Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

gynėjams advokatams Annai Grinevič, Vidmantui Baumilai, Eugenijui Karosui, Ritai Roščenkovienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nuteistųjų D. D., S. K. (G.) apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 2 dalį (2006-06-22 įstatymo Nr. X-711 (įsigaliojo 2006-07-14) redakcija) (M. D. gabenimas užsiimti prostitucija) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (2006-06-22 įstatymo Nr. X-711 (įsigaliojo 2006-07-14) redakcija)) (nepilnametės A. B. gabenimas užsiimti prostitucija) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno M. D. asmens tapatybės kortelę) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (suklastotų M. D. ir D. N. asmens tapatybės kortelių laikymas ir gabenimas) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

40 000 litų užstatas (2010 m. gruodžio 20 d., mokėtojas – L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gavėjas – Šiaulių apygardos prokuratūra, kasos pajamų orderis Nr. 643752, 40 000 Lt (7 t., 138 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotas valstybei.

pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 157 straipsnio 2 dalį (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. X-272, 2005-06-30) (pasikėsinimas verbuoti vaiką – M. Ū., siekiant įtraukti ją į prostituciją) kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 147 straipsnio 2 dalį (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. 81-2945, 2005-06-30) (pasikėsinimas verbuoti ir gabenti R. G., siekiant įtraukti ją į prostituciją) kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

pagal 300 straipsnio 1 dalį (pagaminimas netikro automobilio N. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgaliojimą ir jo vertimą) kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

M. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006-06-22 įstatymo Nr. X-711 (įsigaliojo 2006-07-14 redakcija)) (M. D. gabenimas užsiimti prostitucija) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (2006-06-22 įstatymo Nr. X-711(įsigaliojo 2006-07-14) redakcija)) (nepilnametės A. B. gabenimas užsiimti prostitucija) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos – miesto (rajono) – ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, M. D. paskirta 10 MGL (376 eurų 60 eurocentų) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. D. išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 147 straipsnio 2 dalį (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. 81-2945, 2005-06-30) (pasikėsinimas verbuoti ir gabenti R. G., siekiant įtraukti ją į prostituciją) kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

N. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalyje areštu 90 (devyniasdešimt) parų.

Pritaikius BK 66 straipsnį, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas – laikotarpiai nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d. iki 2011 m. vasario 28 d. ir laikyta, kad N. B. atliko nuosprendžiu paskirtą bausmę.

pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. X-272, 2005-06-30) (A. B. verbavimas, siekiant įtraukti ją į prostituciją) kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. 81-2945, 2005-06-30) (M. D. verbavimas, siekiant įtraukti ją į prostituciją) kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (automobilio „N. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) netikro įgaliojimo pagaminimas ir jo vertimas) kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

S. K. (G.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos D. N., laikymas, gabenimas, realizavimas) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (žinomai netikrų dokumentų – Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimų: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) laikymas, gabenimas) laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno M. D. asmens tapatybės kortelę) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (suklastotų M. D. ir D. N. asmens tapatybės kortelių laikymas ir gabenimas) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos – miesto (rajono) – ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, S. K. (G.) paskirta 10 MGL ( 376 eurų 60 eurocentų) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš D. D. ir M. D. po 1000 eurų M. D. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Procesas dėl A. B. pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nutrauktas. M. Ū. ir R. G. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. (G.) nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo laikė, gabeno bei realizavo tikrą fizinio asmens dokumentą, o būtent:

Ne vėliau kaip nuo 2010 m. sausio 22 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė su savimi fizinio asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. N., iki 2010 m. sausio 23 d., po to automobiliu „VW Transporter“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) gabeno asmens tapatybės kortelę iki „PK Orlen“ degalinės, esančios prie Panevėžio miesto, ten, minėtos degalinės teritorijoje, 2010 m. sausio 23 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. N., realizavo perduodamas ją D. P..

Be to, S. K. (G.) nuteistas už tai, kad jis padėjo pagaminti ir suklastoti asmens dokumentus, laikė ir gabeno žinomai netikrus ir suklastotus asmens dokumentus, o būtent:

2010 metų sausio mėnesį, ne vėliau kaip iki 2010 m. sausio 22 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, Šiaulių mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens paėmęs Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. N., keturių asmenų nuotraukas dokumentams, tris užsienio valstybių asmens dokumentų lapų su asmens duomenimis kopijas ir „PK Orlen“, degalinės, esančios prie Panevėžio miesto, teritorijoje 2010 m. sausio 23 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, perdavęs juos D. P. su nurodymais pagaminti keturis Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus ir suklastoti perduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. N., perkeliant į kortelę šviesaus gymio vyro nuotrauką, taip pateikdamas priemones padėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminti keturis netikrus dokumentus – Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. M., Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. M., Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. H., Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. N., ir suklastoti tikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. N., ir, tęsdamas nusikaltimą, 2010 m. sausio 26 d., apie 10.00 val., degalinėje „Orlen“, esančioje Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini), paėmęs iš D. P. žinomai netikrus dokumentus – Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus: Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. M., Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. M., Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. H., Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. N., bei žinomai suklastotą tikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. N., automobiliu „VW Transporter“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) gabeno į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, tačiau 2010 m. sausio 26 d., apie 10.20 val., Panevėžio mieste, ties (duomenys neskelbtini)namu, buvo sulaikytas VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių rinktinės pareigūnų.

Be to, D. D., M. D. nuteisti už tai, kad jie kartu su R. G. (jai mirus, baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta), veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarę gabenti merginas, joms sutikus užsiimti prostitucija, iš Lietuvos Respublikos ir iš to pelnytis, įvykdė nusikalstamą veiką – M. D. gabenimą, jai sutikus užsiimti prostitucija, iš Lietuvos Respublikos į Ispanijos Karalystę ir iš to pelnytis, o būtent:

2010 m. gegužės mėnesį, tiksliai nenustatytą datą, D. D. su R. G. (kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta) nurodė M. D. ieškoti merginų, sutinkančių užsiimti prostitucija Ispanijos Karalystėje, po to, M. D. suradus M. D. kaip asmenį, sutinkantį užsiimti prostitucija Ispanijos Karalystėje, ir apie tai pranešus, D. D. kartu su R. G. (kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta) 2010 m. gegužės mėnesį, per kelis kartus, tiksliai nenustatytomis dienomis, Kupiškio mieste susitiko su M. D., kuri po pokalbių sutiko vykti užsiimti prostitucija į Ispanijos Karalystę. Po to D. D. kartu su R. G. (kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta) 2010 m. gegužės 16 – 17 dienomis automobiliu gabeno M. D., jai sutikus užsiimti prostitucija, iš Lietuvos Respublikos į Ispanijos Karalystę, ten 2010 m. gegužės 20–21 dienomis, tiksliai nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje ją perdavė asmeniui, vardu S., turint tikslą iš to pelnytis.

Be to, D. D., M. D. nuteisti už tai, kad jie kartu su R. G. (kuriai mirus, baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta), veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarę gabenti merginas, joms sutikus užsiimti prostitucija, iš Lietuvos Respublikos ir iš to pelnytis, įvykdė nusikalstamą veiką – nepilnametės A. B., gimusios 1994 m. spalio 30 d., gabenimą jai sutikus užsiimti prostitucija, iš Lietuvos Respublikos į Ispanijos Karalystę ir iš to pelnytis, o būtent:

2010 m. gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytą datą, D. D. su R. G. (kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta) nurodė M. D. ieškoti merginų, sutinkančių užsiimti prostitucija Ispanijos Karalystėje, po to M. D. 2010 metų liepos mėnesio gale, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, suradus nepilnametę A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kaip asmenį, sutinkantį užsiimti prostitucija Ispanijos Karalystėje, o N. B. nuvežus R. G. (kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta) į susitikimą su nukentėjusiąja, D. D. bei R. G. (kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta) per kelis kartus 2010 m. liepos mėnesio gale bei rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiek susitikimų metu, tiek telefoninių pokalbių metu siūlydami nepilnametei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), vykti užsiimti prostitucija į Ispanijos Karalystę ir jai sutikus, D. D. kartu su R. G. (kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta) 2010 m. rugpjūčio 9–10 dienomis gabeno nepilnametę A. B. iš Lietuvos Respublikos į Ispanijos Karalystę, užsiimti prostitucija turint tikslą pelnytis, tačiau kelyje Marijampolė–Suvalkai, Marijampolės apskrityje, (duomenys neskelbtini) kaimo apylinkėse, buvo sulaikyti VSAT pareigūnų.

Be to, N. B. nuteistas už tai, kad 2010 metų pavasarį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje nenustatytoje laiku, kaip užstatą už paskolintus 50 (penkiasdešimt) litų iš M. D. įgijo tikrą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. D. vardu, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikė tikrą asmens tapatybės kortelę, kol 2010 metų vasarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku perdavė D. D. ir taip realizavo Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. D. vardu.

Be to, D. D. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje nenustatytu laiku iš N. B., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė tikrą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. D. vardu, turėdamas tikslą suklastoti M. D. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Po to kartu su R. G. (kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta) turėdami tikslą pagaminti netikrą nepilnametės A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelę, R. G. 2010 m. liepos mėnesio pabaigoje organizavus A. B. dokumentinės nuotraukos, skirtos asmens tapatybės kortelės suklastojimui, padarymą, bei, tęsiant nusikalstamą veiką, perdavus A. B. nuotraukas D. D.. D. D. tikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. D. vardu, ir A. B. nuotraukas gabeno į Šiaulius ir perdavė S. K. (G.) ją suklastoti pakeičiant jos nuotrauką bei pagaminti netikrą A. B. asmens tapatybės kortelę. S. K. (G.), neturėdamas teisėto pagrindo, laikė ir gabeno tikrą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. D. vardu, ir A. B. nuotraukas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tikrai Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelei Nr. (duomenys neskelbtini), išduotai M. D. vardu, suklastoti ir netikrai asmens tapatybės kortelei pagaminti. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus tikrą asmens tapatybės kortelę ir pagaminus netikrą asmens tapatybės kortelę S. K. (G.) 2010 m. rugpjūčio 9 d. neteisėtai laikė ir gabeno tikrą suklastotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. D. vardu, ir netikrą asmens tapatybės kortelę, išduotą D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu ir jas, tiksliai nenustatytu laiku Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini), šalia baldų parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, perdavė D. D., o pastarasis suklastotą asmens tapatybės kortelę su pakeista pirmine asmens tapatybės kortelėje buvusia nuotrauka, išduota M. D. vardu, ir suklastotą asmens tapatybės kortelę, išduotą D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, laikė ir gabeno iki 2010 m. rugpjūčio 10 d. 8 val. 20 min, kol VSAT pareigūnai jį sulaikė.

Be to, D. D. nuteistas už tai, kad pažeidė viešėją tvarką, o būtent:

2008 m. rugsėjo 8 d., apie 3 val. 40 min., Kupiškio mieste, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės aikštelėje, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2,06 promilių girtumo, suduodamas ne mažiau dešimt smūgių rankomis ir nemažiau penkiolika smūgių kojomis P. M. į įvairias kūno vietas, nežymiai sutrikdė P. M. sveikatą tuo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Be to, N. B. buvo kaltinamas pagal 147 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su R. G., D. D. ir M. D., iš anksto susitaręs su jais verbuoti ir gabenti merginas dirbti prostitutėmis Ispanijos Karalystėje, tai yra daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, R. G. ir D. D. nurodant kitiems grupės nariams konkrečias nusikaltimo užduotis, koordinuojant veiklą, vykdė nusikalstamą veiką – verbavo M. D. žinodamas, jog ji bus gabenama iš Lietuvos Respublikos į Ispanijos Karalystę prostitucijos tikslais, o būtent:

2010 m. gegužės mėnesį, tiksliai nenustatytą datą, R. G. kartu su D. D. nurodė N. B. ir M. D. ieškoti ir verbuoti merginas dirbti prostitutėmis Ispanijos Karalystėje, po to, M. D. suradęs M. D. kaip asmenį, galintį vykti į užsienį prostitucijos tikslu, pasinaudodamas M. D. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, naiviu pasitikėjimu, lengvu protiniu atsilikimu ir priklausomo tipo asmenybės sutrikimu, taip pat apgaule – melagingai žadėdamas kitokio pobūdžio darbą, nei prostitutės, įkalbinėjo ją vykti į Ispanijos Karalystę, po to N. B. sumokėjo M. D. 50 litų už merginos suradimą ir apie tai pranešė nusikalstamos veikos organizatoriams, tęsdamas savo nusikalstamą veiką kartu su D. D. nuvyko pas M. D. įkalbinėti nukentėjusiąją vykti į Ispanijos Karalystę. Po to R. G. kartu su D. D. 2010 m. gegužės mėnesį, per kelis kartus, tiksliai nenustatytomis dienomis, Kupiškio mieste, pasinaudodami M. D. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, naiviu pasitikėjimu, lengvu protiniu atsilikimu ir priklausomo tipo asmenybės sutrikimu, taip pat apgaule – melagingai žadėdami, kad dirbdama prostitute ji užsidirbs daug pinigų, užverbavo M. D. vykti į Ispanijos Karalystę dirbti prostitute. Po to D. D. kartu su R. G., tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2010 m. gegužės 16–17 dienomis automobiliu gabeno M. D. iš Lietuvos Respublikos į Ispanijos Karalystę, ten 2010 m. gegužės 20 –21 dienomis, tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ją perdavė asmeniui, vardu S., turint tikslą, jog nukentėjusioji M. D. būtų įtraukta į prostituciją.

Be to, N. B. buvo kaltinamas pagal BK 157 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su R. G., D. D. ir M. D., iš anksto susitaręs su jais verbuoti ir gabenti merginas dirbti prostitutėmis Ispanijos Karalystėje, tai yra daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, R. G. ir D. D. nurodant kitiems grupės nariams konkrečias nusikaltimo užduotis, koordinuojant veiklą, vykdė nusikalstamą veiką – verbavo vaiką A. B., žinodamas, jog ji bus gabenama iš Lietuvos Respublikos į Ispanijos Karalystę prostitucijos tikslais, o būtent:

2010 m. gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytą datą, R. G. kartu su D. D. nurodė N. B. ir M. D. ieškoti ir verbuoti merginas dirbti prostitutėmis Ispanijos Karalystėje, po to M. D. 2010 metų liepos mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, surado nepilnametę A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kaip asmenį, galintį vykti į užsienį prostitucijos tikslu, telefonu pasiūlė A. B. vykti į užsienį prostitucijos tikslu, o jai sutikus, apie tai pranešė ir persiuntė A. B. telefono numerį nusikalstamos veikos bendrininkui N. B., po to N. B. apie surastą merginą, galinčią vykti į Ispanijos Karalystę, pranešė nusikalstamos veikos organizatoriams, telefonu susisiekė su nukentėjusiąja A. B. ir 2010 metų liepos mėnesio gale, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuvežė nusikalstamos veikos organizatorę R. G. į susitikimą Panevėžio mieste su nepilnamete A. B.. R. G. bei D. D., tęsdami nusikalstamą veiką, per kelis kartus 2010 m. liepos mėnesio gale bei rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiek susitikimų metu, tiek telefoninių pokalbių metu siūlydami nepilnametei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), vykti į Ispanijos Karalystę dirbti prostitute, užverbavo A. B., po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, R. G. kartu su D. D. 2010 m. rugpjūčio 9–10 dienomis gabeno vaiką – A. B. iš Lietuvos Respublikos į Ispanijos Karalystę, ten iš anksto susitarę, ketino vaiką už atlygį perduoti ten gyvenančiam asmeniui, vardu S., tačiau kelyje Marijampolė–Suvalkai, Marijampolės apskrityje, (duomenys neskelbtini) kaimo apylinkėse, buvo sulaikyti VSAT pareigūnų.

Be to, D. D. ir M. D. buvo kaltinami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 147 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje su R. G. (kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta), iš anksto susitarę verbuoti ir gabenti merginas dirbti prostitutėmis Ispanijos Karalystėje, tai yra daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, organizavo ir vykdė nusikalstamą veiką – pasikėsino verbuoti ir gabenti R. G., siekdami įtraukti ją į prostituciją, o būtent:

2010 m. gegužės mėnesį, tiksliai nenustatytą datą, D. D. kartu su R. G. (kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta) nurodė M. D. ieškoti ir verbuoti merginas dirbti prostitutėmis Ispanijos Karalystėje, po to M. D. 2010 metų rugpjūčio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu, suradus R. G., kaip asmenį, galintį vykti į užsienį prostitucijos tikslu, ir apie tai pranešus nusikalstamos veikos organizatoriams, D. D. kartu su R. G. per kelis kartus 2010 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytomis dienomis, tiek telefoninių pokalbių metu, tiek susitikimų metu Kupiškio mieste ir rajone, pasinaudodamas R. G. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, naiviu pasitikėjimu, taip pat apgaule – melagingai žadėdamas, kad tokiu būdu ji užsidirbs daug pinigų, verbavo R. G. vykti į Ispanijos Karalystę dirbti prostitute, po to, R. G., tęsdama nusikalstamą veiką, 2010 m. rugpjūčio 6 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apgyvendino R. G. savo namuose, esančiuose Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą gabenti ją iš Lietuvos Respublikos į Ispanijos Karalystę, jog nukentėjusioji būtų įtraukta į prostituciją, tačiau D. D. 2010 m. rugpjūčio 6 d., tiksliai nesustatytu laiku, R. G. vežant į polikliniką ji pabėgo, D. D. nebaigė savo nusikalstamos veikos, nepriklausančios nuo jo valios.

Be to, D. D. buvo kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 157 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su R. G. (kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta), iš anksto susitaręs verbuoti ir gabenti merginas dirbti prostitutėmis Ispanijos Karalystėje, tai yra daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, pasikėsino verbuoti vaiką – M. Ū., siekdami įtraukti ją į prostituciją, o būtent:

R. G. (kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta) 2010 m. birželio 4 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini)e, susipažinus su nepilnamete M. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), kaip asmeniu, galinčiu vykti į užsienį prostitucijos tikslu, D. D. kartu su R. G. (kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta) per kelis kartus, 2010 m. birželio 4–6 dienomis, tiek susitikimų metu, tiek telefoninių pokalbių metu siūlydami nepilnametei M. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), vykti į Ispanijos Karalystę dirbti prostitute, nurodydami prostitutės darbo sąlygas, kelionės datą, galimybę suklastoti M. Ū. vardu dokumentus, pasinaudodami vaiko amžiumi, verbavo nepilnametę M. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau 2010 m. birželio 6 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, M. Ū. atsisakius vykti į Ispanijos Karalystę dirbti prostitute, nebaigė savo nusikalstamos veikos, nepriklausančios nuo jų valios.

D. D. ir N. B. buvo kaltinami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku, D. D. nurodė nesamo asmens – N. P. anketinius duomenis, po to N. B. surašė tekstą ir atspausdino ant A4 formato popieriaus, kurį įvardijo „ĮGALIOJIMAS“, R. G. (kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta) išvertė jį į italų kalbą, pasirašė abu dokumentus, po to N. B. 2010 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje uždėjo (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos spaudą „RAŠTAI“ ir „(duomenys neskelbtini) “ spaudą ir taip pagamino netikrą automobilio „N. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgaliojimą ir jo vertimą.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl N. B. išteisinimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. 81-294, 2005-06-30) (M. D. verbavimas, siekiant įtraukti ją į prostituciją), pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. X-272, 2005-06-30) (A. B. verbavimas, siekiant įtraukti ją į prostituciją) ir N. B. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. 81-294, 2005-06-30) (M. D. verbavimas, siekiant įtraukti ją į prostituciją) 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. X-272, 2005-06-30) (A. B. verbavimas, siekiant įtraukti ją į prostituciją) 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmę, paskirtą pagal BK 157 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. D. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 157 straipsnio 2 dalį (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. X-272, 2005-06-30) (pasikėsinimas verbuoti vaiką M. Ū., siekiant įtraukti ją į prostituciją) ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 147 straipsnio 2 dalį (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. 81-294, 2005-06-30) (pasikėsinimas verbuoti ir gabenti R. G., siekiant įtraukti ją į prostituciją) ir D. D. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 157 straipsnio 2 dalį (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. X-272, 2005-06-30) (pasikėsinimas verbuoti vaiką M. Ū., siekiant įtraukti ją į prostituciją) 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 147 straipsnio 2 dalį (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. 81-294, 2005-06-30) (pasikėsinimas verbuoti ir gabenti R. G., siekiant įtraukti ją į prostituciją) 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl D. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 2 dalyje (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. X-272, 2005-06-30) (M. D. verbavimas, siekiant įtraukti ją į prostituciją), perkvalifikavimo į BK 307 straipsnio 2 dalį ir dėl D. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 157 straipsnio 2 dalyje (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. X-272, 2005-06-30) (A. B. verbavimas, siekiant įtraukti ją į prostituciją), perkvalifikavimo į BK 307 straipsnio 3 dalį ir D. D. pripažinti kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. X-272, 2005-06-30) (M. D. verbavimas, siekiant įtraukti ją į prostituciją) 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. X-272, 2005-06-30) (A. B. verbavimas, siekiant įtraukti ją į prostituciją) 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 157 straipsnio 2 dalį, BK 157 straipsnio 2 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį, ir šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl M. D. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 147 straipsnio 2 dalį (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. 81-294, 2005-06-30) (pasikėsinimas verbuoti ir gabenti R. G., siekiant įtraukti ją į prostituciją) ir M. D. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 147 straipsnio 2 dalį (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. 81-294, 2005-06-30) (pasikėsinimas verbuoti ir gabenti R. G., siekiant įtraukti ją į prostituciją) 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl M. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 2 dalyje (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. X-272, 2005-06-30) (M. D. verbavimas, siekiant įtraukti ją į prostituciją), perkvalifikavimo į BK 307 straipsnio 2 dalį ir dėl M. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 157 straipsnio 2 dalyje (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. X-272, 2005-06-30) (A. B. verbavimas, siekiant įtraukti ją į prostituciją), perkvalifikavimo į BK 307 straipsnio 3 dalį ir M. D. pripažinti kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. X-272, 2005-06-30) (M. D. verbavimas, siekiant įtraukti ją į prostituciją) 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. X-272, 2005-06-30) (A. B. verbavimas, siekiant įtraukti ją į prostituciją) 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir M. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Panaikinti D. D., N. B., M. D. pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jie prisipažino padarę, nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Pareikštus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Šioje baudžiamojoje byloje D. D., M. D., N. B. nuteisti ir pagal kitus baudžiamuosius įstatymus, tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kolegija patikrina šią bylą ir nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Taigi prokuratūros apeliaciniame teisme prašoma skundžiamą nuosprendį pakeisti trijų nuteistųjų atžvilgiu – D. D., M. D. ir N. B.. Nuteistasis D. D. prašo jį išteisinti dėl vienos nusikalstamos veikos arba sušvelninti bausmę, o nuteistasis S. K. (G.) nuosprendį skundžia tik dalyje dėl jam paskirtos bausmės. Pirmiausia kolegija pasisako dėl prokuratūros apeliacinio skundo argumentų.

Taigi byloje nenustatytas nė vienas asmens valią palenkiantis būdas, kuris gali būti grasinimai, fizinis smurtas, kitoks galimybės priešintis atėmimas, naudojantis nukentėjusiojo asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, apgaulės būdu, sumokant pinigus ar suteikiant kitokią turtinę naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. D., M. D. ir R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta), veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarę gabenti merginas joms sutikus užsiimti prostitucija, iš Lietuvos Respublikos ir iš to pelnytis, gabeno M. D. jai sutikus užsiimti prostitucija iš Lietuvos Respublikos į Ispanijos Karalystę. Ši nuteistųjų veika atitinka BK 307 straipsnio 2 dalies sudėtį. Už gabenimą atsako ne tik tas, kuris tiesiogiai gabeno asmenis, bet ir tas, kuris nupirko bilietus, sutvarkė dokumentus ir pan. Visos BK 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos veikos padaromos tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų. Kaltininkas suvokia, kad gauna pajamų iš kito asmens prostitucijos, organizuoja ir vadovauja prostitucijai, ir nori taip veikti. Savanaudiškumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas, atlikdamas minėtas veikas, siekia gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos, pelnytis iš jos (kasacinė nutartis Nr. 2K-136/2014). Būtent toks tikslas ir nustatytas D. D. ir M. D. veiksmuose ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų veikas kvalifikavo pagal BK 307 straipsnio 2 dalį.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su A. B. atžvilgiu padarytų veiksmų kvalifikavimu.

Dėl nukentėjusiosios A. B. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad vaiko pirkimo ar pardavimo nusikaltimo sudėtyje būtina nustatyti vieną iš dviejų papildomų subjektyviosios pusės požymių – kaltininko siekimą įstatyme įvardintų nusikalstamų tikslų arba kaltininko žinojimą, kad šie nusikalstami tikslai bus įgyvendinti kitų asmenų. Prokurorės manymu, nuteistieji D. D., M. D. ir N. B. norėjo, kad nukentėjusioji būtų išnaudojama prostitucijai į užsienį. Be to, A. B. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametė bei teismas privalėjo kritiškai vertinti nuteistųjų veiksmus, atliktus prieš nukentėjusiąją, nepaisant jos išreikšto sutikimo užsiimti prostitucija. Anot prokurorės, veika A. B. atžvilgiu turėtų būti kvalifikuota pagal BK 157 straipsnio 2 dalį, o ne pagal BK 307 straipsnio 3 dalį.

Pirmosios instancijos teismas dėl šios nusikalstamos veikos pagrįstai nustatė tokias faktines bylos aplinkybes: M. D. žinodamas, kad nukentėjusioji A. B. yra nepilnametė, nes ji draugavo su jo broliu, SMS žinute pasiūlė jai dirbti prostitute. Po to A. B. numerį perdavė N. B., kad pastarasis susisiektų su R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta). N. B. susisiekė su R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) ir pranešė, kad yra mergina, kuri nori vykti į užsienį pas motiną. R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) sutikus nuvežti A. B. į užsienį, apie tai pranešė A. B. ir sutaria susitikti Panevėžyje. Kitą dieną N. B. ir R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) nuvyko į Panevėžį, ten R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) susitiko su A. B., o N. B. jų pokalbiuose nedalyvavo. R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) sužinojusi, kad A. B. nepilnametė, fotoateljė ją nufotografuoja, pagamina netikrą asmens tapatybės kortelę. Tada D. D. ir R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) automobiliu nukentėjusiąją A. B. iš Lietuvos gabeno į Ispaniją užsiimti prostitucija. Naktį jie praleido Lietuvos–Lenkijos pasienyje, o ryte juos visus sulaikė teisėsaugos pareigūnai. Tokios aplinkybės nustatytos nuteistųjų bei pačios nukentėjusiosios parodymais.

Anot prokurorės, A. B. buvo verbuojama vykti į Ispanijos Karalystę, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų kaip tai buvo daroma, tokių duomenų nepateikia ir prokurorė. Kaip jau minėta, verbavimas suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai) išnaudojimo tikslais atlikti veiksmus (pvz., duoti sutikimą, vykti į užsienį ir kt.), kurie leistų vėliau tą žmogų išnaudoti laisvę varžančios kontrolės sąlygomis. Sprendžiant, ar asmuo buvo verbuojamas, svarbu įvertinti ir jo paties požiūrį į siūlymą dirbti. A. B. pirmosios instancijos teisme apklausta kelis kartus. Ji parodė, kad M. D. SMS žinute pasiūlė važiuoti Į Ispaniją užsiimti prostitucija, tačiau ji iš pradžių atsisakė. Ji priklausė socializacijos centrui, nenorėjo ten būti, norėjo ilgam išvažiuoti pas mamą, kuri gyveno Ispanijoje, su mama dažnai pasikalbėdavo telefonu. Metų neatsimena, tačiau tai buvo vasara, susisiekė su M. D., jam pasakė, kad apsigalvojo. Apie uždarbį kaltinamasis M. D. nieko nesakė, nes nebuvo net susitikę. Su juo tik telefonu kalbėjo. Su R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) ir D. D. susitiko dėl važiavimo į užsienį. N. B. su ja apie darbą užsienyje nekalbėjo. Jai paskambino R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) ir sutarė susitikti prie parduotuvės „Maxima“. Panevėžyje susitiko su R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) ir kažkokiu žmogumi. R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) tiesiai pasakė, kad dirbs prostitute. Ji sutiko, pagalvojo, kad bus proga nuvažiuoti pas mamą. R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) pasakė, kad yra nepilnametė ir neturi paso. R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) pasakė, kad padarys pilnametės pasą, ji sutiko. R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) nusivedė ją į fotoateljė, padarė nuotrauką. Mėnesio laikotarpiu susitiko su R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) ir D. D.. Važiuojant pasakojo, kad dirbs gatvėje. Kiek gaus už darbą, nesakė. Ji ir pati dėl uždarbio nesidomėjo, nes tikslas buvo nuvykti pas mamą. Vieną naktį buvo pas R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta), ji nedarė fizinio, psichologinio spaudimo dėl važiavimo dirbti prostitute, nebuvo apgaulės, kad važiuotų. Nei R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta), nei D. D. nenaudojo smurto dėl važiavimo dirbti prostitute. Jie jos prievarta nelaikė, negalvojo, kad nuo jų pabėgs. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir nuteistųjų D. D. bei M. D. parodymai. Jie parodė, kad žinojo, jog A. B. yra nepilnametė, tačiau ji sutiko vykti į užsienį dirbti prostitute, jie jos neverbavo. Kaip matyti ir iš išdėstytų pačios nukentėjusiosios parodymų, jokių verbavimo veiksmų nuteistieji jos atžvilgiu neatliko. Apgaulės, melagingų pažadų taip pat nebuvo – apie pinigus nebuvo jokios kalbos, ji ir pati nesidomėjo kiek uždirbs, nes, kaip teisme parodė, tikslas buvo nuvykti į Ispaniją pas mamą.

Prokurorė apeliaciniame skunde ypač akcentuoja aplinkybę, kad A. B. nepilnametė, kad ji buvo vaikas, ir vaiko sutikimas neturi reikšmės, teismas turėjo tai vertinti kritiškai. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į kai kurias reikšmingas bylos aplinkybes. Pirma, byloje pačios nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (kurie buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu), nustatyta, kad nukentėjusiosios apsisprendimą vykti į užsienį dirbti prostitute lėmė tai, kad ji buvo skolinga pinigų asmeniui vardu „K.“, ir nuo jo norėjo pabėgti (1 t., b. l. 143-145). Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji parodė, jog norėjo vykti į užsienį dirbti prostitute, nes Lietuvoje susipyko su vienu žmogumi, kuriam buvo skolinga ir jis jos ieškojo. Taip pat parodė, kad ir anksčiau yra turėjusi lytinių santykių, anksčiau vartojusi narkotikus. Tos pačios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusioji parodė, kad prašė R. (R. G., kurios atžvilgiu byla nutraukta), jog gelbėtų ją nuo sutenerio K.. Anksčiau yra dirbusi prostitute Mažeikiuose. Jos neįkalbinėjo vykti dirbti, klausė, ar tikrai nori. (1 t., b. l. 158-159). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati A. B. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu nuteista už pelnymąsi iš prostitucijos bei prekybą žmonėmis (veikos padarytos 2011 – 2012 metais), šiuo metu byla pagal kitų nuteistųjų apeliacinius skundus yra nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme. Pati nukentėjusioji A. B. bylą nagrinėjant apeliacine tvarka 2015 m. liepos 2 d. susituokė su nuteistuoju D. D. (14 t., b. l. 54). Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog prokurorės apeliacinio skundo argumentai, susiję su A. B. kaip vaiku, jo savaiminiu pažeidžiamumu, nevisiškai atitinka nagrinėjamos bylos kontekstą. A. B. iš tiesų veikos padarymo metu buvo nepilnametė, tačiau ji nebuvo tokia naivi ir pažeidžiama, kaip aprašo prokurorė, iki pasiūlymo dirbti prostitute Ispanijoje, ji jau dirbo šį darbą, bėgo nuo sutenerio, visiškai nebuvo verbuojama vykti, taip pat jos atžvilgiu nebuvo naudojama ir apgaulė ar kokia nors prievarta. Ji suprato, kur vyksta ir kuo ten užsiims, ir vyko savanoriškai. Sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad vaikas yra ypatingos apsaugos objektas ir jo atžvilgiu daromiems veiksmams keliami didesni reikalavimai. Šiuo atveju įstatymų leidėjas BK 307 straipsnio 3 dalyje numatė itin kvalifikuotą pelnymosi iš kito asmens prostitucijos sudėtį. Itin kvalifikuojančiu požymiu laikoma tai, kad veikos padaromos nepilnamečio asmens atžvilgiu. Pagal BK 307 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pelnėsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos arba organizavo ar vadovavo nepilnamečio asmens prostitucijai, arba kitaip išnaudojo nepilnametį prostitucijos tikslams.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai A. B. susitikus R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) buvo pasakyta, kad Ispanijoje jai teks teikti seksualines paslaugas. Jai buvo pasiūlyta apie tai pagalvoti, jokia prievarta jos atžvilgiu nebuvo naudojama. Tik nukentėjusiajai pareiškus sutikimą vykti į Ispaniją užsiimti prostitucija, buvo imtasi veiksmų, kad ją ten nuvežti. Nenustatyta, kad būtų naudojama psichinė ar fizinė prievarta nukentėjusiosios valiai palenkti.

