Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Albinas Čeplinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13691-191/2012 pagal ieškovo Aro A. G. ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui A. Š. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia ir jos patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija.

Ieškovas A. A. G. prašo patvirtinti žemės sklypo, esančio Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su V. Š.. Ieškinio suma - 40 000 Lt. Tai reiškia, kad pagal ginčo objektą (pobūdį) ir ginčo sumą byla yra priskiriama nagrinėti bendrosios kompetencijos apylinkės teismui (CPK 25 str., 27 str. 1 p.). Pagal teritorinį išimtinį teismingumą byla dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą priskiriama nagrinėti teismui, kurio buvimo vietoje yra nekilnojamasis daiktas (CPK 31 str. 1 d.). Žemės sklypas, kurio pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas prašo patvirtinti, yra Pakruojo rajone. Pagal šią taisyklę bylą turėtų nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teisme. Tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas prašo patvirtinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą su V. Š., kuris yra miręs. Todėl ieškovas reikalavimą reiškia atsakovui A. B., mirusiojo V. Š. įpėdiniui. Pagal CPK 31 straipsnio 2 dalį palikėjo kreditorių ieškiniai, pareikšti prieš įpėdiniams priimant palikimą, yra teismingi palikimo ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Kaip nurodo ieškovas ir tą aplinkybę patvirtina Centrinės hipotekos įstaigos 2012 m. birželio 27 d. išduoto Testamentų registro išrašas, V. Š. palikimo atsiradimo vieta yra Kauno mieste. Tai reiškia, kad pagal CPK 31 straipsnio 2 dalį ši byla yra teisminga Kauno miesto apylinkės teismui.

Iš to, kas pasakyta seka, kad pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą byla yra teisminga Pakruojo rajono apylinkės teismui, pagal palikėjo kreditoriaus ieškinį – Kauno miesto apylinkės teismui (CPK 31 str. 1 d. ir 2 d.).

Išimtinio teritorinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą (CPK 31 str.). Kaip jau buvo aptarta, šiuo atveju pagal išimtinį teritorinį teismingumą bylą gali nagrinėti ir Pakruojo, ir Kauno teismai. CPK normos nereglamentuoja, kokiais kriterijais, esant tokiai situacijai, reikėtų vadovautis nustatant, kuris išimtinis teismingumas turi prioritetą.

Ginčo dalykas, žemės sklypas, yra paveldimas turtas. Įpėdiniai, kurie priėmė palikimą, pradėję jį valdyti arba padavę pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako turtu, išskyrus CK numatytus atvejus (CK 5.52 str.). CK 5.63 straipsnis numato palikėjo kreditoriams teisę pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams. Pagal Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, CK 5.4 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo vieta yra paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta. Tas notaras, kurio notarinių veiksmų atlikimo teritorijoje gyveno palikėjas, priima įpėdinio pareiškimą apie palikimo priėmimą, išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Tai reiškia, kad palikimo atsiradimo vietos notaras nustato palikėjo įpėdinių ratą, paveldimą turtą, tame tarpe ir palikėjo skolas. Kilus ginčui, šiuos klausimus sprendžia teismas. Iš pateikto ieškinio matyti, kad ginčas yra kilęs tarp ieškovo ir palikėjo V. Š. įstatyminio įpėdinio A. B.. Įvertinusi aptartas aplinkybes, kad visas paveldimas turtas, įpėdinių skaičius ir palikėjo kreditorių skolos yra apskaitomos paveldėjimo byloje, kurią pagal palikėjo V. Š. palikimo atsiradimo vietą veda Kauno miesto 16-asis notarų biuro notaras, apeliacinės instancijos sprendžia, kad bylą tikslinga nagrinėti pagal CPK 31 straipsnio 2 dalį V. Š. palikimo buvimo vietos teisme, t. y. Kauno miesto apylinkės teisme.

Toks normų (CPK 31 str. 1 d. ir 2 d.) kolizijos aiškinimas atitinka ir civilinio proceso principus. CPK 7 straipsnis nustato teismo pareigą kuo ekonomiškiau nagrinėti bylą. Tai reiškia teismo pareigą rūpintis, kad kuo ekonomiškiau būtų naudojamos tiek biudžeto, tiek proceso šalių lėšos. Kaip nurodė apeliantas, ieškovo atstovas gyvena Kauno mieste ir atsakovas gyvena Kauno rajone. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos nagrinėjimas Kauno miesto apylinkės teisme labiau priimtinas proceso šalims, nes šalys patirtų mažesnes laiko bei pinigines sąnaudas.

Išdėstytų argumentų pagrindu skundžiama Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti A. A. G. ieškinį, kaip neteismingą Kauno miesto apylinkės teismui, naikintina.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį tik tuo pagrindu, kad byla šiam teismui yra neteisminga. Kitų klausimų, susijusių su ieškinio priėmimu, teismas nesprendė. Todėl apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs skundžiamą nutartį, perduoda ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kad teismas išspręstų visus klausimus, susijusius su ieškinio priėmimu, kaip numatyta CPK 137 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir A. A. G. ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pagal teismingumą Kauno miesto apylinkės teismui.