Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Teismo procesinio sprendimo kategorija 75.4.3.;113.1.; 116.1.;

2014 m. spalio 22 d.

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovei V. D., jos atstovei advokatei Stanislavai Šulcaitei, nedalyvaujant atsakovui A. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui A. D., dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė advokatė Stanislava Šulcaitė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, teismui paaiškino, kad santuoka su atsakovu faktiškai yra iširusi, 2013 m. birželio mėnesį sužinojo, kad atsakovas turi kitą moterį, su kuria vėliau susilaukė vaiko, nors tėvystė nėra nustatyta. Kai apie tai pasakė atsakovui, šis ją besilaukiančią išvarė iš namų, kadangi gyveno jam nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje. Ieškovė buvo tiesiog išvarytą į gatvę, t.y. palikta be pastogės, bei lėšų pragyvenimui. Ieškovė būdama penktame nėštumo mėnesyje buvo priversta glaustis pas tėvus, kurie ją su vaiku materialiai remia iki šiol. Atsakovas buvo neištikimas, ją besilaukiančią išvarė iš namų, todėl yra kaltas dėl šeimos iširimo. Prašo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą vaikui ir sau, nes ieškovas neteikia išlaikymo, todėl nepakanka lėšų pragyvenimui. Nurodo, kad išlaikymo sau reikalauja iki vaikui sueis dveji metukai, t.y. iki to laiko, kol pati galės grįžti į ankstesnį darbą. Atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą, nes jam nuosavybės teisėmis priklauso daug ir didelės vertės turto, kurį jis paveldėjo. Atsakovas nors anksčiau dirbdavo, tačiau šiuo metu nedirba, pragyvena iš lėšų, kurias gauna pardavęs paveldėtą turtą bei žemės nuomą. Santuokoje nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo. Kadangi atsakovas ruošiasi parduoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, siekiant užtikrinti sprendimo įvykdymą, prašo taikyti atsakovo nekilnojamojo turto priverstinį įkeitimą/ hipoteką.

Atsakovas į ieškinį atsiliepimo nepateikė, taip pat neteikė į bylą įrodymų, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą informuotas tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių negauta, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškovės paaiškinimų, bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė V. R. su atsakovu A. D. susituokė 2012-12-29 Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 795 (6 b. l.). 2013-10-10 šalims būnant santuokoje gimė sūnus A. D. (7 b.l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad atsakovui priklauso nekilnojamasis turtas: pastatai ir žemės sklypai Šiaulių mieste, bei Šiaulių, Kelmės ir Telšių rajonuose (12-89 b.l.). Atsakovas žemės nuomos sutartimis kai kuriuos žemės sklypus nuomoja (96-106 b.l.). Iš pažymos apie išlaidas skiriamas vaikui matyti, kad jos viršiją 1000 Lt sumą kas mėnesį (91 b.l.). Pagal VĮ „Regitra“ duomenis šalys neturi savo vardu registruotų transporto priemonių (10,11 b.l.). Ieškovė nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 liepos mėn. iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus gavo 2103,69 Lt išmokų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus gauna motinystės pašalpą (93, 94-95 b.l.).

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė ieškovės reikalavimus bei pateiktą išvadą (117-118 b.l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovė, atsakovas buvo neištikimas, su kita moterimi susilaukė vaiko. Ieškovei ėmus reikšti priekaištus dėl tokio elgesio, ieškovas ją esančią penktame nėštumo mėnesyje išvarė iš namų, kadangi šeima gyveno jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. Atsakovas šių ieškovės teiginių nepaneigė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jokių įrodymų paneigiančių jo kaltę dėl santuokos iširimo taip pat nepateikė, teismas laiko įrodytu, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (LR CK 3.60 str. 2 d., 3 d.).

