Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-01-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-42-961/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-31
Bylos Nr.
II-42-961/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02053-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Ilona Mateikienė (pirm.)
Pažeidėjas
P. K.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-42-961/2022Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02053-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei, Solveigai Pervenei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui P. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2021 m. spalio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-20814-2021 (ROIK 21143029334).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2021 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-20814-2021 (ROIK 21143029334) P. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktore, per ANK nustatytą terminą nepranešė, kas 2021 m. balandžio 18 d. 18.09 val. naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuria buvo padarytas kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimas, ROIK 21140733839. Tokiu būdu ji nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje numatytų reikalavimų. Už šį nusižengimą jai paskirta administracinė nuobauda – 225 eurų dydžio bauda (b. l. 4-5).

Šalies argumentai

Pareiškėja P. K. pateikė skundą, kuriame nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ į savo elektroninį paštą gavo administracinio nusižengimo pranešimą ROIK 21143029334, į kurį atsakė prašydama pateikti daugiau informacijos, kas automobilį vairavo. Jokio atsakymo nesulaukė. Tuo metu įtarė, kad tai galėjo būti jos mirusio tėčio, buvusio įmonės direktoriaus R. K. klientas V. K. Atrašiusi po kurio laiko sulaukė atsakymo iš pareigūnės O. P. su reikalavimu pateikti daugiau informacijos. Atsakė tiek, kiek pati turėjo informacijos tuo metu, nes tėčio telefonas buvo atjungtas, o su V. negalėjo susisiekti. Netrukus gavo skundžiamą nutarimą, nors ji pateikė Kelių policijos valdybai tiek duomenų, kiek jų turėjo tuo metu. Susisiekė su pareigūne pasiteirauti, kodėl jai buvo skirta nuobauda, nes ji stengėsi pateikti prašomus duomenis ir bendradarbiauti. Jai buvo pasiūlytas žodinis bylos nagrinėjimas 2021 m. spalio 12 d. 09.00 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje, adresu Mėnulio g. 11, 101 kab. Nurodytu metu bendravo su pareigūne I. N., viską jai paaiškino, paprašė parodyti vairuotojo nuotrauką, iš karto joje atpažino save, atsiprašė už prieš tai pateiktą informaciją ir paprašė surašyti jai nuobaudą už greitį. Pareigūnė paprašė pateikti paaiškinimą raštu, ką ji ir padarė. Po kelių valandų I. N. paskambino ir pasakė, kad pareigūnė O. viską atliko teisingai, kad ji išsiuntė jai (P. K.) nuotrauką, o ji atsakė į ją (nuotrauką) teigdama, kad vairavo V. Pareigūnei I. paaiškino, kad jokios nuotraukos negavo ir niekada nebūtų atrašinėjusi į nuotrauką su savo atvaizdu kito žmogaus duomenimis, nusiuntė pareigūnei tai įrodančią informaciją. Tuomet pareigūnė sutiko, kad tai galėtų būti techninė klaida, bet vis tiek teigė, kad pareigūnė O. buvo teisi, tad ji privalo surašyti nuobaudą. Sutiko, tačiau bauda iš 75 Eur virto 225 Eur. Ji liko nubausta dėl to, kad atvyko į bylos nagrinėjimą, bendradarbiaudama ir norėdama išsiaiškinti detales, kad viskas būtų teisėta ir teisinga, o liko dėl to nubausta tris kartus didesne bauda. Kadangi įmonę, kaip ir įmonės automobilį, perėmė tik po tėvo R. K. netikėtos mirties, turėjo daug problemų ir išlaidų tvarkydami paveldėjimą, jos atlyginimas yra minimalus, ji yra vieniša mama, tad ši bauda jai ženkliai finansiškai per didelė. Prašo panaikinti šią nuobaudą, paskirti atitinkamą nuobaudą jai už greičio viršijimą pagal pradinį pranešimą.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu 2021 m. birželio 29 d. buvo išsiųstas paklausimas dėl asmens duomenų pateikimo, kas vairuodamas įmonei priklausantį automobilį pažeidė Kelių eismo taisykles. P. K. šiuo elektroniniu paštu susirašinėjo su pareigūne, tiriančia minėtą administracinį pažeidimą. Susirašinėjimas vyko apie du mėnesius, t. y. labai didelis laiko tarpas, per kurį P. K. turėjo ir galėjo sužinoti duomenis ir pateikti juos policijos pareigūnei, tačiau ji nesistengė, o atvirkščiai, nurodė, kad pateikė jau visus duomenis ir kitų negaus. P. K. 