- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-12
- Bylos Nr.
- 2A-1025-173/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-09786-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Leonas Jachimavičius (pran.), Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- A. A. G.
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- A. Š.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Tamašausko (pirmininkas), Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), Dalės Burdulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-484-191/2013 pagal ieškovo A. A. G. ieškinį atsakovui A. B., dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia ir jos patvirtinimo. tretysis asmuo A. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. A. G. ieškiniu (t.1, b.l. 2-7) prašė pripažinti galiojančia ieškovo A. A. G. ir V. Š. 2006 metų liepos mėnesį sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį ir patvirtinti šios sutarties sudarymą; pripažinti, jog A. A. G. sumokėjo V. Š. 40 000 Lt už perkamą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 ha ploto, (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2006 m. liepos mėnesį ieškovo mamos G. T. G. pusbrolis V. Š. nurodydamas, kad jo sesuo A. Š. (Š)- trečiasis asmuo byloje, nori parduoti savo dalį 5 ha žemės sklypo ir gauti už jį savo dalį, nes tuo metu buvo pirkėjas norintis pirkti už 40 000 Lt, pasiūlė ieškovo mamai, kaip artimai giminaitei, įsigyti žemės sklypą (mišką, 10 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovo mamai atsisakius, pasiūlė sklypą pirkti ieškovui už 40 000 Lt. 2006 metų liepos mėnesį sudarė žodinį susitarimą su V. Š. dėl žemės pirkimo-pardavimo už 40 000 Lt. Pagal susitarimą ieškovui sumokėjus visą sutartą kainą, šalys įsipareigojo sutartį įforminti notariškai bei nuosavybės teises įregistruoti nedelsiant po to, kai ieškovas įgis Lietuvos Respublikos pilietybę. Ieškovas įsipareigojimus įvykdė, per du kartus po 20 000 Lt (2006 08 mėn. ir 2007 02 mėn.) sumokėjo startą sumą. Pinigai buvo perduodami per kitus asmenis. Gautus pinigus V. Š. iš karto įnešė į savo sąskaitą. Šalių valia sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartį yra patvirtinta V. Š. 2008-02-09 ieškovo mamai rašytame laiške. Laiškas patvirtina, kad ieškovas yra įvykdęs įsipareigojimą sumokėti sutartą sumą už parduodamą žemės sklypą. A. Š. 2006-08-11 išduotas raštelis patvirtina, kad 2006-08-11 V. Š. gavo 20 000 Lt. LR pilietybę ieškovas gavo 2010-11-11. Todėl ieškovas bandė susisiekti su V. Š. dėl minėtos sutarties įforminimo notariškai, tačiau to padaryti jam nepavyko. Su V. Š. ieškovas susitikimo tik 2011-11-06, tačiau jis atsisakė įforminti notariškai žemės pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškinio anksčiau nepareiškė, nes tikėjosi, jog V. Š. persigalvos bei dėl silpnos atsakovo sveikatos. V. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimą priėmė A. B.. A. B. priėmus palikimą jam perėjo visos V. Š. pareigos pagal 2006 metų susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu (t.1, b.l. 178-181) ieškinį atmetė. Iš ieškovo A. A. G. atsakovui A. B. priteisė 3765 Lt už advokato išlaidas bei 19 Lt valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, kad remiantis nurodytomis aplinkybėmis negalima daryti išvados, kad šalys iš tiesų sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ją įvykdė, o V. Š. vengė įforminti sutartį notariškai. Ieškovo A.A. G., jo atstovo, šalių atliktų veiksmų- 2006 m. liepos mėnesį sudarytą žodinį susitarimą ir kainos sumokėjimą, vertinimą kaip žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktą ir šios sutarties įvykdymą, teismas laikė nepakankamu ir nepagrįstu. Teismas sprendė, kad net ir preziumuojant, kad šalys 2006 m. liepos mėnesį sudarė bei įvykdė žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį, tokia sutartis laikytina niekine, t.y. prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms.
Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą. Pagal Konstitucinio įstatymo nuostatas užsienio valstybių piliečiams draudžiama įsigyti žemės ir miškų ūkio paskirties žemę Lietuvos Respublikoje, ši nuostata imperatyvi. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja ( CK 1.80 str. 1 d.). Ieškovui A. A. G. Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta tik 2010 metų lapkričio mėnesį. Ieškinyje nurodoma, kad A. A. G. ir V. Š. 10 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį sudarė 2006 metų liepos mėnesį, o ieškovas ją įvykdė 2007 m. vasario mėnesį, iš viso sumokėjo 40.000 Lt pardavėjui V. Š.. 2006 ir 2007 metais ieškovas A. A. G. buvo Australijos pilietis, todėl jis negalėjo sudaryti tokio sandorio, o jeigu ir būtų sudaręs- toks sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d., Konstitucinio įstatymo 6 str. 2 d.).
Net ir tariamai sandorį vertinant kaip preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu šalys susitarė ateityje ( kai ieškovas įgis Lietuvos Respublikos pilietybę) sudaryti notarinės formos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tokia preliminarioji sutartis turėtų būti laikoma pasibaigusia ir nesukeliančia pareigos šalims sudaryti galutinę, notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį. Preliminarioji sutartis privalo būti rašytinės formos, formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. Ieškovas pats teigia, kad susitarimas buvo sudarytas žodžiu, tai reiškia, kad šalys nesilaikė rašytinės sandorio formos, dėl ko ex officio konstatuotas preliminariosios sutarties negaliojimas. Be to jau būtų suėję terminai sudaryti pagrindinei sutarčiai.
Teismas nustatė, kad kaip įrodymu negali būti vertinamas ieškovo pateiktas raštas (b.l.27) dėl tariamo V. Š. vengimo sudaryti notarinį sandorį, pasirašytas asmens, vardu A. (galimai paties ieškovo). Ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad laiškas buvo išsiųstas V. Š., taip pat, kad V. Š. šį laišką gavo ir į jį atsakė, nepateikta įrodymų, kad V. Š. ieškovui raštu pranešė apie atsisakymą sudaryti sutartį. Teismas atmetė ieškovo teiginius dėl pinigų perdavimo mirusiajam V. Š.. Liudytojų G. Č., V.N. P. parodymus vertino kaip nepakankamus ieškiniui įrodyti. Bankuos operacijų atlikta nebuvo. Be to, remiantis CK normomis rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų.
A. B. yra mirusiojo asmens V. Š. paveldėtojas, jis laikytinas sąžiningu ginčo žemės sklypo įgijėju. Pagal LR CK 4.96 str.2d. iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Tokių aplinkybių ieškovas neįrodinėja.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 4-10) ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2013-02-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą-ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės.
1) esant abiejų šalių (tiek apelianto, tiek V. Š.) suderintai valiai, apeliantas 2006 metų liepos mėnesį sudarė žodinį susitarimą su V. Š. dėl žemės sklypo (10 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo — pardavimo už 40 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 str., nenustatė ir neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus, o vien formaliai vertino žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Konstatuodamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms rėmėsi tik aplinkybe, kad ieškovas buvo Australijos piliečiu ir nevertino kitų įrodymų esančių byloje.
2) Australija yra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narė, todėl apeliantas 2006-2007 būdamas Australijos piliečiu turėjo teisę įsigyti žemę tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai, po pereinamojo laikotarpio pabaigos ( Konstitucijos 47 str. 3 d. Įgyvendinimo Konstitucinio įst. 4 str., 6 str. 1 d., 17 str. 2 d.).
3) Tikrieji šalių ketinimai buvo sudaryti žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurios nuostatas apeliantui sumokėjus visą sutartą kainą, šalys įsipareigojo žemės pirkimo - pardavimo sutartį įforminti notariškai bei nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą įregistruoti apelianto vardu nedelsiant po to, kai tik apeliantas įgis LR pilietybę.
4) Teismas nevertino kad V. Š. valia įvykdyti savo įsipareigojimus pagal susitarimą, siūlant jį notariškai patvirtinti, yra išreikšta jo duotame pakvitavime. Nevertino, kad sandorio tikslą apibūdina giminystės ryšiai. Nevertinti ir A. Š. parodymai. Taip pažeisti rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principai.
