Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2010-03-15 · Civilinė byla Nr. 2A-404-115/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-03-15
Bylos Nr.
2A-404-115/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.), Neringa Švedienė
Ieškovas
S. O.
Atsakovas
A. L., L. L., V. L.

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-404-115/2010

Teisėjas Margarita Ambrozaitienė Procesinio sprendimo kategorijos:

44;44.5.2; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. kovo 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,

teisėjų Neringos Švedienės, Dalios Kačinskienės,sekretoriaujant Aleksui Navickui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal apelianto (ieškovo) S. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-1035-465/2009 pagal ieškovo S. O. ieškinį atsakovams A. L., L. L. ir V. L. dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Šalies argumentai

ieškovas S. O. prašė priteisti iš atsakovų A. L., L. L. ir V. L. solidariai ieškovui S. O. 35.000,00 Lt žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-3).

Ieškovas nurodė, jog 2004 m. rugpjūčio 2 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu nusipirko 5 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), jo daiktinės teisės į minėtą butą įregistruotos viešame registre. Žinodami apie nuosavybės teisės perėjimą, atsakovai į ieškovo raginimus išsikelti iš buto nereagavo, be teisinio pagrindo liko gyventi bute. Pareiškus ieškinį teisme dėl iškeldinimo, atsakovai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, reikšdami nepagrįstus skundus, veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Ieškovas negalėjo buto išnuomoti, todėl jį 2006-10-10 pardavė. Turto vertintojas nustatė, kad 2005 m. ir 2006 m. I-III ketvirtį rinkos nuomos mokestis galėjo būti 1.600–1.900 Lt, todėl vidutinė buto rinkos nuomos kaina sudarė 1.750 Lt per mėnesį. Laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 10 d. iki buto pardavimo ieškovas prarado 35.000 Lt, šią sumą prašė priteisti solidariai iš visų atsakovų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareikštą ieškinį atsakovas A. L. nurodė, kad procesinėmis teisėmis atsakovai nepiktnaudžiavo, teismo sprendimas dėl jų iškeldinimo įsiteisėjo tik 2008 m. spalio 1 d. Asmenys laisvai naudojasi savo teisėmis, tame tarpe ir teise į gynybą ir tai negali būti laikoma nesąžiningu elgesiu, piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Todėl ieškinys yra nesąžiningas ir nepagrįstas (b.l. 31-32).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip nepagrįstą (b.l. 74-75). Pirmos instancijos teismas nustatė, kad butą ieškovui pardavė ne patys atsakovai, o antstolė Turto pardavimo iš varžytinių aktu, kurio pagrindu ieškovas viešame registre ir įregistravo savo daiktines teises į butą su gyvenančia jame atsakovų šeima. Sutartinių ar deliktinių civilinių teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo. Teismas sprendė, jog dėl to ieškovas reikalavimams pagrįsti negali vadovautis CK XXII skyriaus I ir II skirsnių, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, nuostatomis. Teismas nurodė, jog šalių procesinės teisės yra lygios ir atsakovai turėjo teisę gintis procesinėmis priemonėmis prieš jiems pareikštus reikalavimus, ši teisė iš atsakovų negali būti atimta ar apribota. Teismas konstatavo, kad butas buvo pirktas ne šeimos gyvenimui, o nuomai, nuompinigių gavimui, nes pats ieškovas gyvena Kaune, persikelti gyventi į Vilnių neketino, o nepavykus greitai atsakovus iškeldinti ir butą išnuomoti, jį už tą pačią kainą pardavė. Pirkdamas butą su gyventojais ir siekdamas savo tikslų, ieškovas pats prisiėmė tam tikrą riziką.