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kur buvo siūloma iki 2021 m. spalio 10 d. sumokėti pusę minimalios baudos, t. y. ji turėjo visą mėnesį apsispręsti mokėti ar ne, tačiau sugalvojo tik 2021 m. spalio 12 d. eiti į Kelių policiją aiškintis dėl surašyto protokolo. Atkreipia dėmesį, kad P. K. buvo surašytas ne tik protokolas už tai, kad nepateikė duomenų, kas vairavo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pažeidė Kelių eismo taisykles 2021 m. balandžio 18 d., tačiau ir protokolas už greičio viršijimą 2021 m. balandžio 13 d. su minėtu automobiliu, ir nuobaudą ji apmokėjo. Ši aplinkybė rodo, jog ji turėjo prisiminti, kad bylai aktualiu laikotarpiu tuo automobiliu naudojosi ji, o ne kažkoks buvęs tėčio klientas. Prašo skundžiamą nutarimą administracinėje nusižengimo byloje ROIK 21143029334 palikti nepakeistą ir P. K. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, atstovo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla išnagrinėta skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėja P. K. skundą palaikė. Paaiškino, kad teoriškai supranta, už ką ją nubaudė – už duomenų nepateikimą. Tačiau susirašinėjimas su institucija vyko du mėnesius, ji iš karto asmeniškai atrašydavo į paklausimus. Tai pareigūnė užtrukdavo jai atsakyti, dėl ko procesas užtruko du mėnesius. Ji nebuvo tikra, kas vairavo įmonės automobilį, todėl paprašė pažeidimo nuotraukos. Gavo atsakymą, kad nuotraukos jie pateikti negali, todėl vairuotoją nurodė spėjimo būdu. Nurodė seną savo tėčio partnerį. Pareigūnai atsiliepime nurodė, kodėl ji pripažino 2021 m. balandžio 13 d. to paties automobilio vairavimo faktą ir neabejojo, kad tai ji vairavo. Tačiau 2021 m. balandžio 13 d. buvo jos tėčio (duomenys neskelbtini), tą dieną ji važiavo į kapines ir tikrai gerai atsimena, kad pati vairavo automobilį. Tuo pat metu buvo atskridęs tėčio draugas V., jis taip pat naudojosi įmonės automobiliu ir jiedu dažnai keisdavosi, todėl nebuvo tikra, kuris iš jųdviejų kito (2021 m. balandžio 18 d.) pažeidimo metu konkrečiai vairavo aktualų bylai automobilį. Dėl šios priežasties nuo pat pradžių pareigūnų prašė nuotraukos. Tik jos nesulaukusi paprasčiausiai spėjo, kad vairavo V. Po to gavo institucijos pranešimą, kad ji nepateikė prašomų duomenų, kad nenurodė vairuotojo pažymėjimo numerio. Negalėjo jo gauti, nes mirusio tėčio telefonas buvo visiškai atjungtas ir ji prieigos prie jo kontaktų nebeturėjo. Paaiškino pareigūnei situaciją ir tikėjosi, kad ši paaiškins, kaip jai toliau elgtis, bet vietoj to sulaukė nuobaudos (administracinio nurodymo). Iš karto paprašė perkelti numatomo bylos nagrinėjimo datą, buvo suderinta posėdžio data, nuvykusi dar kartą paaiškino situaciją, tik tądien bylą nagrinėjusi pareigūnė jai parodė pažeidimo nuotrauką, kurioje ji išsyk atpažino save ir nedelsdama patvirtino, jog tai ji pati vairavo automobilį pažeidimo padarymo metu. Nepaisant to, gavo 225 Eur baudą, t. y. tris kartus didesnę baudą nei pirminė. Iš pradžių ji net nesuprato, kokių duomenų trūksta, o kai jai trūkstami duomenys buvo nurodyti, sąžiningai paaiškino, kad negali jų gauti. Be to jai niekas nepaaiškino, kokios gresia pasekmės, jei bus pateikti ne visi duomenys, kaip toliau vyks procesas. Jai tai buvo pirmas kartas, niekada nebuvo susidūrusi su tokia situacija, todėl nelabai žinojo tokių teisės pažeidimų nagrinėjimo tvarką. Ji reikalavo posėdžio ir į jį ėjo norėdama sužinoti, kas iš tiesų vairavo automobilį, nežinojo, kad dėl to bauda padidės. Ji nuo pat pradžių prašė nuotraukos. Jai iš pradžių buvo sakoma, kad duoti nuotraukos jie negali, paskui nurodė, kad nuotrauka išsiųsta el. paštu. Tačiau ji jos negavo ir rodė tyrėjai savo telefono ekrano nuotraukas, patvirtinančias, kad tos nuotraukos nėra. Nepaisant to tyrėja nusprendė, kad pareigūnė teisi, o ne ji. Ji buvo tris kartus griežčiau nubausta, nors atėjo į nagrinėjimą tik norėdama sužinoti, kaip ten iš tiesų buvo, kas vairavo tą automobilį.

