Panevėžio apygardos teismo sprendimas, e2A-232-544/2020

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-05-12
Bylos Nr.: e2A-232-544/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-32-3-00287-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas: P. S., N. S.
Atsakovas: V. S.

Civilinė byla Nr. e2A-232-544/2020 Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00287-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.2.8.; 2.6.16.8.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. S. ir N. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4658-1103/2019 pagal ieškovų P. S., N. S. ieškinį atsakovui V. S., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, I. S., D. S., Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovei (toliau – ŽŪB) „Vaškai“ dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai P. S. ir N. S. ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2017 m. lapkričio 2 d. sudarytą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypo), nuomos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisti ieškovams iš atsakovo 160 Eur piniginę kompensaciją už naudojimąsi jiems priklausančiu žemės sklypu nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2015 metais, po senelio K. S. mirties ieškovai paveldėjo po 3/32 dalį žemės sklypo. Priimant mirusio senelio palikimą ieškovus pagal 2015 m. sausio 6 d. išduotą įgaliojimą atstovavo jų močiutė I. S.. Įgaliojimo disponuoti ieškovams priklausančiu turtu, įskaitant ir paveldėtas žemės sklypo dalis, ji neturėjo. 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovas V. S. sudarė žemės sklypo nuomos sutartį su dviem šio sklypo savininkėmis - trečiaisiais asmenimis I. S., D. S.. Sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre, jos terminas – 10 metų. Sutartyje kaip sandorio šalys įrašyti ir ieškovai, nors jie sutarties nepasirašė, apie jos pasirašymą sudarymo metu nebuvo informuoti ir įgaliojimų jų vardu sudaryti tokią sutartį niekam nebuvo suteikę. Žemės sklypas nėra atidalintas, todėl jis gali būti išnuomojamas tik esant visų žemės sklypo savininkų sutikimui.

3. Teigė, kad ginčijama sutartis sudaryta viršijant išduotą įgaliojimą ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.92 straipsnio nuostatas. Atsakovas pasirašydamas sutartį privalėjo įsitikinti, ar jai sudaryti yra išreikšta visų žemės sklypo savininkų valia. Atsakovas nesikreipė dėl ieškovams priklausančios dalies žemės sklypo nuomos. Jie ginčo sutarties nepatvirtino, jos pagrindu nuomos santykių su atsakovu tęsti ar parduoti jam žemės sklypą neketina, nori nutraukti sutartį ir tada spręsti dėl tolesnio disponavimo žemės sklypu. Ieškovams nebuvo žinoma apie teisminį procesą civilinėje byloje Nr. e2-6162-828/2018, kurioje Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimu už akių nuspręsta tenkinti atsakovo ieškinį ir pripažinti 2017 m. gruodžio 1 d. sutarties nutraukimą negaliojančiu. Atsakovas į pranešimus apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nereaguoja, toliau naudojasi ne visų žemės savininkų sutikimu jam išnuomotu žemės sklypu, vykdo ūkinę veiklą, gauna pelną, o ieškovai negali laisvai disponuoti savo turtu. Todėl ieškovai reikalauja iš atsakovo priteisti jiems po 80 Eur piniginę kompensaciją už naudojimąsi jiems priklausančiomis žemės sklypo dalimis dvejus metus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų po 657,47 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atsakovui, grąžino ieškovams 47,10 Eur žyminio mokesčio permoką.

5. Teismas vadovavosi CK nuostatomis, reglamentuojančiomis atstovavimo santykius, sandorių, sudarytų su įgaliojimus viršijusiu asmeniu, nuginčijimą. Pažymėjo, kad atsakovas pripažįsta, jog sudarant sutartį ieškovų atstovė I. S. viršijo įgaliojimus, tačiau teigia, kad ji veikė tokiu būdu, jog jis turėjo rimtą pagrindą protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu ir ieškovų vardu sudaryti sandoriai yra jiems privalomi (CK 2.133 straipsnio 2, 9 dalys).

6. Nustatė, kad 4 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso: po 3/32 dalį ieškovams P. S., N. S., 5/8 dalys trečiajam asmeniui I. S., 3/16 dalys trečiajam asmeniui D. S.. P. S., D. S. žemės sklypo savininkais tapo 2015 m. sausio 28 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. R-504 pagrindu, N. S. – 2016 m. gruodžio 16 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. R-10076 pagrindu, I. S. – 2015 m. sausio 15 d. Nuosavybės teisės liudijimo Nr. R-215, 2015 m. sausio 28 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. R-504 pagrindu. Nekilnojamojo turto registre registruoti juridiniai faktai: 2017 m. lapkričio 2 d. žemės sklypo nuomos sutartis su nuomininku V. S., 2018 m. birželio 1 d. apylinkės teismo sprendimo Nr. e2-6126-828/2018 pagrindu, plotas 4 ha, terminas nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2027 m. lapkričio 2 d.; 2018 m. kovo 13 d. nuomos sutartis su nuomininku Pasvalio rajono ŽŪB „Vaškai“, plotas 4 ha, terminas nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2023 m. spalio 31 d. (el. b. 1 t, b. l. 29-35).