Šalies argumentai

Ieškovas (apeliantas) pateikė teismui apeliacinį skundą (b.l. 77-79), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad jokių sutartinių ar deliktinių santykių tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo, todėl ieškovas negali remtis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis, yra nepagrįsta. Visos sąlygos, reikalingos atsirasti atsakovų civilinei atsakomybei buvo, nes atsakovų neteisėti veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiais 2008 m. vasario 28 d. Vilniaus m. l apylinkės teismo sprendimu ir 2008 m. spalio l d. ir Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-767-520/2008. Atsakovai, žinodami apie nuosavybės teisės perėjimą, be teisinio pagrindo liko gyventi bute, į ieškovo raginimus gera valia išsikelti iš minėto buto nereagavo, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jų iškeldinimo. Atsakovai 2006-04-26 gavo teismo pranešimą apie iškeltą civilinę bylą dėl iškeldinimo, tačiau liko gyventi ieškovui nuosavybės teisėmis priklausiusiame bute, tuo pažeisdami jo, kaip savininko teises ir teisėtus interesus. 2008 m. spalio l d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-767-520/2008 nuspręsta iškeldinti atsakovus iš buto, nes nustatyta, kad atsakovai ginčo turtu naudojasi be teisėto pagrindo. Įrodžius neteisėtus veiksmus, atsakovo kaltė dėl žalos atsiradimo yra preziumuojama, jos neprivaloma įrodinėti (CK 6.248 str. l d. ). Mano, kad teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovas žalos faktą kildino iš atsakovų veiksmų, pasireiškusių naudojimusi be teisėto pagrindo jo nuosavybe. Toks naudojimasis turtu yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, kuriuo buvo pažeista ieškovo kaip savininko teisė naudotis turtu, išnuomoti jį ir gauti iš jo pajamas. Ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nepaneigia žalos padarymo ieškovui fakto, kadangi atsakovai neįrodinėjo ir neįrodė, kad naudojasi ginčo turtu teisėtai. Mano, jog nepagrįstas teismo argumentas, kad pirkdamas butą su gyventojais, ieškovas prisiėmė tam tikrą riziką, todėl ieškinys negali būti patenkintas, nes taip teismas paneigė konstitucinį nuosavybės principą, įtvirtintą ir LR CK 4.37 str. Atsakovų veiksmai, kuriais jie pažeidė ieškovo teisę netrukdomai naudotis nuosavybe, negali būti pateisinami ta aplinkybe, kad ginčo turto jie neteko priverstinio išieškojimo metu, ši aplinkybė nesuteikė jiems teisinio pagrindo naudotis tuo turtu po to, kai daiktinės teisės į jį buvo įregistruotos ieškovo vardu. Ieškovas vadovavosi CK 6.249 str. ir negautas pajamas prašė priteisti iš atsakovų. Todėl teismo išvados, kad nėra pagrindo priteisti prašomą žalą, ieškovui perkant butą ne savo reikmėms, o nuompinigių gavimui, yra nepagrįstos.

Atsiliepimas

Atsakovas A. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 91-92) prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad civilinės bylos dėl atsakovų iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nagrinėjimo Vilniaus m. 1 apylinkės teisme laikotarpiu, atsakovai neva elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, veikdami prieš greitą bylos išnagrinėjimą, nes teismo sprendimas minėtoje byloje įsiteisėjo tik 2008-10-01 ir po to atsakovai iš minėto buto išsikraustė, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pirkdamas butą ieškovas žinojo, kad jame gyvena šeima ir prisiėmė tam tikrą riziką. Atsakovas vadovaujasi CK 1.137 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Nurodė, jog 2006-10-10 ieškovas pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė minėtą butą (įrašas apie nuosavybės teisės perleidimą galioja nuo 2006-10-12), tačiau suklaidino teismą, nepranešęs apie nuosavybės teisės perleidimą, išrašas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl jis pats užvilkino bylos išnagrinėjimą. Pagal CK 4.37 str., savininko teisių turinį sudaro jam priklausančio turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo. Mano, jog ieškovui sudarant sandorį dėl minėto buto pirkimo-pardavimo, pasinaudoti turto disponavimo teise niekas netrukdė. Atsakovo manymu, aiškiai nepagrįstas ieškovo teiginys, jog dėl atsakovų neva neteisėtų veiksmų jis negalėjo laisvai įgyvendinti savo nuosavybės teisių – išnuomoti buto, gauti iš jo pajamas, nes apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų apie ketinimus nuomoti minėtą butą: t.y. leidimo užsiimti nekilnojamojo turto nuoma, susitarimus dėl buto nuomos, skelbimus apie buto nuomą. Ieškovo nurodyti nuostoliai yra abstraktūs, nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Nustatyta, kad ieškovas S. O. apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-05-18 sprendimu, kuriuo yra atmestas jo reikalavimas priteisti iš atsakovų Aleksandro, Liudmilos ir V. L. 35000Lt žalai atlyginti, padarytai negalint išnuomoti iš varžytinių įsigyto buto, kadangi jame be teisinio pagrindo gyveno atsakovai, kurie rašė nepagrįstus skundus dėl jų iškeldinimo, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kolegija pažymi, kad ieškovas iš varžytinių parduotą 5 kambarių butą, esantį Lvovo 11-8, Vilniuje, kuris priklausė A. L., įgijo 2004-08-02 už 132500Lt varžytinėse, tačiau Turto pardavimo iš varžytinių aktas yra patvirtintas tik 2005-01-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ir ši nutartis palikta galioti 2005-09-07 LAT nutartimi (b.l. 7, 8-14,22-24).

