- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-10
- Bylos Nr.
- 2-54-922/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01197-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant G. Š., dalyvaujant atsakovei J. M., nedalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui, atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams- J. M. ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašoma išieškoti iš solidariųjų bendraatsakovių- J. M. ir UAB (duomenys neskelbtini) 1049,59 Lt žalai atlyginti, 5 % (penkis procentus) metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 72 Lt žyminio mokesčio. Nurodoma, kad 2012-11-18 d. Klaipėdoje J. M. vairuodama UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta V. S. priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. UAB DK (duomenys neskelbtini), veikdama ieškovo vardu pagal Paslaugų sutarties 1.1 p., atlygino nukentėjusiajam V. S. eismo įvykio metui patirtą žalą ir išmokėjo 1049,59 Lt draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas Paslaugų sutarties 2.1.3 p., kompensavo UAB DK (duomenys neskelbtini) išmokėtą 1049,59 Lt draudimo išmoką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 23 str. ieškovas raštu kreipėsi į bendraatsakovius dėl žalos atlyginimo: kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas asmuo – atsakovė J. M. arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės, t. y. atsakovas UAB (duomenys neskelbtini). Bendraatsakoviai gera valia neatlygino žalos, todėl ieškovas kreipėsi į teismą (16-17 b.l.). Ieškovas paaiškino (59-61, 62-62 b.l.), kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis buvo nustatytas remiantis galiojančiais teisės aktais: TPVCAPDĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2000-04-17 d. Nr. 120/2000-04-14 d. Nr. 101 įsakymu patvirtintomis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijomis (toliau – Vertinimo instrukcija). Pagal Taisyklių 13 p. nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato ieškovas, vadovaudamasis ieškovo įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Taisyklių 15 p. numatyta, jog žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo atveju transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbai ir jų apimtis buvo derinami su UAB DK (duomenys neskelbtini). Remonto įmonė UAB (duomenys neskelbtini) 2013-02-18 d. kompiuterine programa „AUDATEX“ (pagal Instrukcijos 4 p.) sudarė minėtos transporto priemonės remonto sąmatą dėl visų (susijusių ne tik su 2012-11-18 d. eismo įvykiu) apgadinimų. Tuo tarpu Biuro atstovas UAB DK (duomenys neskelbtini), įvertinęs 2012-11-18 d. eismo įvykio aplinkybes, konstatavo, kad minėto eismo įvykio metu padaryta žala yra 867,43 Lt be PVM. Tai patvirtina Biuro atstovo UAB DK (duomenys neskelbtini) masinių žalų skyriaus vyr. eksperto A. M. minėtoje sąmatoje esantis įrašas „suderintas žalos dydis 867,43 Lt be PVM“ bei jo parašas. UAB DK (duomenys neskelbtini) kompiuterine programa „AUDATEX“ sudarė patikslintą transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmatą, kurioje atsispindi tik 2012-11-18 d. eismo įvykio metu padarytos žalos dydis – 867,43 Lt (be PVM). Pažymima, kad sąskaitoje nurodyti remonto ir dažymo darbai bei medžiagos atitinka transporto priemonės techninės apžiūros defektų akte, policijos pažymoje, nuotraukose, remonto įmonės UAB (duomenys neskelbtini) su Biuro atstovu UAB DK (duomenys neskelbtini) suderintoje sąmatoje ir Biuro atstovo UAB DK (duomenys neskelbtini) patikslintoje sąmatoje nurodytus transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus. Taigi, teismui pateikti dokumentai pagrindžia minėto eismo įvykio metu transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui padarytą žalą. Be to, ieškovas atkreipė teismo dėmesį, kad atsakovė J. M. nepateikė jokių konkrečių faktų ir įrodymų, kad TPVCAPDĮ terminų nesilaikymas turėjo įtakos nustatant žalos dydį. Pažymėjo, kad TPVCAPDĮ 15 str. terminai yra reikšmingi tik ieškovui ir žalą patyrusiam asmeniui, kuris turi teisę gauti žalos atlyginimą per TPVCAPDĮ 19 str. nustatytą terminą. Paaiškinama, kad nukentėjęs asmuo nepažeidė TPVCAPDĮ 15 str. 2 d. įtvirtintos pareigos išsaugoti sugadintą transporto priemonę, koks jis buvo po eismo įvykio, kol apžiūrės atsakingo draudiko arba biuro įgaliotas asmuo, suteikti galimybę apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą. Biuro atstovo UAB DK (duomenys neskelbtini) ekspertas apžiūrėjo po eismo įvykio sugadintą ir dar nesuremontuotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonės techninės apžiūros defektų akte užfiksavo tik 2012-11-18 eismo įvykio metu padarytus transporto priemonės sugadinimus. Nurodoma, kad ieškovas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. Įstatymų leidėjas įtvirtino nenuginčijamą prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu. Teisės doktrinoje palūkanų instituto tikslas – apsaugoti kreditoriaus turtinius interesus, skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė, 1 tomas. Vilnius, 2003, 67-68 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-29 d. konsultacija Nr. A3-130). Nurodoma, kad pagrindas priteisti ieškovo prašomas palūkanas (laikomas minimaliais kreditoriaus nuostoliais), yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-04 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). CK 6.37 str. 2 d. įtvirtintos procesinės palūkanos, tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-29 d. konsultacija Nr. A3-130) ir jos turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-03 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2008).
Ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant, prašoma tenkinti ieškinį (87 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovė J. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašoma ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, remiantis vidiniu įsitikinimu, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais įvertinti žalos dydį ir jį sumažinti iki 500 Lt. Atsakovė pripažino, kad dėl jos kaltės 2012-11-18 d. Klaipėdoje įvyko eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta V. S. priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu jos vairuojama transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą 1049,59 Lt gražintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, t. y. ji, arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, t. y. UAB (duomenys neskelbtini). Ji bei atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) gavo ieškovo pretenziją, kuria reikalaujama grąžinti išmokėtą draudimo išmoką 1049,59 Lt, tačiau nei ji, nei atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) nesutinka su suma, kadangi ji, jų manymu, yra per didelė, todėl jei kreipėsi į ieškovą prašant pagrįsti žalos dydį. 2013-05-17 d. ji elektroniniu paštu gavo dokumentus, kurie patvirtino žalos dydį, tačiau gautuose dokumentuose buvo neatitikimų, kurie sukėlė jai pagrįstų abejonių dėl nurodytos žalos dydžio. Nesutikdama su nurodyta žala, kreipėsi į ieškovą prašydama žalą sumažinti, nes dokumentuose yra neatitikimų, kurie kelia pagrįstų abejonių. Ieškovas atsakė, kad negavus visos sumos iš atsakovės, ši suma bus išieškota teismo keliu, tuo tarpu atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) iki šiol atsakymo negavo. Atsakovė atkreipia teismo dėmesį, kad ieškinyje nenurodyta keletas faktinių aplinkybių, kurios, jos manymu, yra reikšmingos nagrinėjant šį ginčą: pirma, eismo įvykis buvo 2012-11-18 d. (sekmadienis), tačiau transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas apie eismo įvykį draudimo bendrovei raštu pranešė 2012-11-29, t. y. praėjus 11 d., nors TPVCAPDĮ 15 str. l d. nurodoma, kad nukentėjęs trečiasis asmuo, norėdamas gauti išmoką iš draudiko ar Biuro, pats ar per savo atstovą per 3 d. d. po eismo įvykio dienos privalo raštu pranešti apie eismo įvykį atsakingam draudikui arba draudikų biurui, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių. Antra, pagal ieškovo pateiktus dokumentus transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra vyko tik 2013-01-25 d. (nors Paslaugų teikimo sutarties 1.1.2. p. trečiojo asmens sugadinto turto apžiūrėjimas ne vėliau kaip per 3 d. d. nuo nukentėjusiojo autoavarijoje asmens rašytinio pranešimo apie autoavariją gavimo dienos). Vadovaujantis TPVCAPDĮ 15 str. 2 d. kai žala padaryta turtui, nukentėjęs trečiasis asmuo privalo išsaugoti sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingo draudiko arba Biuro įgaliotas asmuo, ir suteikti galimybę draudiko ar Biuro įgaliotam asmeniui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą. Atsakingas draudikas ar Biuras nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 d. d. nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos, privalo nusiųsti įgaliotą asmenį apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą, surašyti apžiūros ataskaitą ir pateikti ją pasirašytinai susipažinti nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Tačiau nagrinėjamu atveju transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėta praėjus daugiau nei 2 mėn. Trečia, 2013-02-18 d. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmatą Nr. 410, iš kurios matyti, kad transporto priemonei buvo atliekami ir kiti remonto darbai. Sąmatoje rašikliu pažymima neva „ne šio įvykio pasekmės“ ir išbraukomi kiti transporto priemonei atlikti remonto darbai bei sąmatos gale parašoma remonto kaina su PVM 4435,53 Lt ir toliau rašikliu pažymima „suderintos žalos dydis 867,43 Lt be PMV“. Atsakovės manymu, transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atliekami ir kiti remonto darbai, kurie nebuvo susiję su 2012-11-18 d. eismo įvykiu, todėl tai galėjo turėti įtakos žalos dydžiui. Ketvirta, atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 72 Lt žyminį mokestį, ir po 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo visiško įvykdymo, nes neaišku, kokiu pagrindu ieškovas prašo priteisti tokias aukštas palūkanas, kadangi ji bei atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) norėjo atlyginti žalą, tačiau nesutiko to padaryti, kadangi pagrįstai abejoja dėl žalos dydžio (50-51 b.l.).
