Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-03-30 · Civilinė byla Nr. e2-211-407/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-30
Bylos Nr.
e2-211-407/2021
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00406-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Ieškovas
M. M.
Atsakovas
K. M., G. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-211-407/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00406-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.10 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 30 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. patikslintą ieškinį atsakovams K. M. ir G. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, prievolės pripažinimo asmenine ir turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. M. patikslintame ieškinyje prašė: 1) pripažinti atsakovo K. M. ir atsakovės G. B. 2010-08-20, 2011-06-23, 2011-11-29, 2011-08-29, 2012-02-24, 2012-11-22, 2013-01-24, 2013-02-22, 2013-03-25, 2013-05-20, 2013-06-25, 2013-07-26, 2013-08-26, 2013-09-25, 2013-10-23, 2013-11-25, 2013-12-16, 2014-01-22, 2014-02-25, 2014-03-18, 2014-04-24, 2014-05-20, 2014-06-25, 2014-07-22, 2014-09-19, 2014-10-22, 2014-11-20, 2014-12-18, 2015-01-21, 2015-02-20, 2015-03-13, 2015-04-24, 2015-05-25 sudarytas žodines paskolos sutartis (toliau – Paskolos sutartys) dėl paskolos gavėjos M. M. prievolių dalies negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento; 2) pripažinti, kad prievolės pagal Paskolos sutartis yra asmeninės paskolos gavėjo atsakovo K. M. prievolės; 3) netenkinus pirmiau nurodytų reikalavimų, priteisti iš atsakovo K. M. ieškovės M. M. naudai 48 462,05 Eur turtinę žalą; 4) priteisti iš atsakovo K. M. 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0004/18/00034 iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje.

3. Nurodė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir, be kita ko, priteista solidariai iš ieškovės ir atsakovo trečiajam asmeniui G. B. 43 276,83 Eur už sutuoktinius sumokėtų kredito įmokų. Šio sprendimo pagrindu vykdomojoje byloje Nr. 0004/18/00034 išieškojimas G. B. naudai vykdomas tik iš ieškovės turto. Teismui patenkinus ieškovės patikslintą ieškinį ir pripažinus 43 713,36 Eur prievolę asmenine atsakovo K. M. prievole, išieškojimas ieškovės atžvilgiu būtų nutrauktas. Minėtoje vykdomojoje byloje yra pardavinėjamas varžytynėse ieškovei priklausantis butas, todėl būtina sustabdyti vykdymo veiksmus, kol šis turtas dar neparduotas. Nesiėmus šių priemonių, būtų apsunkintas galimo ieškovei palankaus sprendimo vykdymas, nes visos sumos jau būtų išieškotos iš ieškovės turto, o vykdymo proceso atgręžimas būtų sudėtingas bei pareikalautų daug pastangų, pinigų ir laiko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

5. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su ieškinio reikalavimais ir neužtikrintų būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymo, todėl nėra teisinio pagrindo ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė įrodymais realios grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, t. y. ieškovė nepagrindė, kaip nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali iš esmės pasunkėti ar pasidaryti negalimas ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas, pripažinus sutartis negaliojančiomis ar priteisus turtinės žalos atlyginimą iš atsakovo, todėl nesant vienos iš dviejų būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Ieškovė M. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0004/18/00034 iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-460-425/2020. Nurodo šiuos argumentus:

6.1. Jeigu būtų patenkintas ieškovės ieškinys ir Paskolos sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, kiek tai sukelia pareigas ieškovei, taip pat jeigu jos būtų pripažintos asmeninėmis K. M. prievolėmis, tai reikštų, kad G. B. neturi reikalavimo teisės, kylančios iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017, į ieškovę. G. B. išieškojimą vykdo tik iš ieškovės turto, nors iš tiesų ieškovė nei žodinių, nei jokių kitų sutarčių su G. B. nesudarė. Tokias sutartis sudarė tik K. M., neturėdamas nei ieškovės sutikimo, nei vesdamas su ieškove bendros santuokos. K. M. jam paskolintų pinigų nepanaudojo K. M. ir M. M. paskolai AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. 0450718014535-17, kaip kad nurodyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendime.