5) Nevertinta, kad šalys susitarimą sudarė su atidedamąją sąlyga. Kadangi šalys susitarė, kad teisės ir pareigos (sutartį įforminti notariškai) atsiras ne nuo sandorio sudarymo, bet nuo sąlygos atsiradimo (Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo) momento, tokiu būdu, teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad 2006 - 2007 metais apeliantas būdamas Australijos piliečiu negalėjo sudaryti su Lietuvos Respublikos piliečiu V. Š. ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, bei, kad ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
6) nepagrįstai šalių sudaryta sutartis kvalifikuota kaip preliminarioji žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartis. Šalių veiksmai patvirtina pagrindinės pirkimo-pradavimo sutarties sudarymo faktą, sutarties vykdymą.
7) Teismui netenkinus prašymo dėl A. Š. bei A. G. apklausimo pažeisti rungimosi, proceso šalių lygiateisiškumo principai, įrodymų vertinimo taisyklės.
8) Pinigų sumokėjimo faktas buvo įrodinėjamas ne tik liudytojų parodymais, bet ir V. Š. ieškovo mamai 2007-02-09 adresuotu laišku. Teismas nenurodė, kodėl nevertina ir atmeta ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus.
9) Prievolę priėmęs V. Š. pakvitavime nenurodė jokių pastabų dėl prievolės įvykdymo, preziumuojama, kad toks prievolės įvykdymo priėmimas reiškė tinkamą jos įvykdymą (CK 6.123 str. 1 d., 6.65 str. 1 d.). Pinigų sumokėjimo faktas yra sandorio įvykdymas. O šiuo atveju pinigų sumokėjimo faktas buvo patvirtintas rašytine forma. Atsakovas aplinkybių, kad minėta prievolė sumokėti kainą už žemės sklypą neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta neįrodinėjo (CK 6.123 str. 2 d., CPK 178 str.).
10) Nevertintas A. Š. 2006-08-11 išduotas raštelis.
11) Liudytojai G. Č. ir V.N. P. patvirtino, kad apeliantas įvykdė įsipareigojimą sumokėti sutartą kainą. Patvirtina pinigų perdavimo faktą.
12) Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi aplinkybėms kurios neegzistavo ar prieštaravo byloje surinktiems įrodymams.
13) Įvertinus šalių ir trečiojo asmens, liudytojų tarpusavio santykius, atsižvelgiant į šalių veiksmus sudarant sandorį paaiškinamą giminyste ir pasitikėjimu, turi būti taikomas CK 1.93 str. 6 d. 4 p. numatantis, kad reikalavimo įrodinėti aplinkybes rašytiniais įrodymais teismas gali netaikyti, kai, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
14) Mirusysis V. Š. it atsakovas A. B. yra palikėjas ir įpėdinis, todėl bylą nagrinėjęs teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 4.96 str., reglamentuojančio savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš sąžiningo įgijėjo, kurio su daikto savininku nesieja paveldėjimo santykiai. Teismas nepagrįstai atsakovą A. B. laikė sąžiningu ginčo žemės sklypo įgijėju, vien todėl, kad ginčo žemės sklypas šiuo metu yra registruotas jo vardu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.2, b.l. 15-23) atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013-02-04 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, jog 2006 m. liepos mėnesį tariamai sudarytas žodinis susitarimas negali būti laikomas teisėtu ir galiojančiu neatsižvelgiant į tai, kokiomis sąlygomis šalys susitarė dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo. Susitarimas pats savaime ir savo esme prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos įstatymų normoms. CK 1.93 str. 4 d. normos pagrindu nėra galimybės sandorį, kuris pats savaime pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, pripažinti galiojančiu. Nustačius, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio viena iš šalių yra užsienio subjektas, toks sandoris laikytinas niekiniu kaip prieštaraujantis imperatyviai Konstitucinio įstatymo 6 str. 2 d. Be to, net jeigu ieškovas ir būtų laikomas atitinkančiu Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio kriterijus, tai nedarytų įtakos šalių 2006 metų liepos mėnesio galimai sudaryto sandorio aiškinimui. Pagal Konstitucinio įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2004-05-01 iki 2011-11-12) šio Įstatymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantys užsienio subjektai, išskyrus tuos užsieniečius, kurie ne mažiau kaip 3 metus Lietuvoje nuolat gyveno ir vertėsi žemės ūkio veikla, ir užsienio juridinius asmenis bei kitas užsienio organizacijas, įsteigusius Lietuvoje atstovybes ar filialus, negali įsigyti žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės iki Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje apibrėžto 7 metų pereinamojo laikotarpio pabaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu draudimas ne Lietuvos Respublikos piliečiams įsigyti žemę yra pratęstas iki 2014-04-30. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorius ieškovas galėjo sudaryti tik gavęs Lietuvos Respublikos pilietybę, t. y. po 2010 m. lapkričio mėnesio. Nėra svarbu ar šalys susitarimą sudarė su atidedamąja sąlyga. Sandoris negalioja dėl vienintelės priežasties - kad jį sudarė Lietuvos Respublikos pilietybės neturintis asmuo.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal pateiktus ieškovo duomenis šalys galimai susitarė įforminti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ateityje (t. y. ieškovui įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę), būtų galima šalių susitarimą vertinti ir kaip preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau tokias sutartis negalėtų sukelti teisinių pasekmių, nes nėra sudaryta rašytine forma, yra praėję terminai sudaryti pagrindinei sutarčiai. Sudarius preliminarią sutartį nei viena iš šalių neturi teisės reikalauti, kad kita šalis įvykdytų pareigą natūra. Pripažinus sandorį negaliojančiu, tampa neįmanoma pripažinti, kad viena iš sandorio šalių visiškai įvykdė tokį sandorį. Nėra nei vieno rašytinio įrodymo dėl 40 000 Lt perdavimo V. Š.. Kad pinigai nebuvo įnešti patvirtina V. Š. banko sąskaitų išrašai. Apeliaciniame skunde nenurodyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti išimtį iš bendrosios taisyklės, kad rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę remtis liudytojų parodymais. Paveldėjimas kaip universalus palikėjo teisių ir pareigų perėmimas nereiškia, kad paveldėtojas negali būti laikomas palikėjo turto įgijėju. Ieškovo piktnaudžiavimą procesu parodo aplinkybė, kad ieškinys pareikštas tik po V. Š. mirties,
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą atlieka teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes parinkdamas ir taikydamas teisės normas, teismas yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, jų nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomi. Dėl to kai ieškovas, išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą, taip pat ir jos galiojimo laiko atžvilgiu. Ši taisyklė taikoma ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Toks teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ar apeliacinio skundo ribų peržengimas ir proceso normų pažeidimas, priešingai, tai yra teismo pareiga. Teismui pritaikius netinkamą teisinį pagrindą, tai traktuotina kaip teisės taikymo klaida, tačiau ir tokiu atveju nereiškia bylos nagrinėjimo ribų peržengimo.
Dėl CK 1.93 straipsnio 4 dalies taikymo, šalių valios dėl sandorio sudarymo buvimo.
Šioje byloje reikšmingas CK 1.93 straipsnio 4 dalies taikymas. Pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.
Ieškovas A. A. G. teigia, kad 2006 m. liepos mėn. sudarė žodinį susitarimą su V. Š. dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo už 40 000 Lt. Pagal susitarimą ieškovui sumokėjus visą sutartą kainą, šalys įsipareigojo sandorį įforminti notariškai bei nuosavybės teise į minėtą žemės sklypą įregistruoti ieškovo vardu po to, kai ieškovas įgis Lietuvos Respublikos pilietybę.
2010 m. lapkričio 11 d. ieškovas A. A. G. įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę. V. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Nėra žinoma V. Š. valia sudaryti minėtą sandorį. Ieškovas nurodo, kad 2006 m. rugpjūčio mėn.V. Š. 20 000 Lt buvo perduota per V. P., o 2007 m. vasario 8 d. 20 000 Lt perduota per G. Č.. Pinigai perduoti UAB „Medicinos banko“ Kauno filialo (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo poskyrio patalpose, kur V. Š. gautus pinigus įnešė į savo asmeninę sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tokių piniginių įnašų į V. Š. sąskaitą nebuvo. Teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų G. Č. ir V. N. P. parodymais, kadangi jų parodymai nesutapo su ieškovo dėstomomis aplinkybėmis, jie nežinojo kokiame banke pinigai buvo perduoti. Byloje esantys laiško ir raštelio kopijos nepatvirtina, kad V. Š. valia buvo sudaryti sandorį, bet vėliau jis vengė jį sudaryti (b. l. 23-24, 25, t.1). Taip pat nėra jokių įrodymų, kad laišką rašė V. Š..