Atsakovė J. M. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko savo atsiliepimą. Paaiškino, kad pripažįsta savo kaltę dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinat kita transporto priemonė, sutinka atlyginti žalą, tačiau nesutinka su ieškovo nurodomu žalos dydžiu. Papildomai paaiškino, kad eismo įvykis nutiko dėl to, kad ji Klaipėdoje tamsiu paros metu atbuline eiga išvažiuodama iš aikštelės kliudė kitą transporto priemonę, dėl to ant transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsirado įbrėžimai. Automobilių stovėjimo aikštelėje buvo perpildyta, neapšviesta. Kadangi nei ji, nei kartu su ja važiavę asmenys nepajuto susidūrimo, todėl ji iškart nepranešė policijos pareigūnams apie eismo įvykį. Policijos pareigūnams susisiekus su ja, ji nedelsiant grįžo į eismo įvykio vietą, dalyvavo apžiūrint transporto priemones. Policijos pareigūnai ilgai ieškojo kontakto vietos, paaiškino, kad ji galėjusi nejusti susidūrimo, kadangi padarytas nedidelis įbrėžimas, o transporto priemonės (duomenys neskelbtini) „bamperis“ aplamai yra labai minkštas. Asmeniškai ji nebendravo su V. S., kuriam priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo nebuvo ir policijos pareigūnams apžiūrint transporto priemones. Parėjus pusmečiui po eismo įvykio ji gavo ieškovo raštą, raginantį sumokėti 1049,59 Lt. Jos manymu, ši suma pernelyg didelė, ji konsultavosi su (duomenys neskelbtini) ir jie nurodė, kad remonto kaina būtų apie 450 Lt be PVM, todėl jis sutinka atlyginti 500 Lt žalos. Kadangi vairavo atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ji sumokėjo baudą.
Atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. P. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. nesutinka su ieškinio suma. Paaiškino, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) atsakovė J. M. yra įmonės akcininko (direktoriaus) žmona, ji nėra įgaliota naudotis transporto priemone.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2012-11-18 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini) atsakovė J. M. vairuodama UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga nesilaikė saugaus atstumo iš šono ir atsitrenkė į šalia stovinčią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (19, 20, 30-31, 89 b.l.). Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 51N-2310565-13 (89 b.l.), 2012-11-29 d. pranešimas apie eismo įvykį (21-22 b.l.), 2013-01-25 d. transporto priemonės techninės apžiūros – defektų aktas (28 b.l.), 2013-02-18 d. pranešimas (19 b.l.), fotonuotraukos (29-31, 79-81 b.l.) patvirtina, kad eismo įvykio metu V. S. priklausančiai transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas ir užpakalinis bamperis. Eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (19, 89 b.l.). 2002-03-29 d. ieškovas ir UAB DK (duomenys neskelbtini) sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 4 (23-26 b.l.), kurios 1.1. p. UAB DK (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme bei Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ieškovo kompetencijai priskirtų žalų administravimą ir draudimo išmokos trečiajam asmeniui mokėjimą. Šiame punkte šalys taip pat susitarė, kad UAB DK (duomenys neskelbtini) nevykdo regreso teisės į žalą padariusį asmenį. Sutarties 2.1.3. p. ieškovas įsipareigojo UAB DK (duomenys neskelbtini) kompensuoti faktiškai išmokėtas draudimo išmokas tretiesiems asmenims turintiems teisę jas gauti iš Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro, neviršijant Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytų draudimo sumų. Nukentėjęs asmuo- V. S. 2012-11-29 d. kreiptasi dėl žalos atlyginimo (21-22 b.l.). Todėl UAB DK (duomenys neskelbtini) išmokėjo 1049,59 Lt draudimo išmoką (40 b.l.). Ieškovas vykdydamas minėtos Sutarties 2.1.3. p. nuostatas kompensavo UAB DK (duomenys neskelbtini) išmokėtą draudimo išmoką (41 b.l.). Ieškovas ragino atsakovus atlyginti žalą gera valia (42, 43 b.l.), tačiau nei atsakovė J. M., nei atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) neatlygino 1049,59 Lt žalos.