Kad atsakovai išsikėlė iš buto yra konstatuota tik 2009-03-18 antstolio surašytame iškeldinimo protokole (b.l. 65).

Ieškovas reikalauja atlyginti jam negautas buto nuomos pajamas už laikotarpį nuo 2005-02-15 iki 2006-10-10d, t.y. už 20 mėnesių, nurodant, jog nuosavybės teises į butą jis įgijo nuo varžytinių akto patvirtinimo, t.y. 2005-01-18, todėl iki 2005-02-15 atsakovai turėjo išsikelti, laikant šį terminą protingu.

Pažymėtina, kad Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2005-11-18, o butas 2006-10-10 už tą pačią kainą (132500Lt) yra parduotas A. K. (b.l. 16-19). Tačiau šios aplinkybės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, nes vadovaujantis CPK 725str.8d. ieškovas nuosavybės teises į butą įgijo Vilniaus apygardos teismui 2005-01-18 patvirtinus Turto pardavimo iš varžytinių aktą.

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismui patvirtinus Turto pardavimo iš varžytinių aktą ir ieškovui įgijus nuosavybės teises į butą, atsakovai jame gyveno neteisėtai, ką pripažino ir teismas sprendžiant atsakovų iškeldino iš buto klausimą (b.l. 63-64).

Ieškovas nurodo, kad jis butą pirko ne savo šeimos poreikiams tenkinti, nes gyvena Kaune, o norėdamas butą nuomoti, todėl reikalauja atlyginti negautas buto nuomos pajamas, kadangi dėl atsakovų kaltės(neteisėto gyvenimo bute) negalėjo buto išnuomoti kitiems asmenims.

Kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo argumentais, kad ieškovas negali reikalauti atlyginti jam padarytus nuostolius dėl prisiimtos rizikos perkant butą su gyventojais, ar dėl atsakovų turėtų procesinių teisių ginti savo teises.

Kaip matyti iš ieškinio, tai jis nėra pareikštas nagrinėjant konkrečią bylą CPK 95str. 1d. nustatyta tvarka, o tarp šalių nėra ir sutartinių santykių, todėl ginčas faktiškai turi būti sprendžiamas vadovaujantis CK XXII skyriaus(Civilinė atsakomybė) nuostatomis, kurios taikomos deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 245str.1 ir 4d., 6.263str.).

Kaip jau buvo minėta anksčiau, tai ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute atsakovai ieškinyje nurodytu laikotarpiu gyveno neteisėtai, todėl dėl šios priežasties turto savininkas negalėjo išnuomoti jo kitiems asmenims ir gauti tam tikras pajamas. Tai rodo, kad tokiais atsakovų veiksmais buvo pažeista ieškovo nuosavybės teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str 1d.).

Pažymėtina, kad pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi įstatymas greta tiesioginių nuostolių numato ir netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai.

Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovų 35000Lt negautų pajamų už laikotarpį nuo 2005-02-10 iki buto pardavimo kitam asmeniui, t.y. 2007-10-10, nurodant, kad turto vertintojas nustatė, jog buto rinkos nuomos mokestis šiuo laikotarpiu galėjo būti 1.600–1.900 Lt, kas vidutiniškai sudaro 1.750 Lt per mėnesį. Kolegija su paskaičiuota negautų pajamų suma nesutinka, kadangi nėra pateikti įrodymai, kad realiai už tokią kainą ieškovas butą galėjo išnuomoti, t.y., nėra įrodymų, kad ieškovas nurodytu laikotarpiu buvo suradęs asmenis ir su jais sutaręs, ar pasirašęs buto nuomos sutartį, mokant per mėnesį 1750Lt nuomos mokesčio nuomotojui. Tačiau faktiškai ieškovui priklausančiame bute nurodytų laikotarpiu neteisėtai gyveno atsakovai, kurie jokio nuomos mokesčio turto savininkui nemokėjo, todėl kolegija sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo negautoms pajamoms atlyginti priteisti iš atsakovų solidariai tam tikrą nuomos mokesčio sumą, kurios dydis paskaičiuotinas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-03-21 sprendimu Nr.1-1570 patvirtintą Socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką. T.y. pagal formulę N=(K+A)xP, kur N- patalpų nuomos mokestis per mėn.; K-kaupiamosios lėšos- 0,70Lt už 1kv.m.; A- administravimo išlaidos-1Lt už 1kv.m.; P- nuomojamų patalpų plotas, kuris šiuo atveju yra 87,29kv.m. Tokiu būdu ieškovui priteistina suma negautoms pajamoms atlyginti už 20 mėn. sudaro 2967,80Lt ((0,70Lt+1Lt)x87,29kv.m.x 20mėn). Tuo tarpu likusioje dalyje ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Pažymėtina, kad ieškovas butą įsigijo varžytinėse ir su gyventojais, dėl ko tokio turto pardavimo kaina paprastai būna žemesnė nei rinkos. Tuo pačiu ieškovas prisiėmė ir tam tikrą riziką, ir negalėjo tikėtis įsigyto buto greito panaudojimo savo nuožiūra, t.y. buto nuomos už rinkos kainą. Todėl kolegija mano, kad esamoje situacijoje teismo nustatytas nuomos mokesčio dydis ir priteistina suma netiesioginiams ieškovo nuostoliams atlyginti atitinka ir protingumo bei teisingumo principus, numatytus CK 1.5str.

Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, todėl jis naikintinas ir priimtinas naujas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str.1d.2p.).

Vadovaujantis CPK 88, 93, 96 str., perskaičiuotinos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l.4,5,,10,80,81,94).

Atsižvelgiant, kad ieškinys yra patenkintas 8,48proc.(2967,80Ltx100proc.:35000Lt), iš atsakovų priteistina ieškovui: žyminio mokesčio-89,03Lt(2967,80Ltx3proc.), advokato pagalbos-84,80Lt(1000Ltx8,48proc.) išlaidų pirmoje teismo instancijoje; 89,03Lt žyminio mokesčio ir 33,92Lt(400Ltx8,48proc.) advokato pagalbos, o taip pat 1,16Lt (13,70Ltx8,48proc.) valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Iš ieškovo priteistina 12,54Lt(13,70Ltx91,52proc.) valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2punktu, 331 straipsniu,

nusprendė:

panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1035-465/2009 ir priimti naują.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų A. L., L. L. ir V. L. solidariai ieškovui S. O. 2967,80Lt negautų pajamų ir po 57,94 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų A. L., L. L. ir V. L. ieškovui S. O. po 40,98Lt iš kiekvieno bylinėjimosi, o taip pat po 0,39Lt iš kiekvieno valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Priteisti iš ieškovo S. O. 12,54Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusTeisėjai Neringa ŠvedienėDalia Kačinskienė