Nuteistųjų D. D., M. D. ir R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) tikslas buvo gabenti nukentėjusiąją A. B., jai sutikus, iš Lietuvos užsiimti prostitucija, todėl jų veiką pirmosios instancijos teismas pagrįstai perkvalifikavo į BK 307 straipsnio 3 dalį, nes jie, žinodami, kad A. B. nepilnametė, gabeno nukentėjusiąją A. B. jai sutikus užsiimti prostitucija iš Lietuvos Respublikos ir iš to tikėjosi gauti pajamų. Nuteistųjų veiksmuose nėra BK 157 straipsnyje numatytų sudėties požymių.

Aptariant nusikalstamą veiką A. B. atžvilgiu paminėtina, kad šią nuosprendžio dalį apeliacine tvarka apskundė ir nuteistasis D. D.. Apeliaciniame skunde prašydamas jį pagal BK 307 straipsnio 3 dalį išteisinti arba sušvelninti bausmę bei nurodydamas, jog jis A. B. nevežė į Ispanijos Karalystę dirbti prostitute, ji važiavo į Ispaniją pas mamą, tai, anot nuteistojo, patvirtina liudytoja O. D.. Šios aplinkybės paneigtos byloje surinktų ir išsamiai išanalizuotų įrodymų visuma, tame tarpe ir pačios A. B. jau aptartais parodymais. Dėl liudytojos O. D., paminėtina, kad teisiamojo posėdžio metu ji parodė, jog A. B. jai sakė, kad važiuoja į Ispaniją pas mamą, kad nuveš mamos draugė. Sakė, kad važiuoja atostogauti, gyventi. Einant į parduotuvę prie jos ir A. B. sustojo automobilis, kuriame buvo D. D.. Automobilyje D. D. su A. B. apie kelionę nekalbėjo. Po kurio laiko A. B. papasakojo, kad Ispanijoje turėjo dirbti prostitute. Taigi šie liudytojos parodymai ne paneigia, o patvirtina, kad A. B. važiavo ne pas mamą. Kita vertus, natūralu, kad nukentėjusioji draugei liudytojai O. D. nesakė vykimo į užsienį tikslo, tačiau akivaizdu, kad sakė netiesą, tai patvirtina ir aplinkybė, jog minėjo, kad ją veš mamos draugė. Byloje nustatyta, kad R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) nebuvo nukentėjusiosios mamos draugė, A. B. su ja susipažino per M. D.. Be to, ta pati liudytoja O. D. taip pat parodė, kad vėliau iš A. B. sužinojo, kad ji Ispanijoje būtų dirbusi prostitute. Taigi nuteistojo D. D. apeliacinio skundo argumentai dėl jo nekaltumo atmestini kaip nepagrįsti. Nuteistasis taip pat dar nurodo, kad jo šią poziciją patvirtintų A. B.. Kaip minėta, 2015 m. liepos 2 d. nuteistasis su nukentėjusiąja sudarė santuoką, todėl logiška, kad ji siektų palengvinti jo teisinę padėtį. D. D. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 307 straipsnio 3 dalį.

Dėl N. B. dalyvavimo A. B. atžvilgiu padarytoje nusikalstamoje veikoje prokurorė abstrakčiai dėsto ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis: R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) ir N. B. akistatos metu gautus duomenis, kuriuose užfiksuota, kad R. G. parodė, jog N. B. žinojo, kad A. B. nori vykti dirbti prostitute. Be to, N. B. turėjo girdėti R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) pokalbį telefonu su „S.“, kur ji minėjo, jog yra mergina, norinti vykti dirbti prostitute. Taip pat prokurorė cituoja A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui 2010 m. rugpjūčio 12 d., kad vykti į užsienį dirbti prostitute jai pasiūlė M. D. ir kai ji pasakė, kad sutinka, M. D. jai pasakė, kad ji palauktų, ir kad jai paskambins. Nuo jų pokalbio praėjus dviem dienoms jai paskambino asmuo, kuris pristatė N. nuo M. ir pasakė, kad reikia pasikalbėti. Abu sutarė, kad tą pačią dieną susitiks Panevėžyje, kur ji tuo metu buvo, ir jie viską aptars. Tą pačią dieną, apie 17 val., Panevėžyje, Klaipėdos gatvėje, prie ,,Maximos“ parduotuvės, ji susitiko su N. B. ir R. G., nuvyko į fotoateljė, ji nusifotografavo ir nuotrauką perdavė R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apklausiant A. B. pas ikiteisminio tyrimo teisėją N. B. apskritai net nedalyvavo ir negalėjo užduoti klausimų. Be to, apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. rugpjūčio 10 d. (šie nukentėjusiosios parodymai taip pat perskaityti teisme), ji parodė, kad paskambino M. D. pasakyti, jog sutinka vykti dirbti prostitute, kuris jai atsakė, kad ji palauktų, jai paskambins žmonės ir susitars. Nuo jų pokalbio praėjus 2 dienoms jai paskambino moteris, kaip vėliau sužinojo R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta), kuri pasakė, jog yra nuo M. (M. D.) ir reikia susitikti pasikalbėti. Taigi šie prieštaravimai nepašalinti, todėl teigti, kaip prokurorė, kad būtent N. B. skambino A. B., negalima. Kita vertus, net jei ir skambino, tai dar jo kaltės neįrodo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. B. parodė, kad jos išvykimui kaltinamasis N. B. įtakos neturėjo. Nepamena, ar pirmą kartą susitikus su R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) buvo ir kaltinamasis N. B.. Telefonu bendravo su žmogumi, nes jam jos numerį davė kaltinamasis M. D.. Skambino, kad aptarti važiavimą į Ispaniją. Su N. B. apie darbą Ispanijoje nekalbėjo. Bendravo tik su R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta), M. D., D. D.. N. B. nieko nesiūlė dėl darbo prostitute, neskambino nei jis jai, nei ji jam. Apklausta dar kartą teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. B. parodė, kad M. D. pažįsta, nes bendravo su jo broliu. 2010 m. važiavo pas mamą į Ispaniją. Tai buvo jos vienintelis tikslas. Ispanijoje prostitucija neužsiminėjo, siūlymų užsiimti prostitucija nebuvo. Nežino, kokius parodymus davė praeitame teismo posėdyje. Tada buvo jauna, jai buvo 13 metų. Jai iškelta baudžiamoji byla už pelnymąsi iš prostitucijos. Su R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) suvedė M. D.. Ką su ja konkrečiai šnekėjo, negali prisiminti. Gal ir buvo kažkoks siūlymas dirbti, bet buvo aptarta tai, kad ji važiuos pas mamą į Ispaniją. Su D. D. teko bendrauti, ką su juo kalbėjo, negali pasakyti. Apie pelną nebuvo šnekėta. Apie prostituciją su D. D. buvo šnekėta ryte, o kas konkrečiai, aplinkybių nepamena. N. B. matė, kai susitiko su R. G.. N. B. jokių pretenzijų neturi. Taigi įvertinus visus byloje esančius įrodymus, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai N. B. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (dėl M. D.) ir pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (dėl A. B.) išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nukentėjusiomis M. Ū. ir R. G..

