- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- e2S-272-273/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19909-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- V. Č.
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. atstovo advokato D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį ieškovės J. K. ieškinio atsakovui V. Č. reikalavimų dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia ir taikos sutarties pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. K. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui V. Č. prašydama: 1) pripažinti apsimestine 2012 m. spalio 28 d. šalių sudarytą taikos sutartį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo ir nustatyti, jog šios sutarties šalys J. K. ir V. Č. sutarties 4 punkte iš tiesų susitarė, jog V. Č. vėliausiai per 5 metus nuo teismo nutarties patvirtinti šią taikos sutartį priėmimo dienos įsipareigoja sumokėti šalių dukros I. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 14 200 litų (4 112,60 Eur); 2) pašalinti J. K. ir V. Č. sudarytos 2012 m. spalio 28 d. Taikos sutarties spragą jos 4 punkte ir nustatyti, jog šiame punkte paminėtos šalių nepilnametei dukrai I. K. V. Č. „sumokėtos išlaikymui įmokos“ nuo jos gimimo iki 2012 m. spalio 28 d. buvo 7 000 litų; 3) pakeisti 2012 m. gruodžio 5 d. teismo nutartimi Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-19805-877/2012 iš atsakovo priteisto išlaikymo dukrai I. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį ir nuo ieškovės kreipimosi dėl privalomosios neteisminės mediacijos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą 2021 m. lapkričio 24 d. iš atsakovo V. Č. jo nepilnametei dukrai I. K. iki jos pilnametystės priteisti po 350 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, šio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę J. K..
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį dalyje dėl dalies taikos sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir jų pakeitimo; nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos nurodytiems ieškinio dalies dėl išlaikymo dydžio pakeitimo trūkumams pašalinti.
3. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-19805-877/2012 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo. Ieškovė reiškia ieškinį dėl dalies taikos sutarties sąlygų pripažinimo apsimestinėmis ir jų pakeitimo, sutarties spragų užpildymo.
4. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011), konstatavo, kad taikos sutarties turinys gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą, todėl ieškinio dalį dėl taikos sutarties sąlygų pripažinimo apsimestinėmis ir pakeitimo, sutarties spragų užpildymo atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė privalo patikslinti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, kadangi pažeista vaiko teisė ginama nuo ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pateikimo teismui dienos. Teismas nurodė, kad ieškovė privalo pateikti rašytinius įrodymus dėl pasikeitusių aplinkybių, lemiančių kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo pagrindą.
III. III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovės atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti ieškinio reikalavimus dėl dalies taikos sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir pakeitimo ir klausimą išspręsti iš naujo. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad ieškovė gali apginti savo ir nepilnametės dukros pažeistas teises bei teisėtus interesus kitomis teisinėmis priemonėmis, įvertinus tai, kad šiuo metu yra pasibaigęs naikinamasis 5 metų procesinis terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje Nr.2-19805-877/2012 pateikti, yra nepagrįsta kasacinio teismo praktikoje suformuotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis;
1.2. Teismų praktikoje, išnagrinėjus analogiškas šeimos bylas (dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikams priteisimo ir turto padalinimo), t. y. bylas, susijusias su viešuoju interesu, bei vėliau prašant pripažinti negaliojančiomis ar pakeisti teismo jau patvirtintus šalių susitarimus (turinčius taikos sutarties galią) dėl santuokos nutraukimo pasekmių, yra nuo 2018 metų konstatuojama ir formuojama kita nei skundžiamoje nutartyje cituojama 2011 metų teismų praktika, kuri lemia, jog atskirais atvejais galima reikšti ieškinį dėl pvz., atsiradusio šalių turto, kurio sutuoktiniai neįtraukė į taikos sutartį, padalinimo. Nors ši teismų praktika kol kas nėra suformuota identiškai taip pat, sprendžiant susitarimų dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo negaliojimo klausimus, tačiau taikant teisės analogiją matyti, jog abiem atvejais naujoje byloje (o ne atnaujinus procesą užbaigtoje byloje) yra sprendžiama dėl apie šeimos santykių – bendrų vaikų (išlaikymo) ir bendro turto (padalinimo), o tai be to yra ir viešasis interesas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinio reikalavimus dėl taikos sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir jų pakeitimo – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Bylos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-19805-877/2012 patvirtino pareiškėjų J. K. ir V. Č. 2012 m. spalio 28 d. taikos sutartį, kuria: 1) V. Č. įsipareigoja teikti nepilnametei dukteriai I. K. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, pervesdamas išlaikymo sumą į J. K. nurodytą sąskaitą, nurodydamas mokėjimo paskirtį „nepilnamečio vaiko išlaikymui“ arba sumokėdamas grynais pinigais; 2) J. K., gavusi dukters I. K. išlaikymui skirtas lėšas grynais pinigais, įsipareigoja pasirašyti pakvitavimą; 3) V. Č. sutinka, be 1 punkte aptarto išlaikymo, papildomai padengti išlaidas, kurios gali atsirasti dėl vaiko specialių poreikių: sveikatos sutrikimo, ypatingų gabumų (kurie gali paaiškėti vėliau) ir pan. Šie poreikiai šalių aptariami kiekvienu konkrečiu atveju; 4) V. Č. jau sumokėtų išlaikymui įmokų grąžinti nebereikalaus.
10. Ieškiniu ieškovė J. K. prašo: 1) pripažinti apsimestine 2012 m. spalio 28 d. taikos sutartį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo ir nustatyti, jog šios sutarties šalys sutarties 4 punkte iš tiesų susitarė, jog V. Č. vėliausiai per 5 metus nuo teismo nutarties patvirtinti šią taikos sutartį priėmimo dienos įsipareigoja sumokėti šalių dukros I. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 14 200 litų (4 112,60 Eur); 2) pašalinti J. K. ir V. Č. sudarytos 2012 m. spalio 28 d. Taikos sutarties spragą jos 4 punkte ir nustatyti, jog šiame punkte paminėtos šalių nepilnametei dukrai I. K. V. Č. „sumokėtos išlaikymui įmokos“ nuo jos gimimo iki 2012 m. spalio 28 d. buvo 7 000 litų. Iš ieškinio reikalavimų turinio matyti, kad ieškovė siekia, kad taikos sutartimi atsakovas pripažintų 14 200 Lt (4 112,60 Eur) išlaikymo įsiskolinimą.
11. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinio reikalavimus dėl taikos sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, konstatavęs, kad yra teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011, suformuota teisės aiškinimo taisykle, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis gali būti ginčijama paduodant pareiškimą dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka ir CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindais; kad jei asmuo ginčys sutartį, nepaisydamas nurodytos tvarkos, tai jo pareiškimas bus nepriimtas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
12. Byloje nėra ginčo, kad civilinėje byloje Nr.2-19805-877/2012 yra pasibaigęs CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis (penkerių metų) terminas (pasibaigė 2017 m. gruodžio 5 d.). prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pasibaigus minėtam terminui, nebegali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą konkrečioje byloje.
13. Atskirajame skunde nesutikimas su skundžiama nutartimi grindžiamas netinkamu kasacinio teismo praktikos taikymu sprendžiant ieškovės ieškinio reikalavimų dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančiomis ir taikos sutarties sąlygų pakeitimo priėmimo klausimą. Teigiama, kad nuo 2018 metų kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687-2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-916/2019) praktikoje šeimos bylose atskirais atvejais, sutuoktiniams, neišsprendusiems visų su santuokiniu turtu susijusių klausimų, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje.
14. Atskirojo skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai dėl taikos sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir šių sąlygų modifikavimo turėjo būti priimti taikant teisės analogiją remiantis šios nutarties 13 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika atmestini kaip nepagrįsti.
15. Pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį, tais atvejais, kai nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymo analogiją - įstatymą reglamentuojantį panašaus ginčo santykius. Teismas bendruosius teisės principus (teisės analogiją) taiko tais atvejais, kad nėra įstatymo reglamentuojančio panašaus ginčo santykius. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl ieškovės ieškinio priėmimo, įstatymo nustatyto pagrindo teisės analogijai taikyti nėra. Nustačius, kad ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra išspręstas teismo patvirtinta šalių taikos sutartimi, ieškinį atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
16. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; kt.).
18. Kasacinio teismo konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 61 punktą; 2021 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021 58 punktą).
19. Tiek Kauno apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje Nr.2-19805-877/2012, tiek ir kasacinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687-2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-916/2019) ieškovai neturėjo galimybės ginti savo pažeistų teisių pasinaudodami proceso atnaujinimo institutu dėl praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo termino.
20. Aukščiau nurodytose kasacinėse bylose buvo sprendžiama dėl galimybės, nutraukus santuoką ir padalijus santuokoje įgytą turtą, buvusiems sutuoktiniams (vienam jų) vėliau pareikšti savarankišką reikalavimą padalyti anksčiau nepadalintą santuokoje įgytą turtą. Ieškovai reikšdami ieškinį atskiroje byloje siekė padalinti santuokoje įgytą turtą, kuris nebuvo padalintas santuokos nutraukimo byloje tiek teismo sprendimu, tiek ir teismo sprendimu patvirtintu šalių susitarimu dėl santuokos nutraukimo padarinių. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-19805-877/2012 nebuvo sprendžiamas pareiškėjų J. K. ir V. Č. santuokos nutraukimo kartu ir jų turto padalijimo klausimas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai buvo sutuoktiniai. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-19805-877/2012 patvirtinta taikos sutartimi pareiškėjai išsprendė klausimą tik dėl išlaikymo teikimo jų nepilnamečiui vaikui.
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šios nutarties 16–18 punktuose paminėta teismų praktika dėl precedento taikymo, sprendžia, kad kasacinių bylų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687-2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-916/2019) faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamoje byloje esančioms aplinkybėms, todėl minėtose kasacinėse bylose priimtų teismo procesinių sprendimų kaip precedento taikymas nagrinėjamoje byloje negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų.
22. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje atsisakyta priimti ieškovės ieškinio reikalavimus dėl taikos sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir jų pakeitimo, yra teisėta ir pagrįsta. Remiantis atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamos nutarties dalį pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.