Ieškovė ieškinyje prašo po santuokos nutraukimo palikti santuokoje turėtą pavardę. LR CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktiniai po santuokos nutraukimo gali palikti savo santuokines arba iki santuokos turėtas pavardes. Atsižvelgiant į tai ieškovės prašymas tenkintinas ir jai po santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės paliktina santuokoje turėta pavardė ,,Dikšienė“.

Tenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nes kaip nustatyta, vaikas nuo gimimo gyvena su mama, kas suponuoja išvadą, kad tarp jo ir motinos yra susiformavęs stiprus abipusis ryšys, todėl nepilnamečio vaiko A. D., gyvenamoji vieta nustatytina su motina V. D. (LR CK 3.169 str., 3.174 str.).

Tenkintinas atsakovės reikalavimas priteisti nepilnamečiui vaikui po 600 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų jo išlaikymui iki vaiko pilnametystės. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 straipsnis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovas nepaneigė fakto, kad prie vaiko išlaikymo neprisideda, todėl iš jo nepilnamečiui sūnui priteistinas išlaikymas. Pagal Lietuvos teismų praktiką orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą yra laikoma minimali mėnesinė alga, kurios dydis šiuo metu yra 1035 Lt. Kaip matyti iš pateiktų teismui įrodymų, ieškovės galimybės prisidėti prie vaiko išlaikymo yra mažesnės, jos turtinė padėtis žymiai blogesnė-ji neturi nekilnojamojo turto, jos pajamas sudaro tik socialinės išmokos, iš kurių turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, todėl nustatytina mažesnė ieškovės dalis vaiko išlaikymo prievolėje- 400 litų, o atsakovo dalis vaiko išlaikymo prievolėje nustatytina 600 litų dydžio. Atsakovas neginčijo ieškovės prašomo priteisti išlaikymo vaikui dydžio, neteikė įrodymų ar prieštaravimų, teismui nėra pateikta duomenų apie galimas atsakovo sveikatos problemas ar kitus išlaikytinius, todėl preziumuojama, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, gali ir privalo teikti savo nepilnamečiui sūnui išlaikymą, atitinkantį jo poreikius bei garantuojantį jam būtinas vystymosi sąlygas, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, nepilnamečiui sūnui priteistinas išlaikymas po 600 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2014-03-10 iki jo pilnametystės.

Pagal CK 3.208 straipsnį išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Įstatymas numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Išlaikymo įsiskolinimas už 5 mėnesius sudaro 3000 Lt (600 Lt x 5 mėn.), kuris priteistinas iš atsakovo.

Priteisus iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui A. D. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina V. D..

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti.

Ieškovės nurodytos aplinkybės: jos buvimas motinystės atostogose ir bendro su atsakovu vaiko auginimas, tik 465 Lt motinystės pašalpos iki vaikui sueis dveji metai ir tik 95 Lt pašalpos vaiko priežiūrai gavimas, nekilnojamojo ir vertingo kilnojamojo turto neturėjimas, leidžia teismui daryti išvadą, kad net ieškovei ir racionaliai naudojant gaunamas pajamas, jos neužtikrina net minimalių maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikių. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, o galimybės dirbti ir taip gauti daugiau pajamų yra ribotos dėl objektyvių priežasčių, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Byloje esantys įrodymai apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir jo nuomos gaunamas pajamas suponuoja išvadą, kad atsakovas yra finansiškai pajėgus teikti prašomą išlaikymą ir tai neapribos jo galimybių tenkinti savo būtinus poreikius. Taigi vadovaujantis nustatytomis aplinkybės, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas ieškovei po 200 Lt kas mėnesį nuo 2013-10-10 iki 2015-10-10.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė patirtą neturtinę žalą įvertino 2000 Lt. Kadangi CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (LAT 2007-03-23 nutartis byloje Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (LAT 2008-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). Teismas, nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – jo neištikimybės. Be to, buvo nustatyta, kad atsakovas ieškovę besilaukiančią, buvusią penktame nėštumo mėnesyje išvarė iš namų, dėl ko ji prieš savo valią liko be gyvenamojo ploto ir buvo priversta glaustis pas tėvus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas atlyginti 2000 Lt neturtinę žalą tenkintinas, nes ieškovei neabejotinai teko patirti dvasinių išgyvenimų. Teismo vertinimu ieškovės prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra protinga, ne per didelė, ieškovei iš atsakovo priteistina 2000 Lt neturtinės žalos.

Vadovaujantis CK 3.197 straipsniu, priverstinį įkeitimą (hipoteką) teismas gali nustatyti išlaikymą pagal įstatymą gaunančios šalies naudai savo iniciatyva arba tos šalies prašymu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje I. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-282/2008). Toje pačioje normoje nustatyta, kad tuo atveju, kai teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, išieškoma iš įkeisto turto. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę nustatyti hipoteką pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokią teisę susiejo su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga, vienas iš kurių yra vaiko teisių ir interesų apsauga (CK 3.3). Priverstinės hipotekos instituto taikymo tokio pobūdžio situacijoje tikslas yra užtikrinti išlaikymo išieškojimo procedūrų paprastumą ir operatyvumą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos informacinės pažymos apie atsakovo turimą turtą sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienai, atsakovas, kol byla buvo nagrinėjama teisme, pardavė šiuos nekilnojamojo turto objektus: (duomenys neskelbtini). Šios teismo nustatytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nedirba, pragyvenimui lėšų gauna parduodamas nekilnojamąjį turtą, iš šių lėšų neteikia išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui.

Patenkinus ieškovės reikalavimus tiek dėl išlaikymo vaikui, tiek jai pačiai, tiek dėl neturtinės žalos priteisimo, bendra priteista suma iš atsakovo per teismo nustatytus laikotarpius sudarys 136400 Lt, todėl teismo nuomone, šiuo atveju yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CK 3.197 straipsniu, atsakovo turtui taikyti priverstinę hipoteką: atsakovas iki teismo sprendimo priėmimo vengė mokėti išlaikymą savo sūnui, be to nėra duomenų apie jo pajamas, todėl yra pagrindas manyti, kad atsakovas gali nevykdyti teismo sprendimo arba iš savo gaunamų pajamų neišgalės mokėti priteistų sumų. Įvertinus tai, nustatytinas priverstinis įkeitimas (hipoteka) atsakovui nuosavybės teise priklausančiam ieškinyje nurodytam nekilnojamam turtui, tokiu būdu užtikrinant nepilnamečio sūnaus ir ieškovės interesus ir jų teisę į išlaikymą, bei ieškovės teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Patenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro 144 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 306 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo iš išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, 72 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo, 72 Lt už reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir 1220,80 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (LR CPK 80 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Iš atsakovo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos, nes jos yra mažesnės negu 10 Lt (CPK 96 str., LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2012-12-29 Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 795, dėl atsakovo A. D. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei V. D. palikti santuokinę pavardę – D.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. D., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove vaiko motina V. D., a.k. (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovo A. D., a.k(duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. D., a.k(duomenys neskelbtini) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 600,00 Lt (šešis šimtus litų) nuo 2014-03-10 iki vaiko pilnametystės.

Iš atsakovo A. D., a.k(duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 3000 Lt (tris tūkstančius litų).

Vaikui A. D. priteisto išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti V. D..

Iš atsakovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt (du šimtus litų) nuo 2013-10-10 iki 2015-10-10.

Iš atsakovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) neturtinę žalą.

Nustatyti atsakovui A. D. nuosavybės teisėmis priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimą (hipoteką) šiam turtui: (duomenys neskelbtini) ir apie tai padaryti įrašus VĮ RC Šiaulių filialo nekilnojamojo turto registre.

Priteisti iš atsakovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 594 Lt (penkių šimtų devyniasdešimt keturių litų) žyminio mokesčio (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis) ir 1220,80 Lt (tūkstantį du šimtus dvidešimt litų 80 ct) išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630 – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimui įregistruoti.