CK 6.263 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal TPVCAPDĮ 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 str. nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 str. 2 d.). TPVCAPDĮ 4 str. 3 d. nustatyta, kad TPVCAPDĮ 4 str. 2 d. nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Remiantis TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p. draudikų biuras, t. y. ieškovas, moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p. pagrindu, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Minėta įstatymo nuostata suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę, pagal kurią ieškovui suteikiama teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą (nagrinėjamu atveju – atsakovė J. M.), tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (nagrinėjamu atveju – atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-300/2010 ir kt.). Vadovaujantis CK 6.6 str. 4 d. solidari skolininkų pareiga reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė J. M. 2012-11-18 d. sukėlė eismo įvykį vairuodama atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Konstatuotina, kad žala padaryta kaltais atsakovės J. M. veiksmais, kadangi ji 2012-11-18 d. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, t. y. V. S. priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės savininkui – atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) pareiga atlyginti žalą kyla dėl to, kad jis neįvykdė TPVCAPDĮ 4 str. 2 d. imperatyvios pareigos sudaryti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir perdavė atsakovei J. M. transporto priemonę, kuri nebuvo drausta. Teismų praktikoje nurodoma, kad transporto priemonės savininko atsakomybė atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-07 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-271/2012 ir kt.). Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš solidariųjų skolininkų – atsakovės J. M. ir atsakovo UAB (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, kad civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo, ieškovas turi nurodyti žalos faktą bei jos dydį (CK 6.249 str.). Atsakovai pripažino, kad 2012-11-18 d. eismo įvykio V. S. priklausančiai transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas ir užpakalinis bamperis (pripažino žalos faktą). Tačiau ginčas kilo dėl žalos dydžio, kadangi atsakovai teigia, kad ieškovo nurodyta žala pernelyg didelė ir pateikė teismui elektroninių laiškų kopijas, kuriose UAB (duomenys neskelbtini) atstovas nurodė, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) remonto darbai kainuotų iki 500 Lt (73-78 b.l.). Atsižvelgiant į tai, atsakovė J. M. prašo žalos dydį sumažinti iki 500 Lt.
Pagal CK 6.263 str. 2 d., žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (netiesioginiai nuostoliai). CK 6.251 str. įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum), kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai (piniginė patirtos žalos išraiška) turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Transporto priemonės remonto sąmata (32-35 b.l.), žalos apskaičiavimo išvada (37-39 b.l.) bei ekspertizės sąmata (65-67 b.l.) patvirtina, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbai (t. y. užpakalinio kairės pusės sparno ir užpakalinio bamperio dažymas) kainavo 1049,59 Lt. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 15 str. 3 d., Taisyklių 13-15 p. UAB DK (duomenys neskelbtini) įvertino, kad turtui padaryta žala yra 1049,59 Lt, todėl buvo išmokėta 1049,59 Lt draudimo išmoka. Pabrėžtina, kad žala dėl turto sugadinimo nustatoma pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą (Taisyklių 15 p.). Pagal galiojantį teisinį reguliavimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmokos dydį nustato draudikas arba draudikų biuras (ieškovas) pagal Vertinimo instrukcijos 29 ir 30 p. numatytus dokumentus. Taigi sprendžiant dėl žalos dydžio ir draudimo išmokos dydžio nėra atsižvelgiama į tai, kokia suma asmuo, padaręs žalos, įvertina nuostolius, jo nuomonę, kiek kainuotų sugadinto turto remonto darbai.
Civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, todėl kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.). Nors atsakovė J. M. tvirtina, kad ieškovo nurodyta žala pernelyg didelė, tačiau atsakovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčijo ieškovo pateiktų dokumentų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbai kainavo 1049,59 Lt. Vien aplinkybė, kad kitame mieste veikiantis automobilių servisas šiuos remonto darbus galėtų atlikti pigiau, negali būti laikoma pakankamu pagrindu mažinti žalos dydį.