Prokurorė taip pat ginčija ir teismo sprendimą išteisinti D. D. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 157 straipsnio 2 dalį, D. D. ir M. D. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 147 straipsnio 2 dalį. Prokurorės nuomone, teismas, neįvertinęs visų faktinių bylos aplinkybių ir jų tinkamai neištyręs, padarė klaidingą išvadą, kad M. Ū. atsisakius vykti į užsienį prostitucijai, D. D. ir R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką ir todėl nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Bylos duomenys liudija, kad pasiūlymas M. Ū. vykti į Ispaniją prostitutės darbui nebuvo spontaniškas, vienkartinis veiksmas. Jos verbavimas vyko intensyviai ir tik M. Ū. atsisakius vykti į Ispaniją prostitutės darbui, susitikimai ir skambučiai baigėsi. Būtent šios aplinkybės, anot prokurorės, parodo, kad D. D. su R. G. ne patys savanoriškai atsisakė pabaigti nusikaltimą, o buvo priversti nutraukti savo nusikalstamą veiką, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes M. Ū. pati atsisakė vykti.

Teismas, prokurorės nuomone, taip pat padarė neteisingą išvadą, kad D. D., M. D. patys savanoriškai atsisakė pabaigti nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 147 straipsnio 2 dalyje. Teismas, darydamas tokią išvadą, neįvertino įrodymų plačiąja prasme. Nuosprendyje neaptarti R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitais rašytiniais įrodymais (telefono abonentų, kuriais naudojosi D. D., R. G., išklotinės), kuriuos prokurorė išsamiai aptaria skunde, nustatyti nuteistųjų veiksmai; suradimas merginos, R. G., gabenimui prostitucijai į Ispaniją, jos verbavimas, pasinaudojant jos pažeidžiamumu ir apgaule, apgyvendinimas pas R. G., tikslu gabenti ją prostitucijai į užsienį ir priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, atsiradimas.

Visi šie prokurorės apeliacinio skundo argumentai atmetami. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu nusikalstamų veikų nebuvimo ir jas išsamiai motyvavo.

D. D. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta), pasikėsino verbuoti vaiką – M. Ū., siekdamas įtraukti ją į prostituciją, t. y. padaręs nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 157 straipsnio 2 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis D. D. parodė, kad su nukentėjusiąja M. Ū. praktiškai nebendravo. Su nukentėjusiąja bendravo R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta), kuri jam pasakė, kad M. Ū. nepilnametė, reikia prašyti jos mamos sutikimo, todėl ji jiems nereikalinga. Nukentėjusioji M. Ū. parodė, kad 2010-06-03 dieną jai paskambino draugė R. G. ir pasakė, kad galima užsidirbti pinigų dirbant ne Lietuvoje iki rugsėjo mėnesio ir paklausė, ar sutiktų važiuoti. Kitą dieną M. Ū. nuvažiavo į Kupiškį, ten vakare susitiko su R. G., kartu buvo vaikinai, prisistatę Mantu ir Mariumi. R. G. teigė, jog darbas masažistės. Tuomet visi automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, ten į automobilį įlipo moteris, vardu R.. Ji pasiūlė dirbti Ispanijoje prostitute. Kadangi M. Ū. nepilnametė, R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) teigė, jog tai ne problema, bus asmens dokumentas, patvirtinantis pilnametystę. Po to susitarė susitikti 2010-06-06, apie 12–13 val., (duomenys neskelbtini). atvažiavo su vyriškiu, prisistačiusiu D., tarėsi dėl darbo Ispanijoje. D. patikino, kad bus dokumentai, patvirtinantys pilnametystę. Vėliau nukentėjusioji M. Ū. persigalvojo ir atsisakė vykti dirbti prostitute į Ispaniją. Jie jos neperkalbinėjo ir jie išsiskyrė. Daugiau susitikę nebuvo, jie jai telefonu neskambino.

BK 22 straipsnyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra toks tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pagal teismų praktiką nustatant kaltę būtina atsižvelgti ne tik į kaltininko paaiškinimus, tačiau įvertinti ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius t. y. kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-76/2007, 2K-501/2012). Kaip pagrįstai nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nenustatyta, kad nuteistasis D. D. ir R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) M. Ū. atžvilgiu būtų pradėję atlikti kokius nors veiksmus, siekdami apriboti jos veiksmus, todėl nėra pagrindo manyti, kad jie jos atžvilgiu pradėjo nusikalstamus veiksmus, kuriuos nutraukė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti (BK 23 straipsnio 1 dalis). Savanoriškas atsisakymas – sąmoningas, savo valia priimtas sprendimas, kurį asmuo priima ne priverstas kitų asmenų ar susidūręs su neįveikiamomis ar sunkiai įveikiamomis aplinkybėmis (kliūtimis), neleidžiančiomis pabaigti pradėtą veiką. Tokiomis aplinkybėmis ir kliūtimis gali būti įvairūs išoriniai faktoriai, pvz., netikėtas pašalinių asmenų pasirodymas, nukentėjusiojo elgesys, paties subjekto veiksmai: triukšmo sukėlimas, pašalinių asmenų dėmesio atkreipimas, sustiprinta apsauga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-175/2012, 2K-61/2013). M. Ū. atsisakius vykti į užsienį prostitucijai, nuteistasis D. D. ir R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką, M. Ū. nepersekiojo, neieškojo su ja kontaktų, todėl nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Prokurorės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, apie tai, jog aplinkybė, kad M. Ū. atsisakė vykti į Ispaniją ir rodo, jog nusikalstama veika baigta ne savanoriškai, o dėl nuo nuteistojo D. D. ir R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) valios nepriklausančių priežasčių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Kaip minėta, nukentėjusiajai buvo tik pasiūlyta dirbti, o jai atsisakius, jokie veiksmai, atitinkantys BK 157 straipsnio sudėtį, nebuvo atliekami – nei verbavimas, nei laikymas nelaisvėje ir pan., atliekami nebuvo, kaip parodė pati nukentėjusioji, nuteistieji jos neperkalbinėjo ir jie išsiskyrė. Daugiau susitikę nebuvo, jie jai telefonu neskambino. Daugiau jokių argumentų apeliaciniame skunde nepateikia ir pati prokurorė. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. D. dėl šios nusikalstamos veikos išteisino.

Taip pat D. D. ir M. D. buvo kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje su R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta), pasikėsino verbuoti ir gabenti R. G., siekdami įtraukti ją į prostituciją, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 147 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistuosius išteisino ir dėl šios nusikalstamos veikos.

Nukentėjusioji R. G. teismo posėdyje parodė, kad 2010 m. vasarą buvo pas seserį Pandėlyje ir M. D. parašė jai žinutę, kad nori susitikti Pandėlyje prie bažnyčios. Susitiko su M. D., kartu su juo buvo D. D., kuris jai pasiūlė darbą viešbutyje, tvarkyti kambarius viešbutyje Ispanijoje. Apie užmokestį ir apie tai, kaip ten reikės nuvažiuoti, nieko nesakė. Po kelių dienų toje pačioje vietoje antrą kartą susitiko su M. D., D. D. ir R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta), kuri pasakė, kad reikės dirbti prostitute. Apie užmokestį nieko nesakė. R. G. gražiai kalbėjo. M. D. norėjo, kad ji važiuotų dirbti, sakė, kad bus blogai, bet konkrečiai neįvardijo, kas bus blogai. Su R. G. neilgai bendravo, atsisakė važiuoti dėl širdies ligos. Kai kalbėjo su R. G., D. D. ir M. D. pokalbyje nedalyvavo. Ji pasakė, kad nevažiuos. Po susitikimo su R. G. ji skambino vieną kartą. Pinigų neminėjo. Vieną kartą buvo pas R. G. namuose. R. G. norėjo pasikalbėti apie prostitutės darbą, bet ji atsisakė ir R. G. nieko daugiau jai nesakė. R. G. leido jai pačiai spręsti, negrasino. Po to autobusu išvažiavo namo. Su R. G. daugiau nesusitiko.

Nuteistasis M. D. teismo posėdyje parodė, kad R. G. telefono numerį davė draugas, kuris dabar miręs. Draugas pasiūlė jos paklausti, ar norės važiuoti užsidirbti. Parašė R. G. žinutę, ji parašė, kad yra Kupiškyje. Paprašė nuteistojo D. D. nuvežti į Kupiškį, į aikštelę, ten buvo trys vyrukai ir dvi merginos, visi kartu girtavo. Vėliau paaiškėjo, kad ten buvo ir R. G., kuri su D. D. kalbėjo automobilyje. Po kiek laiko su R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) ir D. D. nuvažiavo į Panevėžį, prie bažnyčios, R. G. kalbėjosi su R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta).

