Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-07-02 · Civilinė byla Nr. e2YT-12127-475/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-02
Bylos Nr.
e2YT-12127-475/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06214-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Simanavičienė
Pareiškėjas
L. K.
Suinteresuotas asmuo
D. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-12127-475/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06214-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2; 3.4.5.20 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 2 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo D. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos močiutė M. N. K. priėmė po jos sutuoktinio D. K., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pareiškime pareiškėja nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-17150-1070/2018 pagal pareiškėjos pareiškimą buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos tėtis A. K. po savo motinos (pareiškėjos močiutės) M. N. K. mirties, (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjai tėvo A. K. palikimo priėmimo procese tapo žinoma, kad jai negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą M. N. K. vardu registruotą ir A. K. faktiniu valdymu priimtą palikimą, nes turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o pareiškėjos močiutė (M. N. K.) po senelio (D. K.) mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Todėl pareiškėja pakartotinai kreipiasi į teismą prašydama nustatyti juridinį faktą, kad M. N. K. po savo vyro D. K. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja nurodo, kad D. K. su sutuoktine M. N. K. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo įgytas 1993 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau pagal tuo metu galiojusias registravimo tvarkos nuostatas, turtas buvo įregistruotas M. N. K. vardu. Atitinkama situacija susiklostė ir su ¼ dalimi ūkinio pastato (garažo), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimu. Tuo tarpu viešajame registre pareiškėjos senelio D. K. vardu nėra registruota jokio turto. M. N. K. net nesuprato, jog sutuoktiniui faktiškai priklausė ½ santuokos metu įgyto turto, nes visas turtas viešajame registre buvo įregistruotas jos vardu. Pareiškėjos močiutė jautėsi vienintele turto savininke. Dėl nežinojimo apie bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, t. y. apie tai, kad pusė turto, nepriklausomai nuo jo registracijos, priklauso sutuoktiniui, ir tuo pačiu apie pareigą priimti sutuoktinio dalies palikimą kreipiantis į notarų biurą per tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnyje nustatytą šešių mėnesių terminą, pareiškėjos močiutė po senelio D. K. mirties nesikreipė į notarų biurą, tačiau palikimą priėmė faktiniu valdymu. (duomenys neskelbtini) mirus D. K. jo sutuoktinė M. N. K. ir toliau liko gyventi jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji perėmė savo sutuoktinio asmeninius daiktus, dokumentus ir butu toliau rūpinosi, tvarkė, kaip vienintelė jo savininkė. M. N. K. vardu buvo sudarytos visos komunalinių paslaugų sutartys, ji po sutuoktinio mirties mokėjo visas būsto eksploatavimo išlaidas - komunalinius mokesčius. M. N. K. bute gyveno iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) Pareiškėja pažymi, kad nors M. N. K. per įstatymo nustatytą terminą po sutuoktinio D. K. mirties į notaro biurą su pareiškimu nesikreipė, tačiau jo palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu, t. y. pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai jai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustatė, kad D. K. ir M. N. K. 1993 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise adresu (duomenys neskelbtini), įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1992 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise adresu (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 43–44, 45–46). D. K. (duomenys neskelbtini) mirė. D. K. palikimą sudarė minėtas santuokoje įgytas turtas. Po D. K. mirties į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. M. N. K. ir toliau liko gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi kaip savo, mokėjo mokesčius. M. N. K. mirė (duomenys neskelbtini) D. K. ir M. N. K. turėjo sūnų A. K., gimusį (duomenys neskelbtini) mirusį (duomenys neskelbtini) ir dukrą D. K., gimusią (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10). Pareiškėja yra A. K. dukra, D. K. anūkė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-17150-1070/2018 pagal pareiškėjos pareiškimą buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos tėtis A. K. po savo motinos M. N. K. (pareiškėjos močiutės) mirties, (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjos tėvo A. K. palikimo priėmimo procese tapo žinoma, kad pareiškėjai negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą M. N. K. vardu registruotą ir A. K. faktiniu valdymu priimtą palikimą, nes turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o pareiškėjos močiutė (M. N. K.) po senelio (D. K.) mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda, įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) priėmimo faktui nustatyti taikytinos paveldėjimo teisinius santykius reglamentavusios 1964 m. Civilinio kodekso normos. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi iš 1964 m. CK 587 straipsnio išplaukia, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal šiuo metu galiojančios 2000 m. liepos 18 d. redakcijos CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis reglamentavimas numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Byloje pateikti įrodymai, pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad M. N. K. palikimą, atsiradusį po sutuoktinio D. K. mirties, priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas ( (1964 m. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, (duomenys neskelbtini)178, 185-186 straipsniai, 189 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, pareiškėjo prašomas nustatyti palikimo priėmimo faktas paveldėjimui nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo sutuoktinė M. N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Virginija Simanavičienė