7. Teismas nustatė, kad nuo 2012 metų ginčo žemės sklypu be rašytinės sutarties nuomos pagrindu naudojosi atsakovas. 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovo iniciatyva sudaryta rašytinė žemės sklypo nuomos sutartis, kuria žemės sklypo savininkai išnuomojo jį atsakovui 10 metų iki 2027 m. lapkričio 2 d., nuomos mokestis – 120 Eur už hektarą per metus. Sutarties tekstą surašė atsakovas, tik sutarties paskutiniame lape grafoje „žemės nuomotojas“ savininkų vardus, pavardes, tekstą „Už P. S. ir N. S. pagal įgaliojimą I. S. 2015 m. sausio 7 dieną“ parašė ir pasirašė I. S.. D. S. pasirašė asmeniškai.

8. Nustatė, kad 2015 m. sausio 6, 7 d. įgaliojimais ieškovai įgaliojo trečiąjį asmenį I. S. (močiutę) priimti palikimą ir atstovauti juos vedant paveldėjimo bylą (duomenys neskelbtini) mirus jų seneliui K. S. bei tvarkyti paveldėto turto nuosavybės bei registracijos dokumentus (el. b. 1 t., b. l. 15-18). Sutarties sudarymo metu I. S. įgaliojimo valdyti, naudoti, disponuoti ieškovams (anūkams) priklausančiomis žemės sklypo dalimis neturėjo. Tokius įgaliojimus I. S. ieškovas suteikė 2018 m. lapkričio 2 d., ieškovė – 2019 m. sausio 2 d. (el. b. 1 t., b. l. 45-48).

9. Byloje esančių duomenų pagrindu teismas nustatė, kad trečiasis asmuo I. S. paštu išsiuntė atsakovui pranešimą, jog rašytinę nuomos sutartį nutraukia nuo 2017 m. gruodžio 1 d., nes ji sudaryta apgaulingu būdu, atsakovo sutarties egzemplioriuje nurodyta, kad nuomos mokestis yra 20,00 Eur, o jos egzemplioriuje – 120,00 Eur, nenorėjo sutarties sudaryti 10 metų terminui, pranešus apie sutarties sudarymą ieškovui P. S., šis liepė nutraukti sutartį (el. b. 1 t., b. l. 79-80). Įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 1 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-6126-828/2018 2017 m. gruodžio 1 d. žemės nuomos sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu (el. b. 1 t., b. l. 27-28). Atsakovas nuomos sutartį vykdė, žemės savininkams nepriimant mokesčio už nuomą, jį įmokėjo į notaro depozitinę sąskaitą ir informavo apie tai savininkus (el. b. 1 t., b. l. 40-41). 2018 m. spalio 8 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovai nurodė, kad jie nebuvo suteikę įgaliojimų I. S. jų vardu sudaryti žemės nuomos sutartį, todėl sutarties sudarymas pažeidė jų teises (el. b. 1 t., b. l. 22-25). 2018 m. gruodžio 10 d. ieškovų atstovas išsiuntė atsakovui raštą dėl žemės nuomos sutarties negaliojimo (el. b. 1 t., b. l. 36-37). Atsakovo atstovas siūlė ieškovams ginčą spręsti taikiai, siūlė pirkti žemės sklypą už tapačią kainą, kurią siūlė ŽŪB „Vaškai“ (el. b. 1 t., 38-39, 82-85), tačiau šalims ginčo išspręsti taikiai nepavyko.

10. Teismas vertino, kad nuo 2012 metų iki nuomos sutarties sudarymo 2017 m. gruodžio 1 d. atsakovą ir žemės sklypo savininkus I. S., K. S., po pastarojo mirties 2014 metais - jo paveldėtojus, siejo faktiškai nusistovėję žemės sklypo nuomos santykiai. Žemės sklypo savininkai yra šeimos nariai, atsakovas yra jų giminaitis. Faktinis sklypo valdymas ir disponavimas juo po K. S. mirties perėjo I. S.. Tai, kad I. S. turėjo faktinius įgaliojimus kitų žemės sklypo savininkų vardu disponuoti sklypu, patvirtina jos 2018 m. kovo 13 d. su ŽŪB „Vaškai“ sudaryta to paties žemės sklypo nuomos sutartis (el. b. 1 t., b. l. 194-196). I. S. turėjo kitų žemės sklypo savininkų išduotus skirtingos apimties įgaliojimus veikti jų vardu. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažino, kad sutarties sudarymo metu I. S. nežinojo viršijanti ieškovų (anūkų) jai suteiktus įgaliojimus, todėl šio fakto negalėjo atskleisti atsakovui.