Po pertraukos bylos nagrinėjime papildomų duomenų išreikalavimui pareiškėja papildė, kad institucijos elektroniniu laišku siųstos pažeidimo nuotraukos ji negavo, buvo tik žinutės tekstas, o pačios nuotraukos nebuvo. Ji siuntė institucijai savo telefono ekrano nuotrauką, taip vadinamą „screenshotą“. Ji nežino, kodėl jai neatidarė tos nuotraukos laiške. Ji nuotrauką pamatė tik gyvo susitikimo su tyrėja metu – 2021 m. spalio 12 d. 09.00 val., kai nuvyko į Mėnulio gatvę, į bylos nagrinėjimą. Pareigūnė atidarė nuotrauką savo kompiuteryje, atsuko jai ekraną ir parodė nuotrauką. Tuomet ji iš karto patvirtino, kad nuotraukoje užfiksuota jinai pati. Paprašė tiesiog jai surašyti nuobaudą už greičio viršijimą. Pareigūnė nurodė jai važiuoti namo ir surašyti rašytinį paaiškinimą apie visas aplinkybes, ką ji ir padarė. O tada gavo jos laišką, kad ji rado duomenis, jog pareigūnė siuntė jai nuotrauką elektroniniu paštu. Atsakė jai, kad tos nuotraukos negavo. Pareigūnė paprašė nusiųsti įrodymą, ką ji ir padarė. Nepaisant to, vis tiek buvo nubausta pagal ANK 431 straipsnį, o bylą nagrinėjusi pareigūnė pasakė, kad galutinį sprendimą ji palieka teismui ir pasiūlė apskųsti priimtą nutarimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove ji tapo 2021 m. sausio pabaigoje. Pradžioje, leidus teismui, buvo paskirta laikina bendrovės vadove. Nebuvo taip, kad ji visai nežinojo, kas naudojosi automobiliu. Ji tik nežinojo, kas naudojosi juo tikslią dieną. Dabar ši klaida taisoma, bendrovėje jau fiksuojama, kam ir kada perduodami bendrovės valdomi automobiliai. V. K. buvo senas tėčio klientas. Jis buvo atvykęs tuo laikotarpiu į Lietuvą, kurį laiką praleido Lietuvoje. (Duomenys neskelbtini) dieną (balandžio 13 d.) ji tikrai vyko į kapines. O po kurio laiko, kuomet gavo institucijos pranešimą, ji jau nebegalėjo pati atgaminti duomenų, kas vairavo automobilį, negalėjo ir prieiti prie tėčio kontaktų, pasitikslinti situaciją. (duomenys neskelbtini) mirė tėtis. 2021 m. spalio 12 d. ji nebeturėjo galimybės prieiti prie tėčio kontaktų ir pasiklausti tiesiogiai paties V. K. jo vairuotojo pažymėjimo numerio. Be to, ji turėjo net tris galimus variantus, kas galėjo vairuoti automobilį 2021 m. balandžio 18 d., nes juo tą dieną dar galėjo važiuoti sesuo. Prašo atsižvelgti į situaciją. Prašo jai surašyti protokolą už greičio viršijimą, nes ji tikrai pripažįsta padariusi šį pažeidimą. Visa kita buvo jos žmogiškos klaidos, kurias ji išmoko, dėl jų gailisi ir ateityje nebekartos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 431 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę Transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Ši teisės norma blanketinė ir nukreipia į kitą teisės aktą, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir SEAKĮ nuostatos, kurių reikalavimų nevykdymu kaltinama pareiškėja. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, yra nurodoma, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Nagrinėjamai situacijai yra aktualios ir ANK 611 straipsnio nuostatos. ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