Atsakovė J. M. tvirtina, kad nebuvo laikytasi TPVCAPDĮ numatytų terminų pranešant apie eismo įvykį draudikui, organizuojant eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės apžiūrą, tačiau atsakovė nenurodė kaip šis pažeidimas galėjo turėti įtakos nustatant pažeidimą ar vertinant eismo įvykio metu padarytą žalą. Teismų praktikoje nurodoma, kad TPVCAPDĮ numatytų pareigų vykdymas yra svarbus dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad ieškovas pagrįstai nurodo, kad TPVCAPDĮ terminai nustatyti siekiant kuo greičiau nustatyti draudiminį įvykį bei kitas reikšmingas aplinkybes, tokias kaip asmenį, kaltą dėl eismo įvykio, draudiminio įvykio metu padarytos žalos mastą, taip pat kuo greičiau atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą. Nagrinėjamoje byloje atsakovai neįrodė, kad pažeidus TPVCAPDĮ numatytus terminus pranešti apie draudiminį įvykį, apžiūrėti eismo įvykio metu sugadintą turtą, iškilo sunkumų nustatant esmines 2012-11-18 d. eismo įvykio aplinkybes, ir tai turėjo įtakos nustatant draudimo išmokos dydį. Atitinkamai, šie atsakovų argumentai laikytini neįrodytais, todėl atmestini.
Vadovaujantis CK 6.280 str. 1 d. asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Iš esmės analogiška nuostata numatyta TPVCAPDĮ 23 str. 5 d., kuriame numatyta, kad biuras, išmokėjęs žalos atlyginimą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB DK (duomenys neskelbtini) išmokėjo 1049,59 Lt draudimo išmoką (40 b.l.), o ieškovas kompensavo UAB DK (duomenys neskelbtini) išmokėtą draudimo išmoką (41 b.l.). Įvertinus byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovų priteisti 1049,59 Lt žalos atlyginimo, todėl šis ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovų solidariai priteistinas 1049,59 Lt žalos atlyginimas.
CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 ir kt.). Aiškindamas procesinių palūkanų institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda pagal įstatymą, jos turi būti skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007; 2005-06-29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2005; 2006-03-29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2003). Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 200-12-09 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008 ir kt.). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-04 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008 ir kt.). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007 ir kt.). Pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais. Preziumuojama, kad CK 6.210 str. numatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiui yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, patiriami dėl negalėjimo naudotis pinigais (CK 6.261 str.), todėl šių nuostolių kreditorius neprivalo įrodyti. Pagal CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Tuo tarpu, kai skolininkas yra juridinis asmuo – skolininkas privalo mokėti 6 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju solidariaisiais atsakovais yra fizinis ir juridinis asmuo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, kreditoriaus prašymas taikyti mažesnį procesinių palūkanų dydį, negu nustato įstatymas, neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005 ir kt.). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovių 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Remiantis CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p. nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro: 43,56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (1 b.l.) ir 72,00 Lt žyminio mokesčio (4, 18 b.l.).
Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovų priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos- 72,00 Lt žyminio mokesčio lygiomis dalimis po 36,00 Lt žyminio mokesčio bei vadovaujantis CPK 96 str. 1 d. iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 21,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 26 str., 29 str., 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 178 str., 259 str., 260 str., 263 str., 265 str., 270 str. ir CK 6.6 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str., 6.245-6.249 str., 6.251 str., 6.263 str., 6.280 str. 1 d. teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš atsakovų- J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir UAB (duomenys neskelbtini) (įm. k. (duomenys neskelbtini)) 1049,59 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt devynis litus 59 ct) nuostolių atlyginimo ir 5% (penkių procentų) metinių palūkanų už priteistą sumą (1049,59 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-09-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (įm.k. 125709291) atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440.
Priteisti iš atsakovų- J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir UAB (duomenys neskelbtini) (įm. k. (duomenys neskelbtini)) po 36,00 Lt (trisdešimt šešis litus) iš kiekvieno žyminio mokesčio ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (įm.k. 125709291) atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440.
Priteisti iš atsakovų- J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir UAB (duomenys neskelbtini) (įm. k. (duomenys neskelbtini)) po 21,78 Lt (dvidešimt vieną litą 78 ct) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Išaiškintina, kad pinigai mokami Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įm.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.