11. Tai, kad ginčo sutarties sudarymo metu atsakovas nežinojo tos aplinkybės, jog I. S. viršija jai ieškovų suteiktus įgaliojimus, teismas nustatė iš atsakovo ir trečiojo asmens I. S. paaiškinimų, faktinio šalių ir trečiųjų asmenų elgesio ginčijant sutarties turinio ydingumą, rašytinių įrodymų. Sprendė, kad ši aplinkybė paaiškėjo tik 2018 m. pabaigoje ieškovų atstovui atsiuntus rašytinę pretenziją atsakovui. Be to, teismo posėdžio metu trečiasis asmuo I. S. pripažino, jog tikroji šio ginčo priežastis buvo ta, kad buvo sužinota, jog atsakovas už tokio pat dydžio žemės sklypo nuomą kitiems giminaičiams moka didesnę sumą.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovas laikėsi pozicijos, jog pasirašant sutartį trečiasis asmuo I. S. įgaliojimų nepateikė, bet jis ja pasitikėjo, ieškovų asmens kodus įrašė nuo registro dokumentų, tuo tarpu trečiasis asmuo I. S. teigė priešingai – jog įgaliojimus ji atsakovui pateikė ir būtent nuo jų buvo nurašyti ieškovų asmens kodai. Nesant kitų objektyvių jų nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, šiuos paaiškinimus teismas vertino kritiškai, objektyvesniais ir patikimesniais duomenimis laikė jų santykius, veiksmus tiek iki ginčo sandorio sudarymo, tiek po jo. Pažymėjo, kad ieškovai priimant senelio palikimą ir įgyjant nuosavybės teisę veikė per I. S., asmeniškai savininko teisių neįgyvendino, pretenzijų kitiems sklypo bendraturčiams ar atsakovui, tuo metu nuomos pagrindu besinaudojančiam jų žemės sklypu, nereiškė, 2017 m. lapkričio 4 d. žemės sklypo nuomos sutartį liepė nutraukti I. S., civilinėje byloje Nr. e2-6126-828/2018 dėl sutarties negaliojimo pripažinimo neteisėtu asmeniškai pretenzijų atsakovui nereiškė, 2018 m. lapkričio 2 d. ir 2019 m. sausio 2 d. įgaliojimais suteikė I. S. teisę jų vardu valdyti, naudoti ir disponuoti žemės sklypu jos nuožiūra (el. b. 1 t., b. l. 45-48). Pažymėjo, kad ieškovai teiginį, jog sutartis sudaryta be jų valios, įrodinėjo savo atstovo paaiškinimais, 2018 m. spalio 8 d. rašytiniais paaiškinimais (el. b. 1 t., b. l. 22-25), į posėdžius neatvyko, todėl tikrosios savo valios dėl žemės sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teismui neatskleidė.

13. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendė, kad atstovaujamųjų (ieškovų) veiksmai asmeniškai nedalyvaujant žemės sklypo valdyme ir disponuojant juo, o tai atliekant per artimą asmenį - močiutę I. S., jų veiksmai sužinojus apie sutarties sudarymą bei I. S. elgesys leidžia teigti, kad atsakovas galėjo pagrįstai spręsti, jog I. S. buvo įgaliota sudaryti ginčo sutartį. Pažymėjo, kad objektyvių duomenų, sudarančių pagrindo abejoti atsakovo sąžiningumu sudarant ginčijamą sutartį, byloje nėra, o ieškovai neįrodė, kad atsakovas žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus. Netenkinęs reikalavimo dėl žemės sklypo nuomos sutarties negaliojimo, teismas netenkino reikalavimo ir dėl kompensacijos už naudojimąsi žemės sklypu priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovai P. S. ir N. S. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

15. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas 2017 m. lapkričio 2 d. žemės sklypo nuomos sutartį pripažinti negaliojančia, plačiau nepasisakė dėl to, jog už ieškovus sutartį pasirašė I. S. (ieškovų močiutė), kuri neturėjo ieškovų įgaliojimo sudaryti jiems priklausančių sklypo dalių nuomos sutartį, todėl viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Pirmosios instancijos teismas buvo suklaidintas melagingų atsakovo teiginių, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nežinojo ir nesuprato, jog I. S. neturi įgaliojimų sandoriui sudaryti. Mano, jog turėjo būti pripažinta, jog sudarant nuomos sutartį atsakovui V. S. ieškovų 2015 metais sudaryti įgaliojimai I. S. buvo pateikti, o juose aiškiai, pajuodintu šriftu apibrėžtos jų I. S. suteiktų įgaliojimų ribos ir nurodyti asmens kodai, kuriuos atsakovas nurašė būtent nuo įgaliojimų, nes registrų duomenų išrašuose, nuo kurių atsakovas teigia nurašęs ieškovų asmens kodus, registruoto nekilnojamo turto savininkų asmens kodai nenurodyti.

16. Nurodo, kad atsakovas nesidomėjo, kur apeliantai gyvena, su jais nesusiekė siekdamas išsiaiškinti savininkų valią dėl sklypo nuomos, sutartyje nurodė neteisingą jų adresą, toliau nesutinka nutraukti sutarties, nors ir paaiškėjo, kad ji neatitinka ieškovų valios, siekia gauti naudos mokėdamas mažesnę už realią nuomos kainą nepaisydamas ieškovų interesų. Netgi jeigu atsakovas ir nežinojo apie įgaliojimų apimtį, vertintina, kad sutartis neatitinka jai keliamų įstatymo reikalavimų, nes apie jos sudarymą nežinojo ir sutarties patys ar per tinkamai įgaliotą atstovą nepasirašė du iš keturių žemės sklypo bendraturčių, todėl negalima versti ieškovų laikytis sutartinių įsipareigojimų, kurie jiems yra nepriimtini.

17. Nors teismas ieškovų dalyvavimą posėdžiuose ir buvo pripažinęs būtinu ir ieškovai posėdžiuose nedalyvavo, tačiau jie savo reikalavimus ir juos pagrindžiančius argumentus išdėstė ieškinyje, paaiškinimuose raštu, per atstovą teisininką ir I. S.. Neaišku, kodėl užsienyje gyvenančių ir dirbančių ieškovų dalyvavimas buvo būtinas, jei pats atsakovas nurodė, kad su jais nėra bendravęs.. Ieškovų atstovas siūlė teismui, atsakovui ir jo atstovei suformuluoti klausimus, į kuriuos turėtų atsakyti ieškovai, tačiau jie nebuvo suformuluoti, todėl neaišku, kokias svarbias aplinkybes norėta išsiaiškinti. Nurodė, jog nesupranta teismo pozicijos atmesti ieškinį ir todėl, kad tretieji asmenys I. S. ir D. S. byloje nepateikė savarankiškų reikalavimų, nes jos palaikė ieškinį ir norėjo, kad sutartis būtų pripažinta negaliojančia, I. S. siekė nutraukti sutartį, tačiau atsakovas kreipėsi į teismą ir sprendimu už akių (tinkamai apie procesą neinformavus ieškovų) buvo pripažinta, jog sutarties nutraukimas neteisėtas.

18. Kadangi atsakovas, pasirašydamas sutartį, elgėsi neapdairiai, neatsakingai, jam nebuvo svarbu, ar I. S. turi įgaliojimus atstovauti ieškovus, siekia, kad galiotų ir neštų naudą ieškovų interesų neatitinkanti sutartis, moką ieškovams nepriimtinai mažą pinigų sumą, todėl mano, kad ieškovams turi būti priteista moralinė kompensacija dėl atsakovo veiksmų.

Atsiliepimas

19. Atsakovas V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas 574,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, priimti naujus įrodymus – I. S. 2019 m. spalio 24 d., 2019 m. lapkričio 12 d. pranešimus apie ginčo sutarties nutraukimą, kuriuos gavo po bylos nagrinėjimo iš esmės, todėl nebuvo galimybių jų pateikti anksčiau ir šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

20. Sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Nurodo, kad teismas tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens paaiškinimus vertino kritiškai, objektyvesniais ir patikimesniais duomenimis laikė jų santykius, veiksmus tiek iki ginčo sandorio sudarymo, tiek po jo. Atsakovas turėjo rimtą pagrindą manyti, kad nuomos sutartį sudaro su atstovavimo teisę turinčiu asmeniu, kadangi šalis siejo ilgalaikiai santykiai nuo 2012 metų. Po K. S. mirties 2014 metais ieškovams paveldėjus po 3/32 žemės sklypo, atsakovas ir toliau sklypą nuomavo pagal žodinę nuomos sutartį, mokėjo nuomos mokestį I. S., kuri teisme paaiškino, kad ieškovai apie tai žinojo, kad ji gautą nuomos mokestį perduodavo ieškovams, kurie po palikimo priėmimo žemės nuomos reikalais nesirūpino. Ieškovai pretenzijų atsakovui nereiškė daugiau nei trejus metus po palikimo priėmimo, neginčijo nuomos santykių, o pretenzijas pradėjo reikšti tik 2017 m. gruodžio 1 d. pranešime apie nuomos sutarties nutraukimą, kada jiems atsirado interesas parduoti žemės sklypą, o ne dėl to, kad I. S. sudarydama sutartį viršijo įgaliojimus. Teisme I. S. paaiškino, kad interesas nutraukti nuomos sutartį atsirado jai manant, kad atsakovas ją apgavo ir nurodė skirtingo dydžio nuomos mokestį sutarties egzemplioriuose, vėliau ji sužinojusi, kad kitiems giminaičiams atsakovas moka didesnę nuomos kainą, atsirado interesas žemę parduoti. Įgaliojimų viršijimo klausimas iki šios bylos iniciavimo apskritai nebuvo keliamas. I. S. teisme taip pat nurodė, kad atsakovas, sužinojęs, jog ji neturėjo įgaliojimų sudaryti ginčo sutartį, supyko ir sakė „tu mane apgavai“, kas patvirtina, kad atsakovui aplinkybė apie I. S. įgaliojimų neturėjimą atstovauti ieškovus žemės nuomos sutarties pasirašymo metu žinoma nebuvo.

21. Nurodo, kad byloje nustatytos ir kitos aplinkybės, liudijančios, jog I. S. davė rimtą pagrindą manyti, jog veikia turėdama įgaliojimus atstovauti ieškovus, kadangi ji pateikė 2018 m. kovo 13 d. sudarytą žemės nuomos sutartį su ŽŪB „Vaškai“, kurioje nurodoma, kad ieškovai yra atstovaujami pagal įgaliojimą I. S., nors tokius įgaliojimus jai ieškovas P. S. suteikė tik 2018 m. lapkričio 2 d., o ieškovė N. S. – 2019 m. sausio 2 d. Įrašai šioje bei ginčo sutartyse, I. S. paaiškinimai patvirtina, kad ji ginčo sutarties sudarymo metu net pati nežinojo viršijanti ieškovų jai suteiktus įgaliojimus, todėl ir atsakovui negalėjo kilti abejonės apie viršijamas įgaliojimų apimtis. Nors I. S. kaip ieškovų atstovė ir veikė viršydama jai suteiktus įgaliojimus, sudarytas sandoris sukuria atstovaujamiesiems civilines teises ir pareigas, 2017m. lapkričio 2 d. sutartis turi būti laikoma privaloma ieškovams ir vykdoma (CK 2.133 straipsnio 2, 9 dalis).

22. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 5 dalį neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Nesutinka, kad ieškovai nebuvo informuoti apie ankstesnį procesą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kadangi ieškinio bei teismo nutarties patvirtintos kopijos įteiktos I. S., apie ką ji ieškovus (anūkus) informavo telefonu.