Nuteistasis D. D. teismo posėdyje parodė, kad apie R. G. R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) pasakė po pirmo susitikimo, R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) nuėjo su ja pasikalbėti, o jis su M. D. liko automobilyje. Grįžusi R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) pasakė, kad mergina, vardu Rosita, sutinka vykti dirbti prostitute, kad paskambins jai, kai galės važiuoti. Kitą dieną pas R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) pamatė tą merginą valgančią. R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) paprašė nuvežti merginą į polikliniką, nes jai skauda galvą ar skrandį. Daugiau apie tą merginą nieko negirdėjo.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visus byloje esančius įrodymus – tiek nuteistųjų, tiek pačios nukentėjusiosios parodymus, padarė pagrįstas išvadas. Nuosprendyje nurodė, kad R. G. savo valia apsigyveno namuose pas R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta), jos judėjimo ir bendravimo laisvė buvo neribojama, nors nuteistieji turėjo visas sąlygas riboti R. G. laisvą elgesį – riboti jos elgesį, drausti išeiti iš R. G. namų, neleisti telefonu bendrauti su kitais asmenimis, atimti asmens dokumentus ir daiktus, tačiau to nedarė, leido R. G. savo noru pasišalinti iš R. G. namo. R. G. atsisakius vykti į užsienį prostitucijai, nuteistieji D. D. bei M. D. ir R. G. (kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta) savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką, R. G. nepersekiojo, neieškojo su ja kontaktų. R. G. nebuvo priversta slapstytis, kreiptis pagalbos į teisėsaugos organus, apie jos ryšius su nuteistaisiais paaiškėjo tikrinant jų telefonų pokalbių išklotines, todėl nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu prokurorės apeliaciniame skunde pagrindiniai argumentai, susiję su šia nusikalstama veika, yra nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei telefono abonentų, priklausančių D. D. ir R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) išklotinės, kuriose užfiksuoti 7 išeinantys skambučiai iš D. D. ir 2 iš R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) į R. G. telefono abonentą. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nebuvo abejonės dėl R. G. kontakto su nuteistaisiais, priešingai, byloje tai nustatyta, kaip ir tai, kad R. G. net buvo pas R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) namuose, tačiau vien tai negali būti kaltę dėl prekybos žmonėmis įrodanti aplinkybė, todėl telefoninių pokalbių išklotinės nėra tinkamas bei pakankamas įrodymas. Tuo tarpu cituojami ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) jai papasakojo apie darbo pobūdį, kad su ja susitikdavo, jai skambino, o kai būnant R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) namuose nukentėjusioji paminėjo, kad serga astma, skundžiasi širdimi, R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) pasakė, kad tuomet tikrai ji jiems nereikalinga, taip pat nepatvirtina pasikėsinus daryti prekybą žmonėmis. Be to, prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad „nukentėjusiajai pabėgus“ nuteistieji nebaigė savo nusikalstamos veikos. Tai niekuo nepagrįstas prokurorės teiginys. Nukentėjusioji nei prokurorės cituojamuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, nei apklausta teisme, neparodė, kad ji pabėgo. Teisiamojo posėdžio metu aiškiai parodė, kad iš R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta) namų ji išvažiavo pati, jai negrasino, leido apsispręsti. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. D. ir M. D. dėl pasikėsinimo verbuoti R. G. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Aptariamoje byloje teismas pagrįstai nuteistuosius dėl veikų M. Ū. ir R. G. atžvilgiu išteisino, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta byloje surinktų, teisme ištirtų ir patikrintų bei skundžiamame nuosprendyje, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, įvertintų įrodymų visetu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas teismo nuosprendis šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas.

Prokurorė taip pat nesutinka su teismo išvada, kad byloje neįrodyta, kad nuteistieji nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuotoje grupėje. Prokurorės nuomone, nors jokio rašytinio nusikalstamų veikų plano sudaryta nebuvo, tačiau nuteistųjų veiksmai buvo kryptingi ir priešingai, negu nurodo teismas, buvo ne spontaniški. Nusikalstamos veikos nukentėjusiųjų M. D., A. B., M. Ū., R. G. atžvilgiu buvo iš anksto suplanuotų veiksmų pasekmė. Asmenys veikė organizuotoje grupėje pagal išankstinį susitarimą ir kiekvienas turėjo savo vaidmenį nusikalstamų veikų įgyvendinimo procese: N. B. ir M. D. ieškojo merginų ir jas verbavo, po ko suvesdavo jas su R. G. ir D. D., kurie vėliau merginų verbavimo procesą suintensyvindavo ir galiausiai dvi merginas – M. D. ir A. B. gabeno prostitucijos tikslais iš Lietuvos. Būtent šios aplinkybės ir rodo, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant organizuotoje grupėje. Kolegija nesutinka su tokiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistieji veikė ne organizuota, o bendrininkų grupe ir šį savo sprendimą išsamiai motyvavo. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra bendrininkavimo forma, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos darymo metu). Taikant šią normą būtina nustatyti atitinkamą bendrininkų susitarimą, nusikalstamos veikos sunkumo laipsnį bei tam tikrą organizuotumo lygį. Organizuotą grupę išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-210/2009, 2K-140/2014 ir kt.). Nekartojant pirmosios instancijos teismo argumentų, pabrėžtina, jog šioje baudžiamojoje byloje nuteistieji nebuvo sudarę jokio nusikalstamų veikų planų, nebuvo pasiskirstę užduočių bei vaidmenų, veikos padarytos spontaniškai, be konkretaus plano, apie gautą pelną duomenų byloje taip pat nėra, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad jie veikė ne organizuota, o bendrininkų grupe. D. D. buvo kaltinamas ne tik vykdymu, bet ir veikų organizavimu. Prostitucijos organizavimu laikytina veikla, nustatant laiką ir vietas, kur turi būti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimą iš kitų vietovių, jų apgyvendinimą, koordinuojant bei kontroliuojant jų darbą ir buitį, palaikant drausmę, taikant tam tikras sankcijas už nusižengimus nustatytai tvarkai, rūpinantis naujų asmenų įtraukimu į prostituciją, priimant į grupę naujus asmenis arba kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimą. Tokie veiksmai byloje nėra įrodyti.

Apibendrindama kolegija daro išvadą, jog nors skundžiamame nuosprendyje teismas iš tiesų ne itin smulkiai analizavo nusikalstamų veikų sudėties atskirus objektyviuosius požymius, vis dėlto teismo išvados dėl nusikaltimų, numatytų BK 147 straipsnio 2 dalyje ir BK 157 straipsnio 2 dalyje, sudėčių nebuvimo nuteistųjų veiksmuose, yra teisingos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinimas šioje byloje buvo keičiamas net du kartus – pirmą kartą 2013 m. kovo 4 d. nurodant, kad kaltinimas D. D., M. D., R. G. (kurios atžvilgiu byla nutraukta), N. B. neatitinka byloje teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, o būtent dėl prekybos žmonėmis – asmens gabenimo prostitucijai šio sutikimu iš Lietuvos Respublikos. Nustatyta, kad verstis prostitucija buvo išgabenta M. D., vykusi savo noru ir žinojusi vykimo tikslą bei turėjusi galimybes bet kuriuo metu kreiptis pagalbos į atitinkamas teisėsaugos įstaigas, atsisakyti vykimo, A. B. taip pat buvo vežama jos sutikimu (12 t., b.l. 14-30). Antrą kartą kaltinimas keistas 2014 m. vasario 21 d., nurodant, jog kaltinimas pirmą kartą keistas nepagrįstai ir neteisėtai bei kad tikslinga veikas kvalifikuoti pagal sunkesnį baudžiamąjį įstatymą (12 t., b. l. 140-153). Šios aplinkybės rodo, kad dar bylą nagrinėjant pirmąja instancija ir kaltinančiai pusei buvo kilę abejonių dėl tinkamo veikų kvalifikavimo.

Dėl bausmių ir kitų klausimų.

