- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-12
- Bylos Nr.
- 2S-1978-555/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01546-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- J. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2266-849/2015 pagal pareiškėjos (skolininkės) J. K. skundą dėl antstolio G. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0182/15/00110.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo skundžia antstolio G. S. patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0182/15/00110. Skunde nurodė, kad antstolis negalėjo vykdyti 2014 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teismo išduoto vykdomojo dokumento Nr. B2-2227-413/2014 dėl 20,85 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės J. K., o turėjo perduoti L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto bylą, kurioje skolininkė yra viena iš atsakovų, nagrinėjančiam teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio G. S. veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimu priteista 20,85 Eur skola iš skolininkės J. K. yra asmeninio pobūdžio prievolė, kadangi asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu, todėl skolininkės J. K. skola ir turi būti išieškoma asmeniškai iš jos turo. Šias aplinkybės akcentavo ir Kauno apygardos teismas priimdamas 2014 m. spalio 14 d. sprendimą. Teismas taip pat pasisakė, kad persiunčiant vykdomąjį dokumentą bankroto bylą buvusio skolininkės sutuoktinio įmonei iškėlusiam teismui, kad kreditorinis reikalavimas būtų tenkinamas bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, būtų pažeisti išieškotojo interesai, kadangi antstolio išieškoma skola nesusijusi su skolininkės minimu bankroto procesu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 1 dalies bei CPK 18 straipsnio reikalavimus, atsisakė vykdyti Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-2482-413/2009, nes nepripažino jos (pareiškėjos) atsakove individualios įmonės bankroto byloje. Be to, teismas pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio reikalavimus, nevykdė LAT Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo, kadangi teismas vadovavosi tik Kauno apygardos teismo argumentais civilinėje byloje Nr. B2-2227-413/2014, ir nesivadovavo minėto LAT Senato privalomų teismams išaiškinimų dėl kreditorinių reikalavimų reiškimo, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai tik CPK skyriumi, reglamentuojančiu vykdymo procesą. Teismas nesivadovavo nei ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalimi, nei LAT Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 33, kuriame nurodyta, kad esant prieštaravimui tarp ĮBĮ ir CPK normų, turėjo būti taikomos specialiojo ĮBĮ normos.
2) Pirmosios instancijos teismas nepaisė aplinkybės, kad gali būti pažeisti bankrutuojančios individualios įmonės kreditorių interesai, jų kreditorinius reikalavimus tenkinant kitokia tvarka, ne kaip numato ĮBĮ 35 straipsnis, todėl būtų pažeistos ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalies nuostatos. Teismas ir antstolis pažeidė ir ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi jomis nesivadovavo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į viešąjį interesą, kadangi teismas nebuvo aktyvus, nagrinėjo jos (pareiškėjos) skundą tik vykdymo proceso ribose.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliantės J. K. atskirąjį skundą antstolis G. S. prašo jį atmesti ir palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo apeliantės pripažinti atsakove kitoje civilinėje byloje, kurioje ji jau yra pripažinta, be to teismas nevykdo teismų sprendimų. Apeliantės atžvilgiu vykdomasis dokumentas priimtas ne 2009 metais minimoje jos buvusio sutuoktinio individualios įmonės bankroto byloje, o būtent Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-2227-413/2009 pagrindu. Apeliantė, atskirajame skunde nurodydama, kad turėjo būti vadovaujamasi įmonių bankroto procesą reglamentuojančiomis teisės normomis bei jos pateikta teismų praktika, nepateikė jokių naujų argumentų, dėl ko nurodytos nuostatos turėtų būti taikomos ginčo atveju. Be to pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-2227-413/2009 konstatavo, kad skolininkės skola yra asmeninio pobūdžio, todėl turi būti išieškoma iš skolininkės asmeninio turto, todėl ginčo atveju bankroto procesą reglamentuojančios normos neturi būti taikomos, nes skola yra asmeninio pobūdžio, nes tai neturi nieko bendra su skolininkės sutuoktinio individualiai įmonei iškelta bankroto byla. Taip pat pažymi ir tai, kad 2015 m. balandžio 17 d. patvarkyme dėl atisakymo tenkinti skolininkės skundą jis (antstolis) aiškiai įvardijo ir pateikė įrodymus, kad skolininkė su sutuoktiniu pasidalijusi turtą į asmeninę kiekvieno iš jų nuosavybę, todėl nėra jokio pagrindo skolininkės asmeninio pobūdžio skolą perkelti į jos buvusio sutuoktinio įmonės bankroto procesą. Priešingu atveju, asmeninė apeliantės prievolė būtų be pagrindo perkelta kitam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolio G. S. kontoroje yra priimtas vykdyti vykdomasis raštas Nr. B2-2227-413/2014 dėl 20,85 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės J. K. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0182/15/00110). Nurodytas vykdomasis raštas išduotas Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo pagrindu, civilinėje byloje Nr. B2-2227-413/2014, kuriuo ieškinys patenkintas ir ieškovei UAB „Alytaus rajono atliekų centras“ iš atsakovės J. K. priteista 170,53 Eur (588,81 Lt) dydžio skola už vietinę atliekų surinkimo ir atliekų tvarkymo rinkliavą, taikomą ½ daliai buto, esančio (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. bei priteista 20,85 Eur (72 Lt) Valstybės naudai žyminio mokesčio. Kilęs ginčas yra būtent dėl Valstybės naudai priteisto 20,85 Eur (72 Lt) žyminio mokesčio, kurio apeliantei per nustatytą terminą nesumokėjus, antstolis atliko priverstinio skolos išieškojimo veiksmus. Apeliantė skundžia antstolio atliktus veiksmus, nurodydama, kad jis negalėjo vykdyti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. išduoto vykdomojo dokumento Nr. B2-2227-413/2014 dėl 20,85 Eur (72 Lt) skolos išieškojimo iš jos, kadangi jis turėjo būti perduotas L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto bylą, kurioje ji yra viena iš atsakovų, nagrinėjančiam teismui.
Nagrinėjant atskirojo skundo argumentus pažymėtina, kad esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 str. 4 d.). Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 2 p.).
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 str. 1 d.); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 str. 4 d.), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 str. 2 p.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; kt.).
Kaip nustatyta, ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs būtent dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo vykdymo, dalyje dėl iš apeliantės J. K. priteisto 20,85 Eur (72 Lt) dydžio žyminio mokesčio Valstybės naudai. Nurodytu teismo sprendimu buvo sprendžiamas klausimas dėl J. K. susidariusios 170,53 Eur (588,81 Lt) dydžio skolos, nesumokėjus vietinės komunalinių atliekų susirinkimo ir atliekų tvarkymo rinkliavos, taikomos ½ daliai buto, esančio (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu patenkindamas ieškovės UAB „Alytaus regiono atliekų centras“ ieškinį, taip pat nustatė ir šias aplinkybės: Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4197-179/2009, buvo nutraukta L. K. ir J. K. santuoka, lygiomis dalimis padalintas ir šalių santuokoje įgytas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini); UAB „Alytaus regiono atliekų centras“ prašoma priteisti skola yra susijusi su J. K. priklausančia turto dalimi, todėl J. K. prievolė už UAB „Alytaus regiono atliekų centras“ teikiamas paslaugas jai priklausančiai turto daliai laikytina asmenine J. K. prievole (CK 3. 114 str. 2 d.). Patenkinęs ieškovės ieškinį, teismas taip pat iš skolininkės J. K. priteisė ir 20,85 Eur (72 Lt) dydžio žyminio mokesčio Valstybės naudai, kurio priverstinio vykdymo veiksmus ir skundžia apeliantė, kvestionuodama jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl sprendimas įgijo res judicata galią, tuo pačiu buvo galutinai išspręstas ir tarp šalių kilęs ginčas, vadinasi priimtas sprendimas šalims turi įstatymo galią, t. y. skolininkei J. K. nevykdant teismo sprendimu priteisto 20,85 Eur (72 Lt) dydžio žyminio mokesčio Valstybės naudai, buvo pagrįstai išduotas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu antstolis G. S. iš skolininkės išieškojo priteistą piniginių lėšų sumą.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus ir nustatytas aplinkybes, jie neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas, todėl naikinti pagrįstą ir teisėtą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje patyrė 3,89 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidų, todėl šios išlaidos, atmetus atskirąjį skundą, priteistinos iš apeliantės J. K. (CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str.) (b. l. 41).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, teismas
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš apeliantės J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) priteisti 3,89 Eur (tris eurus aštuoniasdešimt devynis euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų Valstybės (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) naudai.