Atsiliepimas

23. Tretieji asmenys I. S. ir D. S. atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu sutinka, prašo pirmosios instancijos teismo neteisėtą sprendimą panaikinti ir nutraukti žemės nuomos sutartį, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, po 200,00 Eur už hektarą žemės už 2019 metus. Procesiniuose dokumentuose nurodo, kad teismas patikėjo atsakovo melagingais paaiškinimais dėl ieškovų duomenų nurašymo nuo kadastro dokumentų, kuriuose nerašomi asmens kodai, ir kad trečiasis asmuo nepateikė įgaliojimų. Nurodė, kad I. S. sutarties pasirašymo metu atsakovui, trankančiam kumščiu per stalą, pateikė kadastro dokumentus ir įgaliojimus, nuo kurių jis ir nurašė asmens kodus. Atsakovas sutarčių egzemplioriuose nurodė skirtingas nuomos kainas, tada jai anūkas liepė nutraukti sutartį, supyko, kad sutartis sudaryta neatsiklausus ieškovų ir privertus močiutę pasirašyti sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovų apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

25. Atsakovas prašo teismo priimti naujus įrodymus – I. S. 2019 m. spalio 24 d. ir 2019 m. lapkričio 12 d. pranešimus apie ginčo sutarties nutraukimą, kurie įrodo, kad dar iki sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo 2019 m. lapkričio 8 d. I. S. pakartotinai, ydingai, nesulaukusi sprendimo ir ignoruodama faktą, kad sprendimu ieškinys atmestas, informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą. Teisme 2020 m. kovo 10 d. gautas ieškovų prašymas nutraukti dešimčiai metų sudarytą žemės nuomos sutartį, kuri nes ji ieškovų vardu sudaryta asmens, neturėjusio tam įgaliojimų. Ieškovai su prašymu pateikė 2018 m. spalio 4 d. papildomo sprendimo, priimto Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-6126-828/2018, kuriuo išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, kopiją. Teisme 2020 m. balandžio 20 d. gautas trečiojo asmens I. S. prašymas, kuriame nurodoma, kad atsakovas nuo žemės sklypo nuima derlingą dirvožemį ir veža į dukters sklypą, dėl ko kreipėsi į prokuratūrą. Su prašymu pateiktos pareiškimo prokuratūrai ir atsakymo kopijos.

26. CPK įtvirtina ribotos apeliacijos modelį, pagal kurį ginčijamo teismo procesinio sprendimo teisėtumas tikrinamas pagal byloje esančius, ir tik išimtinais atvejais – pagal naujai pateiktus, įrodymus (CPK 314 straipsnis). Sprendžiant dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme svarbios ne tik CPK 314 straipsnyje įtvirtintos specialiosios naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme taisyklės, bet ir bendrosios įrodinėjimo procesą reglamentuojančios nuostatos, tarp jų įrodymų sąsajumo taisyklė (CPK 180 straipsnis). Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos civilinėje byloje.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje dalyvaujantys asmenys, teikdami apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, nepagrindė šių įrodymų sąsajumo su nagrinėjama byla. Aplinkybės, kurias gali patvirtinti naujai teikiami įrodymai, nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko. Šiuo atveju sprendžiama dėl sutarties nuginčijimo, todėl atsakovo nurodomos aplinkybės dėl trečiojo asmens veiksmų, siekiant nutraukti ginčijamą sutartį, nėra susiję su šiai bylai reikšmingomis bylos aplinkybėmis. Neaišku, kokį ryšį su nagrinėjama byla turi kitoje civilinėje byloje priimtas papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taip pat nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku ir pagrindu, kokie veiksmai atsakovo šiuo metu atliekami išnuomotame žemės sklype, kadangi tai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pateiktų naujų įrodymų nepriima.

28. Tretieji asmenys I. S. ir D. S. atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo 200,00 Eur už hektarą žemės už 2019 metus, tačiau toks jų reikalavimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjamas, nes tai nėra apeliacijos dalykas. Teisė pareikšti savarankiškus materialinius teisinius reikalavimus turi būti realizuota pirmosios instancijos teisme, ji priklauso ieškovams, o ne tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, todėl teisėjų kolegija šio reikalavimo nepasisakys.

29. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. lapkričio 2 d. sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį ir priteisti ieškovams iš atsakovo 160 Eur piniginę kompensaciją už naudojimąsi jiems priklausančiu žemės sklypu nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų apeliacinio skundo esminiai argumentai, susiję su reikalavimu pripažinti negaliojančia žemės sklypo nuomos sutartį, yra teisėti ir pagrįsti, todėl sudaro faktinį ir teisinį pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

30. Nors tretieji asmenys I. S. ir D. S. atsiliepimuose į apeliacinį skundą išreiškia abejones dėl bylą nagrinėjusios teisėjos objektyvumo priimant ginčijamą sprendimą, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis, bet ir konkrečiais įrodymais, paneigiančiais teisėjo nešališkumo prezumpciją. Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, tretieji asmenys tik išreiškia savo abejonę dėl teisėjos galimo šališkumo, nepagrindžiant fakto objektyviais įrodymais. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu bylą nagrinėjančiai teisėjai CPK nustatyta tvarka nušalinimas nebuvo pareikštas. Nesutikimas su teismo sprendimu savaime nereiškia jį priėmusio teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl jo nešališkumo.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad 4 ha žemės sklypas, asmeninės nuosavybės teise priklauso: po 3/32 dalį ieškovams P. S., N. S., 5/8 dalys trečiajam asmeniui I. S., 3/16 dalys trečiajam asmeniui D. S.. 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovo V. S. iniciatyva buvo sudaryta rašytinė žemės sklypo nuomos sutartis, kuria žemės sklypo savininkai išnuomojo jį atsakovui 10 metų iki 2027 m. lapkričio 2 d., nuomos mokestis – 120 Eur už hektarą per metus. Atsakovo V. S. ir trečiojo asmens I. S. paaiškinimų duomenys rodo, kad nuomos sutarties tekstą į tuščias grafas įrašė atsakovas V. S., o sutarties paskutiniame lape grafoje „žemės nuomotojas“ savininkų vardus, pavardes, tekstą „Už P. S. ir N. S. pagal įgaliojimą I. S. 2015 m. sausio 7 dieną“ parašė ir pasirašė I. S., o D. S. sutartį pasirašė asmeniškai.