Byloje nustatyta, kad institucija gavo duomenis apie tai, kad 2021 m. balandžio 18 d. 18.09 val. Vilniaus m. sav., Vilnius, Vilniaus pietinio aplinkkelio 0,51 km transporto priemone BMW X5 XDRIVE30D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo padarytas administracinis nusižengimas (greičio viršijimas). Nustačius, jog minėtos transporto priemonės savininku (valdytoju) yra registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiai bendrovei vadovaujantis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies ir ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatomis Lietuvos kelių policijos tarnyba išsiuntė pranešimą su reikalavimu nurodyti duomenis asmens, 2021 m. balandžio 18 d. 18.09 val. Vilniaus m. sav., Vilnius, Vilniaus pietinio aplinkkelio 0,51 kilometre vairavusio bendrovės valdomą automobilį (b. l. 90).

Iš administracinių nusižengimų registro matyti, jog 2021 m. birželio 29 d. pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo tą pačią dieną buvo išsiųstas bendrovės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 91). ANK 573 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Tokiu būdu terminas pateikti prašomus duomenis prasidėjo nuo sekančios darbo dienos po dokumento įteikimo, t. y. nuo 2021 m. liepos 1 d., ir baigėsi 2021 m. liepos 5 d. (pirmadienį).

Duomenys įstatymo numatytu terminu pateikti nebuvo, vietoj to nuo 2021 m. liepos 7 d. prasidėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės P. K. susirašinėjimas su institucija. Iš byloje pateikto susirašinėjimo eigos matyti, jog 2021 m. liepos 7 d. ji paprašė nurodyti, koks tiksliai tai buvo pažeidimas ir atsiųsti jo nuotrauką (b. l. 19, 93). 2021 m. liepos 29 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnė atsakydama į laišką nurodė, kad su įmonei priklausančiu automobiliu buvo viršytas greitis, patikslino pažeidimo vietą, tačiau atsisakė teikti nurodytus duomenis (nuotrauką), motyvuodama, jog įmonės procesinė padėtis yra liudytojas, visa informacija, kurios pagalba bendrovės vadovas turi nustatyti duomenis apie asmenį, vairavusį automobilį, buvo nurodyta pranešime (b. l. 18-19, 93). Tą pačią dieną P. K. atsakė, kad negali pateikti duomenų, nežinodama, kas vairavo, tam jai reikalinga fotonuotrauka (b. l. 19, 93). 2021 m. rugpjūčio 5 d. ji nusiuntė institucijai duomenis, kad automobilį vairavo V. K., nurodė jo asmens kodą bei gyvenamosios vietos adresą (b. l. 19, 93). 2021 m. rugpjūčio 27 d. pareigūnė O. P. elektroniniu laišku pakartotinai pareikalavo automobilį vairavusio asmens duomenų, išvardindama būtinų pateikti duomenų sąrašą ir parašydama esant galimybei nurodyti ir vairuotojo el.pašto adresą. Kartu su laišku siunčiama pažeidimo nuotrauka (b. l. 17-18, 92, 95). 2021 m. rugpjūčio 29 d. P. K. pakartoja tuos pačius V. K. duomenis, nurodydama, kad tai visi jos turimi duomenys (b. l. 17, 92). 2021 m. rugpjūčio 30 d. pareigūnė O. P. atsakė, kad pateikti ne visi reikalingi duomenys (b. l. 17). Į tai 2021 m. rugpjūčio 30 d. P. K. atsako, kad ji jau du kartus rašė, kad neturi jokios kitos informacijos (b. l. 17, 92).

2021 m. rugsėjo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei P. K. Lietuvos kelių policijos tarnybos specialistė O. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 39-ANR_P-7707-2021 pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, kuriame administraciniu nurodymu jai pasiūloma iki 2021 m. spalio 1 d. sumokėti 75 Eur baudą už minėtą pažeidimą. Taip pat išaiškinama, jog iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o 2021 m. lapkričio 4 d. 08.00 val. Lietuvos kelių policijos tarnyboje rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, nebent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateiktų reikalavimą dėl žodinio bylos nagrinėjimo (b. l. 6). Tą pačią dieną protokolo skaitmeninė kopija elektroniniu paštu išsiunčiama P. K. (b. l. 27).

2021 m. rugsėjo 1 d. P. K. atrašo pareigūnei O. P. piktindamasi paskirta bauda, nes reikalaujamus duomenis pateikė, o trūkstamų negalėjo išgalvoti (b. l. 9). 2021 m. rugsėjo 2 d. pareigūnė O. P. atsako, jog pareiškėjai pakartotinai buvo nurodyta, kokius tiksliai duomenis reikia nurodyti apie vairuotoją, taip pat teikė nuotrauką, kad jį lengviau būtų galima atpažinti, protokolas buvo surašytas po atsakymo, kad trūkstamų duomenų direktorė neturinti, paaiškina, jog nesutinkant su paskirta bauda 2021 m. lapkričio 4 d. bus priimtas nutarimas, kurį bus galimybė skųsti (b. l. 9). 2021 m. rugsėjo 2 d. P. K. atsako, kad nesupranta, apie kokią nuotrauką kalba pareigūnė. Piktinasi, kad ji bendradarbiavo su institucija ir teikė visus turimus duomenis, vieninteliai duomenys, kurių ji nesugebėjo gauti – tai vairuotojo pažymėjimo numeris. Nurodo, kad negali jo gauti, nes žmogus nekelia telefono. Sutinka sumokėti baudą už greičio viršijimą, bet nesutinka su nuobauda dėl duomenų nepateikimo. Teigia, jog negali laukti lapkričio mėnesio bylos nagrinėjimo, nes išvyks (b. l. 9). Tą pačią dieną lygiagrečiai bendruoju institucijos el.paštu ketpazeidimai.vilnius@policija.lt teikia reikalavimą panaikinti skirtą baudą. Nurodo su ja nesutinkanti, nes pateikė visus turimus duomenis, neturi tik vienintelio vairuotojo pažymėjimo duomenų, nurodo, jog negali laukti lapkričio mėnesio svarstymo, nes bus išvykusi (b. l. 23, 27, 39).

2021 m. rugsėjo 29 d. laišku pareigūnė O. P. detaliai išaiškina Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio ir ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens pareigas pranešti apie asmenį, kuris tiriamo teisės pažeidimo metu vairuoja juridiniam asmeniui priklausantį automobilį (b. l. 24, 39).

2021 m. rugsėjo 30 d. laiške įmonės direktorė P. K. piktinasi jai reiškiamais kaltinimais, paskirtos baudos neteisėtumu, informacijos siuntimu el.paštu (b. l. 26). Į tai 2021 m. rugsėjo 30 d. el.laišku pareiškėjai dar kartą išaiškinamos paminėtų įstatymų nuostatos, primenamos faktinės aplinkybės dėl prašytų duomenų teikimo, išaiškinamas teisinis reglamentavimas dėl administracinio nurodymo surašymo ir vykdymo, jo neįvykdymo pasekmės, tolesnė bylos nagrinėjimo eiga. Taip pat paaiškinamos įstatyminės nuostatos, suteikiančios teisę juridiniams asmenims informaciją siųsti el.paštu (b. l. 26). 2021 m. rugsėjo 30 d. el.laišku P. K. piktinasi per trumpu terminu reikalautiems duomenims pateikti, nurodymu pateikti vairuotojo pažymėjimo numerį, kurio ji neturi ir negali išgalvoti (b. l. 28).

Kitu 2021 m. spalio 1 d. laišku, adresuotu pareigūnei O. P., reikalauja svarstymo datą perkelti į spalio 11-12 d. O. P. 2021 m. spalio 1 d. laiškuose pasiūlo bylos nagrinėjimo datą – 2021 m. spalio 12 d. 9.00 val., išaiškina, kad administracinis nurodymas nėra skundžiamas, visi pareiškėjos teikti paaiškinimai įkelti į administracinių nusižengimų registrą. Šalys sutaria dėl šios bylos nagrinėjimo datos (b. l. 28-29, 32-33, 41).

2021 m. spalio 12 d. P. K. administracinį nusižengimą nagrinėjančiam pareigūnui teikia rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodo, jog gautą institucijos pranešimą pamatė ne iš karto, nes po staigios įmonės direktoriaus mirties neturėjo prieigos prie pašto. Jį gavusi iš karto atrašė prašydama galimybės pamatyti nuotraukas ir plačiau sužinoti apie nusižengimą, nes nebuvo tikra, kas nurodytu pranešime laiku vairavo automobilį. Nesulaukusi atsakymo daugmaž nusprendė, kad tai galėjo būti buvęs įmonės klientas V. K., ir pateikė jo duomenis. Gavusi atsakymą, kad reikalingas vairuotojo pažymėjimo numeris, atsakė pareigūnei, kad tokio neturi ir tikėjosi patarimų, kaip elgtis šioje situacijoje toliau. Vietoj to sekančią dieną gavo nuobaudą dėl duomenų nepateikimo, teigia negavusi pažeidimo nuotraukos, nurodo, kad tikrai stengėsi bendradarbiauti ir padėti, todėl sutinka su bauda už greičio viršijimą, bet ne su bauda už duomenų nepateikimą. Kartu su paaiškinimu atsiuntė savo telefono ekrano nuotrauką, rodydama, jog 2021 m. liepos 29 d. laiške siųstos nuotraukos nematyti (b. l. 41-44).

2021 m. spalio 12 d. įvertinus surinktų duomenų visumą, priimamas skundžiamas nutarimas, kuriuo P. K. pripažinta padariusi ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jai skiriama jau 225 Eur, t. y. sankcijos vidurkį atitinkanti, bauda (b. l. 4).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, analizuojant SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą, matyti, kad ji kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, tai yra jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Pažymėtina, kad pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 611 straipsnio 2 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – asmens vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, gyvenamoji vieta, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo data, numeris ir dokumentą išdavusi institucija.

Atsižvelgiant į minėtas sąlygas, transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti aiškiai pasakyta, dėl kokio konkrečiu laiku vykusio daugiau ar mažiau akivaizdaus pažeidimo policijos pareigūnui reikia prašomų duomenų. Tačiau pareigos teikti pažeidimo metu fiksuotų nuotraukų policija neturi. 2021 m. birželio 29 d. pranešime dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo buvo nurodyta pažeidimo padarymo vieta ir tikslus laikas, transporto priemonė, kuria padarytas pažeidimas. Šie duomenys turėtų būti pakankamai bendrovės vadovui atsekti, kam aktualiu laiku valdyti buvo perduota transporto priemonė.

Nagrinėjamu atveju P. K. su jai inkriminuotu administraciniu nusižengimu nesutiko ir savo argumentus grindė tuo, kad administracinio nusižengimo ji nepadarė, nes su policijos pareigūnais ji bendradarbiavo ir pateikė visus įstatymų reikalaujamus ir jai žinomus bei galimus gauti automobilį valdžiusio asmens duomenis. Be to, institucija jai taip ir nepateikė pažeidimo fiksavimo metu darytos nuotraukos, galėjusios laiku išsklaidyti jos abejones dėl konkretaus asmens, vairavusio automobilį. Savo ruožtu institucija laikė, kad įstatyme numatytos pareigos direktorė tinkamai neįvykdė, nes buvo pateikti ne visi įstatymo reikalaujami duomenys, be to, jie nebuvo pateikti įstatymų numatytu terminu.

Iš pareiškėjos paaiškinimų nusižengimo tyrimo metu bei teisme matyti, jog ji nebuvo tikra, kas KET pažeidimo metu vairavo automobilį, tai galėję daryti net trys asmenys: ji, sesuo ar mirusio tėvo užsienietis klientas. Tuo tikslu reikalavo pažeidimo nuotraukos. Bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas, ar P. K. buvo siunčiama ir gauta kelių eismo taisyklių pažeidimo fiksavimo metu padaryta automobilio nuotrauka. Iš Lietuvos policijos kelių tarnybos siųsto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad nors iš pradžių institucija nebuvo nusiteikusi pateikti bendrovei pažeidimo nuotraukos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei ji buvo nusiųsta 2021 m. rugpjūčio 27 d. Iš Vilniaus apskrities VPK pateikto susirašinėjimo aiškiai matyti, jog nuotrauka buvo siunčiama su 2021 m. rugpjūčio 27 d. laišku, pakartotinai reikalaujant pateikti SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje ir ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytus duomenis (b. l. 95). Tuo tarpu P. K., įrodinėdama, jog automobilio nuotraukos negavo, tyrėjai teikė ne 2021 m. rugpjūčio 27 d., o 2021 m. liepos 27 d. susirašinėjimo ekrano nuotrauką, kuri nei patvirtina, nei paneigia aplinkybės, jog pažeidimo metu užfiksuoto automobilio nuotrauka jai buvo siunčiama ir gauta.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, transporto priemonės savininko pateikti duomenys, jog pažeidimo užfiksavimo metu jo automobiliu naudojosi keli asmenys ir savininkui nėra žinoma, kuris jų konkrečiai vairavo transporto priemonę pažeidimo padarymo metu taip pat negali būti vertinami kaip tinkamas pareigos, nustatytos SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, atlikimas (2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38/2013 ir kt.). Transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, savininkas yra už ją atsakingas, todėl jis privalo vykdyti savo pareigą pateikti duomenis asmens, kuris konkrečiu laikotarpiu valdė ir naudojosi jam nuosavybės teise priklausančiu objektu. Tai, kad transporto priemonės savininkas nėra tikras, kas valdo ar naudojasi jam priklausančia transporto priemone, jo atsakomybės nešalina, tik parodo netinkamą jam kaip padidinto pavojaus šaltinio savininkui kylančių pareigų vykdymą.

SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies formuluotė iš esmės suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks tiksliai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus atitinkamam pareigūnui, apie tai jam pranešti. Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra įstatymų leidėjo įtvirtinta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Automobilio savininkas (valdytojas) privalo žinoti, kam perdavė naudotis jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį. Aplinkybės, jog jis negavo pažeidimą padariusio asmens nuotraukos, ar nuotrauka buvo neryški ir asmuo joje neidentifikuojamas, juridinio asmens vadovo nuo pareigos žinoti, kas valdo bendrovei priklausančią transporto priemonę, neatleidžia.

Atitinkamai pagal minėtų teisės aktų nuostatas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui kilo pareiga policijos pareigūnams pareikalavus trijų darbo dienų terminu nuo pranešimo gavimo pateikti duomenis apie teisės pažeidimo metu automobilį vairavusį asmenį. Teismas pažymi, jog ne Lietuvos kelių policijos tarnyba savo nuožiūra nustato, kokių vairuotojo duomenų reikalaujama pateikti iš transporto priemonę valdančio juridinio asmens vadovo, ar šių duomenų pateikimo terminą. Aptarta juridinio asmens vadovo pareiga kyla iš įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo. Baigtinis reikalautinų duomenų sąrašas yra nurodytas įstatymų leidėjo, kuris juridinio asmens vadovui numato imperatyvią pareigą minėtus duomenis pateikti bei terminą, per kurį tai turi būti padaryta. ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatų turi pareigą laikytis tiek valstybės institucija, formuluojanti reikalavimą duomenis pateikti, tiek juos teikiantis subjektas – šiuo atveju juridinio asmens vadovas.

