Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, raštinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenimis antstolei Audronei Adomaitienei, R. G., A. G. dėl turto dalies esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2014 m. lapkričio 13 d. priimtas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas nustatyti skolininko R. G. ir A. G. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatant, R. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės A. G. gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos esančių duomenų ir vykdomojoje byloje Nr.0036/08/02733 esančių įrodymų nustatyta, kad antstolės Audronės Adomaitienės kontoroje yra vykdomas išieškojimas pagal 2008-08-19 Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1954-70/08, kurioje R. G. atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas ir jam paskirta 5 MGL (650 Lt) bauda. Skolininkas prašymu įsipareigojo įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas mokėti dalimis kiekvieną mėnesį nuo 2008-12-05 (vykd. b. l. 32), tačiau įsipareigojimo nevykdė. Darytina išvada, kad R. G. vengia atsiskaityti su kreditoriumi, ignoruodamas antstolio reikalavimus. Vykdant išieškojimą, yra areštuotos R. G. sąskaitos bankuose (vykd. b. l. 19-23; 27; 34), tačiau lėšų jose nėra. Taip pat yra apribota disponavimo teisė į R. G. priklausančią transporto priemonę Audi A4 AVANT (vykd. b. l. 24-25), tačiau atsižvelgiant į skolos dydį (650 Lt), akivaizdu, kad išieškojimo nukreipimas į transporto priemonę būtų neproporcingas ir neadekvatus. R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui nuo 2008-05-26 yra taikoma hipoteka (vykd. b. l. 43-44), todėl skolos išieškojimo nukreipimas į tokį turtą yra apsunkintas ir nėra laikomas, kaip galintis užtikrinti galimai palankaus ieškovui sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1441/2009). Skolininkas yra vedęs – sutuoktinė A. G. (vykd. b. l. 11). Antstolė Audronė Adomaitienė 2014 m. spalio 17 d. patvarkymu dėl lėšų arešto Nr. 0036/08/02733 areštavo skolininko R. G. sutuoktinės A. G. darbo užmokesčio, gaunamo dirbant (duomenys neskelbtini) dalį, viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 950 Lt bendroje sumoje, šias lėšas pervedant į antstolės Audronės Adomaitienės depozitinę sąskaitą bei įpareigojo kreditorių per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje (vykd. b. l. 40-41).

Teismas nurodo, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos CPK 18 str., kuriame numatyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas skolininko turto esančio su kitais asmenimis dalies nustatymo klausimas. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos CK 4.73 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.92 str. 1 d. nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos normos. Lietuvos Respublikos CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.).

Byloje nėra duomenų, kad skolininkas R. G. turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad suinteresuoti asmenys R. G. ir A. G. yra sudarę santuoką 1999 m. gegužės 13 d. Byloje duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal Lietuvos Respublikos CK 3.101 str. – 3.108 str. nuostatas, nėra. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad santuoka yra nutraukta. Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 str. 1 d.). Šio straipsnio 2 d. numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 177, 178 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendžia, kad skolininkui R. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. G. areštuoto turto.

Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 667 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 – 291, 667 str., teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti skolininko R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti, kad skolininkui R. G. priklauso ½ dalis visų sutuoktinės A. G. gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.