32. Nustatyta, kad 2015 m. sausio 6, 7 d. įgaliojimais ieškovai P. S. ir N. S. įgaliojo trečiąjį asmenį I. S. (močiutę) priimti palikimą ir atstovauti juos vedant paveldėjimo bylą (duomenys neskelbtini) mirus ieškovų seneliui K. S. bei tvarkyti paveldėto turto nuosavybės bei registracijos dokumentus (el. b. 1 t., b. l. 15-18). Ginčijamos sutarties sudarymo metu 2017 m. lapkričio 2 d. I. S. įgaliojimo valdyti, naudoti, disponuoti ieškovams priklausančiomis žemės sklypo dalimis neturėjo. Tokius įgaliojimus trečiajam asmeniui I. S. ieškovas P. S. suteikė 2018 m. lapkričio 2 d., ieškovė N. S. – 2019 m. sausio 2 d. (el. b. 1 t., b. l. 45-48).

33. Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad trečiasis asmuo I. S. ginčijamo sandorio sudarymo metu neturėjo nustatyta tvarka patvirtintų įgaliojimų savo anūkų (ieškovų) vardu sudaryti jiems priklausančių žemės sklypo dalių nuomos sutartį ir kad jai suteikti įgaliojimai buvo susiję tik su paveldėjimo bylos vedimu, ką patvirtino ir pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Tačiau atsakovas V. S. laikėsi pozicijos, kad jam nebuvo žinoma, jog trečiasis asmuo I. S. įgaliojimų sudaryti žemės nuomos sutartį neturi, ir teigė, kad ji veikė tokiu būdu, jog jis turėjo rimtą pagrindą protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu ir ieškovų vardu sudaryti sandoriai yra jiems privalomi (CK 2.133 straipsnio 2, 9 dalys). Todėl byloje reikia nustatyti esminę aplinkybę, ar atsakovas sandorio sudarymo metu žinojo (turėjo žinoti) ir buvo informuotas apie ieškovų trečiajam asmeniui I. S. suteiktų įgaliojimų apimtį.

34. Įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimą reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis). CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Pažymėtina, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 str.), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis).

35. Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011). Kai kita sandorio šalis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimą įrodinėdamas, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-147/2007; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011, 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2012).

Žemesnės instancijos teismas

36. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas galėjo pagrįstai spręsti, jog I. S. ieškovų buvo įgaliota sudaryti ginčo sutartį. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs atstovaujamųjų veiksmus asmeniškai nedalyvaujant žemės sklypo valdyme, naudojime ir disponuojant juo, o tai atliekant per artimą asmenį - močiutę I. S., jų veiksmus sužinojus apie sutarties sudarymą, I. S. veiksmus. Teismas pripažino, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovas žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus, su kuo nesutinka apeliantai.

37. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkami vertino byloje esančius įrodymus, patikėjo melagingais atsakovo paaiškinimais, kad jis nematė ieškovų įgaliojimų, sutartyje asmens kodus nurašė nuo kadastro duomenų, nors ten jie nenurodyti, neatsižvelgė į ieškovų paaiškinimus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalių santykiai konfliktiški, sutartį pasirašiusios šalys turi priešingus interesus, tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens paaiškinimus, nesant kitų objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, vertino kritiškai, objektyvesniais ir patikimesniais duomenimis laikydamas jų santykius, veiksmus tiek iki ginčo sandorio sudarymo, tiek po jo. Todėl negalima sutikti su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis vien tik atsakovo paaiškinimais. Taip pat teismas neturi pagrindo vienareikšmiškai pripažinti, kad sandorio sudarymo metu atsakovui pateiktuose VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentuose nebuvo nurodyti ieškovų asmens kodai. Prie ieškinio pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, kuriuose nurodomi tik ieškovų gimimo metai, VĮ Registrų centre gauti jau po ginčo sutarties sudarymo. Be to, byloje yra nekilnojamojo turto pažymėjimai, kuriuose ieškovų asmens kodai nurodomi.

38. Tačiau vertinant ginčijamo sandorio teisėtumą pagal CK 2.133 straipsnio 9 dalies normos dispoziciją, yra aktualus atsakovo elgesys sandorių sudarymo metu: ar asmuo patikrino kitos šalies atstovo įgalinimus, ar turėjo pagrindo abejoti deklaruojamų įgalinimų tikrumu ir ribomis, ar sandorių sudarymo metu kilo (turėjo kilti) abejonės dėl atstovo įgalinimų, kokių veiksmų asmuo ėmėsi šioms abejonėms pašalinti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.e2A-885-330/2016). Sutiktina su apeliantais, kad atsakovas, sudarydamas sandorį nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.