6.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma, kai skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka, prasidėjus vykdymo procesui, ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, kai trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo; ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma ir tais atvejais, kai vykdomąjį dokumentą ar sandorį ginčija ne skolininkas, o kitas suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).

6.3. Vykdomojoje byloje Nr. 0004/18/00034 yra paskelbtos vienintelio ieškovės gyvenamojo būsto varžytynės, todėl net ir nutraukus šią vykdomąją bylą ieškovės atžvilgiu, ji parduoto buto jau nesusigrąžins.

Atsiliepimas

7. Atsakovė G. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:

7.1. Jei ieškovės patikslintas ieškinys būtų patenkintas, šioje byloje priimtas teismo sprendimas nedarytų tiesioginės įtakos civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumui bei vykdytinumui. Kitaip sakant, priėmus tikėtinai ieškovei palankų teismo sprendimą šioje byloje, įsiteisėjusiu teismo sprendimu baigtoje nagrinėti kitoje civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 išduoto vykdomojo rašto vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0004/18/00034 negalėtų būti nutraukti (CPK 629 straipsnis) ar pasibaigti kitaip (CPK 632 straipsnis). Tai reiškia, kad ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra platesnės apimties nei ieškovės byloje pareikšti reikalavimai. Be to, ieškovės prašomų laikinųjų priemonių taikymu būtų nukrypstama nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principo.

Šalies argumentai

7.2. Ieškovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013 pateiktas išaiškinimas nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra panašios ir nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyto bent vieno iš dviejų atvejų, kuriam esant galėtų būti taikoma CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta priemonė. Pirma, ieškovė negali ginčyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo pagrindu 2018 m. sausio 4 d. išduoto vykdomojo rašto, nes jau bandė nesėkmingai jį ginčyti (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-420-796/2019). Antra, ieškovė dalyvavo ištuokos civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017, iškeltoje pagal K. M. ieškinį, todėl galėjo naudotis visomis procesinėmis šalies teisėmis. M. M. minėtoje byloje neginčijo sandorio, kurio pagrindu buvo patenkintas savarankiškas G. B. kreditorinis reikalavimas.

7.3. Antstolės 2020 m. liepos 7 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0004/18/00034 išieškotojos G. B. prašymu laikinai sustabdyti vykdymo veiksmai. Nors vykdymo veiksmai sustabdyti iki G. B. prašymo juos atnaujinti, tačiau G. B. neketina prašyti jų atnaujinti tol, kol įsiteisės galutinis neskundžiamas sprendimas pagal jos ieškinį dėl paskolos sandorio tarp M. M., V. M. ir V. R. pripažinimo negaliojančiu civilinėje byloje Nr. e2-1044-613/2020, kurioje M. M. yra viena iš atsakovų, nebent ieškovė M. M. vėl bandys nesąžiningais veiksmais išvengti įsiteisėjusiais teismų sprendimais G. B. naudai priteistų skolų dengimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – antstolės Vidos Daugirdienės 2020 m. balandžio 24 d. pranešimą apie paskelbtas varžytynes ir 2020 m. gegužės 27 d. patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis ir siūlymo perimti turtą, priimtus vykdant išieškojimą iš skolininkės M. M. turto vykdomojoje byloje Nr. 0004/18/00034, taip pat antstolės Linos Pužienės 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštą dėl informacijos pateikimo ir 2020 m. sausio 20 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, priimtus vykdant išieškojimą AB SEB banko naudai vykdomojoje byloje Nr. 0109/19/00215. Pirmais dviem įrodymais apeliantė grindžia skunde nurodytas aplinkybes, kad vykdant išieškojimą G. B. naudai gali būti realizuotas apeliantei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kiti du įrodymai, pasak apeliantės, patvirtina jos nurodytas aplinkybes, kad atsakovas K. M. nepanaudojo iš G. B. gautos paskolos atsiskaityti su AB SEB banku pagal kredito sutartį, todėl buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0109/19/00215, kurioje iš varžytynių buvo parduotas ieškovei priklausęs butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

10. Atsakovė G. B. prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo naują rašytinį įrodymą – antstolės Vidos Daugirdienės 2020 m. liepos 7 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0004/18/00034 sustabdymo.

11. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 straipsnis), tačiau šiuo atveju abiem šalims minėtų dokumentų turinys yra žinomas, jokių prieštaravimų dėl šių įrodymų priėmimo nepareikšta, šalys šiais įrodymais grindžia savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai išspręsti ginčo klausimą, minėtus naujus įrodymus priima.

Dėl išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšies, taikymo

12. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos šios dvi sąlygos: 1) tikėtinas ieškinio pagrįstumas ir 2) reali grėsmė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

13. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs, pripažino apeliantės ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą. Tačiau teismas konstatavo, kad apeliantė neįrodė antrosios būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

14. Šioje byloje apeliantė prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0004/18/00034, t. y. prašė taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.

15. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas.

16. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikomas kai, prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, arba kai ginčijamas sudarytas sandoris, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).

17. Nagrinėjamu atveju apeliantė ieškinyje pareiškė reikalavimą pripažinti Paskolos sutartis dėl jos kaip paskolos gavėjos prievolių dalies negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir pripažinti, kad prievolės pagal Paskolos sutartis yra asmeninės paskolos gavėjo atsakovo K. M. prievolės. Apeliantės teigimu, šių reikalavimų patenkinimas reikštų, kad G. B. apeliantės atžvilgiu neturi reikalavimo teisės, kylančios iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas apeliantės argumentas nesudaro pagrindo taikyti jos prašomą laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, pradėtame minėto įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu.

18. Pažymėtina, kad kol byla dėl apeliantės ieškinio neišnagrinėta iš esmės ir nenustatyta, kad jos ginčijami sandoriai yra neteisėti, nėra pagrindo abejoti vykstančio išieškojimo proceso teisėtumu, kuriame apeliantė prašo sustabdyti vykdymo veiksmus. Be to, pažymėtina, kad sprendimo vykdymo atgręžimas taikomas tik tais atvejais, kai po sprendimo įvykdymo yra panaikinamas arba pakeičiamas sprendimas ar nutartis (CPK 373 straipsnis). Jeigu šioje byloje būtų patenkinti minėti apeliantės ieškinio reikalavimai, tai savaime nepanaikintų nei įsiteisėjusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 dalies, kuria iš M. M. ir K. M. priteista solidariai 43 276,83 Eur G. B. naudai, nei minėto sprendimo pagrindu išieškotojai G. B. išduoto vykdomojo rašto, kurio pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. 0004/18/00034.

19. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 dalis, kuria iš M. M. ir K. M. priteista solidariai 43 276,83 Eur G. B. naudai, yra įsiteisėjusi; G. B. yra išduotas vykdomasis raštas; kasacinis procesas dėl šio sprendimo nebuvo pradėtas; prašymai atnaujinti procesą minėtoje byloje atmesti. Apeliantė taip pat ginčijo 2018 m. sausio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą, kurio pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. 0004/18/00034, tačiau apeliantės reikalavimai galutinai atmesti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-420-796/2019.

20. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į proporcingumo principą, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Pritaikius apeliantės prašomą laikinąją apsaugos priemonę būtų pažeisti asmens, kuriam kitoje civilinėje byloje buvo priimtas palankus sprendimas, teisėti lūkesčiai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai.

21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė (išieškojimo vykdymo procese sustabdymas) nėra tiesiogiai susijusi su jos ieškinio reikalavimų užtikrinimu, todėl apeliantės prašymas atmestinas nesant vienos iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Be to, kaip minėta, tokios priemonės taikymas šiuo atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, neproporcingai suvaržytų priešingos šalies, t. y. atsakovės G. B. kaip išieškotojos vykdomojoje byloje Nr. 0004/18/00034, teises ir teisėtus interesus.

22. Atskirai pažymėtina, kad apeliantė, turėdama svarių argumentų, gali pasinaudoti jai kaip vykdymo proceso dalyvei suteikta teise kreiptis į antstolį su atitinkamu prašymu dėl vykdymo veiksmų laikino sustabdymo privalomuoju ar dispozityviuoju pagrindu CPK 625 ar CPK 626 straipsniuose nustatyta tvarka.

23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieškovės prašyme nurodytą laikinąją apsaugos priemonę, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis