Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. J. E. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai 2023 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. TR-2023-403 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo bei iš to kylančio reikalavimo – įpareigoti Ambasadą išnagrinėti užsieniečio prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo iš naujo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai pateikė Prašymą išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Prašymas), kuriame, be kita ko, nurodė: 1) šeiminė padėtis – nevedęs (9 punktas); 2) dabartinė profesinė veikla – profesionalus sportininkas, (duomenys neskelbtini) (19 -20 punktas); 3) pagrindinis kelionės tikslas – sportas (23 punktas); 4) kviečiantis asmuo – (duomenys neskelbtini) (32 punktas); 5) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs rėmėjas (33 punktas). Pareiškėjas kartu su Prašymu išduoti nacionalinę vizą pateikė Prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus: pasą, tarpininkavimo raštą, dabartinio futbolo klubo pažymą, rėmėjo įsipareigojimą, sutartį su Lietuvos klubu, sveikatos draudimą, rėmėjo banko sąskaitos išrašą, pažymą dėl teistumo, skrydžio rezervaciją.

Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje, Irano Islamo Respublikai, Pakistano Islamo Respublikai 2023 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. TR-2023-403 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“ pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą atsisakė. Konsulinis pareigūnas Sprendimą priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 19 straipsnyje numatytais pagrindais. Ambasada atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą motyvuodama tuo, kad: 1) užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) kyla abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 3) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, nuostatos.

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš V. F. Respubliką (C-84/12).

Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti ir Įstatymo 19 straipsnyje.

LVAT praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.).

Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu reglamentavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtintas Vizos išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kuris galiojo iki 2023 m. liepos 5 d. Pagal Aprašo 4 punktą, dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiui išduodama viza, valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su konsultacijų vykdymu, vizos išdavimu ar atsisakymu ją išduoti, jos pratęsimu ar atsisakymu ją pratęsti, jos panaikinimu ir atšaukimu, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimu.

Vadovaujantis Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalimi, prašymo išduoti vizą nagrinėjimas grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – ir Instrukcija) V skirsnyje (,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“) nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausia patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį ir vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo.

Taigi Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte ir Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti pagrindai atsisakyti išduoti vizą, t. y., ar kyla pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis.

LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LVAT administracinė byla Nr. A-544-822/2015). Taigi, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis). LVAT išaiškino, kad spręsti dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo – t. y. konstatuoti arba paneigti, jog informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, galima tik išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo pateiktų duomenų bei kompetentingų institucijų su pareiškėja susijusios turimos informacijos visumą (LVAT administracinė byla Nr. A-4805-756/2017).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 25 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą tuo pagrindu, kad yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, atvykstantis į Lietuvą užsiimti sporto veikla (Aprašo 70.5 punktas). Pareiškėjas Ambasadai pateikė pažymą, patvirtinančią, kad jis yra sudaręs sportininko kontraktą su (duomenys neskelbtini) futbolo klubu „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas deklaravo, kad vyksta į Lietuvos Respubliką VšĮ (duomenys neskelbtini) kvietimu pagal sportinės veiklos sutartį, kurią pateikė konsulinei įstaigai.

Iš Sprendimo turinio nustatyta, kad pateikta skrydžio rezervacija su persėdimu (duomenys neskelbtini) leido konsuliniam pareigūnui daryti pagrįstą prielaidą, kad pareiškėjas gali išlipti (duomenys neskelbtini) oro uoste ir Lietuvos nepasiekti. Be to, konsuliniam pareigūnui sukėlė įtarimų sportininko kontrakto su dabartiniu klubu (duomenys neskelbtini) autentiškumas, kadangi vienoje iš kontrakto sąlygų rašoma, kad „sudaryta ketverių metų sutartis, galiojanti 2020-01-29 - 2025-01-28”. Sprendime nurodyta, kad įprastai sporto kontraktai, jei jie pasirašyti ketveriems metams, ir sudaromi ketverių, o ne penkerių metų laikotarpiui.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad minėtas kontraktas neturi jokių (duomenys neskelbtini) užsienio reikalų ministerijos brūkšninių kodų ar (duomenys neskelbtini) notarų antspaudų, galinčių patvirtinti dokumentų autentiškumą. Nurodomas (duomenys neskelbtini) futbolo klubo elektroninio pašto adresas baigiasi @gmail.com. Visa tai konsuliniam pareigūnui leido įtarti, kad kontraktas gali būti neautentiškas. Kaip matyti iš Sprendimo, šiuos įtarimus sustiprino ir nustatyta aplinkybė, kad įsipareigojimo rašte nurodoma, jog sportininko rėmėjas yra „žaidėjo direktorius“ (veikiausiai agentas), o pateikti banko sąskaitos išrašai priklauso dabartiniam pareiškėjo futbolo klubui iš (duomenys neskelbtini), be to, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. balandžio 8 d. nėra nei vieno klubo pavedimo pareiškėjui, nors remiantis pateiktu kontraktu klubas įsipareigojo žaidėjui kas mėnesį mokėti 75 000 (duomenys neskelbtini) narų užmokestį. Sprendime pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) yra skaitmenizuota šalis ir dauguma atlyginimų mokami banko pavedimais, todėl manytina, kad pareiškėjas realiai nerungtyniauja nurodytame futbolo klube (duomenys neskelbtini). Atkreiptas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) yra žinoma dėl įvairių dokumentų klastojimo, apskritai ambasada susiduria su itin dideliu kiekiu (duomenys neskelbtini) piliečių dokumentų, kurių autentiškumas kelia abejonių.

Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad konsulinis pareigūnas, siekdamas išsklaidyti abejones dėl tikrojo kelionės tikslo ir galimos nelegalios migracijos rizikos, pakvietė užsienietį pokalbiui. Sprendime nurodyta, kad interviu metu pareiškėjas negalėjo nurodyti minėto kontrakto su (duomenys neskelbtini) ekipa trukmės, teigė, kad tai žino agentas. Taip pat užsienietis negalėjo aiškiai nurodyti, kur apsistos, kaip vyks iš (duomenys neskelbtini) į futbolo klubą, tikslios būsimos algos, kurioje lygoje rungtyniauja ekipa, kelintoje vietoje yra.

Konsulinis pareigūnas prašymo nagrinėjimo metu taip pat nustatė ir vertino tai, kad pareiškėjas pirmą kartą vyksta į Šengeno erdvę, yra jaunas, nesukūręs šeimos, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su kilmės šalimi silpni, o (duomenys neskelbtini) žinoma kaip valstybė, pasižyminti itin aukšta nelegalia migracija.

Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Ambasados konsulinis pareigūnas, įvertinęs su prašymu išduoti vizą pateiktus dokumentus bei užsieniečio interviu metu duotus paaiškinimus, padarė išvadą, kad vykimas į Lietuvą sporto tikslais tėra priedanga ekonominiais tikslais patekti į Europos Sąjungą. Vykimo tikslas nepatikimas, nepagrindžia buvimo tikslo ir sąlygų, kelia nelegalios migracijos grėsmę, abejonių kelia pateiktų dokumentų autentiškumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Prašyme kaip pagrindinį kelionės tikslą į Lietuvos Respubliką nurodė profesionalaus sportininko veiklą. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti besąlygišką išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė buvimo Lietuvoje tikslo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalis).

Aprašo 70.5 punkte nurodyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris yra profesionalus sportininkas ar treneris, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti sporto veikla, taip pat kartu vykstančiam šio užsieniečio šeimos nariui.

Pareiškėjas nei konsuliniam pareigūnui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis yra profesionalus sportininkas. Ambasados Sprendime nurodytos abejonės nepaneigtos. Teismo vertinimu, konsulas iš surinktos informacijos padarė pagrįstą išvadą, kad tikrasis pareiškėjo kelionės tikslas nėra sportas, o tikslas visai kitoks, nei oficialiai deklaruotas.

Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti dokumentai bei paaiškinimai konsului sukėlė pagrįstą pagrindą manyti, jog pareiškėjas negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimo patikimumo ir duomenys, kuriuos užsienietis pateikė, norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės.

Pažymėtina, jog pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, nors jam tokia galimybė buvo suteikta, tokiu būdu detaliau paaiškinti Prašyme nurodytas aplinkybes teisme atsisakė. Pareiškėjo skundo argumentas, jog jam nėra žinomi Ambasados Sprendimo priėmimo motyvai, yra visiškai nepagrįstas. Kaip matyti iš pareiškėjo atstovo į bylą pateiktų paaiškinimų, baigiamųjų kalbų, pareiškėjo atstovas būtent ir siekia paneigti konsulinio pareigūno abejones, susijusias su pareiškėjo, kaip sportininko, veikla.

Užsieniečių registro vizų modulyje yra nurodyta išsami pareiškėjo Prašymo nagrinėjimo procedūros eiga, pateikti dokumentai ir paaiškinimai, pateiktas konsulinio pareigūno išsamus nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas, pagrįstas teisės aktų reikalavimais. Byloje duomenų, jog pareiškėjui ar jo atstovams nėra žinomi Užsieniečių registro vizų modulyje nurodyti motyvai ir pagrindai, kuriais remiantis priimtas ginčijamas Sprendimas, nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija ir atliktus pareiškėjo interviu-pokalbį, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir jo pareiškimų patikimumo, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Teismo vertinimu, konsului priimant sprendimą egzistavo objektyvūs duomenys, kuriais grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo santykių pobūdį reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Ambasada teisingai taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Tenkinti pareiškėjo reikalavimų remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85−87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo C. J. E. (C. J. E.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.