Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Lietuvos darbo biržoje, gyv. Kaune, Kalniečių g. 120-1, teistas 2011-02-17 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d.- 10 MGL, t.y. tai yra 1300 Lt bauda. Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir laikytas nuteistu 8 (aštuonių) MGL dydžio, tai yra 1040 (vieno šimtų keturiasdešimties litų) Lt bauda, bauda sumokėta 2011-02-216, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. B. 2013-01-26 apie 2.25 val. Kaune, Kampo g. nuo Savanorių pr. link Kalniečių g. vairuodamas automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 126B pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 16, 133 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo neblaivus (kraujyje rasta 1.71 % promilės etilo alkoholio), neapdraudęs transporto priemonę valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, važiuodamas nesuvaldė vairuojamą transporto priemonę, nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į paliktą stovėti automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to į gatvės apšvietimo stulpą, padarydamas savo keleiviams M. R. nežymų, o Š. C. - nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 2 d.

Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013-01-23 jis buvo su draugais kavinėje, žiūrėjo krepšinį ir gėrė alkoholinius gėrimus. Kadangi jis pinigų neturėjo, jį vaišino draugai. Jis buvo išgėręs 8 bokalus (po 0,5 l) alaus. Po to važiavo į miestą jo automobiliu kartu su nukentėjusiaisiais. Bevažiuojant įvyko avarija – jis atsitrenkė į kitą automobilį, po to-stulpą. Važiavo 70 km/h greičiu. Nepastebėjo to automobilio, į kurį atsitrenkė. Iki to įvykio vairuotojo pažymėjimą turėjo 2 mėnesius. Prieš tai jam buvo atimtos teisės. Š. C. norėjo vairuoti automobilį, tačiau kadangi neturėjo teisių, tai nevairavo. Nukentėjusieji yra jo draugai – Šarūnas neatleido jam dėl įvykio, o M. atleido. Šarūno buvo aplankyti 2 kartus. Jis yra bedarbis, todėl atlyginti žalos negali. Mano, kad Š. C. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra per didelis. Su ieškinio dalimi dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka. Sutinka atlyginti 2000 Lt neturtinės žalos. Kai jis bandė tartis su Š. C. dėl žalos atlyginimo, pastarasis jį sumušė. Kreipėsi į policiją dėl šio įvykio, jam buvo pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Tačiau į teismą jis nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodoma nukentėjusiųjų, liudytojo parodymais, byloje surinkta ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirta medžiaga.

Nukentėjusysis M. R. parodė, kad iš pradžių jie buvo susitikę su Š. C., žiūrėjo krepšinį bare, esančiame „Maximoje“, išgėrė. Po to ėjo pas Š. C. į namus, kur atėjo ir R. B.. Ten visi gėrė. Poi to sugalvojo nuvažiuoti į miestą, į klubą. Ketino kviesti taksi, tačiau R. B. pasiūlė juos nuvežti savo automobiliu. Nors jis neleido R. B. vairuoti, tačiau šis vairavo. Kodėl jis pats sėdo į automobilį, kurį vairavo neblaivus draugas, pasakyti negali. Važiavo nuo Riešutų gatvės Kalniečių gatve. Besileidžiant kalnu žemyn įvyko avarija, nes R. B. per greitai važiavo, buvo slidu. R. B. stabdė, tačiau automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, po to į stulpą. Po įvykio priėjo prie Š. C., šis negalėjo judėti – jam buvo sužalota koja. R. B. tik sakė, kad reikia traukti automobilį. Pačiam M. R. buvo sumuštas vienas inkstas. Medikų nekvietė. Savaitę laiko prabuvo namuose. R. B. jo atsiprašė ir jis R. B. atleido. Nieko nežino apie R. B. sumušimą.