Prokurorė apeliaciniame skunde prašo griežtinti bausmes, ir tai iš esmės susiję su jos prašymu perkvalifikuoti nuteistųjų nusikalstamas veikas. Kolegija dėl to jau pasisakė. Taip pat prokurorė prašo panaikinti nuteistųjų D. D., M. D. ir N. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi. Nuteistieji D. D. ir S. K. (G.) prašo jiems skirtas bausmes sušvelninti. Tiek prokurorės, tiek nuteistųjų prašymai atmetami.

Apygardos teismas itin išsamiai motyvavo laisvės atėmimo bausmių dydžių parinkimą nuteistiesiems už padarytas nusikalstamas veikas, vadovaudamasis BK 54 straipsniu, reglamentuojančiu bausmės skyrimo pagrindus ir nustatančiu, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija.

Teismas pagrįstai nustatė D. D., M. D., N. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nurodė, jog dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių jie pripažinti kaltais, prisipažino, nurodė jų padarymo aplinkybes, gailisi jas padarę, todėl teismas tai laiko jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal galiojančią teisminę praktiką, baudžiamasis įstatymas visiško kaltės pripažinimo bei nuoširdaus gailėjimosi nesieja su ir su tuo, ar asmuo savo veiką vertina kaip nusikalstamą, ar ne, t.y. nereikalauja savo padarytos veikos teisinio įvertinimo. Iš bylos matosi, kad nuteistieji nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė iš esmės nuoseklius parodymus apie savo atliktus veiksmus, tik nesutiko su veikų kvalifikacija.

Skirdamas bausmę D. D., teismas atsižvelgė, kad buvo padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, trys apysunkiai nusikaltimai ir vienas sunkus nusikaltimas; įvertino nuteistojo asmenybę – administracine tvarka nebaustas, teistas 2 kartus, tačiau teistumai išnykę, padarė nusikaltimą per vienerius metus nuo susitaikymo, augina du nepilnamečius vaikus, tačiau darant nusikaltimus atliko aktyvius veiksmus, todėl jam skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. BK 307 straipsnio 2 dalis numato laisvės atėmimo bausmę iki 6 metų, o 3 dalis – nuo 2 iki 8 metų. Teismas už abi šias veikas skyrė bausmes, artimas minimumui, tuo tarpu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį skyrė sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, ir tokios bausmės rūšies parinkimą motyvavo. Galutinę subendrintą bausmę teismas paskyrė laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams. Teismas pagrįstai nurodė, kad taikyti BK 62 straipsnio nėra teisinės galimybės, nes nėra sąlygų visumos, taip pat nėra ir jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, tokia bausmė nėra aiškiai per griežta ir atitinka bausmės paskirtį, todėl jos švelninti pagrindo nėra.

Baigiamųjų kalbų metu nuteistasis D. D. išreiškė prašymą jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti. Šis nuteistojo prašymas taip pat atmetamas. 2015 m. kovo 19 d. BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nuteistasis D. D. yra nuteistas už nesunkaus, apysunkių ir sunkaus nusikaltimų padarymą, už kuriuos jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Taigi šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Konstatuotina, kad nuteistojo D. D. atžvilgiu nėra materialiojo pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tokia išvada darytina įvertinus jau išdėstytas aplinkybes, kurios reikšmingos skiriant bausmę, bei tai, kad jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas už analogiškos veikos padarymą, ir kurių buvimas nesudaro pagrindo manyti, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už šias nusikalstamas veikas, vykdymą, bus pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Nuteistasis S. K. (G.) apeliaciniame skunde taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, nurodo, kad jis charakterizuojamas itin teigiamai, per bylos nagrinėjimo laikotarpį nepadarė jokių pažeidimų, garsino Lietuvos vardą dalyvaudamas įvairiuose čempionatuose, todėl, anot nuteistojo, jam skirta 2 metų ir 6 mėnesių bausmė yra per griežta. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Skiriant bausmę S. K. (G.), pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, teismas atsižvelgė, kad buvo padaryti keturi apysunkiai nusikaltimai, į nuteistojo asmenybę – administracine tvarka baustas (9 t., 124 b. l.), teistas 2 kartus, tačiau teistumas išnykęs, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, profilaktikos įskaitose ar apskaitose neįrašytas, dirba, sporto įstaigų vadovų ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (9 t., 91, 141, 142, 147–170 b. l. ), ne kartą apdovanotas už sportinius pasiekimus, gailisi padaręs nusikaltimus, po nusikaltimų padarymo praėjo labai daug laiko, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, tai rodo, kad jis padarė tinkamas išvadas iš savo elgesio, todėl teismas laikė, kad jis gali būti pataisytas ir perauklėtas neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės ir taikė S. K. (G.) atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas bei paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėjo 2 metams. Taigi teismas atsižvelgė į apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, tokia bausmė nėra aiškiai per griežta ir atitinka bausmės paskirtį, todėl jos švelninti pagrindo nėra.

Skirdamas bausmę M. D., teismas taip pat įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė, kad buvo padarytas vienas apysunkis ir vienas sunkus nusikaltimai; atsižvelgė į jo asmenybę, kitas aplinkybes bei taikė nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Skiriant bausmę N. B., teismas įvertino, kad buvo padarytas apysunkis nusikaltimas, taip pat atsižvelgė į jo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir taikė BK 75 straipsnio nuostatas.

Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde dar nurodo, kad teismas nepagrįstai užstatą – 40000 Lt perdavė valstybei, kadangi jis jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygų nepažeidė, nuvykdavo į policiją, taip pat be teismo leidimo niekur neišvykdavo. Tokie apelianto teiginiai nepagrįsti. BPK 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę – užstatą nurodoma, kad įtariamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas įspėtas, kad jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad jei įtariamasis pažeidžia kardomąją priemonę – užstatą, jam kaip kardomoji priemonė skiriamas suėmimas, kai tam yra pagrindas, o užstatas pereina valstybei. Dėl to, kad kaip užstatas sumokėta piniginė įmoka pereina valstybei, priimamas nutarimas ar nutartis arba tai pažymima nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Iš bylos matyti, kad Šiaulių apygardos prokuratūros 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu D. D. kardomoji priemonė suėmimas buvo pakeista į kitas dvi kardomąsias priemones – užstatą ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje (7 t., b.l. 135-136). Taip pat iš bylos matyti, kad D. D. bei užstato davėjas (D. D.) raštiškai įspėti. O būtent, D. D. raštu išaiškinta pareiga šaukiama atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamą veikų bei jis įspėtas, kad jei nevykdys šių pareigų, užstatas pereis valstybei. Tuo tarpu D. D. raštu išaiškinta, kad jei D. D. nevykdys jam nurodytos pareigos, užstatas pereis valstybei. Abu – tiek D. D., tiek D. D., pasirašė, jog yra įspėti (7 t., b. l. 137). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad D. D. įtariamas padaręs naujas nusikalstamas veikas, jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, į teismo posėdžius pristatomas policijos darbuotojų, todėl jis pažeidė kardomosios priemonės – užstato sąlygas. Todėl teismas pagrįstai ir teisėtai užstatą, įsiteisėjus nuosprendžiui, perdavė valstybei.

Prokurorė apeliaciniame skunde prašo nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti, nes jos patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, pažeminimą. Šie prokurorės apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusioji M. D., išgabenta į užsienio valstybę užsiimti prostitucija, patyrė psichologinę traumą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Teismas taip pat įvertino tai, kad nukentėjusioji savo noru išvyko prostitucijai, jos atžvilgiu nebuvo naudojamas nei fizinis, nei psichinis smurtas, negalint jai verstis prostitucija, buvo pargabenta į Lietuvą. Todėl teismas, įvertinęs visus šiuos kriterijus, atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę ir šeiminę padėtį bei vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais iš nuteistųjų D. D. ir M. D. priteisė po 1000 eurų M. D. naudai. Kadangi šia nutartimi pripažinta, kad N. B. nepadarė nusikalstamos veikos šios nukentėjusiosios atžvilgiu, todėl prokurorės apeliacinio skundo prašymas, susijęs su neturtinės žalos priteisimu ir iš šio nuteistojo, atmetamas. Nukentėjusioji A. B. teismo posėdyje savo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė, todėl procesas dėl A. B. pareikšto civilinio ieškinio pagrįstai nutrauktas (BPK 112 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusiųjų M. Ū. ir R. G. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti taip pat pagrįstai (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nuteistųjų D. D., S. K. (G.) apeliacinius skundus atmesti.