- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-17
- Bylos Nr.
- e2YT-3053-939/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00350-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės Turto banko
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė
nedalyvaujant pareiškėjai R. P. ir suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus, prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos A. K. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė pastarosios palikimą pagal įstatymą, pradėdama jos turtą faktiškai valdyti (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1-3).
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina A. K. J.. Pareiškėja palaikė artimus santykius su savo motina iki pat pastarosios mirties, jos dažnai matydavosi, daug bendraudavo. Nuvykus priimti palikimą, notaras paaiškino, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą priimti palikimą po savo motinos mirties, todėl negalima įforminti palikimo priėmimo, nors faktiškai pareiškėja nekilnojamąjį turtą perėmė, juo naudojasi ir jį valdo. Po motinos A. K. J. mirties liko nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas: 167/1000 dalys pastato, esančio (duomenys neskelbtini); butas, esantis (duomenys neskelbtini); automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad po motinos mirties ji rūpinosi motinos laidotuvėmis, šiuo metu rūpinasi kapo priežiūra, naudojasi turtu, jį prižiūri, tvarko, juo disponuoja, naudojasi likusiais indais, moka visus mokesčius, prižiūri užgyventus baldus bei buitinę techniką, tai yra išreiškė savo valią priimti palikimą. A. K. J. turėjo du vaikus: pareiškėją ir dukterį E. J., mirusią (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo teismo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja faktiškai priėmė ir valdė mirusios motinos palikimą. Kitokia tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali.
Pareiškėja R. P. neatvyko į teismo posėdį, apie teismo posėdį ji informuota tinkamai, byloje yra tinkamai atstovaujamas advokatės Brigitos Pauliukevičienės, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėjos atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė ((duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašas) teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškimą, remdamasi jame nurodytais argumentais.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas neatvyko į teismo posėdį, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (elektroninės bylos apyrašo b. l. 28-29, 40-41), todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pateiktame atsiliepime į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 40-41) suinteresuotas asmuo nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo šioje byloje neprieštaraus, jei, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas įsitikins, kad R. P. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos motina A. K. J. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 13, 18). A. K. J. mirė būdama išsituokusi, (sutuoktinis – A. J., santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini)), vaikai: R. P. ir E. M. (mirė (duomenys neskelbtini)) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 9, 10, 11, 12). A. K. J. savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini), mirties liudijime nurodyta, jog pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 13, 20). Pareiškėjos pateikti VĮ Registrų centro išrašai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 23-27) patvirtina, kad palikėjos A. K. J. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 167 / 1 000 dalys pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis palikėjos A. K. J. vardu registruotas keleivinis automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 7). Pareiškėjos pateiktas VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjos palikimo priėmimo faktų bei palikėjos palikimo atsisakymo faktų (elektroninės bylos apyrašo b. l. 22). Iš pareiškėjos pateiktų mokėjimo kvitų matyti, jog 2022 m. gruodžio 1 d. sumokėti mokesčiai AB „Prienų šilumos tinklai“ ir UAB „Prienų butų ūkis“ (elektroninės bylos apyrašo b. l. 4).
Pareiškėja kitokia tvarka, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neturi galimybės gauti paveldėjimo teisę įrodančių dokumentų, todėl jos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas (CPK 445 straipsnis).
Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad notaro biure paveldėjimo byla į A. K. J. palikimą nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimai nei pareiškėjai, nei kitiems asmenims neišduoti. Iš pareiškėjos pareiškimo, pareiškėjos atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu ir bylos medžiagos matyti, kad R. P. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos A. K. J. mirties priėmė šios palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti: R. P. naudojosi ir naudojasi turtu, jį prižiūri, tvarko, juo disponuoja, moka visus mokesčius, prižiūri užgyventus baldus bei buitinę techniką. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjos paaiškinimus dėl jos naudojimosi palikimu, šiuos paaiškinimus, kaip jau minėta, patvirtina bylos medžiaga, dėl šios aplinkybės ginčo nekilo, todėl nėra pagrindo juos vertinti kaip nepatikimus. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtą, darytina išvada, kad pareiškėja save laikė mirusiajai motinai iki šios mirties priklausiusio turto paveldėtoju ir savininke, minėtu turtu naudojosi kaip savo turtu.
Taigi, nors R. P. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad R. P. faktiškai priėmė A. K. J. palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą.
Byloje nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. P. tuoj po savo motinos A. K. J. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, sukurs pareiškėjai teisinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, ji galės paveldėti palikėjos A. K. J. turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl A. K. J. palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po A. K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.