Nukentėjusysis Š. C. parodė, kad 2013-01-23 jis ir jo draugai kavinėje „Delano“ žiūrėjo krepšinį. Po krepšinio M. R. pasiūlė eiti pas jį į namus. Jie sutiko ir nuėjo pas M. į tėvo sandėlį, kur yra pokylių salė. Tik tada atėjo R. B., nors jo ilgą laiką niekas neįsileido. Su jais buvo J. ir D.. Daug kas buvo nepatenkinti tuo, kad R. B. prisijungė prie jų kompanijos. Jis sėdėjo kampe, kartu su juo alkoholio niekas nevartojo, į jį nekreipė dėmesio. Ant stalo buvo gėrimų, tačiau R. jis jų nepylė. Vėliau jie liko trise. Š. C. paskambino draugai ir pasiūlė praleisti vakarą su jais. Iš pradžių kvietėsi taksi vykti į Laisvės alėją, tačiau taksi neišsikvietė. Tuomet R. B. pasiūlė nuvežti. Jis nematė, kad R. B. būtų gėręs. Dar paklausė, ar tikrai juos nuveš, ar jis gali vairuoti. R. B. sakė, kad gali. Važiuojant Š. C. buvo prisisegęs saugos diržą. R. B. važiavo ratu aplink „HyperMaximą“. Š. C. girdėjo, kad „gazas“ buvo nuspaustas iki galo. M. sakė R., kad šis baigtų. Tuo metu buvo pasnigę. Po to buvo smūgis, po kurio jis prarado sąmonę. Jis negalėjo stotis, nes lūžo koja. Gydėsi virš 4 mėnesių. M. buvo priėjęs prie jo. R. B. po avarijos nematė. Jie medikų ir policijos nekvietė. Kai jis sirgo, R. B. jo nebuvo aplankęs. Vėliau jis siūlė B. atlyginti 3000 Lt žalą, tačiau šis nesutiko. Turtinę žalą sudaro jo negautos pajamos, procedūrų kaina, gydymo kaina, rūbų kaina. Tuo metu jis dirbo vadybininku UAB „Kauno šiaurinė“, gavo nedarbingumo pašalpą. Neturtinę žalą sudaro tai, kad negali sportuoti, dar nebaigtas gydymas, nes pradėjo rinktis vanduo, liko liekamieji reiškiniai. Be to, jo vestuvės neįvyko dėl eismo įvykio. Kai nedirbo, tėvai finansavo gydymą, maistą.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2013-01-25 grįžo namo su savo automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paliko prie namo, kuriame gyvena, t.y. Kalniečių g. 126B. 2013-01-26 apie 2.30 val. į duris paskambino policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad į jo automobilį, paliktą kieme „įvažiavo“ kitas automobilis. Nuėjęs su pareigūnais į kiemą pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė „Honda Civic“ automobilis. Paties įvykio nematė, nes tuo metu miegojo. Automobilis buvo apgadintas. Automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draustas UAB „Compensa“, draudimas galioja iki 2013-11-16 (1 t., b.l. 19, 20).

Iš kelių eismo įvykio vietos protokolo, plano, fotonuotraukų matyti, kad buvo užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2013-01-26 apie 2.25 val. Kaune, Kampo g. ties namu Nr. 126B (1 t., b.l. 3-8).

Iš transporto priemonių techninės būklės patikrinimo protokolų matyti, kad buvo užfiksuota automobilių „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio (1 t., b.l. 9-12).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G- 584/13(02), matyti, kad eismo įvykio metu padaryti sužalojimai M. R. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 51).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G- 1143/13(02), matyti, kad eismo įvykio metu padaryti sužalojimai Š. C. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 76).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. T-A1230/13 (01), matyti, kad 2013-01-26 3 val.35 min. iš R. B. paimtame kraujyje rasta 1,71 promilių alkoholio (1 t., b.l. 80).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo R. B. veikoje, yra visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 2 d., nes kaltinamasis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, neapdraudęs transporto priemonę valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, važiuodamas nesuvaldė vairuojamą transporto priemonę, nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į paliktą stovėti automobilį, po to į gatvės apšvietimo stulpą, padarydamas savo keleiviams M. R. nežymų, o Š. C. - nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. LR BK 281 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t.y. apima veikos, padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos bei kilusių padarinių objektyviuosius požymius. Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 281 str. kyla tik už tuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Teismų praktikoje priežastinis ryšys grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykle, kuri įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog įvykio metu kaltinamasis R. B. automobilį vairavo neblaivus- jam nustatytas vidutinis girtumo (neblaivumo) laipsnis – 1,71 promilės (1 t., b.l. 80). Pats kaltinamasis neginčija, kad įvykio metu buvo išgėręs alkoholio. Teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi avariją ir nukentėjusiųjų asmenų sveikatos sutrikdymus buvo kaltinamojo padarytas Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimas. P. K. eismo taisyklių 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Šio Kelių eismo taisyklių reikalavimo kaltinamasis nesilaikė. Nustatant, ar kaltininko padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Kaip matyti, šiuo atveju KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamasis R. B. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančiai aplinkybe pripažintina tai, kad kaltu prisipažino, gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną neatsargų baigtą nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (2 t., b.l. 91), teistas (2 t., b.l. 92), administracine tvarka baustas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b.l. 93-98). Nors pagal LR ATPK 36 str. nuostatas kaltinamasis R. B. laikomas administracine tvarka nebaustu, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog jis anksčiau administracine tvarka buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas girtas, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimo pasitikrinti girtumo laipsnį, vengė medicininio patikrinimo. Šios aplinkybės teismui leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismo nuomone, šis nusikaltimas yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, kaltinamajam skirtina LR BK 281 str. 2 d. numatyta bausmė-bauda.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika Nr. 30) 24 p. pažymėta, kad BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat pritarta teismų praktikai, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Siekiant įtvirtinti teisingumo bei proporcingumo principus, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai), kaltinamajam skirtinas draudimas naudotis specialiąja teise (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d., 68 str.) – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 88, 89) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. (BPK 307 str. 1 d. 6 p.)

Dėl turtinės, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Byloje nukentėjusysis Š. C. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1425 Lt turtinės, 15 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (1 t., b.l. 100-103).

LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. B., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti žmonės. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus — kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, kaltinamojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis Š. C. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį šoką, stresą, ilgai gydėsi, dėl patirtų kojos sužalojimų iki šiol nesijaučia pilnai darbingas. Be to, jis buvo suplanavęs santuoką 2013-08-24, tačiau dėl kojos lūžio negalėdamas gerai vaikščioti, negali tinkamai ruoštis vestuvėms. Dėl patirto kojos lūžio jis kentė didelį skausmą, negalėjo judėti, pasirūpinti savimi. Išleistas iš ligoninės jis turėjo tęsti gydimąsi, negalėjo dirbti ankstesnio darbo, iki šiol negali vairuoti automobilio, tapo nervingas, jaučia nerimą tiek dėl kojos sugijimo, tiek dėl ateities, dėl liekamųjų reiškinių

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į LR CK 6.250 str. kriterijus, apžvelgęs Lietuvos teismų praktiką, mano, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti tenkintinas dalinai, priteisiant iš kaltinamojo 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro susidaręs pinigų skirtumas pagal nedarbingumo pažymėjimą ir atlyginimą, taip pat įvykio metu buvo sugadinti drabužiai, ką bendroje sumoje vertina 1425 Lt. Teismas mano, kad nukentėjusysis Š. C. kaltinamojo nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Nagrinėjamoje byloje pareikštame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis aiškiai išdėstė, išskirstė pinigų sumas, argumentavo, kodėl būtent tokios sumos yra nurodomos. Esant išdėstytoms aplinkybėms iš kaltinamojo R. B. priteistina 1425 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis Š. C. prašė iš kaltinamojo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. Pagal LR BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš bylos duomenų matyti, kad Š. C. sudarė su advokatu A. C. atstovavimo sutartį. Iš Pinigų priėmimo kvito matyti, kad už advokato paslaugas buvo sumokėta 1000 Lt suma (2 t., b.l. 2). Teismas mano, kad pateiktos išlaidos pagrįstos objektyviais duomenimis, prašoma suma išlaidoms teisinei pagalbai apmokėti nėra aiškiai per didelė ir nepažeidžia teisingumo bei protingumo kriterijų, todėl priteistina iš kaltinamojo R. B. nukentėjusiojo Š. C. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 2 d. ir nuteisti jį 30 (trisdešimties) MGL dydžio, t.y. 3900 (trijų tūkstančių devynių šimtų) Lt bauda.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. B. 6000 (šešis tūkstančius) Lt neturtinės žalos, 1425 (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt penkis) Lt turtinės žalos ir 1000 (vieną tūkstantį) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nukentėjusiojo Š. C. naudai.

Kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Paskirtoji bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6800. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjęs baudą nuteistasis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.