P. K. nepateikus visų prašomų duomenų, jos veiksmuose pagrįstai buvo konstatuoti ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai.

Pareiškėja piktinosi, jog jai po bylos nagrinėjimo buvo paskirta tris kartus didesnė bauda. Tačiau administracinio nusižengimo protokole buvo išaiškinta, jog neįvykdžius administracinio nurodymo sumokėti 75 Eur baudą, administracinis nurodymas neteks galios. Taip pat nurodyta, jog ANK 431 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą nuo 150 iki 300 Eur. Policijos pareigūnei išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, nenustačius jos atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, pareiškėjai buvo paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda. Taigi formaliai nuobaudos skyrimo taisyklių institucija nepažeidė.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, t. y. kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-6-2014, 2AT-41-2014, Nr. 2AT-22-2016).

Skiriant nuobaudą už pažeidimą vis tik atsižvelgtina į pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismui nėra pagrindo manyti, kad netikslių duomenų nepateikimas nagrinėjamu atveju buvo tyčinis, siekiant išvengti atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Teismas linkęs manyti, jog nusižengimas buvo padarytas neatsargia kaltės forma, dėl nepakankamo vadovo atidumo ir rūpestingumo. P. K. nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore tapo tik 2021 m. sausio mėnesį, po netikėtos savo tėvo mirties. Bendrovei vadovavo palyginti neseniai, jos valdymą teko perimti nelauktai, su tokia situacija susidūrė pirmą kartą, pripažino, jog nežinojo įstatyminių reikalavimų transporto priemonės savininkui, todėl turėjo klaidingą įsivaizdavimą, kad savo, kaip vadovės, pareigą atliko tinkamai, pateikdama tiek duomenų, kiek buvo įmanoma tuo metu pateikti, kas sąlygojo pareiškėjos lūkestį, jog ji nebus nubausta. Nuoširdžiai pripažįsta, jog vairuotoją nurodė tik spėjimo būdu. Kas konkrečiai vairavo transporto priemonę, iš tiesų ji nežinojo. Fakto, jog galiausiai paaiškėjo, kad nurodyti pirminiai duomenys apie transporto priemonės vairuotoją buvo neteisingi, teismas nelinkęs vertinti kaip tyčinio teisėsaugos institucijos klaidinimo, siekiant išvengti atsakomybės. P. K. iš tiesų nedelsdama atsakydavo į pareigūnių elektroninius pranešimus, nors į įstatymo reikalavimus, kurie jai buvo ne kartą išaiškinti pareigūnių, deramai taip ir neįsigilino, vietoj to nepagrįstai jas kaltindama nekompetencija ir šališkumu.

Byloje esančių įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma neleidžia kategoriškai teigti, jog P. K. jai kylančios pareigos žinoti, koks tiksliai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus atitinkamam pareigūnui, apie tai jam pranešti, nevykdė tyčia ir piktavališkai. Teisminio nagrinėjimo metu iš esmės pripažino nusižengimą, nurodė, kad dėl jo gailisi, todėl yra pagrindas konstatuoti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, įvertinus tiek padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą bei padarymo aplinkybes, tiek ir pareiškėją charakterizuojančius duomenis (anksčiau už šio pobūdžio nusižengimus nebausta, nuoširdžiai gailisi dėl nusižengimo), skundžiamas nutarimas keistinas, paskiriant jai ANK 431 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Teismas pažymi, jog negali tenkinti pareiškėjos prašymo panaikinti jai baudą, skirtą pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, ir paskirti naują baudą už greičio viršijimą. Teismas nagrinėja bylą tik pareikšto administracinio kaltinimo ribose ir negali savo iniciatyva pareikšti naujo administracinio kaltinimo asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos P. K. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2021 m. spalio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-20814-2021 (ROIK 21143029334) pakeisti ir P. K. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalyje, skirti 150 (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė