Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei, kaltinamajam G. S., jo gynėjai advokatei Laimai Razvickienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) 1997 m. kovo 12 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį - 3 metams laisvės atėmimo ir 1000 litų bauda;

2) 2000 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 3 dalį - 6 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmė subendrinta su 1997 m. kovo 12 d. Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 1000 litų bauda ir ½ turto konfiskavimu. 2004 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi veika perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 m. laisvės atėmimo ir 1000 litų bauda;

3) 2004 m. spalio 8 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį - 2 metams laivės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2000 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir 2004 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo;

4) 2007 m. gruodžio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį - 1 metams 1 mėnesiui laisvės atėmimo;

5) 2020 m. lapkričio 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) 2011 m. kovo 4 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį - 3 metų laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 dalimis paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) 2011 m. gegužės 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį - 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį - 30 parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4,9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. lapkričio 23 d. Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės atėmimas;

8) 2011 m. gegužės 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį - 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. lapkričio 23 d. Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo. 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi bausmės, paskirtos 2011 m. gegužės 13 d. Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu, 2011 m. gegužės 11 d. Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2011 m. kovo 4 d. Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu subendrintos, paskiriant galutinę subendrintą 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose;

9) 2013 m. sausio 17 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. lapkričio 7 d. Jonavos r. apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – 6 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo. 2013 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2013 m. sausio 17 d. Vilkaviškio r. apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl galutinės subendrintos bausmės paskyrimo, atliktų bausmių ir suėmimo laiko įskaitymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, 2013 m. sausio 17 d. Vilkaviškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį skirta bausmė subendrinta su Jonavos r. apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d., 2011 m. lapkričio 11 d., 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, kurios subendrintos su 2011 m. lapkričio 7 d. Jonavos r. apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 11 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmė;

10) 2019 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojimo vykdymui nustatant 6 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena para), bausmę atlikęs 2020 m. sausio 23 d., teistumas neišnykęs

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. 2020 m. spalio 5 d. apie 11.45 val., Žeimių g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Jonavoje – viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra mažamečių vaikų ir praeivių akivaizdoje tyčia sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajai L. J. į galvą ir smūgį delnu į kairio peties - kaklo sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą ir pažeidė viešąją tvarką.

Nukentėjusioji L. J., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2020 m. spalio 5 d. apie 11-12 val. ėjo su sugyventiniu G. S., vaikais D. S., K. J. ir draugų sūnumi L., kurio pavardės nežino, Žeimių g., namo. Visi buvo pas draugę G., pavardės ir adreso nurodyti negali. Būnant pas draugę tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas. Einant namo sugyventinis ant rankų paėmė K. J., jai tai nepatiko, nes jie pykosi ir kaltinamasis ją atstūmė. Konflikto priežastis – jos pavydas. Patvirtina, kad sugyventinis prieš ją yra smurtavęs ir anksčiau. Šiuo metu gyvena kartu, ketina susituokti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsinus nukentėjusios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad duoti parodymai neteisingi, nes ji juos davė kerštaudama. Ikiteisminio tyrimo metu L. J. parodė, kad G. S. yra jos sugyventinis. Kartu gyvena apie tris metus nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jos dukra K. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir jų bendra dukra D. S., gim. (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 5 d. ryte su vaikais ir sugyventiniu buvo pas jos draugę G., gyv. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena, nes G. buvo pavartojusi alkoholio ir, vaikų teisių apsaugos specialistams paprašius, L. J. apsiėmė prižiūrėti jos sūnų L., gim. (duomenys neskelbtini). Jiems perduodant berniuką, buvo atlikti asmens blaivumo testai. Ji buvo blaivi (0,00 promilių), o sugyventiniui buvo nustatyta 0,10 promilės. Einant į namus pro prekybos centrą "Rimi", sugyventinis ėmė jai priekaištauti dėl kažkokio savo draugo, neva ji kažkaip ne taip į jį žiūrėjo. Konfliktuoti nenorėjo, todėl nieko nesiaiškino - tiesiog tylėjo. Kadangi tylėjo, G. S. pasidarė išvadą, kad tai, ką jai kalba, yra tiesa ir pasakė - "pareisi namo, pamatysi, kas tau bus". Suprato, kad sugyventinis ketina smurtauti, nes jau ne kartą yra ją mušęs ir dėl to buvo nuteistas, atlikinėjo arešto bausmę. Tuo metu sugyventinis už rankų vedėsi jos dukrą K. J. ir G. sūnų L., o ji stūmė vežimėlį, kuriame sėdėjo D. S. Pasakė sugyventiniui, kad jei jau taip, ji namo neis ir kad jis paleistų už rankų vedamus vaikus, kuriuos ji vesis su savimi. G. S. L. paleido, o K. J. paėmė ant rankų. Tai vyko prie buvusio "DNB" banko pastato Žeimių g. 5, Jonavoje. Kadangi K. J. akivaizdoje sugyventinis yra prieš ją smurtavęs, dukra jo bijo. Paimta ant rankų, mergaitė išsigando, atrodė, jog sustingo. Norėdama dukrą paimti, priėjo arčiau sugyventinio, bet šis vaiko nepaleido. Iš pradžių atsivėdėjęs atbula ranka, sugniaužtu dešiniu kumščiu smogė jai į dešinį skruostą, tuomet rankomis pastūmė į pečių-krūtinės sritį, nuo ko žengtelėjo atbula, o tada dešiniu delnu smogė į kairę kūno pusę, bet į kur, tiksliai nepamena - gal kaklą, gal petį. Sudavė G. S. du smūgius, jais sukeldamas fizinį skausmą. Pastumdamas, skausmo nesukėlė. Tuo metu sustojo pro šalį važiavęs automobilis. Iš automobilio išlipusi moteris priėjo prie jų, parodė pažymėjimą ir pasakė, jog ji - prokurorė G. Prokurorei G. S. ėmė aiškinti, jog ji (L. J.) yra neadekvati, tačiau moteris jam atsakė, jog matė, kad G. S. jai (L. J.) trenkė ir kad palydės juos į policijos komisariatą. Visi ir nuėjo, ji parašė pareiškimą dėl patirto fizinio smurto. Sugyventinis ją mušė vaikų akivaizdoje. L. stebėjo situaciją, neverkė, bet atrodė sutrikęs. D. apskritai nesuprato, kas vyko, nes ji maža ir nemano, kad suvokė situaciją. O K. J. išsigando. Išsigandusi ji nebeverkia, tiesiog "pastyra". Kai sugyventiniui ji pasakė, kad namo neis, jis atėmė mobiliojo ryšio telefoną Samsung su dėklu, kurį buvo padovanojęs gimimo dienos proga - jį paėmė nuo vežimėlio, kur buvo pasidėjusi ir pasakė, jog neatiduos. Pageidauja šį telefoną atgauti, nes jokiu kitu būdu negali kontaktuoti. Sugyventinis jai sudavė tyčia, o ne atsitiktinai - ketindamas pastumti. Kadangi G. S. jos nesužalojo - jokių žymių smūgių vietose neišryškėjo, vykti pas teismo medicinos ekspertą atsisako. Civilinio ieškinio nereikš (b.l. 1-5, 39-42).

Liudytoja O. G., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2020 m. spalio mėnesį ar lapkričio mėnesio pradžioje, didesnė tikimybė, kad spalio mėnesį, apie 12 val. važiavo nuosavu automobiliu iš Vasario 16-osios gatvės į Žeimių gatvę ir pamatė, kad prie ,,Luminor`` banko pastato Žeimių g. 5 stumdosi vyras ir moteris. Jie tampė vaiką vienas iš kito ir vyras smogė moteriai du kartus į galvos sritį. Šalia buvo vaikų. Pravažiuodama garsiniu signalu davė ženklą, manydama, kad nustos konfliktuoti. Vyras atkreipė dėmesį. Važiuodama juos stebėjo pro galinio vaizdo veidrodėlį. Įvažiuodama į žiedą Žeimių g. - J. Basanavičiaus g. sankryžoje sustojo prie perėjos, pro galinio vaizdo veidrodėlį mačiau, kad vyras nešasi vaiką, o moteris tempė vaiką, bėga iš paskos ir tą vaiką atiminėja. Apsisuko, grįžo atgal, sankryžoje sustojo netoli perėjos, atidarius automobilio langą keleivio pusės ir pradėjo šaukti ant vyro, kad nustotų vaikų akivaizdoje triukšmauti. Kai ji išlipo, vyras ir moteris buvo šalia, ji prisistatė kad yra prokurorė, parodė tarnybinį pažymėjimą, pasakė vardą, pavardę. Buvo trys maži vaikai. Moteris pasakė, kad jos vyras, pasakė, kad atėmė iš jos vaiką. Jie vienas ant kito šaukė. Bandė pasakyti, kad nustotų vienas ant kito šaukti, smurtauti vyrui prieš moterį. Į ką kaltinamasis atsakė, koks čia smurtas, mėlynių nėra. Taip elgėsi mažamečių vaikų akivaizdoje, kurie buvo išsigandę. Vienas ant kito šaukė, sudėtinga buvo suprasti. Moteris pasakė, kad vyras paėmė iš jos telefoną. Vyro paklausus ar tikrai, pasakė, kad jo pirktas telefonas. Sakė, kad ji neadekvati ir jis kreipsis į policiją. Matydama, kad tas jų konfliktas geruoju nepasibaigs, pasiūlė kartu nueiti į policijos komisariatą ir civilizuotai spręstų konfliktą. Moteris pasakė, kad eis į policiją ir parašys pareiškimą, kad smurtaujama prieš ją ne pirmą kartą. Gatvėje buvo ir daugiau žmonių, tačiau žmonės buvo abejingi.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2020 m. spalio 5 d. apžiūrėta vietovė prie Žeimių g. namo Nr. 5, Jonavoje. Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (b.l. 30-34).

2020 m. spalio 6 d. tarnybiniu pranešimu dėl informacijos nustatoma, kad įvykio vieta nėra stebima miesto vaizdo stebėjimo kameromis (b.l. 35-36).

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS tyrėjos T. V. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad 2020 m. spalio 5 d. L. J., atvykusi į Kauno apskrities VPK Jonavos r., pranešė, jog Žeimių g., prie namo Nr. 5, Jonavoje, konflikto metu, sugyventinis G. S. jai ranka smūgiavo į galvą. Smurtą galinčių rodyti požymių neužfiksuota (b.l. 26-29).

Asmens apžiūros protokolu nustatoma, kad 2020 m. spalio 6 d. apžiūrėjus nukentėjusiąją ant nukentėjusiosios L. J. veido, kaklo, krūtinės, pečių srityse išoriškai matomų sužalojimų nėra (b.l. 44-48)

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 2 straipsnio 4 dalies baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Šioje byloje tyčinis smurto naudojimas prieš nukentėjusiąją vertintinas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Nustatyta, kad G. S. elgesys buvo įžūlus ir juo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamasis gatvėje - viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra mažamečių vaikų ir praeivių akivaizdoje tyčia sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajai L. J. į galvą ir smūgį delnu į kairio peties - kaklo sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą ir pažeidė viešąją tvarką.

Atkreiptinas dėmesys į nukentėjusios L. J. parodymų nenuoseklumą. Ji neneigia buvus konfliktui tarp jos ir kaltinamojo, kuris nebuvo spontaniškas, tęsėsi ilgesnį laiką ir anot nukentėjusios peraugo į jos stumtelėjimą. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji pakeitė parodymus, teigdama, kad konfliktas buvo tylus, vaikai neišsigando. Teismas mano, kad toks parodymų pasikeitimas įtakotas to, kad nukentėjusioji po įvykio toliau gyvena su kaltinamuoju, ketina įregistruoti santuoka ir ji nori jam padėti išvengti atsakomybės, todėl ji suinteresuota bylos baigtimi ir jos teisme duoti parodymai laikytini nepatikimais. L. J. parodymams, duotiems teisme, prieštarauja įrodymai surinkti nedelsiant po įvykio bei nuoseklūs liudytojos O. G. parodymai. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojos parodymų teisingumu, kurios nesaisto su kaltinamuoju jokie ryšiai. Būtent kaltinamojo įžūlus elgesys viešoje vietoje, atkreipė liudytojos dėmesį kas patvirtina, kad G. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį teisingai ir pilnai įrodyta.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. G. S. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), administracine tvarka baustas (b.l. 122-134), Jonavos psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligos nesilankė, priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas (b.l. 116-117), registruotas Užimtumo tarnyboje (b.l.121) teistas 10 kartų (b.l.86-98). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas atsižvelgęs į visas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę, terminą skaičiuojant artimą minimaliam.

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstas 2020 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi (b.l. 146-147).

Iki bausmės vykdymo pradžios G. S. paliktina galioti kardomoji priemonė rašytinį pasižadėjimas neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomoji priemonė netaikytina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n usprendė:

G. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir nubausti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1,4 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų paskirta bausme, bausmes sudedant iš dalies ir skirti galutinę subendrintą bausmę 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios G. S. palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.