. nutartį, nes jos priėmimui nebuvo teisinio pagrindo.
11.2. Net jei atsakovės prašymas būtų vertinamas kaip savarankiškas prašymas, jis vis tiek negalėtų būti tenkinamas. Atsakovė visiškai nepagrįstai pasikeitusiomis aplinkybėmis laiko savo atsikirtimus į ieškinį, kadangi atsakovės nurodomi argumentai negali būti traktuojami kaip pasikeitusios aplinkybės. Be to, pasikeitusios aplinkybės turėtų reikšti ir tai, kad nebelieka vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Atsakovė neįrodė, kad tokios aplinkybės pasikeitė ir kad nebeliko grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ar pasunkėjimui jį įvykdyti.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos esant šių priemonių taikymo sąlygoms. Ši nutartis atsakovės nebuvo apskųsta ir nėra apeliacijos objektas. Atsakovė nurodo, kad ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, tačiau, esant kardinaliai priešingam šalių bylos teisinių ir faktinių aplinkybių vertinimui, atsakovės atsikirtimai į ieškovės poziciją turi būti vertinami ir nagrinėjami sprendžiant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.
13. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovės prašymas panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas vadovaujantis dviem pagrindais: 1) procedūriniu, teismui sprendus, kad atsakovė pagal jos prašyme dėstomus argumentus turėjo teikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau šia teise nepasinaudojo, o prašydama panaikinti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė teismų praktikoje nustatytų tokio prašymo tenkinimo sąlygų ir 2) tuo, kad atsakovės pateikti argumentai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankami paneigti preliminarų ieškinio pagrįstumą kaip vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi nei prejudicinės, nei res judicata (išspręstos bylos) galios todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimas gali būti peržiūrimas, suinteresuotam asmeniui pateikus ir teismui vertinant naujas aplinkybes, galinčias būti reikšmingomis klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-419-302/2016; 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1466-196/2016).
15. CPK nuostatos numato du procesinius būdus asmeniui, kurio atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekti šių priemonių peržiūrėjimo. Pirma, nesutikdamas su teismo nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. manydamas, kad laikinosios apsaugos priemonės teismo buvo pritaikytos nesant jų taikymo pagrindų, toks asmuo gali skųsti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacine tvarka (CPK 151 straipsnis). Antra, toks asmuo gali kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo CPK 149 straipsnio nustatyta tvarka.
16. Teismų praktikoje pažymėta, kad CPK 149 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nėra nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191-236/2018). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal nurodytą teismų formuojamą praktiką CPK 149 straipsnyje nurodytu laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo institutu turėtų būti naudojamasi tais atvejais, kai atitinkamos aplinkybės pasikeičia jau po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo, t. y. prašymas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kitaip nei atskirasis skundas, turėtų būti grindžiamas ne nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neteisėtumu, o po jos priėmimo pasikeitusiomis aplinkybėmis. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad galimybės skųsti nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones yra alternatyvios, kadangi skiriasi šių priemonių taikymo procesiniai pagrindai ir sąlygos (atskirasis skundas dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, turi būti pateikiamas per įstatyme nustatytą terminą ir apmokėtas žyminiu mokesčiu, tuo tarpu prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pateikimui tokios sąlygos nekeliamos).
17. Kita vertus, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog procesinis atsakovės pateikto prašymo ydingumas šiuo atveju nesudaro pagrindo teismui vien dėl šios priežasties šį prašymą atmesti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pareiškė atsiliepime į ieškinį, kuris teisėjos 2018 m. liepos 12 d. rezoliucija buvo priimtas nenustačius jokių pateikto procesinio dokumento trūkumų, t. y. teismui nenurodžius, kad atsiliepime suformuluotas savarankiškas procesinis prašymas teikiamas netinkama procesine forma, nors, kaip pagrįstai pažymi ieškovė, tiek atsakovės prašymą pagrindžiančios aplinkybės, tiek jos prašymo formuluotė leido spręsti šį prašymą pagal jo esmę esant atskiruoju skundu dėl teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Priėmęs atsakovės prašymą kaip paduotą be trūkumų ir jį nagrinėdamas iš esmės, pirmosios instancijos teismas turėjo iš esmės pasisakyti dėl šiame prašyme nurodytų argumentų, įskaitant argumentus, susijusius su ieškovės reikalavimų preliminariu pagrįstumu, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, ypač atsižvelgiant į tai, kad atitinkami atsakovės argumentai buvo pateikti pirmą kartą ir nei pirmosios instancijos teismo, nei apeliacinės instancijos teismo prieš tai nebuvo vertinti. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas tokį vertinimą visgi atliko.
18. Pasisakydamas dėl apeliantės argumentų, susijusių su ieškinio reikalavimų preliminariu nepagrįstumu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atitinkamoje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog atsakovės argumentai paneigia preliminarų ieškinio pagrįstumą, atsižvelgiant į teismo atliekamo preliminaraus ieškinio vertinimo pobūdį. Šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, jog 2018 m. spalio 22 d. pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl ginčo esmės, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė. Nors šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui nepalankus teismo procesinis sprendimas, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjęs, be to, nepriklausomai nuo to, kad toks sprendimas priimtas po teismo nutarties, kuria buvo sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1300-464/2018; 2016 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2014 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-222/2013).
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors ieškinio atmetimas neįsiteisėjusiu teismo sprendimu pats savaime nesudaro pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms panaikinti atsižvelgiant į CPK 150 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagrįstos abejonės ieškovo reikalavimų pagrįstumu, kylančios dėl jam nepalankaus teismo sprendimo priėmimo, teismo turi būti įvertintos kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant, be kita ko, į proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimus (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra labai suvaržančio pobūdžio, stabdančios atsakovės, užsiimančios prekyba, komercinę veiklą. Tuo tarpu ieškovė nei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atsiliepime į atskirąjį skundą nepagrindė, kad atsakovės veiksmais galimai jai daroma žala yra nepataisoma, t. y. ieškinio patenkinimo atveju negalėtų būti pašalinta taikant žalos atlyginimo institutą. Esant tokioms aplinkybėms ir situacijai, kai ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teismo sprendimu yra atmestas, laikinųjų apsaugos priemonių palikimas galioti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suteiktų ieškovei nepagrįstą prioritetą ir pažeistų ekonomiškumo bei proporcingumo principus.
20. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės – tenkina atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
21. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą ir atsižvelgdamas į bylos rezultatą (CPK 93 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Dėl šios priežasties šalių pateikti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nenagrinėjami.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.