39. Pažymėtina, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas V. S. teigė, jog pasirašant ginčo sutartį trečiasis asmuo I. S. įgaliojimų nepateikė, sakė juos kažkur padėjusi, jis ja pasitikėjęs, ieškovų asmens kodus įrašęs nuo registro dokumentų. Trečiasis asmuo I. S. teigė priešingai – jog įgaliojimus ji atsakovui pateikusi, jis ieškovų asmens kodus rašęs nuo įgaliojimų, ji nežinanti, ar jis skaitė jam pateiktų įgaliojimų turinį. Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo, kad sutarties tekstą į tuščias grafas įrašė atsakovas, o sutarties paskutiniame lape grafoje „žemės nuomotojas“ savininkų vardus, pavardes, tekstą „Už P. S. ir N. S. pagal įgaliojimą I. S. 2015 m. sausio 7 dieną“ parašė ir pasirašė I. S.. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad sandorio sudarymo metu trečiasis asmuo I. S. turėjo savo žinioje ieškovų rašytinius įgaliojimus, apie ką ji pažymėjo pačioje sutartyje. Todėl atsakovui turėjo būti aišku, kad ji ieškovų interesais sudarydama sutartį gali veikti tik tokia apimtimi, kokia nurodoma šiuose įgaliojimuose. Pripažintina, kad žinodamas apie tokių įgaliojimų egzistavimą atsakovas turėjo realią galimybę su įgaliojimų turiniu susipažinti arba jų pareikalauti iš trečiojo asmens I. S., ir taip įsitikinti, ar atstovė turi teisę ieškovų vardu sudaryti ginčijamą sutartį.

40. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad ūkininkui, kaip verslininkui ūkinėje komercinėje veikloje, taip pat sudarant bei vykdant sutartis taikomi didesni rūpestingumo, atidumo ir apdairumo standartai, kurie apima ir bendrąją pareigą domėtis kita sandorio šalimi. Todėl pripažintina, kad atsakovas privalėjo pasidomėti, su kuo sudaro sutartį, ar trečiasis asmuo turi įgaliojimus sudaryti sutartį dėl žemės sklypo nuomos ieškovų vardu. Jei verslininkas nebūna pakankamai atidus ir rūpestingas, dėl tokio jo elgesio kylantys teisiniai padariniai vertintini kaip jo prisiimta rizika. Pastebėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo dėl kokių nors priežasčių nepateikė turimų įgaliojimų, įvertinus verslininkui taikomus standartus, atsakovas turėjo galimybę reikalauti juos pateikti iki sutarties pasirašymo ir įsitikinti dėl trečiojo asmens turimų įgaliojimų apimties. Tuo tarpu atsakovas teisme pripažino, kad prie sutarties įgaliojimai nebuvo pridėti, jis jų iš trečiojo asmens nereikalavo, jam užteko trečiojo asmens paaiškinimų, įrašo sutartyje, į notarų biurus atsakovas dėl įgaliojimų išreikalavimo nesikreipė.

41. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad sutartis buvo sudaroma būtent atsakovo iniciatyva, nes pagal teisės aktų reikalavimus jam kaip ūkininkui norint deklaruoti pasėlius buvo reikalinga turėti rašytinę sutartį, jam buvo žinomos aplinkybės, kad ieškovai yra paveldėję dalį žemės sklypo, jis atvažiavo į I. S. namus jau turėdamas sutarties blanką, kuriame tereikėjo užpildyti tuščias grafas dėl sutarties sudarymo datos, šalių, žemės sklypo duomenų, nuomos termino, kainos bei pasirašyti. Įvertinus, kad jam buvo žinomas faktas ir apie ieškovų I. S. išduotus įgaliojimus, atsakovo, kaip verslininko ir sutarties sudarymo iniciatoriaus, pareiga buvo įsitikinti, kokie įgaliojimai trečiajam asmeniui buvo suteikti ir ar I. S. turėjo teisę ieškovų vardu pasirašyti sutartį dėl žemės sklypo nuomos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas turėjo žinoti, kad trečiasis asmuo viršija suteiktus įgaliojimus, kadangi jų apimtis nurodyta rašytiniuose ieškovų išduotuose įgaliojimuose ir apie tų įgaliojimų egzistavimą atsakovui buvo žinoma. Aplinkybė, kad galimai atsakovas nesusipažino su įgaliojimų turiniu, nepaneigia fakto, kad jis tokią galimybę turėjo, o jeigu ja nepasinaudojo, tai kaip verslininkas veikė savo paties rizika. Dėl nurodyto pripažintina, kad atsakovas turėjo pareikalauti tinkamai pagrįsti sutartis pasirašančio asmens įgalinimų tikrumą bei ribas ir susilaikyti nuo ginčijamo sandorio sudarymo, kol įgaliojimų apimtis nepatikrinta.

42. Kadangi nustatyta, kad sandorį ieškovų vardu sudarė tokios teisės neturintis asmuo, o ieškovai, iš įgaliotinės I. S. sužinoję apie ginčo sandorio sudarymą jų vadu, sandorio nepatvirtino ir iš karto pareiškė pretenzijas, atstovė I. S. ieškovų pavedimu inicijavo sutarties nutraukimą, nusiuntė atsakovui įspėjimą apie sutarties nutraukimą ir sutartis buvo nutraukta, nėra pagrindo vertinti, kad ginčo sandoris ieškovams sukėlė teisines pasekmes ir kad jie jį patvirtino. Nors ginčo nuomos sutarties nutraukimas vėliau teismo sprendimu ir buvo pripažintas neteisėtu, tačiau tai vis tiek patvirtina, kad ieškovai per savo įgaliotinę I. S. aktyviai veikė siekdami pašalinti pasekmes sandorio, kuris buvo sudarytas jų vardu be jų išreikštos valios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija neturi pagrindo ginčijamo sandorio pripažinti ieškovams privalomu CK 2.133 straipsnio 9 dalyje nurodytu pagrindu.