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2010 m. lapkričio 11d., kai ieškovas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, iki V. Š. mirties (duomenys neskelbtini), nėra jokių įrodymų, jog ieškovas siekė, o V. Š. vengė sudaryti sutartą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį. Ieškovas į teismą kreipėsi tik po V. Š. mirties.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, įrodymų vertinimo taisykles, kadangi atsisakė apkalusį trečiąjį asmenį A. Š. ir liudytoją A. G..
Tinkamas civilinio proceso principų laikymasis yra pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą. Teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi principai reikalauja, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas, kiekviena šalis būtų išklausyta, teismas motyvuotų savo sprendimą (CPK 12, 17, 270 straipsniai). Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis pirmiau nurodytų principų, užtikrinti operatyvią bylos eigą, rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, patikslinti šalių pareigą įrodinėti, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 straipsniai). Taigi vienodos šalių galimybės teikti teismui įrodymus, paaiškinimus ir argumentus dėl nagrinėjamos bylos dalyko yra vienas iš esminių šalių lygiateisiškumo, kartu – ir tinkamo teismo proceso, principo aspektų. Dėl to šios šalių teisės gali būti ribojamos ir pateiktus įrodymus gali būti atsisakoma priimti tik esant pagrįstam įstatyme nustatytam pagrindui.
Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apelianto argumentacija. Pirmosios instancijos teismo posėdyje, vykusiame 2013 m. sausio 15d., paaiškėjo A. Š. yra 86 metų amžiaus, todėl vienai neįmanoma atvykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) B. l. 171-177, t.1). Jai buvo tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, yra gautas jos atsiliepimas į ieškinį, todėl teismas pagrįstai nutarė bylą nagrinėti nedalyvaujant trečiajam asmeniui A. Š. (CPK 247 straipsnis). Negautas A. Š. apeliacinis skundas ar atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriais ji galėjusi išreikšti savo nesutikimą, kad byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant, todėl spręstina, jog tretysis asmuo neturi prieštaravimų, kad byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
A. G., kurį ieškovo atstovas siekė, kad teismas jį apklaustų liudytoju, buvo išvykęs į JAV. Ieškovo atstovas buvo nurodęs, kad A. G. vasario mėnesį galės atvykti į teismo posėdį, bet teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad minėtas asmuo yra išvykęs, o vasario mėn. bus Lietuvoje. Ieškovo atstovas galėjo CPK 314 straipsnio pagrindu prašyti apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklausti A. G., bet ieškovo atstovas šia teise nepasinaudojo.
Tretysis asmuo A. Š. nurodžiusi, kad 20000 Lt už jai priklausančio žemės sklypo dalį gavusi iš V. Š.. Raštelyje, surašytame 2006m. rugpjūčio 11d., A. Š. nurodanti, kad pinigus gavusi iš ieškovo (b. l. 25, t.1). Tokios trečiojo asmens dėstomos aplinkybės kelia abejonių, ar buvo V. Š. valia parduoti žemės sklypą (82-83, t. 1).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad V. Š. valia buvo parduoti ieškovui žemės sklypą, o gavęs pinigus vengė sudaryti pirkimo – pradavimo sandorį.
Pirmosios instancijos teismas galimą sandorį vertino kaip ir preliminarią žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Teisingai nustatė, kad preliminarioji sutartis turi būti rašytinės formos (CK 6. 165 straipsnio 2 dalis). Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančia.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės įtakos teisingai išspręstai bylai, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovas A. B. prašo priteisti iš ieškovo A. A. G. 3 152, 29 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti. Prašymas tenkintinas CPK 88, 93 straipsnių pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio- (duomenys neskelbtini), atsakovui A. B. 3 152, 29 Lt turtėtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.