- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-03-21
- Bylos Nr.
- A6.-89-817/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00062-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- MB „B.“
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM programą, išnagrinėjo MB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovės E. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. O., būdama MB „B.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vadove, nuo 2019 m. balandžio 25 d. žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI arba Valstybinė mokesčių inspekcija), t. y., kad jos valdoma Bendrovė yra nemoki, privalėdama nedelsiant spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą ir inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 6 straipsnio 2 dalis), nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą MB „B.“, tuo pažeisdama MB „B.“ kreditoriaus VMI interesus. Taip E. O. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu E. O. pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl to labai gailisi. Nurodė, kad pažeidimą padarė dėl savo nežinojimo. Ji bendradarbiavo su buhaltere, kuri ją informavo apie susidrausią skolą. Ji jos klausė, ką jai daryti. Buhalterė nurodė, kad ji turi parašyti prašymą dėl veiklos sustabdymo, sakė toliau daryti nieko nereikia, tikriausiai įvyks bankroto bylos iškėlimas. Dėl nežinojimo ji pati nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditorė yra tik viena VMI.
Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad MB „B.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) Juridinių asmenų registre įregistruota (duomenys neskelbtini). Veiklos pobūdis – (duomenys neskelbtini). MB „B.“ buvo PVM mokėtoja nuo 2020 m. balandžio 17d. iki 2020 m. liepos 26 d., nuo 2020 m. liepos 15 d. MB „B.“ priskirta būsena „Laikinai nevykdantis veiklos“, nuo 2021 m. sausio 1 d. „Laikinai atleistas nuo VMI deklaracijų (dokumentų) pateikimo“. VMI duomenimis, MB „B.“ vadove nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo buvo E. O.. VMI nurodė, kad Bendrovė yra VMI skolininkė (b. l. 2-5).
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi iškelta MB „B.“ nemokumo (bankroto) byla. LITEKO duomenimis, nutartis iškelti nemokumo (bankroto) bylą MB „B.“ įsiteisėjo 2022 m. sausio 20 (b. l. 28-31).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.
JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šiame straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems juridinių asmenų vadovams. Dar kartą tai konstatuojama minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kur numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal teismų praktiką įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020). Taip pat teismų praktikoje pažymėta, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, pripažįsta, kad E. O., būdama MB „B.“ vadove, įmonei tapus nemokia turėjo pareigą inicijuoti nemokumo procesą, tačiau to nepadarė ir įstatyme numatytos pareigos nevykdė.
Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą MB „B.“ pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą. Šia nutartimi teismas padarė aiškią išvadą, kad MB „B.“ yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių bei nėra pagrindo išvadai, jog MB „B.“ yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad MB „B.“ turtinė padėtis atitinka Juridinių asmenų nemokumo įstatyme numatytą nemokumo apibrėžimą (negali laiku vykdyti turtinių prievolių). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad MB „B.“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius kaip 2019 metai. Šių dokumentų duomenys leidžia spręsti, kad jau 2019 metais įmonė turėjo finansinių sunkumų. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, MB „B.“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. balandžio 25 d. (b. l. 2-5). Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, jog MB „B.“ atžvilgiu vykdoma viena išieškojimo byla (b. l. 19). Šių aptartų duomenų visuma, teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad nuosekliai blogėjanti MB „B.“ turtinė padėtis, augantis įsipareigojimų dydis Bendrovės vadovui buvo žinomas ir suprantamas. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas pripažįsta, kad atsiradus įstatymo nustatytai pareigai ir sąlygoms įmonės vadovė E. O. sąmoningai ir neteisėtai Bendrovės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą inicijavo pats kreditorius VMI, kurios pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindu teismas nutartimi iškėlė MB „B.“ bankroto bylą. Toks vadovės E. O. elgesys ir neveikimas yra akivaizdžiai pažeidžiantis minėtas JANĮ nuostatas ir atitinkantis ANK 120 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį.
Pažymėtina, kad įstatyme yra nustatyta imperatyvi pareiga įmonės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kai ši įmonė objektyviai atitinka nemokumo sąlygas, ir nustatyti konkretūs terminai, per kuriuos tai turi būti padaryta. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416-469/2015, 3K-3-170-219/2020). Bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Dėl to įstatymo normos nustato įmonės vadovui pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
Teismas įvertinęs E. O. veiksmus ir neveikimą, kaltės turinį, pripažįsta, kad jos veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymius.
ANK įtvirtinta, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Skirdamas E. O. nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, taip pat į tai, kad nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir gailisi padariusi nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertina tai, jog E. O. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nėra teista, nebaustas administracine tvarka už tokio pobūdžio nusižengimo padarymą. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio nuostatas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus tinkamai įgyvendinti už administracinio nusižengimo padarymą E. O. paskiriant sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. O. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-89-817/20222.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.