43. Esant nustatytoms virš išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindą ieškovų ieškinio reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia tenkinti ir pripažinti negaliojančia 2017 m. lapkričio 2 d. žemės sklypo nuomos sutartį nuo jos sudarymo momento (CK 1.92 straipsnis). Kadangi žemės sklypu buvo faktiškai naudojamasi, trečiajam asmeniui buvo mokamos piniginės sumos už naudojimąsi žeme, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), negaliojančiu pripažinto sandorio negaliojimo pasekmes netaikomos.

44. Nors ieškovai patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo jiems po 80,00 Eur piniginę kompensaciją už naudojimąsi jiems priklausančiomis žemės sklypo dalimis dvejus metus, tačiau pažymėtina, kad jokiais įrodymais jie nepagrindė prašomos priteisti kompensacijos dydžio ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovai byloje neįrodinėjo, kokia buvo vidutinė žemės nuomos kaina Pasvalio rajone. Nors trečiasis asmuo I. S. teismo posėdžio metu teigė, jog atsakovas kitiems žemės sklypų nuomotojams mokėdavo ir po 180,00 Eur už hektarą, tačiau tokius teiginius patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta. Byloje yra ginčo žemės sklypo nuomos sutartis, 2018 m. kovo 13 d. sudaryta su Pasvalio rajono žemės ūkio bendrove „Vaškai“, pagal kurią už 2018 metus mokėtinas mokestis sudaro 200,00 Eur. Tačiau vien aplinkybė, kad bendrovė sutiko mokėti didesnę nuomos kainą, įvertinus tai, kad, pasak trečiojo asmens I. S., nuomos sutartis buvo reikalinga siekiant netolimoje ateityje sudaryti su bendrove žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, nepatvirtina prašomos priteisti kompensacijos dydžio. Dėl nurodyto teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškinio reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo tenkinti nėra pagrindo.

45. Vadovaujantis išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai vertinant į bylą pateiktus įrodymus, taikant ir aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių sudarymą per atstovus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinį atmesti naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovų ieškinys tenkinamas iš dalies, 2017 m. lapkričio 2 d. sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, o kita ieškinio dalis atmetama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

46. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas teismo sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies, sprendžiamas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

47. Ieškovai ieškinį apmokėjo 290,00 Eur žyminiu mokesčiu. Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, iš atsakovo ieškovų naudai priteistina 150 Eur (po 75 Eur) žyminio mokesčio ir ieškovams grąžintina 87 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė N. S. pirmosios instancijos teisme patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios sudarė 700,00 Eur (250,00 Eur už ieškinio parengimą ir 450,00 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose). Mokėjimai atlikti trečiojo asmens I. S. pagal 2018 m. spalio 26 d. sudarytą atstovavimo sutartį Nr. 0110. Atsakovas yra pateikęs įrodymus, kad patyrė 1314,93 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į ieškinį, pasirengimą bylai ir atstovavimą teisme.

48. Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įvertinus, kad bylos nagrinėjimo eigoje buvo sumažintas ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovei N. S. iš atsakovo priteistina 70 procentų patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kas sudaro 490,00 Eur, o atsakovo naudai priteistina iš ieškovų 30 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 197,24 Eur. Kadangi pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 39,90 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jos tarp šalių paskirstytinos atitinkamai iš atsakovo priteisiant 27,93 Eur, iš ieškovų - po 6,03 Eur šių išlaidų.

49. Ieškovai apeliacinį skundą apmokėjo 165,00 Eur žyminiu mokesčiu, taip pat ieškovė patyrė 150,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 574,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priėmus naują sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies bei patenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, iš atsakovo ieškovų naudai priteistina 150,00 Eur (po 75 Eur kiekvienam) žyminio mokesčio, taip pat iš atsakovo priteistina ieškovei 70 procentų patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kas sudaro 105,00 Eur. Iš ieškovų atsakovui priteistina po 86,21 Eur jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

50. Apibendrinus pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme patirtas bei iš šalių priteistinas išlaidas, iš atsakovo priteistina 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui, 745,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei, iš ieškovų atsakovo naudai priteistina po 283,45 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno. Taip pat valstybei iš atsakovo priteistina 27,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Kadangi į žyminio mokesčio permoką įskaitytina iš ieškovų valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalis (12,06 Eur), ieškovams grąžinama 74,94 Eur žyminio mokesčio permoka (kiekvienam po 37,47 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. lapkričio 2 d. tarp I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. S. 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui P. S., 745,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei N. S. bei 27,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš ieškovo P. S. ir ieškovės N. S. atsakovui V. S. po 283,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovams P. S. ir N. S. po 37,47 Eur kiekvienam žyminio mokesčio permokos, sumokėtos 2019 m. balandžio 25 d. Perlo paslaugos, įmokos kodas 5660, mokėtojas I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjų kolegija Ramunė ČeknienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė